Naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną – Vežame kiekvieną dieną

Pervežti augintinį į kitą šalį – tai ne tas pats, kas nuvežti pas veterinarą. Ypač kai kalbame apie Berlyną, kur gyvena vis daugiau lietuvių su savo keturkojais. Mes užsiimam naminių gyvūnų pervežimu jau ne pirmus metus ir vežam praktiškai kasdien. Žinom, kas rūpi žmonėms – dokumentai, saugumas, kaina, laikas. Šiame straipsnyje surinkom dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdim iš klientų. Atsakymai paremti realia patirtimi, ne teorija. Kartais tiesmuki, kartais išsamūs – bet visada nuoširdūs. Nes kai veži kažkieno šeimos narį, negali sau leisti būti ne nuoširdus.

Reikalavimai – naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant gyvūną į Vokietiją?

Trys dalykai: mikroschema, pasiutligės skiepas ir ES augintinio pasas. Be šių trijų dalykų vežti negalima. Mikroschema turi būti įskiepyta prieš skiepą arba tą pačią dieną – ne po skiepo. Skiepas turi būti galiojantis, tai reiškia, kad pirmas skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną. Pasą išduoda veterinaras, jame įrašomi visi duomenys apie gyvūną. Vokietija yra ES narė, tai papildomų reikalavimų nėra. Bet jei vežate į ne ES šalį – tada kitos taisyklės. Čia kalbam konkrečiai apie Berlyną.

2. Ar skiriasi reikalavimai šunims ir katėms?

Ne, reikalavimai vienodi. Ir šunims, ir katėms reikia to paties – mikroschema, skiepas, pasas. Skirtumas tik tas, kad šunims kartais reikia papildomų skiepų, priklausomai nuo veislės ir sveikatos būklės. Bet pagrindiniai reikalavimai tie patys. Ir dar – šunims Vokietijoje reikia mokėti šunų mokestį (Hundesteuer), bet tai jau šeimininko reikalas, ne mūsų. Mes tik pervežam, o registracija ir mokesčiai – jau vietoje. Katėms tokio mokesčio nėra. Taigi dokumentų prasme – vienodi reikalavimai, praktiniais klausimais – šiek tiek skiriasi.

3. Ką daryti, jei gyvūnas nėra suženklintas?

Tada reikia ženklinti. Veterinaras įskiepys mikroschemą – tai greita procedūra, panaši į skiepą. Bet po ženklinimo reikia padaryti pasiutligės skiepą, o po skiepo laukti 21 dieną. Taigi nuo ženklinimo iki kelionės praeis mažiausiai trys savaitės. Negalima ženklinti ir tą pačią dieną važiuoti – taip neveikia. Mes turėjom klientą, kuris atvažiavo su neženklintu katinu ir norėjo važiuoti tą pačią dieną. Teko paaiškinti, kad taip negalima. Jis supyko, bet taisyklės yra taisyklės. Planuokit iš anksto – tai svarbiausia.

4. Ar reikia gyvūną registruoti Vokietijoje?

Šunis – taip. Vokietijoje šunys turi būti registruoti ir mokamas šunų mokestis. Kiekvienas miestas turi savo tarifą – Berlyne tai apie 120-180 eurų per metus, priklausomai nuo šuns dydžio. Registracija paprasta – nueinat į vietinį savivaldybės skyrių (Bürgeramt), pateikiat paso duomenis ir užregistruojat. Katės registruoti nereikia. Bet rekomenduojam apdrausti gyvūną – Vokietijoje gyvūnų draudimas populiarus ir naudingas, ypač jei gyvūnas susirgs arba kam nors padarys žalą. Tai jau ne mūsų reikalas, bet patariam.

5. Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas?

Jei gyvūnas jau suženklintas ir paskiepytas – pasą galima gauti per vieną dieną. Veterinaras užpildo, įdeda nuotrauką, ir viskas. Bet jei reikia skiepyti – tada 21 diena laukimo. Jei reikia ženklinti – dar ilgiau. Taigi geriausias variantas – pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Mes visada sakom klientams – neskubėkit, pasiruoškit tvarkingai. Vieną kartą moteris skambino ir sakė, kad rytoj nori vežti šunį, o pasas pasibaigęs prieš pusmetį. Nieko negalėjom padėti. Dokumentai – pirmas dalykas, be jų niekas nevyksta.

Saugumas – naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną

6. Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelionės metu?

Visi gyvūnai vežami tvirtai pritvirtintuose narvuose. Narvai specialiai pritaikyti transportavimui – su ventiliacija, saugiais užraktais ir minkštu pagrindu. Transporto priemonėse įrengta temperatūros kontrolė – ne per karšta, ne per šalta. Vairuotojai turi patirties su gyvūnais – žino, kaip elgtis, ką daryti, jei kas nutinka. Mes nevažiuojam greitai, nedarom staigių manevrų. Sustojam kas 2-3 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti ir pasivaikščioti. Turim pirmosios pagalbos rinkinį, veterinaro kontaktus kelyje. Saugumas mums prioritetas – ne tik dėl atsakomybės, bet ir dėl to, kad patys mylim gyvūnus.

7. Ar gyvūnai vežami atskirai ar kartu?

Kiekvienas gyvūnas turi savo narvą ir savo vietą. Nesujungiam skirtingų šeimininkų gyvūnų – nebent jie pažįsta vienas kitą ir šeimininkai sutinka. To priežastis paprasta – nežinom, kaip svetimi gyvūnai reaguos vienas į kitą. Gal vienas ramus, kitas agresyvus – ir turim problemą. Vieną kartą bandėm sujungti du šunis, kurių šeimininkai sakė, kad jie draugiški – vienas iš jų urzgė visą kelią. Nuo tada – tik atskirai, nebent abu šeimininkai pasirašo, kad prisiima atsakomybę. Saugiau taip.

8. Ką darote, jei gyvūnas susižeidžia kelionės metu?

Sustojam, vertinam situaciją. Jei nedidelis sužeidimas – pirmosios pagalbos rinkinys vietoje. Jei rimčiau – ieškom artimiausios veterinarijos klinikos. Mes žinom kelias klinikas maršrute – Lenkijoje, Vokietijoje. Visada turim kontaktus. Šeimininkui iškart pranešam kas nutiko ir ką darom. Vieną kartą šuo susižeidė leteną, kai bandė išlįsti iš narvo per sustojimą – nieko rimto, bet teko važiuoti į kliniką, kad veterinaras sutvarstytų. Užtrukom valandą, bet šuo buvo sutvarkytas. Svarbu neignoruoti ir neslėpti – jei kas nutiko, šeimininkas turi žinoti.

9. Ar transporto priemonėse yra kameros?

Taip, turim kameras, kurios fiksuoto gyvūnus kelionės metu. Šeimininkai gali prašyti tiesioginės transliacijos arba nuotraukų kas kelias valandas. Mes suprantam, kad atiduoti savo augintinį svetimam žmogui yra stresas – todėl stengiamės kuo daugiau informuoti. Siunčiam nuotraukas per sustojimus, pranešam, kaip gyvūnas jaučiasi. Kartais šeimininkai skambina kas valandą – mes suprantam, tai normalu. Geriau tegul skambina, nei nervinasi. Kameros padeda ir mums – jei kas nors nutinka, turim įrašą. Sąžiningumas ir skaidrumas – mūsų principas.

10. Kaip elgiatės su agresyviais gyvūnais?

Atsargiai. Pirmiausia – prašom šeimininko informuoti iš anksto. Jei žinom, kad gyvūnas agresyvus, imamės papildomų priemonių – stipresnis narvas, atskira vieta, specialios pirštinės. Vairuotojai turi patirties – žino, kaip elgtis su agresyviais gyvūnais. Bet yra ribos – jei gyvūnas per daug pavojingas, galim atsisakyti vežti. Tai nutinka retai, bet yra buvę. Vieną kartą rotveileris taip urzgė, kad net vairuotojas bijojo priartėti – teko šeimininkui pačiam įdėti jį į narvą. Svarbu suprasti – mes ne dresuotojai, mes vežėjai. Jei gyvūnas nekontroliuojamas, negalim prisiimti rizikos.

Logistika – naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną

11. Kaip dažnai vežate gyvūnus į Berlyną?

Kasdien. Tai ne reklaminis triukas – mes iš tikrųjų vežam kiekvieną dieną. Turim nuolatinį maršrutą Lietuva–Berlynas, ir kiekvieną dieną kažkas važiuoja. Kartais vienas gyvūnas, kartais keli. Savaitgaliais mažiau, bet taip pat vežam. Jei reikia skubiai – galim sureaguoti per 24 valandas. Bet geriau užsisakyti bent kelios dienos iš anksto, kad galėtumėm suplanuoti. Mūsų grafikas lankstus – jei reikia, galim išvykti anksčiau ar vėliau. Svarbiausia – susitarti.

12. Iš kokių miestų paimate gyvūnus?

Iš visos Lietuvos. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – pagrindiniai miestai. Bet jei gyvenate mažesniame mieste ar kaime – taip pat galim atvažiuoti. Tik tada gali būti papildomas mokestis už atvažiavimą. Kartais žmonės patys atveža gyvūną į didesnį miestą, iš kur mes paimam – taip pigiau. Bet jei negalit – mes atvažiuojam. Svarbu tiksliai nurodyti adresą ir būti pasiruošusiems sutartu laiku. Vėlavimas iš jūsų pusės reiškia vėlavimą visam maršrutui – o ten gali būti ir kitų gyvūnų, kurie laukia.

13. Kur Berlyne pristatote gyvūnus?

Pristatome į nurodytą adresą – namus, biurą, viešbutį, kur tik reikia. Berlynas didelis miestas, bet mes jį žinom gerai. Dažniausiai vežam į centrinius rajonus – Mitte, Kreuzberg, Friedrichshain, Prenzlauer Berg. Bet jei reikia į kitą rajoną – taip pat galim. Svarbu tikslus adresas ir kontaktinis telefono numeris. Kartais žmonės prašo palikti gyvūną pas kaimyną arba draugą – tai įmanoma, bet reikia išankstinio susitarimo. Mes neatsiduodam gyvūną bet kam – tik tam, kas nurodytas dokumentuose arba kam šeimininkas davė leidimą raštu.

14. Ką daryti, jei vėluojate atvykti pasiimti gyvūną?

Praneškit kuo anksčiau. Mes suprantam, kad gyvenime būna visko – kamščiai, darbas, nenumatytos aplinkybės. Bet jei žinot, kad vėluosit – skambinkit. Mes galim palaukti, bet ne amžinai. Paprastai laukiam iki 30 minučių, po to – derinam kitą variantą. Galim palikti gyvūną pas patikimą asmenį, galim grįžti vėliau. Bet tai papildomi kaštai, ir jie tenka jums. Vieną kartą klientas vėlavo tris valandas – mes jau buvom išvažiavę, teko grįžti. Nemalonu visiems. Geriau planuokit laiką su atsarga.

15. Ar galima keisti užsakymą paskutinę minutę?

Priklauso nuo to, ką norit keisti. Datą – galim, bet ne visada. Maršrutą – sudėtingiau. Gyvūnų skaičių – galim, jei yra vietos. Svarbiausia – pranešti kuo anksčiau. Paskutinės minutės pakeitimai visada sudėtingesni, bet stengiamės prisitaikyti. Vieną kartą klientas paskutinę minutę pranešė, kad vietoj vieno šuns veš du – spėjom sureaguoti, bet tai ne visada įmanoma. Geriausia – viską suderinti iš anksto ir nekeisti. Bet suprantam, kad gyvenimas nenuspėjamas.

Gyvūnų rūšys – naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną

16. Ar vežate tik šunis ir kates?

Ne, vežam ir kitus gyvūnus. Triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai, dekoratyvinės žiurkės – viskas įmanoma. Paukščiai – priklauso nuo rūšies. Paprastas kanarėles arba papūgas vežam be problemų. Ropliai – taip pat, bet reikia specialių dėžių ir tinkamos temperatūros. Žuvys – sudėtingiau, bet ne neįmanoma. Svarbiausia – pasakykit mums, ką vežate, ir mes pasakysim, ar galim ir kaip. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, ir mes stengiamės juos patenkinti. Vieną kartą vežėm žiurkėną – mažas, bet reiklus. Turėjom užtikrinti, kad narvas būtų saugus ir kad nebūtų skersvėjo.

17. Ar vežate veislinius gyvūnus pardavimui?

Ne, mes vežam tik naminukus – tai yra gyvūnus, kurie keliauja pas savo šeimininkus arba su šeimininkais. Veislinių gyvūnų vežimas pardavimui – tai jau komercinis vežimas, ir jam galioja kitos taisyklės. Reikia papildomų dokumentų, leidimų, kartais karantino. Mes to nedaro. Bet jei vežate savo veislinį šunį pas naują šeimininką – tai jau kitas reikalas. Tada reikia pirkimo-pardavimo sutarties, sveikatos pažymos ir kitų dokumentų. Galim padėti, bet reikia viską suderinti iš anksto.

18. Ką daryti, jei gyvūnas yra nėščia?

Nėščias gyvūnas vežamas atsargiai. Pirmiausia – veterinaro leidimas. Be jo nevežam. Antra – minkštesnis narvas, lėtesnis važiavimas, dažnesni sustojimai. Trečia – pasiruošimas bet kokiai situacijai. Mes turim patirties su nėščiomis kalėmis – vieną kartą vežėm kalę, kuri buvo 50 dienų nėščia. Veterinaras leido, viskas praėjo gerai, bet buvom pasiruošę viskam. Svarbu suprasti, kad rizika didesnė, ir mes negalim garantuoti, kad viskas bus gerai. Jei įmanoma atidėti kelionę – geriau atidėti. Bet jei reikia – vežam.

19. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Taip, vežam. Gyvūnai su amputuotomis galūnėmis, aklieji, kurčieji – visi gali keliauti. Reikia tik specialaus pasiruošimo – patogesnio narvo, daugiau dėmesio, atsargumo. Mes visada prašom, kad šeimininkas papasakotų apie gyvūno būklę – kuo daugiau žinom, tuo geriau. Vieną kartą vežėm aklą šunį – jis buvo labai ramus, bet reikėjo kalbėti su juo, kad žinotų, jog kažkas yra šalia. Gyvūnai su negalia dažnai yra ramūs ir prisitaikę – jie žino savo ribas. Svarbu tik jų neperžengti.

20. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Pasakykit mums iš anksto. Specialūs poreikiai gali būti įvairūs – vaistai tam tikru laiku, specialus maistas, tam tikros temperatūros poreikis, dažnesni sustojimai. Mes stengiamės prisitaikyti, bet reikia žinoti, ko reikia. Vieną kartą klientas pranešė paskutinę minutę, kad jo šuo turi diabetą ir jam reikia leisti insuliną kas 4 valandas – spėjom pasiruošti, bet tai buvo stresas. Geriau viską pasakyti iš anksto, net jei atrodo nereikšminga. Mums svarbu kiekviena detalė.

Problemos – naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną

21. Ką daryti, jei kelionės metu sugenda transporto priemonė?

Tai nutinka retai, bet nutinka. Turim atsarginį planą – kitą transporto priemonę, kurią galim iškviesti. Kol laukiam, gyvūnai lieka narvuose, bet mes būnam šalia, rūpinamės. Jei gedimas rimtas ir užtruks – ieškom alternatyvos. Galim išsinuomoti mikroautobusą, galim paskambinti kolegoms. Svarbiausia – gyvūnų saugumas. Vieną kartą sugedo mašina ties Varšuva – užtrukom 4 valandas, kol atvažiavo pagalba. Gyvūnai buvo ramūs, mes – ne taip labai. Bet viskas baigėsi gerai. Tokių dalykų negalima numatyti, bet galima pasiruošti.

22. Ar draudžiate pervežti gyvūnus tam tikru metų laiku?

Ne, vežam ištisus metus. Bet vasarą, kai labai karšta, keičiam grafiką – išvykstam anksti ryte, kad išvengtume karščio. Žiemą, kai labai šalta – užtikrinam šildymą transporto priemonėje. Yra ribos – jei temperatūra viršija 35 laipsnių arba nukrenta žemiau -15, galim atidėti kelionę. Gyvūnų sveikata svarbiau nei punktualumas. Bet tai nutinka retai – Lietuvoje ir Vokietijoje tokios temperatūros ne dažnos. Svarbiausia – stebim orus ir planuojam atitinkamai.

23. Ką darote, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Bandom įvairiais būdais – kitas vanduo, kitas indas, šlapias maistas. Kartais gyvūnai atsisako gerti iš svetimos talpos – tada bandom iš savo rankų. Jei niekas nepadeda – stebim būklę. Dehidratacija pavojinga, ypač ilgose kelionėse. Jei gyvūnas negeria kelias valandas – galim sustoti ir bandyti dar kartą. Veterinaras gali patarti, ką daryti. Paprastai po kelių valandų gyvūnas pradeda gerti – tiesiog reikia laiko. Bet jei situacija rimta – važiuojam į kliniką. Svarbu neignoruoti.

24. Ar atsitinka, kad gyvūnas pabėga?

Taip, yra buvę. Ne dažnai, bet yra. Paprastai tai nutinka per sustojimus, kai kas nors atidaro narvą arba gyvūnas išsprūsta. Mes imamės visų atsargumo priemonių – pavadėlis, antkaklis su GPS, tinklas. Bet gyvūnai kartais būna greitesni už mus. Vieną kartą katinas iššoko pro langą – laimei, jis buvo ant pavadėlio, tai nenuėjo toli. Svarbiausia – neprarasti ramybės ir veikti greitai. Mes turim patirties – žinom, kaip vilioti gyvūnus atgal. Bet geriau užkirsti kelią – visada patikrinti, ar viskas uždaryta.

25. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo po kelionės?

Kreipkitės į veterinarą. Mes neatsakom už gyvūno sveikatą po pristatymo – atsakomybė pereina šeimininkui. Bet jei manote, kad liga susijusi su kelionės metu patirtu stresu ar sužeidimu – praneškit mums. Mes išnagrinėsim situaciją ir, jei reikia, padengsim veterinaro išlaidas. Bet tik jei tai mūsų kaltė. Jei gyvūnas susirgo dėl kitų priežasčių – tai ne mūsų atsakomybė. Svarbu – vežkit gyvūną pas veterinarą kuo greičiau, nelaukit, kol praeis savaime.

26. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei likus kelioms dienoms – jokių problemų. Jei paskutinę minutę – gali būti mokesčiai. Mes suprantam, kad planai keičiasi, bet ir mes turim išlaidas – transporto priemonė, vairuotojas, kuras. Jei atšaukiate likus mažiau nei 24 valandoms iki išvykimo – prašom padengti dalį išlaidų. Bet visada galima tartis. Svarbiausia – pranešti kuo anksčiau. Tylėjimas ir neatvykimas – blogiausias variantas.

Naminių gyvūnų pervežimas į Berlyną – tai mūsų kasdienybė. Vežam kiekvieną dieną, žinom kelią, žinom taisykles, žinom, kas gali nutikti. Jūsų augintinis mums ne tik krovinys – tai kažkieno draugas, šeimos narys. Todėl elgiamės atsakingai. Jei turit klausimų – skambinkit. Jei abejojat – klauskit. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Laukiam jūsų skambučio.