Vokietijoje parduodamos mašinos – ką verta žinoti prieš perkant

Vokietijoje parduodamos mašinos – tai tema, kuri domina beveik kiekvieną lietuvį, svarstantį apie naudoto automobilio pirkimą. Vokietija yra didžiausia automobilių rinka Europoje, ir ten galima rasti praktiškai bet kokį modelį – nuo pigaus kasdienio automobilio iki retų sportinių versijų. Bet pirkti mašiną Vokietijoje nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Yra daug niuansų, kuriuos reikia žinoti – nuo teisingo dokumentų tvarkymo iki to, kaip atpažinti apgavystę. Aš pats ne kartą padėjau klientams pirkti mašinas Vokietijoje ir mačiau pačių įvairiausių situacijų – kartais gražių, kartais ne tokių gražių.

Rinka - Vokietijoje parduodamos mašinos

1. Kur ieškoti mašinų Vokietijoje?

Pagrindiniai šaltiniai – tai internetiniai portalai. Mobile.de ir Autoscout24.de yra du didžiausi, kur rasi praktiškai viską. Be to, yra eBay Kleinanzeigen (dabar Kleinanzeigen), kur dažnai randama pigesnių variantų, bet ir daugiau rizikos. Taip pat yra aukcionai – Copart, IAA, BCA – kur galima nusipirkti mašinas gerokai pigiau, bet ten dažniausiai parduodamos avarinės arba nevažiuojančios mašinos. Dar yra automobilių turgūs – pavyzdžiui, Autohaus – kur galima rasti mašinų su garantija, bet brangesnių. Kiekvienas variantas turi savo pliusų ir minusų – svarbu žinoti, ko ieškote.

2. Kokios mašinos populiariausios Vokietijos rinkoje?

Vokiečiai mėgsta savo gamintojus – BMW, Mercedes-Benz, Volkswagen, Audi, Porsche. Šie markiai sudaro didžiąją dalį naudotų mašinų rinkos. Bet taip pat galima rasti daug Opel, Ford (europietiškų versijų), Renault, Peugeot. Japoniškų ir korėjietiškų mašinų yra mažiau, bet jos irgi yra. Populiarūs modeliai – Volkswagen Golf, BMW 3 serija, Mercedes C klasė, Audi A4. Šie modeliai yra paklausūs ir Lietuvoje, todėl dažnai juos vežame. Yra ir retesnių variantų – pavyzdžiui, amerikietiškų mašinų, kurios buvo importuotos į Vokietiją. Jos gali būti pigesnės, bet ir problematiškesnės su dalimis.

3. Kiek kainuoja mašinos Vokietijoje?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo modelio, amžiaus, ridos ir būklės. Pavyzdžiui, 2015 metų Volkswagen Golf su 150 000 km gali kainuoti 8 000-12 000 eurų. BMW 3 serija to paties amžiaus – 10 000-15 000 eurų. Mercedes C klasė – panašiai. Bet jei ieškote kažko pigesnio, galima rasti ir už 3 000-5 000 eurų – tai bus vyresni modeliai su didesne rida. Sportinės mašinos – Porsche, BMW M, Mercedes AMG – kainuoja gerokai daugiau. Pavyzdžiui, Porsche 911 gali kainuoti nuo 30 000 eurų už vyresnį modelį iki 100 000+ eurų už naujesnį. Svarbu lyginti kainas ir neapsigauti – per pigi mašina dažnai turi paslėptų defektų.

4. Ar Vokietijoje parduodamos mašinos yra geresnės būklės?

Ne visada, bet dažniau taip. Vokiečiai paprastai geriau prižiūri savo automobilius – reguliariai atlieka techninę priežiūrą, naudoja geras dalis, važinėja gerais keliais. Be to, Vokietijoje techninė apžiūra (TÜV) yra griežta, todėl mašinos, kurios ją praėjo, paprastai yra geresnės būklės nei tos, kurios važinėjo kitose šalyse. Bet tai nereiškia, kad visos mašinos yra tobulos – yra ir Vokietijoje apgavysčių, ir paslėptų defektų. Yra buvę, kad klientas nusipirko mašiną su suklastota rida – atrodė, kad 100 000 km, o realiai buvo 250 000 km. Tai nėra dažna, bet pasitaiko. Todėl visada rekomenduoju patikrinti mašiną prieš perkant.

5. Kokios mašinos Vokietijoje yra pigesnės nei Lietuvoje?

Paprastai Vokietijoje pigesnės būna mašinos, kurios ten yra dažnos – pavyzdžiui, Volkswagen, Opel, Ford. Šių markių pasiūla didelė, todėl kainos konkurencingesnės. Taip pat pigesnės gali būti mašinos su didesne rida arba vyresni modeliai. Bet prabangios mašinos – BMW, Mercedes, Audi – nebūtinai yra pigesnės Vokietijoje, ypač jei jos gerai išlaikytos. Kartais net atvirkščiai – Lietuvoje galima rasti pigiau, nes čia mažesnė paklausa tam tikriems modeliams. Svarbu skaičiuoti ne tik pirkimo kainą, bet ir gabenimo, registravimo, mokesčių išlaidas. Kartais „pigiau" Vokietijoje po visų išlaidų tampa brangiau nei pirkti Lietuvoje.

Pirkimas - mašinų pirkimo procesas Vokietijoje

6. Kaip vyksta mašinos pirkimas Vokietijoje?

Pirmiausia – randate mašiną internete arba vietoje. Tada susisiekiate su pardavėju, susitariate dėl kainos ir datos. Jei perkate iš privataus asmens – susitinkate, apžiūrite mašiną, pasirašote pirkimo-pardavimo sutartį, sumokate pinigus ir gaunate dokumentus. Jei perkate iš salono – procesas panašus, bet su daugiau formalumų. Jei perkate aukcione – reikia registruotis, pateikti pasiūlymą, ir jei laimėjote – sumokėti ir atsiimti mašiną. Kiekvienas variantas turi savo specifiką. Asmeniškai rekomenduočiau pirkti iš salono su garantija, jei norite ramybės, arba iš aukciono, jei norite pigiau ir nebijote rizikos.

7. Ką patikrinti prieš perkant mašiną Vokietijoje?

Pirmiausia – VIN numerį. Patikrinkite jį per carVertical arba AutoDNA – tai parodys istoriją, ar mašina buvo avarijoje, ar rida teisinga. Antra – techninę apžiūrą (TÜV). Jei ji galioja – geras ženklas. Trečia – variklį, pavarų dėžę, pakabą. Jei nemokate patys – pasikvieskite mechaniką arba nueikite į vietinį servisą. Ketvirta – kėbulą. Patikrinkite, ar nėra rūdžių, dažymo požymių, nelygumų. Penkta – saloną. Patikrinkite, ar viskas veikia – elektra, kondicionierius, šildymas. Šešta – dokumentus. Patikrinkite, ar viskas sutampa – VIN, registracijos numeris, savininko duomenys. Tai gali atrodyti daug, bet geriau praleisti valandą tikrinant, nei vėliau gailėtis.

8. Ar galima derėtis dėl kainos Vokietijoje?

Taip, bet ne visada ir ne visur. Privatūs pardavėjai dažniausiai yra lankstesni – ypač jei mašina ilgai stovi skelbime. Salonai irgi gali derėtis, bet mažiau. Aukcionuose – ne, ten kaina yra kaina. Asmeniškai pastebėjau, kad vokiečiai nemėgsta agresyvaus derybų stiliaus – geriau mandagiai paklausti, ar galima kažkiek sumažinti, nei reikalauti nuolaidos. Yra buvę, kad klientas iš Lietuvos bandė derėtis per daug agresyviai, ir pardavėjas tiesiog atsisakė parduoti – rado kitą pirkėją. Todėl – mandagumas ir pagrįstumas. Jei mašina turi defektų, kuriuos galima panaudoti kaip argumentą – dar geriau.

9. Ką daryti, jei pardavėjas meluoja apie mašinos būklę?

Tai gana sudėtinga situacija. Jei perkate iš privataus asmens – atsakomybė mažesnė, nes privatus pardavėjas gali parduoti „kaip yra". Bet jei perkate iš salono – jie turi teisinę atsakomybę už paslėptus defektus. Vokietijoje galioja vartotojų teisių apsauga, ir jei įrodytumėte, kad pardavėjas žinojo apie defektą ir jį nuslėpė – galite reikalauti kompensacijos arba nutraukti sutartį. Bet tai reikalauja teisinių veiksmų, kas yra sudėtinga ir brangu, ypač jei gyvenate Lietuvoje. Todėl geriausia prevencija – kruopščiai patikrinti mašiną prieš perkant ir, jei įmanoma, gauti raštišką garantiją dėl būklės.

10. Kokių mašinų geriau nepirkti Vokietijoje?

Yra keletas raudonų vėliavų. Pirma – mašinos su per maža kaina, palyginti su rinkos vidurkiu. Tai dažnai reiškia paslėptus defektus. Antra – mašinos be TÜV arba su pasibaigusiu TÜV. Tai gali reikšti, kad mašina nepraėjo techninės apžiūros dėl rimtų problemų. Trečia – mašinos iš „neaiškių" pardavėjų, be adreso, be internetinės svetainės. Ketvirta – mašinos su įtartinai maža rida, ypač senesni modeliai. Penkta – mašinos, kurias pardavėjas nenori leisti patikrinti servise. Jei pardavėjas priešinasi patikrai – tai jau blogas ženklas. Geriau ieškoti kitos mašinos.

Dokumentai - pirkimo formalumai

11. Kokius dokumentus gaunate pirkdami mašiną Vokietijoje?

Pirkimo-pardavimo sutartį (Kaufvertrag), techninį pasą (Zulassungsbescheinigung Teil I ir Teil II), jei mašina registruota – registracijos dokumentus, jei išregistruota – išregistravimo pažymą (Abmeldebescheinigung). Be to, jei perkate iš salono – sąskaitą faktūrą (Rechnung). Jei aukcione – aukciono patvirtinimą. Svarbu, kad visuose dokumentuose būtų teisingas VIN numeris, data, kaina ir abiejų šalių duomenys. Yra buvę, kad klientas gavo dokumentus su neteisingu vardu – pasirodo, pardavėjas padarė klaidą. Tai sukėlė problemų registruojant Lietuvoje. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš išvykdami.

12. Kaip atrodo pirkimo-pardavimo sutartis Vokietijoje?

Tai standartinis dokumentas, kurį galima rasti internete – ADAC (Vokietijos automobilių klubas) turi nemokamą šabloną. Sutartyje nurodoma: pardavėjo ir pirkėjo duomenys, mašinos duomenys (markė, modelis, VIN, metai, rida), kaina, data, parašai. Kartais sutartyje būna papildomų punktų – pavyzdžiui, kad mašina parduodama „kaip yra" arba su tam tikromis garantijomis. Svarbu perskaityti viską prieš pasirašant. Yra buvę, kad klientas pasirašė sutartį, kurioje buvo punktas, kad jis atsisako bet kokių pretenzijų dėl defektų – vėliau paaiškėjus rimtam gedimui, jis negalėjo nieko reikalauti. Todėl – skaitykite, ką pasirašote.

13. Ar reikia notaro patvirtinimo perkant mašiną Vokietijoje?

Ne, notaro nereikia. Pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti be notaro patvirtinimo – užtenka abiejų šalių parašų. Bet jei norite papildomo saugumo – galite kreiptis į notarą, ypač jei mašina brangi. Tai kainuoja papildomai (apie 50-150 eurų, priklausomai nuo kainos), bet suteikia papildomą garantiją. Asmeniškai manau, kad užtenka ir be notaro – svarbiau yra kruopščiai patikrinti mašiną ir dokumentus. Bet tai kiekvieno asmeninis sprendimas.

14. Ką daryti, jei mašinos dokumentai vokiški ir aš jų nesuprantu?

Galite naudotis vertėjo paslaugomis arba tiesiog paprašyti pardavėjo paaiškinti. Be to, daugelį dokumentų galima rasti lietuviškose svetainėse su vertimais. Svarbiausia – nesirašyti nieko, ko nesuprantate. Yra buvę, kad klientas pasirašė kažkokį dokumentą, manydamas, kad tai sutarties priedas, o iš tikrųjų tai buvo atsisakymas nuo garantijos. Jis to nesuprato, nes dokumentas buvo vokiškai. Vėliau, kai paaiškėjo defektas, jis negalėjo nieko reikalauti. Todėl – jei nesuprantate, klauskite. Arba pasiimkite vertėją. Arba bent jau naudokitės Google Translate – nors tai ne idealu, bet geriau nei nieko.

Rizikos - pirkimo pavojai

15. Kaip atpažinti sukčiavimą perkant mašiną Vokietijoje?

Yra keletas požymių. Pirma – per maža kaina. Jei mašina kainuoja gerokai mažiau nei rinkos vidurkis – kažkas negerai. Antra – pardavėjas skubina. Jei jis sako, kad yra daug kitų pirkėjų ir jums reikia greitai apsispręsti – tai gali būti taktika. Trečia – pardavėjas nenori leisti patikrinti mašinos. Ketvirta – dokumentai atrodo įtartinai – prasta kokybė, klaidos, nesutapimai. Penkta – mašina yra ne ten, kur nurodyta skelbime. Šešta – pardavėjas prašo mokėti grynais ir be sutarties. Jei pastebite bent vieną iš šių požymių – būkite atsargūs. Geriau prarasti gerą sandorį, nei įkliūti į sukčiavimą.

16. Ar dažnos ridos klastojimo atvejai Vokietijoje?

Deja, taip. Ridos klastojimas (kilometro stand – odometer fraud) yra problema ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Ypač dažnai tai daroma su importuotomis mašinomis iš kitų šalių, bet ir vietinės mašinos kartais turi „patobulintą" ridą. Geriausias būdas patikrinti – naudoti VIN patikros paslaugas (carVertical, AutoDNA) ir lyginti su serviso knygelės įrašais. Jei serviso knygelė rodo, kad prieš 3 metus rida buvo 180 000 km, o dabar skelbime rašoma 120 000 km – kažkas negerai. Be to, galima patikrinti TÜV istoriją – ten kartais nurodoma rida. Tai ne visada tikslu, bet gali padėti.

17. Ką daryti, jei nusipirkau mašiną su paslėptais defektais?

Priklauso nuo to, iš ko pirkote. Jei iš salono – turite teisę reikalauti remonto, kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo. Vokietijoje galioja 2 metų garantija naudotoms mašinoms, nors kai kurie pardavėjai bando jos atsisakyti – tai ne visada teisėta. Jei iš privataus asmens – situacija sudėtingesnė, nes privatus pardavėjas gali parduoti „kaip yra". Bet jei įrodytumėte, kad jis žinojo apie defektą ir jį nuslėpė – galite kreiptis į teismą. Tai sudėtinga, bet įmanoma. Asmeniškai rekomenduočiau pasikonsultuoti su teisininku, jei situacija rimta.

18. Ar galima grąžinti mašiną Vokietijoje?

Privatūs pardavėjai paprastai nepriima grąžinimo – nebent sutartyje yra toks punktas. Salonai turi teisinę prievolę priimti grąžinimą, jei mašina turi paslėptų defektų, apie kuriuos nebuvo informuota. Bet procesas gali užtrukti – kartais mėnesius. Yra buvę, kad klientas grąžino mašiną salonui po 2 savaičių, nes paaiškėjo, kad variklis turi rimtą gedimą – salonas priėmė grąžinimą ir grąžino pinigus. Bet tai ne visada taip paprasta – kai kurie salonai bando išsisukti. Todėl geriausia – kruopščiai patikrinti prieš perkant, kad nereikėtų grąžinti.

Praktiniai patarimai - pirkimas Vokietijoje

19. Ar verta važiuoti pačiam pirkti mašinos į Vokietiją?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei turite laiko, žinių ir norite patys apžiūrėti mašiną – galite važiuoti. Bet jei neturite patirties arba laiko – geriau samdyti specialistą arba naudotis tarpininko paslaugomis. Yra įmonės, kurios specializuojasi mašinų pirkime Vokietijoje – jos gali apžiūrėti, patikrinti, nupirkti ir pristatyti. Tai kainuoja papildomai (apie 200-500 eurų), bet sutaupo laiko ir nervų. Asmeniškai mačiau abu variantus – ir sėkmingus, ir nesėkmingus. Svarbiausia – žinoti, ką darote, arba turėti žmogų, kuris žino.

20. Kiek laiko reikia planuoti mašinos pirkimui Vokietijoje?

Jeigu važiuojate patys – bent 3-4 dienos. Viena diena kelionei, viena-dvi dienos paieškoms ir apžiūrai, viena diena grįžimui. Bet tai idealus scenarijus – dažnai užtrunka ilgiau. Yra buvę, kad klientas planavo grįžti per 3 dienas, o užtruko savaitę, nes rado mašiną tik penktą dieną. Arba mašina pasirodė ne tokia, kaip tikėjosi, ir teko ieškoti kitos. Todėl geriau planuoti su rezervu. Jei naudojatės tarpininko paslaugomis – viskas paprasčiau, nes jie rūpinasi paieška, o jums belieka tik apsispręsti.

21. Ką pasiimti važiuojant pirkti mašinos į Vokietiją?

Dokumentus – asmens tapatybės kortelę ar pasą, pinigus arba banko kortelę, telefono pakrovėją, GPS arba navigacijos programėlę. Jei važiuojate su priekaba – patikrinkite, ar priekaba tvarkinga, ar turi draudimą. Jei planuojate vairuoti mašiną atgal – pasiimkite laikinus numerius ir draudimą. Be to – gerą nuotaiką ir kantrybę. Skamba banaliai, bet pirkimas gali būti stresinis procesas, ypač jei viskas vyksta ne pagal planą. Yra buvę, kad klientas taip nervinosi pirkdamas, kad pamiršė patikrinti variklį – vėliau paaiškėjo, kad jis buvo su rimtu gedimu. Todėl – ramybė ir dėmesys detalėms.

Kainos - papildomos išlaidos

22. Kokios papildomos išlaidos laukia perkant mašiną Vokietijoje?

Be pačios mašinos kainos, reikia sumokėti už gabenimą (350-650 eurų), registravimą Lietuvoje (apie 100-200 eurų), techninę apžiūrą (apie 50-100 eurų), draudimą (priklauso nuo mašinos). Jei mašina perkama iš įmonės – reikia sumokėti PVM (19% Vokietijoje arba 21% Lietuvoje, priklausomai nuo situacijos). Be to, gali būti papildomų išlaidų – pavyzdžiui, jei mašinai reikia remonto prieš registravimą, arba jei reikia gauti papildomus dokumentus. Svarbu skaičiuoti visas išlaidas prieš perkant, kad nebūtų staigmenų. Kartais „pigiau" Vokietijoje po visko tampa brangiau nei pirkti Lietuvoje.

23. Kiek kainuoja mašinos registravimas Lietuvoje po pirkimo Vokietijoje?

Registravimas kainuoja apie 100-200 eurų – tai apima registracijos mokestį, numerių gamybą ir kitus administracinius mokesčius. Be to, reikia atlikti techninę apžiūrą (jei ji negalioja) – tai papildomi 50-100 eurų. Jei mašina turi trūkumų, kuriuos reikia pašalinti prieš techninę apžiūrą – tai papildomos išlaidos. Pavyzdžiui, jei stabdžių diskai nudilę – reikia keisti, o tai kainuoja. Arba jei žibintai nereguliuoti – reikia sureguliuoti. Todėl geriau patikrinti mašiną prieš perkant, kad žinotumėte, kokių investicijų dar reikės.

24. Ar verta pirkti mašiną Vokietijoje, atsižvelgiant į visas išlaidas?

Kartais taip, kartais ne. Jei ieškote specifinio modelio, kurio Lietuvoje nėra arba jis labai brangus – tada taip. Jei ieškote paprasto kasdienio automobilio – kartais geriau pirkti Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į laiko ir kelionės išlaidas. Svarbu skaičiuoti viską: mašinos kainą + gabenimą + registravimą + PVM (jei taikoma) + remontą (jei reikia). Kartais suma gaunasi didesnė, nei tikėjotės. Bet jei randate gerą mašiną už gerą kainą – tada verta. Asmeniškai manau, kad Vokietija vis dar yra gera vieta pirkti naudotas mašinas, bet reikia būti atsargiems ir skaičiuoti.

25. Ką daryti su mašina, kol ji dar neregistruota Lietuvoje?

Kol mašina neregistruota, ja negalima važinėti viešaisiais keliais. Bet galima ją gabenti ant priekabos arba autovežiu. Jei mašina turi laikinus vokiškus numerius – galima važiuoti su jais, bet tik ribotą laiką (paprastai 5 dienas) ir tik su draudimu. Yra buvę, kad klientas važiavo su vokiškais numeriais ir sustabdė policija – pasirodo, draudimas jau buvo pasibaigęs. Tai baigėsi bauda. Todėl geriau arba vežti mašiną ant priekabos, arba įsitikinti, kad draudimas galioja. Arba tiesiog registruoti mašiną Lietuvoje kuo greičiau.

Išvada

Vokietijoje parduodamos mašinos – tai galimybė rasti geros būklės automobilį už prieinamą kainą, bet tik tuo atveju, jei žinote, ko ieškote ir kaip patikrinti. Neskubėkite, būkite atsargūs, patikrinkite viską – tada pirkimas bus sėkmingas. O jei turite klausimų – klauskite tų, kurie tai daro kasdien.