Naminių gyvūnų pervežimas į Vokietiją: vežame kiekvieną dieną

Kai pagalvojate apie naminių gyvūnų pervežimą, galvoje sukasi katės ir šunys. Tačiau realybė yra platesnė: mes vežame ir triušius, ir jūrų kiaulytes, ir net dekoratyvinius paukščius. Vokietija – populiari kryptis, nes daug lietuvių kraustosi arba dirba ten, o augintiniai keliauja kartu. Per pastaruosius metus mūsų automobiliais keliavo ne vienas šimtas įvairių gyvūnų. Kiekvienas jų – su savo poreikiais, savo ypatumais. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus apie naminių gyvūnų – ne tik kačių – pervežimą į Vokietiją.

Įvairovė – gyvūnų vežimas į Vokietiją

1. Kokius gyvūnus dažniausiai vežate į Vokietiją?

Pirmoje vietoje – katės, antroje – šunys. Bet yra ir kitų: triušiai, jūrų kiaulytės, dekoratyviniai graužikai (žiurkėnai, degu), kartais – maži papūgai ar kanarėlės. Vieną kartą vežėme net sraigę – tai buvo moksleivės mokslinio projekto gyvūnas. Kiekvienas gyvūnas turi savo reikalavimus: vieniems reikia daugiau erdvės, kitiems – tamsos, tretiems – tam tikro mikroklimato. Mes mokomės iš kiekvienos kelionės. Pavyzdžiui, jūrų kiaulytės labai jautrios skersvėjui – viena susirgo dėl to, kad nebuvo pakankamai uždengta nešiotoja.

2. Ar vežate egzotinius gyvūnus (pvz., driežus, gyvates)?

Ne. Tam reikia specialių licencijų ir žinių, kurių mes neturime. Mes dirbame tik su įprastiniais naminiais gyvūnais. Tačiau kartais gauname užklausas dėl vėžlių ar mažų driežų – tada rekomenduojame specializuotas įmones. Geriau pripažinti savo ribas, nei rizikuoti gyvūno sveikata. Vienas klientas labai norėjo, kad mes vežtume jo gyvatę. Atsisakėme. Jis supyko, bet mes išlikome ramūs. Saugumas pirmiausia.

3. Kaip skiriasi šuns ir katės vežimas?

Šunys paprastai reikalauja daugiau fizinės veiklos prieš kelionę. Jiems reikia ilgesnių sustojimų pasivaikščioti. Taip pat šunys dažniau reaguoja į kitus gyvūnus automobilyje. Mes turime atskiras zonas šunims ir katėms. Vieną kartą vežėme vokiečių aviganį ir dvi kates. Šuo buvo labai susidomėjęs katėms, bet mes atskyrėme juos pertvara. Visi keliavo ramiai. Bet jei šuo yra agresyvus kitų gyvūnų atžvilgiu – mes jį vežame vieną.

4. Ar vežate nėščias kalytes ar kates?

Labai atsargiai. Jei nėštumas ankstyvas (iki 4 savaičių) – galime sutikti. Jei vėlyvas – ne. Per didelė rizika. Viena kalytė vokiečių dogė buvo vežama būdama 5 savaičių nėščia. Viskas praėjo gerai, bet mes važiavome labai atsargiai, be jokių staigių judesių. Veterinaras prieš kelionę davė leidimą. Be veterinaro sutikimo – nevežame. Geriau palaukti, kol šuniukai atsives.

5. Kaip vežate gyvūnus, kuriems reikalinga speciali priežiūra (pvz., insulino)?

Tai reikalauja pasiruošimo. Mes turime šaldytuvą vaistams. Šeimininkas turi pateikti aiškius nurodymus: kada, kiek, kaip duoti. Mes neleidžiame injekcijų, bet galime duoti tabletes ar lašus pagal instrukcijas. Vienas diabetu sergantis šuo keliavo su mumis 3 kartus – jo savininkas visada davė aiškius nurodymus ir insuliną su ledais. Mes laikėmės grafiko. Svarbiausia – komunikacija ir pasitikėjimas.

Dokumentai – gyvūnų kelionė į Vokietiją

6. Kokie dokumentai reikalingi ne katėms ar šunims?

Trikiai, jūrų kiaulytės, graužikai – jiems EU Pet Passport nėra privalomas, bet rekomenduojamas. Svarbiausia – sveikatos pažyma, išduota likus ne daugiau nei 10 dienų iki kelionės. Tačiau Vokietija gali paprašyti papildomų dokumentų, įrodančių, kad gyvūnas nėra iš laukinės gamtos. Mes visada rekomenduojame turėti veterinarinę pažymą su gyvūno rūšies aprašymu. Kartą vežėme dekoratyvinį triušį – pasienyje Vokietijoje jo paklausė, ar tai ne nykstanti rūšis. Pažyma išsprendė klausimą.

7. Ar reikia skiepų ne šunims ir katėms?

Priklauso nuo gyvūno. Triušiams – rekomenduojama pasiutligės (jei jie kontaktuoja su laukiniais gyvūnais). Jūrų kiaulytėms – paprastai nereikia. Paukščiams – gali reikėti paukščių gripo tyrimų. Geriausia pasikonsultuoti su veterinaru, kuris specializuojasi egzotiniuose gyvūnuose. Mes tokių kontaktų turime, bet sprendimą priima veterinaras, o ne mes.

8. Ką daryti, jei gyvūnas neturi jokių dokumentų?

Tada reikia juos susitvarkyti prieš kelionę. Tai gali užtrukti. Pavyzdžiui, sveikatos pažyma išduodama tik po veterinarinės apžiūros. Kartais reikia atlikti papildomus tyrimus. Vienas žmogus norėjo vežti savo jūrų kiaulytę kitą dieną, bet ji neturėjo jokios pažymos. Veterinaras galėjo priimti tik po 3 dienų. Teko atidėti kelionę. Neskubėkite.

9. Ar skiriasi dokumentų reikalavimai įvairioms gyvūnų rūšims?

Taip. Šunims ir katėms – viena tvarka. Triušiams – kita. Paukščiams – trečia. Ypač sudėtinga su paukščiais, nes jie gali būti paukščių gripo nešiotojai. Mes nevežame paukščių iš regionų, kuriuose nustatytas paukščių gripas. Svarbiausia – pasitikrinti Vokietijos Federacinės Maisto ir Žemės ūkio ministerijos (BMEL) svetainę – ten yra aktualios taisyklės. Mes sekdami pokyčius, bet ne visada galime žinoti viską iki galo. Todėl prašome klientų pasitikrinti patiems.

10. Kaip sužinoti, kokie dokumentai reikalingi konkrečiam gyvūnui?

Geriausia – susisiekti su Vokietijos veterinarijos tarnyba (Veterinäramt) toje žemėje, į kurią vykstate. Jie gali pateikti tikslius reikalavimus. Mes galime padėti, bet negalime garantuoti, kad mūsų informacija yra 100% aktuali. Taisyklės keičiasi. Vieną kartą vežėme jūrų kiaulytę pagal senas taisykles, o atvykus paaiškėjo, kad reikalavimai pasikeitę. Laimei, viskas buvo išspręsta be problemų, bet tai pamoka.

Kelionės sąlygos – gyvūnų pervežimas

11. Kaip pritaikote automobilį skirtingiems gyvūnams?

Turime modulines nešiotojas, kurias galima pertvarkyti. Šunims – didesnės, su daugiau ventiliacijos. Katėms – mažesnės, uždaresnės. Triušiams ir graužikams – specialios dėžės su skyreliais. Paukščiams – narvai su uždengimais. Tačiau svarbiausia – atskirti gyvūnus, kurie gali vienas kitą gąsdinti. Vieną kartą vežėme šunį, katę ir triušį – visi atskirose zonose. Šuo visą kelią žiūrėjo į katės pusę, bet negalėjo pasiekti. Visiems buvo saugu.

12. Kaip dažnai darote sustojimus vežant šunis?

Kas 2-3 valandas. Šunims reikia ne tik vandens, bet ir galimybės pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus. Mes ieškome specialių gyvūnų aikštelių šalia degalinių arba tiesiog ramios vietos. Sustojimas trunka 20-30 minučių. Svarbu, kad šuo būtų su pavadėliu, net jei jis labai paklusnus. Vienas labai draugiškas auksaspalvis retriveris vieną kartą nubėgo prie autostrados – vos spėjome sugauti. Po to visada segdavome pavadėlį prieš išlipdami.

13. Ką darote, jei gyvūnas kelionės metu susirgo?

Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams. Jei reikia – skambiname veterinarui. Vienas triušis pradėjo drebėti ir atsisakė vandens. Sustojome, apvyniojome jį šiltu rankšluosčiu, paskambinome veterinarui. Jis patarė duoti elektrolitų. Po valandos triušis atsigavo. Tačiau jei situacija rimta – vežame tiesiai į artimiausią veterinarą. Mes turime Vokietijos veterinarijos klinikų sąrašą pagal maršrutą.

14. Ar vežate gyvūnus, kurie yra tarpusavyje susipykę?

Ne, jei tai vienas savininkas ir jie turi keliauti kartu. Mes rekomenduojame atskiras keliones. Tačiau jei tai neišvengiama – tada atskiriame juos fiziškai, kad negalėtų matyti vienas kito. Vienas vyras turėjo du kovinius šunis – jis norėjo juos vežti kartu. Mes atsisakėme. Jis rado kitą vežėją, kuris sutiko. Po to sužinojome, kad šunys kelyje susikivirčijo ir vienas kitą sužeidė. Mūsų sprendimas buvo teisingas.

15. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie yra labai triukšmingi?

Bandome nuraminti. Jei tai paukštis – galima uždengti narvą. Jei šuo – galima atskirti nuo kitų gyvūnų. Tačiau yra ribų. Viena papūga iš Kauno visą kelią rėkė. Mes negalėjome jos nutildyti. Sustojome, leidome jai „išsirėkti“, bet tai nepadėjo. Galiausiai tiesiog turėjome su tuo susitaikyti. Kiti gyvūnai (ir žmonės) turėjo kentėti. Tai buvo ilga kelionė.

Vokietija – gyvūnų atvykimas

16. Kaip skiriasi priėmimas Vokietijoje skirtingiems gyvūnams?

Šunims ir katėms – paprastai nėra problemų. Tačiau su graužikais ar paukščiais gali būti papildomų klausimų. Mes visada turime dokumentus paruoštus. Vieną kartą vežėme žiurkėnus – pasienyje pareigūnas norėjo patikrinti, ar jie tikrai žiurkėnai, o ne laukiniai graužikai. Užtruko 10 minučių. Svarbu kantrybė.

17. Ką daryti, jei Vokietijos pareigūnai neleidžia įvežti gyvūno?

Tai labai retai nutinka, jei dokumentai tvarkingi. Bet jei nutiktų – mes grąžiname gyvūną atgal į Lietuvą (jei savininkas sutinka) arba ieškome kitų legalių kelių. Kartą buvo atvejis, kai šuo buvo iš kitos šalies (ne ES) ir jo dokumentai neatitiko reikalavimų. Mes jo nevežėme, bet savininkas pats susitvarkė. Mūsų atsakomybė – transportavimas, o ne dokumentų tvarkymas, nors mes padedame, kiek galime.

18. Ar padedate įkurdinti gyvūną naujoje vietoje?

Tik patarimais. Kiekvienam gyvūnui reikia skirtingo laiko adaptacijai. Šunys dažniausiai greičiau pripranta prie naujos vietos, ypač jei šeimininkas yra kartu. Katėms reikia daugiau laiko. Triušiams ir graužikams – ramybės ir pažįstamų daiktų. Mes visada paliekame nešiotę ar narvą, kuriame gyvūnas keliavo. Tai suteikia saugumo jausmą. Patirtis parodė, kad gyvūnai, kurie turi savo „saugią zoną“, adaptuojasi greičiau.

19. Kaip elgiatės, jei gyvūnas atsisako ėsti atvykus?

Tai normalu pirmas 24 valandas. Mes rekomenduojame siūlyti tą patį ėdalą, kurį gyvūnas ėdė prieš kelionę. Jei po dienos jis vis dar neėda – reikia kreiptis į veterinarą. Viena jūrų kiaulytė atsisakė ėsti 3 dienas – veterinaras nustatė stresą. Paskyrė vitaminų ir ramybės. Po savaitės viskas grįžo į normą. Stresas iš tiesų gali paveikti apetitą.

20. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo atvykus?

Tai blogiausias košmaras. Mes visada perspėjame, kad gyvūną reikia išimti iš nešiotojos tik uždaroje patalpoje. Jei pabėga lauke – gali būti labai sunku sugauti. Vienas katinas iššoko iš nešiotojos automobilių stovėjimo aikštelėje ir pasislėpė po mašinomis. Užtruko 2 valandas sugauti. Po to mes įvedėme taisyklę: visi gyvūnai iš nešiotojos išimami tik patalpoje. Saugumas pirmiausia.

Išlaidos – gyvūnų vežimo kaina

21. Kiek kainuoja vežti ne katę ar šunį?

Kainos skiriasi. Triušį vežti pigiau nei šunį – 200-300 eurų. Jūrų kiaulytę – 150-250 eurų. Paukštį – 250-350 eurų (dėl papildomų reikalavimų). Tačiau tai tik orientacinės kainos. Viskas priklauso nuo dydžio, reikalavimų, maršruto. Mes visada pateikiame individualų pasiūlymą. Vienas žmogus norėjo vežti jūrų kiaulytę ir katę kartu – mes pasiūlėme vieną kainą už abu. Tai buvo pigiau nei vežti atskirai.

22. Ar taikote nuolaidas vežant kelis gyvūnus?

Taip, bet ne visada. Jei gyvūnai yra tos pačios rūšies ir gali būti kartu (pvz., dvi katės) – taikome nuolaidą antram gyvūnui. Jei skirtingų rūšių ir reikalauja skirtingų sąlygų – nuolaida mažesnė arba jos nėra. Viskas priklauso nuo papildomų išlaidų. Mes nekonkuruojame pigumu, o kokybe. Pigiau nebūtinai reiškia geriau.

23. Ką daryti, jei kelionė atšaukiama dėl gyvūno sveikatos?

Yra atšaukimo politika, bet jei priežastis yra gyvūno sveikata – mes dažniausiai suprantame. Galime perkelti kelionę kitai dienai be papildomo mokesčio (jei turime laisvų vietų). Tačiau jei tai nutinka paskutinę minutę – avansas negrąžinamas, bet mes galime jį įskaityti kitai kelionei. Svarbiausia – pranešti kuo greičiau. Vienas šuo susirgo likus 2 valandoms iki kelionės. Mes supratome, bet avanso negrąžinome. Klientas suprato.

24. Ar galima užsisakyti tik vieną kelionę ar reikia sutarties?

Galima ir vieną kelionę. Mes turime standartinę sutartį, kurią pasirašome prieš kiekvieną kelionę. Joje nurodytos sąlygos, atsakomybės, kaina. Tai abiejų pusių saugumas. Vienas žmogus nenorėjo pasirašyti sutarties – mes atsisakėme vežti. Jis rado kitą vežėją be sutarties, bet vėliau kilo problemų dėl atsakomybės. Mes visada dirbame su sutartimis, net jei tai vienkartinė paslauga.

Apibendrinant, naminių gyvūnų pervežimas į Vokietiją – tai ne tik logistika, bet ir supratimas apie skirtingas gyvūnų rūšis, jų poreikius, sveikatos reikalavimus. Mes mokomės iš kiekvienos kelionės, kiekvieno gyvūno. Ir nors mes negalime numatyti visko, mes galime pasiruošti kiek įmanoma geriau. Nes kiekvienas gyvūnas, kad ir koks mažas, yra kažkam brangus šeimos narys.