Naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją – vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pats pirmą kartą vežiau savo šunį į Frankfurtą, supratau, kiek daug nežinomybės sukasi aplink šitą procesą. Dokumentai, narvai, skiepai – atrodo, kad reikia baigti veterinarijos akademiją, kad viską sutvarkytum. Bet iš tiesų viskas paprasčiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją yra kasdienė mūsų rutina – važiuojame kiekvieną dieną, ir per tą laiką išmokome daugybę dalykų, kurių niekas neatsako veterinaro kabinete. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką žinau iš praktikos, o ne iš vadovėlių.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Vokietiją?

Pirmas dalykas, kurio klausia visi – dokumentai. Reikia gyvūno paso (EU pet passport), kurį išduoda bet kuri licencijuota veterinarijos klinika. Jame turi būti pažymėtas mikročipo numeris, pasiutligės skiepas ir gyvūno tapatybė. Be paso neišvažiuosite iš Lietuvos, bent jau legaliai. Dar reikia, kad skiepas būtų padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės – tai dažnai pamirštama. Kartą klientas atvažiavo su katėm, skiepas padarytas prieš savaitę, ir mes negalėjome jo paimti. Teko laukti dar dvi savaites. Taigi, pasiruoškite iš anksto, nes kitaip kelionė atidedama, ir tai ne mūsų sprendimas.

2. Ar reikia papildomų sveikatos pažymėjimų?

Taip, bet ne visada. Jei gyvūnas keliauja su jumis kaip kompanionas (ne komerciniam tikslui), pakanka paso su skiepais. Bet jei vežate gyvūną parduoti ar dovanoti – tada reikia ir veterinarinio sveikatos sertifikato, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai papildomas dokumentas, ir jo gavimas užtrunka apie 2-3 dienas. Mes patys to nedarome, bet galime nukreipti, kur kreiptis. Kartais žmonės painioja šituos dokumentus – vienas sako, kad užtenka paso, kitas reikalauja sertifikato. Geriausia paskambinti tiesiai į VMVT ir pasitikslinti, nes taisyklės kartais keičiasi be didelio triukšmo.

3. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas dokumentams?

Jeigu gyvūnas jau turi mikročipą ir pasiutligės skiepą – pasiruošimas užtrunka vos kelias dienas. Paso gavimas trunka vieną vizitą pas veterinarą. Bet jei reikia skiepyti nuo nulio – tada reikia laukti tuos 21 dieną po skiepo, ir niekaip kitaip. Viena šeima iš Kauno planavo išvykti per dvi savaites, bet paaiškėjo, kad šuo paskutinį kartą skiepytas prieš trejus metus – skiepas nebegaliojo. Teko skiepyti iš naujo ir laukti. Taigi, patarimas – patikrinkite paso galiojimą bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Tai išgelbės nuo nemalonių staigmenų.

4. Ar galima vežti gyvūną be mikročipo?

Ne. Mikročipas yra privalomas visiems gyvūnams, keliaujantiems ES viduje. Be jo jūsų gyvūnas tiesiog nebus identifikuotas pagal reglamentus, ir pasienyje (jei tikrintų) būtų problemų. Mikročipavimas yra greita procedūra – užtrunka kelias minutes, kainuoja apie 15-30 eurų priklausomai nuo klinikos. Jis įsriegiamas po oda paprastai kairėje kaklo pusėje. Mano paties šuo buvo čipuotas, kai buvo šuniukas, ir iki šiol viskas veikia puikiai. Beje, čipas neseka GPS – tai dažnas nesusipratimas. Tai tiesiog identifikacijos numeris, kuris nuskaitomas specialiu skaitytuvu.

Kelionė – vežu naminius gyvūnus į Vokietiją kasdien

5. Kaip vyksta pati kelionė?

Kelionė vyksta mikroautobusu, specialiai pritaikytu gyvūnų pervežimui. Turime ventiliaciją, minkštus pagrindus, ir kiekvienas gyvūnas keliauja atskirame skyriuje arba narve, priklausomai nuo dydžio. Maršrutas iš Vilniaus iki Berlyno trunka apie 12-14 valandų, priklausomai nuo eismo ir sienos. Stojame kas 3-4 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti ir pasivaikščioti. Vieną kartą turėjome labai nerimaujantį katiną – miaukė pirmas dvi valandas, paskui nurimo ir visą likusią kelionę miegojo. Kiekvienas gyvūnas reaguoja skirtingai, ir mes prie to pripratę.

6. Kiek laiko trunka kelionė iki Vokietijos?

Priklauso nuo to, kur Vokietijoje. Iki Berlyno – apie 12-14 valandų, iki Frankfurto – apie 15-16 valandų, iki Miuncheno – gali būti ir 18 valandų. Tai nėra greitas procesas, ir mes to neslepiame. Vienas klientas klausė, ar galime atvežti šunį į Hamburgą per 6 valandas – tai tiesiog neįmanoma, nebent skristumėte lėktuvu. Mes važiuojame kiekvieną dieną, bet atstumas yra atstumas. Geriau planuoti su laiko atsarga, ypač jei gyvūnas pirmą kartą keliauja tokią distanciją.

7. Ar gyvūnai kelionės metu gauna vandens ir maisto?

Taip, žinoma. Vanduo visada yra prieinamas – naudojame specialius kelioninius indelius, kurie neišsipila važiuojant. Maisto klausimas šiek tiek sudėtingesnis. Mes paprastai nešeriame kelionės metu, nes dauguma gyvūnų dėl streso neėda, o jei pavalgo – gali vemti. Rekomenduojame nešerti bent 4-6 valandas prieš kelionę. Bet jei gyvūnas ilgai nevalgė ir atrodo alkanas – duodame nedidelį kiekį. Viena katė, kurią vežėme į Miuncheną, atsisakė maisto visą kelionę, bet vandenį gėrė reguliariai. Veterinaras sakė, kad tai normalu – stresas slopina apetitą.

8. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Turime pirmosios pagalbos rinkinį, skirtą gyvūnams, ir žinome pagrindinius simptomus. Jei gyvūnas pradeda vemti ar viduriuoti – stojame, leidžiame pailsėti, duodame vandens. Jei situacija rimtesnė – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Vieną kartą šuo pakeliui į Berlyną pradėjo stipriai drebėti – pasirodė, kad jam buvo karščiavimas, kurio šeimininkai nežinojo. Radome kliniką netoli Magdeburgo, veterinaras apžiūrėjo, davė vaistų, ir mes tęsėme kelionę. Svarbu – visada turėkite gyvūno dokumentus, kad veterinaras užsienyje galėtų susipažinti su istorija.

Narvai – gabenimas gyvūnų į Vokietiją saugiai

9. Kokio dydžio narvas reikalingas?

Narvas turi būti toks, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tai nėra tik rekomendacija – tai IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) reikalavimas, kurio laikomės ir mes, nors vežame ne lėktuvu. Šuniui reikia, kad galva nesiektų narvo viršaus stovint, o ilgis būtų bent kūno ilgio be uodegos. Katėms – panašiai. Dažna klaida – žmonės perka per mažus narvus, manydami, kad gyvūnui „užteks“. Ne, neužteks. Patogus narvas sumažina stresą, o tai yra svarbiausia ilgoje kelionėje.

10. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Ne, tai draudžiama. Gyvūnas privalo būti narve arba specialioje transportavimo dėžėje visos kelionės metu. Tai saugumo klausimas – tiek gyvūno, tiek vairuotojo. Atviras gyvūnas mikroautobuse yra pavojus visiems. Kartą žmogus prašė leisti šuniui sėdėti ant galinės sėdynės be narvo, nes „jis labai ramus“. Suprantu norą, bet taisyklės yra taisyklės. Be to, jei staigiai stabdysime – laisvas gyvūnas gali susižeisti. Narvas nėra bausmė, tai saugumas. Ir dauguma gyvūnų, ypač katės, narve jaučiasi net saugiau nei atviroje erdvėje.

11. Kaip paruošti narvą kelionei?

Įdėkite minkštą apklotą ar pledą, kuris kvepia namais – tai ramina gyvūną. Venkite kvepiančių ar chemiškai apdorotų audinių. Ant dugno galite patiesti sugeriamą paklotą, ypač jei kelionė ilga – kartais gyvūnai negali ištverti. Pridėkite mėgstamą žaislą, bet ne per daug – vienas užtenka. Vandens indelį pritvirtinkite prie narvo grotelių, kad neišvirstų. Viena šeima įdėjo visą krepšį žaislų – šuo per pirmą valandą visus išmėtė pro grotas, ir mes važiavome su žaislais ant grindų. Mažiau yra daugiau, ypač kelionėje.

Gyvūnų tipai – pervežimas šunų ir kačių į Vokietiją

12. Ar vežate tik šunis ir kates?

Daugiausia vežame šunis ir kates, bet ne tik. Esame vežę triušių, dekoratyvinių žiurkų, ir net vieną chameleoną. Maži gyvūnai paprastai keliauja lengviau – jiems reikia mažesnio narvo ir mažiau priežiūros. Su egzotiniais gyvūnais situacija sudėtingesnė – gali reikėti papildomų leidimų. Paukščius vežame retai, bet įmanoma. Žuvys – ne, tai jau kitas reikalas. Svarbiausia – praneškite iš anksto, kokį gyvūną vešite, kad galėtume pasiruošti. Vienas klientas paskambino dieną prieš kelionę ir pranešė, kad veža ne šunį, o dvi jūrų kiaulytes – spėjome pasiruošti, bet vos vos.

13. Ar yra veislės apribojimų?

Vokietija turi tam tikrų taisyklių dėl „kovinių“ veislių – pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai, bulterjerai ir kai kurios kitos veislės gali reikalauti papildomų dokumentų ar net draudimo. Kiekviena federalinė žemė turi savo taisykles, ir tai painu net mums. Pavyzdžiui, Berlyne viena taisyklė, Bavarijoje – kita. Rekomenduoju prieš kelionę pasitikslinti konkrečioje žemėje, kur gyvensite. Mes galime pervežti, bet atsakomybė už leidimus ir draudimus tenka šeimininkui. Tai vienas tų nepatogių niuansų, apie kuriuos ne visi kalba.

14. Kaip vežti vyresnį gyvūną?

Vyresni gyvūnai keliauja sunkiau – tiek fiziškai, tiek emociškai. Rekomenduoju prieš kelionę pasikonsultuoti su veterinaru, ypač jei gyvūnas turi sveikatos problemų. Kartais veterinaras skiria lengvą raminamąjį, bet tai sprendžiama individualiai. Vienas 12 metų šuo, kurį vežėme į Dortmundą, visą kelionę praleido ramiai miegodamas – jo šeimininkė buvo davusi veterinaro rekomenduotus lašus. Kitas, 10 metų katinas, atvirkščiai – buvo labai neramus, ir niekas nepadėjo. Tiesiog reikia suprasti, kad vyresni gyvūnai yra jautresni, ir planuoti su didesne atsarga.

Dokumentai – veterinariniai reikalavimai vežant gyvūnus

15. Kas yra EU gyvūno pasas?

EU gyvūno pasas yra standartinis dokumentas visoms ES šalims. Jį išduoda veterinarai, turintys tam licenciją. Pase rasite gyvūno nuotrauką, mikročipo numerį, skiepų įrašus ir savininko duomenis. Tai lyg asmens tapatybės kortelė jūsų augintiniui. Be jo negalima keliauti ES viduje – taškas. Lietuvoje pasą galite gauti bet kurioje veterinarijos klinikoje, kuri turi leidimą. Kaina – apie 15-25 eurai. Vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – pasas turi būti užpildytas teisingai. Klaidos mikročipo numeryje ar skiepų datos gali sukelti rimtų problemų pasienyje.

16. Ar reikia pasiutligės antikūnų titro testo?

Paprastai ne, jei keliaujate iš Lietuvos į Vokietiją – abi šalys yra ES ir laikomos „saugiomis“ dėl pasiutligės. Titro testas reikalingas tik keliaujant iš trečiųjų šalių arba jei gyvūnas keliauja atgal iš šalies, kur pasiutligės rizika didesnė. Bet – ir čia svarbu – jei planuojate grįžti iš Vokietijos per trečiąją šalį (pavyzdžiui, per Baltarusiją), tada gali prireikti. Tai retas atvejis, bet mes susidūrėme. Šeima grįžo iš Vokietijos per Kaliningrado sritį, ir pasienyje reikalavo titro testo. Geriau pasitikslinti maršrutą iš anksto.

17. Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Jei pastebėjote klaidą prieš kelionę – grįžkite pas veterinarą, kuris išdavė dokumentą, ir paprašykite pataisyti. Tai nemokama arba kainuoja simboliškai. Jei klaidą pastebėjote jau kelyje – tai sudėtingiau. Vieną kartą važiavome su kate, kurios pase mikročipo numeris buvo neteisingai įrašytas – viena skaitmuo ne ta. Pasienyje Lenkijoje sustojome patikrinimui, ir veterinaras pastebėjo neatitikimą. Teko skambinti Lietuvos veterinarui, kad patvirtintų teisingą numerį. Užtrukome valandą. Nuo tada visada prašome klientų patikrinti dokumentus prieš kelionę – tai užtrunka penkias minutes, bet sutaupo valandas.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas Vokietija Lietuva

18. Ar vežate gyvūnus ir atgal – iš Vokietijos į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Mūsų maršrutai yra reguliarūs, ir dažnai vežame gyvūnus iš Vokietijos atgal į Lietuvą – tiek grįžtančius šeimininkus, tiek naujus augintinius. Procedūra panaši, bet reikia atkreipti dėmesį į dokumentus. Jei gyvūnas buvo Vokietijoje ilgiau nei 4 mėnesius, gali reikėti atnaujinti kai kurias vakcinacijas. Tai nėra dažnas atvejis, bet pasitaiko. Mes visada prašome klientų atsiųsti dokumentų kopijas iš anksto, kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje. Geriau rasti problemą prieš kelionę, nei viduryje Lenkijos.

19. Kaip vežti gyvūną, kurį įsigijote Vokietijoje?

Įsigijote šuniuką ar kačiuką Vokietijoje? Sveikiname. Dabar reikia pasirūpinti dokumentais. Gyvūnas turi turėti mikročipą, pasiutligės skiepą (jei jam bent 12 savaičių) ir EU pasą. Veisėjas paprastai tai sutvarko, bet pasitikrinkite. Jei gyvūnas jaunesnis nei 15 savaičių ir dar negali būti paskiepytas nuo pasiutligės – kelionė atidedama. Tai griežta taisyklė, ir jos apeiti negalima. Viena moteris pirko šuniuką Hanoveryje, norėjo vežti tą pačią savaitę, bet šuniukui buvo tik 10 savaičių – teko laukti dar mėnesį. Kantrybė yra raktas.

20. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Techniškai galima, bet mes to nerekomenduojame. Nėščia gyvūnė kelionės metu gali pradėti gimdyti, ir tai jau būtų rimtas reikalas. Ilga kelionė, stresas, vibracijos – niekas nepadeda nėščiai gyvūnei. Jei situacija skubi ir nėra kitos išeities – vežame, bet su papildomu atsargumu. Veterinaro pažyma apie sveikatos būklę būtina. Vieną kartą vežėme katę, kuri, kaip paaiškėjo kelionės metu, buvo nėščia – šeimininkai nežinojo. Viskas baigėsi gerai, bet streso buvo per akis. Patikrinkite pas veterinarą prieš kelionę, ypač jei gyvūnė nebuvo sterilizuota.

Kainos – pervežimas gyvūnų iš Lietuvos į Vokietiją

21. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas?

Kaina priklauso nuo maršruto, gyvūno dydžio ir papildomų paslaugų. Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) iki Berlyno – apie 150-200 eurų. Didelis šuo – 200-300 eurų. Jei vežate į tolimus miestus – Miuncheną, Hamburgą – kaina didėja. Tai ne pigu, bet paskaičiuokite patys – degalai, kelių mokesčiai, laikas, rizika. Skristi lėktuvu su gyvūnu kainuoja panašiai arba daugiau, ir ten dar reikia narvą pritaikyti IATA reikalavimams, kas papildomai kainuoja. Mes siūlome paprastesnę alternatyvą, bet stebuklų nėra – kokybiškas pervežimas kainuoja.

22. Ar yra papildomų mokesčių?

Stengiamės būti skaidrūs. Kaina, kurią pasakome pradžioje, paprastai ir lieka galutinė. Bet yra išimčių – jei gyvūnui reikia specialios priežiūros, jei keičiamas maršrutas kelionės metu, arba jei reikia papildomų sustojimų dėl veterinaro. Tada kaina gali keistis, bet visada deriname iš anksto. Vienas nemalonus atvejis buvo, kai klientas paprašė pakeisti pristatymo adresą jau Vokietijoje – vietoj Berlyno norėjo į Hamburgą. Tai papildomi 300 kilometrų, ir mes negalime to padaryti nemokamai. Aišku, kad susitarėme, bet kitą kartą prašome tiksliai nurodyti galutinį adresą.

23. Kaip vyksta apmokėjimas?

Paprastai prašome avansą – apie 30-50 procentų užsakymo sumos, likusi dalis mokama pristatymo metu arba pavedimu prieš kelionę. Priimame banko pavedimus, grynuosius, ir kai kurias elektroninio mokėjimo sistemas. Sąskaitą išrašome visada – tai ne šešėlinis verslas. Vienas klientas norėjo mokėti kriptovaliuta – atsiprašėme, bet to dar nedarome. Gal kada nors. Svarbu – avansas yra tam, kad rezervuotumėte vietą. Jei atšaukiate paskutinę dieną, avansas negrąžinamas, nes mes jau rezervavome laiką ir vietą jūsų gyvūnui.

Dažnos klaidos – ką reikia žinoti prieš vežant gyvūną

24. Kokia dažniausia klaida, kurią daro šeimininkai?

Dažniausia klaida – vėluojama su dokumentais. Žmonės skambina prieš dvi dienas ir sako „viskas paruošta“, bet paaiškėja, kad skiepas dar negalioja arba paso nėra. Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Antra dažna klaida – netinkamas narvas. Per mažas, sulūžęs, be vandens indo. Trečia – neinformuojama apie gyvūno sveikatos problemas. Jei jūsų šuo turi širdies problemą ar epilepsiją – mes turime tai žinoti. Tai ne diskriminacija, tai saugumas. Prašome, būkite atviri – mes ne teisėjai, mes vežėjai, ir mums reikia žinoti, su kuo dirbame.

25. Ar galima keisti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet ne visada. Jei keičiate datą – paprastai pavyksta, jei turime laisvų vietų. Jei keičiate maršrutą – deriname individualiai. Bet jei norite pridėti papildomą gyvūną paskutinę dieną – tai priklauso nuo vietos. Mikroautobuse yra ribotas skaičius narvų, ir mes neperkrauname. Vieną kartą žmogus atvyko su dviem šunimais, nors užsakė vienam – vienas šuo liko, kitas važiavo, ir mes organizavome papildomą reisą kitą dieną. Tai kainavo papildomai, bet situacija išsisprendė. Geriausia – viską suderinti iš anksto, o ne stebinti mus prie mikroautobuso durų.

26. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai mūsų didžiausias košmaras, bet yra nutikę. Vieną kartą šuo iššoko iš narvo, kai atidarėme duris poilsiui aikštelėje prie Varšuvos. Bėgo 20 minučių, kol pagavome – ačiū Dievui, aikštelė buvo aptverta. Nuo tada visada tikriname užraktus dukart. Jei taip nutiktų – sustojame, nebandome gaudyti chaotiškai, kviečiame pagalbą jei reikia. Svarbu – gyvūnas turi mikročipą, tad net pabėgęs bus identifikuotas. Bet geriau tiesiog to išvengti. Patikrinkite narvą prieš kelionę, įsitikinkite, kad užraktai veikia, ir neatsidarinėkite durų, kol gyvūnas nesaugiai pritvirtintas.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, narvas, sveikatos patikra – tai pagrindiniai dalykai. Mes važiuojame kiekvieną dieną ir matėme visko – nuo idealiai pasiruošusių šeimininkų iki tų, kurie skambina ašarodami, nes pamiršo paskiepyti katę. Būkite pirmieji, ne antrieji. Jei turite klausimų – skambinkite, klauskite, mes visada atsakome. Jūsų augintinis nusipelno saugios kelionės, o mes esame tam, kad tai užtikrintume.