Vežu mašinas iš Vokietijos kiekvieną dieną – ką reikia žinoti

Mane dažnai klausia, kaip aš organizuoju transportavimą, kai vežu mašinas iš Vokietijos kasdien. Per pastaruosius penkerius metus, kai dirbu su šiomis maršrutais, išmokau ne vieną niuansą. Kartą pasitaikė atvejis, kai klientas norėjo įsigyti "gerai" atrodantį sedaną iš Štutgarto, tačiau pardavėjas nebuvo tiksliai nurodęs, kad automobilis turėjo nedidelę avariją su stogu. Tokie dalykai išlenda tik kruopščiau patikrinus. Todėl noriu pasidalinti savo patirtimi ir atsakyti į konkrečius klausimus, kuriuos išgirstu bene kas antrą dieną.

Pradžia – pradžia nuo dokumentų ir planavimo

1Kokie dokumentai pirmiausia reikalingi, norint pradėti transportuoti automobilį iš Vokietijos?

Pirmas dalykas – tai pirkimo-pardavimo sutartis (Kaufvertrag) vokiškas. Be jos nebus, kam viskas prasidėti. Tada reikia transporto priemonės registracijos pažymėjimo (Fahrzeugbrief) su paskutiniu techninės apžiūros antspaudu (TÜV). Kartais žmones painioja, kad TÜV dar galioja, bet antspaudas senas – reikia aiškiai patikrinti datą. Be to, svarbus draudimo dokumentas, nors dažniausiai už laikiną pervežimą pasirūpina patys vežėjai. Man pačiam buvo atvejis, kai pradžioje praleidau vieną detalę – nebuvo užpildyta atsarginio rėmo kodo vieta dokumente, dėl to muitinėje užtrukome papildomą valandą. Dabar visada reikalauju, kad pardavėjas užpildytų visus laukelius iki pat pabaigos.

2Kaip rasti patikimą vežėją, kuris iš tiesų važiuoja kasdien, o ne tik rašo?

Sakyčiau, reikia nežiūrėti tik į didelius plakatus ar skelbimus. Geriausi vežėjai dažnai neturi laiko įmantrioms svetainėms. Reikia prašyti konkrečių maršrutų ir išvykimo datų. Patikimas žmogus pasakys: "Antradienį išvykstam iš Berlyno, ketvirtadienio rytą būname Kaune." Jei sako "važiuojam pagal poreikį" – gali būti, kad reikės laukti, kol susidarys pilnas krovinys. Mano kolega vos per mėnesį prarado kelis klientus, nes jo transportavimo terminai vis traukėsi – kažkas ne taip su logistika. Patikrinkite, ar vežėjas turi savo transporto, ar tik tarpininkauja.

3Kas yra "važtaraštis" (CMR) ir kam jis reikalingas automobilių pervežime?

Važtaraštis – tai dokumentas, kuriuo mes, vežėjai, patvirtinam, kad perimam atsakomybę už automobilį pervežimo metu. Jis nurodo, nuo kurio taško iki kurio taško automobilis yra mūsų rizikoje. Be jo nėra, kalbėti apie jokias kompensacijas sugadinimo atveju. Žiūrėkit, man kartą atsitiko, kad važtaraštyje vienas skaičius buvo parašytas neteisingai. Klientas pastebėjo tik gavęs mašiną, kad jos spalva dokumente nurodyta kitaip. Dabar visada patikrinam dukart. Tai svarbu, nes gali kilti problemų ir draudimo išmokoms.

4Ką daryti, jei automobilis Vokietijoje neturi galiojančio TÜV?

Čia reikia labai aiškiai suprasti – be galiojančio techninės apžiūros dokumento automobilis negali būti įvežamas į Lietuvą kaip tinkamas naudoti. Yra du keliai. Arba parduotojas pats pasirūpina TÜV praėjimu (tai gali užtrukti iki savaitės), arba automobilis vežamas kaip restauracinė transporto priemonė, su specialiu leidimu ir ant transporto priemonės vežamos etiketės. Pastaruoju atveju, atvirai pasakius, kainos ir laikas išauga pastebimai. Bet kartais verta, jei tikrai randate retą modelį.

5Ar iš tiesų kasdien vyksta pervežimai, ar tai tik marketingo triukas?

Aš asmeniškai važiuoju pagal tvarkaraštį – trečiadieniais ir šeštadieniais išvykstu iš Lietuvos, penktadieniais bei pirmadieniais – iš Vokietijos. Tai mano pagrindinis maršrutas. Galiu pasakyti, kad toks dažnumas leidžia išvengti tų baisių uždelsimų, kai klientas laukia savaitę. Bet žiūrėkit – yra ir vadinamųjų "gabentojų" ant "tranzitinių" maršrutų, kurie važiuoja Vilnius–Vokietija–Vilnius kartą per dvi savaites. Jie gali besakyti "kasdien" rinkodaros tikslais, bet realiai taip nėra. Todėl prašykit konkrečių datų.

Kaina – kiek visa tai iš tiesų kainuoja

6Koks procentas nuo automobilio kainos sudaro vežimo išlaidas?

Ši klausimas – vienas dažniausių. Sakyčiau, kad standartinė kaina už vilkiko pervežimą yra tarp 800 ir 1200 eurų, priklausomai nuo atstumo ir automobilio būklės. Tačiau jei perkate mašiną už 15 000 eurų, tai 1000 eurų sudaro vos 6,7%. Bet jei mašina kainuoja 3000 eurų, tai jau yra trečdalis kainos. Čia ir yra svarbus momentas – pigūs automobiliai dažnai nėra ekonomiški transportavimo atžvilgiu. Daugiau negu kartą matę, kad pigi mašina dėl pervežimo kainos galiausiai atsiperka prasčiau.

7Kodėl skirtingi vežėjai siūlo tokias skirtingas kainas?

Jei kainų skirtumas yra 200–300 eurų, tai dažniausiai dėl skirtingo lygio paslaugų. Brangesnis gali apimti pilną draudimą (ne tik privalomąjį, bet ir krovos draudimą), gali būti su transportavimu dengtame vilkike, kad apsaugotų nuo oro sąlygų. Pigesnis – atviras transportavimas su pagrindiniu draudimu. Bet kartais skirtumas kyla iš to, kad vienas vežėjas turi nuosavą transportą, o kitas – tarpininkas, kuris paskui paskiria pigesnį variantą. Dažnai pigiausias variantas galiausiai atsiranda dėl to, kad kažkas nori greičiau užpildyti savo antrąjį aukštą „kroviniu“ (automobiliais) ir savo pelną susimažina.

8Ar papildomi mokesčiai muitinėje yra jūsų, kaip vežėjo, atsakomybė?

Ne, muitinės mokesčiai – tai kliento reikalas. Mokesčius moka pirkėjas. Mes vežame nuo adreso Vokietijoje iki muitinės punkto arba iki nurodyto adreso Lietuvoje. Žinoma, padedame dokumentacijos tvarkyme, bet muitinės deklaracijas, akcizus, PVM moka klientas. Tačiau būna atvejų – ypač su senesnėmis mašinomis – kad muitinėje kyla klausimų dėl variklio galios ar taršos normų. Tada vežėjas gali, bet neprivalo, padėti su paaiškinimais. Man buvo atvejis, kai muitininkas paklausė, kodėl vienas automobilis šiais metais pažymėtas kaip Euro 4, nors pagal sertifikatą turėtų būti Euro 3. Pasirodė, kad Vokietijoje padarė klaidą. Išsprendėm, bet užtruko dieną.

9Kas atsako už transportavimo metu atsiradusius įbrėžimus?

Tai – sudėtingas ir nemalonus klausimas. Paprastai atsakomybė guli ant vežėjo, jei įbrėžimų nebuvo pradinėje dokumentacijoje (važtaraštyje ar pakrovimo akte). Bet realybė yra tokia, kad kartais klientas pats pastebi įbrėžimą tik po kelių dienų, ir tampa sunku įrodyti, kad tai įvyko pervežimo metu. Todėl aš visada rekomenduoju klientui arba jo atstovui dalyvauti pakrovimo metu ir kruopščiai patikrinti automobilį su vežėju. Ir dar – viską fotografuoti. Vieną kartą dėl vieno papildomo milimetro dažų ant slenksčio gavome rimtą draudimo bylą. Geriau per daug nuotraukų, negu per mažai.

10Ar verta draustis papildomai, jei vežėjas jau turi draudimą?

Žiūrėkit, vežėjo privalomasis draudimas dažniausiai apima tik didžiules, akiplėšiškas avarijas. Maži įbrėžimai, įlenkimai ar, kas dar blogiau, vidiniai pažeidimai drebant dėl prastų kelių – gali likti be kompensacijos. Todėl jei vežiate brangų, jautrų ar restauracijai skirtą automobilį, papildomas draudimas yra būtinybė. Tai nesudaro didelių išlaidų, dažniausiai 1–2% nuo deklaruotos sumos. Tai kaip draudimas butui – kol nieko neatsitinka, atrodo nereikalinga. Bet kai dūžta stiklas per audrą... ne, geriau nesileisti į tas analogijas.

Logistika – kasdienybės sudėtingumai

11Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą su automobiliu ant vilkiko?

Su standartiniu vilkiku ir geromis sąlygomis – apie 36 valandas. Tai reiškia, kad išvykus sekmadienio vakarą iš Frankfurto, antradienio ryte jau turėtų būti Kaune. Bet čia idealus scenarijus. Realybėje sunkvežimių patikrinimai pasienyje, eismo sąlygos Lenkijos keliuose (kurie, atvirai kalbant, toli gražu ne visada patogūs) ir galimi vilkiko gedimai gali pridėti 6–12 valandų. Man asmeniškai labiausiai erzina Lenkijos kelių būklė netoli Varšuvos – vieną kartą taip purtė, kad nuo vieno automobilio atsikabino papildomo degalo bakas. Nuo to laiko visada papildomai pritvirtinam bet kokius papildomus elementus.

12Kas nutinka, jei vilkikas sugenda pusiaukelėje su kroviniu?

Tai yra viena blogiausių situacijų tiek vežėjui, tiek klientui. Pagal teisės aktus, vežėjas privalo rūpintis kitu transportu, kad pabaigti pervežimą. Bet praktiškai tai reiškia, kad automobilis gali stovėti kažkur pakelės stovėjimo aikštelėje kelias dienas, kol atvyksta pakaitinis vilkikas. Man pačiam taip nutiko 2022 metų žiemą – užgeso pagrindinis variklis ties Poznane. Prisimenu, kad trys automobiliai ant priekabos stovėjo ten dvi paras, kol radom pakaitinį vilkiką iš Varšuvos. Nuo to laiko visada turiu draudimo numerį mobiliam servisui savo telefone pirmoje eilutėje.

13Kaip transportuojami nevažiuojantys automobiliai?

Nevažiuojantys automobiliai yra atskira kategorija. Jiems reikia specialaus hidraulinio pakrovimo (dažniausiai su vadinamuoju „krano“ tipo įrenginiu) arba papildomų rampų. Tai kainuoja daugiau – papildomai 150–300 eurų. Ir rizika sugadinti transportą didesnė, nes automobilį reikia tempti, o ne užvažiuoti. Mano patarimas: jei perkate nevažiuojantį automobilį, labai aiškiai nurodykite vežėjui jo būklę. Vieną kartą klientas nuslėpė, kad automobilis be priekinių ratų. Mums teko vietoje ieškoti atsarginių ratų, kad galėtume jį nustumti ant priekabos. Tai buvo papildomos dvi valandos, kurios atsirado sąskaitoje.

14Kokios leidimų ir licencijų turi turėti vežėjas?

Pirmiausia – licencija kroviniams vežti Europos Sąjungoje. Antra – CMR draudimas (kaip minėjau). Trečia – jei veža daugiau kaip du automobilius vienu metu, reikia papildomos vairuotojo kvalifikacijos. Ketvirta – svarbu, kad vilkikas būtų registruotas transporto įmonės vardu, o ne asmeniniu vardu. Tai dažna klaida – žmogus su savo furgonu nori pradėti gabenti automobilių, bet pamiršta, kad reikia įmonės ir atitinkamų leidimų. Toks vežėjas yra draudžiamas rizikos atveju – jo draudimas gali būti negaliojantis. Taigi prašykit vežėjo parodyti licencijos numerį – galite jį patikrinti per Lietuvos transporto saugos administraciją.

15Ar galima vežti asmeninius daiktus automobilio viduje?

Formaliai – ne. Automobiliai vežami kaip transporto priemonės, o ne kaip krovinių konteineriai. Bet praktiškai daugelis vežėjų leidžia palikti keletą asmeninių daiktų – dokumentus, keletą drabužių – viduje, jei jie yra saugiai sudėti ir netrukdo. Tačiau už jų saugumą vežėjas neatsako. Man yra buvę, kad klientas automobiliui paliko dvi dideles padangas ant galinės sėdynės. Vilkikui staigiai stabdant, tos padangos skrido į priekį ir išmušė priekinį stiklą iš vidaus. Nuo to laiko draudžiu palikti bet kokius sunkius ar didelius daiktus salone.

Procedūros – kas vyksta pasienyje ir atvykstant

16Kaip vyksta muitinės procedūros vežant automobilį į Lietuvą?

Paprastai vežėjas su klientu sutaria susitikti ties muitinės punktu. Mes atvežame automobilį, perduodame dokumentus, o vėliau klientas pats arba per tarpininką tvarko muitinės deklaraciją. Dienos mokestis už laikymą pasienyje – apie 20 eurų, tad geriau viską sutvarkyti kuo greičiau. Čia svarbu turėti visus dokumentus originaliuose – nukopijuoti ar atsiųsti el. paštu dokumentai dažniausiai netenkina. Kartą klientas atsiuntė tik nuotrauką iš telefono – muitininkas net nežiūrėjo. Reikėjo laukti kurjerio su originalais. Tai sugaišo pusdienį.

17Kas yra „tranzito deklaracija“ (T1) ir kada jos reikia?

T1 deklaracija – tai muitinės dokumentas, leidžiantis transportuoti prekes (šiuo atveju automobilius) per ES teritoriją nemokant mokesčių iš karto. Ją naudojam, kai automobilį vežame tiesiai iš Vokietijos į Lietuvą ne ES (pvz., į Baltarusiją ar Rusiją) – tuomet mokesčiai sumokami galutinėje paskirties šalyje. Jei vežate tiesiai į Lietuvą (ES šalis), T1 paprastai nereikia. Bet pasitaiko atvejų, kai automobilis turi ne ES kilmės dokumentus – tada T1 reikalingas. Tai sudėtinga sritis, ir aš čia nesu ekspertas, bet pagrindinė logika tokia: ES viduje – paprasta, už ES ribų – sudėtinga.

18Kaip atsiimti automobilį iš vežėjo, kai jis jau atvyko į Lietuvą?

Paprastai mes su klientu sutariame konkrečią vietą ir laiką. Dažniausiai tai mūsų terminalas arba sutarta stovėjimo aikštelė, nes su vilkiku į centrinę miesto dalį patekti sudėtinga. Atvykstate su savo asmens dokumentu, sutartimi ir banko pavedimo kopija (jei mokėjote pavedimu). Mes paprastai reikalaujame, kad atvyktų pats pirkėjas arba asmuo su notariniam įgaliojimui. Vienas nemalonus atvejis – atvyko žmogus su automobilio pirkėjo asmens dokumentų kopijomis. Mes atsisakėme išduoti automobilį. Po skambučio pirkėjui paaiškėjo, kad tai buvo jo draugas, be specialaus leidimo. Geriau perspėti iš anksto.

19Ar reikia transportuoti automobilį su valstybiniais numeriais?

Jei automobilis Vokietijoje buvo registruotas ir turi tranzitinius numerius – palikite juos ant automobilio. Palengvina identifikaciją. Jei automobilis buvo išregistruotas ir numerių neturi – tada jį transportuojame be numerių. Tačiau būkite atsargūs: kai kurie kelių inspektoriai Lenkijoje nemėgsta automobilių be numerių ant vilkiko. Man yra tekę aiškinti, kad tai ne mano automobiliai, o krovinys. Dabar visada turiu po ranka sąrašą su VIN numeriais, kurią galiu parodyti. Tai padeda išvengti nereikalingų klausimų.

20Ką daryti, jei atvykus paaiškėja, kad automobilis yra ne tos spalvos, kuri buvo nurodyta skelbime?

Tai retas, bet rimtas atvejis. Pirmiausia – ramiai. Jei turite pakrovimo metu padarytas nuotraukas ir važtaraštį su spalva, galite pateikti pretenziją vežėjui. Tačiau jei spalvos neatitikimas pastebimas tik atvykstant, o pakrovimo metu to neišryškino, vežėjas gali teigti, kad tai ne jo atsakomybė. Svarbu: visada patys pasitikrinkite automobilį prieš pakrovimą. Ir dar vienas svarbus dalykas – Vokietijoje spalva dažnai nurodoma kodu („Schwarz“ su kodu 040), o ne pavadinimu. Lyginkit kodus, o ne pavadinimus, nes „grau“ gali būti tiek sidabrinė, tiek pilka.

Rizikos – nemalonūs, bet realūs scenarijai

21Kas nutinka, jei vežamas automobilis pavagiamas iš vilkiko?

Tokios situacijos, nors ir retos, bet nutinka. Priklausomai nuo vilkiko stovėjimo vietos ir draudimo sąlygų, vežėjas arba jo draudimas turi padengti nuostolius. Tačiau praradimų atlyginimas gali užtrukti mėnesius. Svarbu: vežėjas privalo turėti krovos draudimą (Cargo Versicherung). Be jo, jūs galite likti be kompensacijos. Todėl prieš sudarant sutartį – prašykit parodyti draudimo poliso galiojimą. Kartą vienas vežėjas pasakė, kad jo draudimas „dar atnaujinamas“. Po savaitės jis pranešė, kad jo vilkikas buvo apiplėštas su trim klientų automobiliais. Nuoširdžiai nežinau, kaip jis tai išsprendė, bet tik ne su draudimu.

22Kaip išvengti sukčiavimo atvejų, kai pervedate avansą vežėjui?

Sukčiai egzistuoja. Dažniausiai jie prašo avanso, dingsta, arba atsiranda su „papildomais mokesčiais“. Taisyklė yra tokia: avanso dydis neturėtų viršyti 30% visos sumos. Likusi dalis mokama atsiimant automobilį. Ir dar – niekada neperveskite pinigų asmeniui, kuris atsisako parodyti savo įmonės dokumentus arba prašo mokėti į asmeninę sąskaitą. Patikima įmonė visada prašo mokėjimo į įmonės sąskaitą. Mano pažįstamas prarado 800 eurų avansą, nes pavedė į asmeninę sąskaitą, o vežėjas „dingo“. Policija rado, bet pinigai liko neaišku kur.

23Ar vežėjas turi teisę atsisakyti vežti automobilį dėl prastos būklės?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Jei automobilio būklė yra tokia prasta, kad jis kelia pavojų kitiems kroviniams arba vilkiko stabilumui, vežėjas gali atsisakyti jį transportuoti. Pvz., automobilis be stabdžių, su stipriai pažeistu rėmu arba su degalų nutekėjimu. Mano patirtis: vienas klientas atsivežė seną „opelį“ be priekinių stabdžių. Mes atsisakėme jį krauti, nes vilkiko aikštelėje jis vos nenuvažiavo nuo rampos. Klientas piktinosi, bet saugumas – pirmiau už viską.

24Kas yra „perkrovimo mokestis“ (Umladegebühr) ir kada jis taikomas?

Tai mokestis, kuris atsiranda, kai vežėjas priverstas perkrauti automobilį iš vieno vilkiko į kitą. Pvz., jei pirmasis vilkiko sugenda, arba jei automobilis buvo neteisingai užkrautas (pvz., per aukštai arba netinkamoje vietoje) ir reikia perdirbti. Standartinė tokio mokesčio suma – 100–200 eurų. Bet kartais ji būna įtraukta į pradinę kainą, o kartais ne. Aš visada nurodau, kad mano kaina yra galutinė ir perkrovimo neapima, nebent jis atsiranda dėl kliento kaltės (neteisingi duomenys apie automobilio matmenis). Geriau tai aptarti iš anksto.

25Kaip elgtis, jei automobilį atveža su naujais, iki tol nežinomais defektais?

Visų pirma – sutvarkyti viską iš karto. Nedelsiant. Padarykite nuotraukas, surašykit defektus ant važtaraščio su vežėjo parašu, iškvieskit nepriklausomą ekspertą, jei vertė didelė. Vienas mano klientas pastebėjo, kad automobiliui atsirado naujas įlenkimas ant stogo tik po trijų dienų – jis man parašė. Deja, per tą laiką automobilis jau buvo pastovėjęs jo aikštelėje. Sunku įrodyti, kad tai neįvyko po pristatymo. Taigi – viskas čia ir dabar, net jei tai reiškia, kad tą pačią dieną reikia atidėti kitus reikalus. Tai gali atrodyti kaip perdėta, bet taip išvengiate ilgų ginčų.

Kasdienis mašinų vežimas iš Vokietijos skamba paprastai, bet už to slypi tiek daug niuansų. Nuo dokumentų iki draudimo, nuo kelių iki krovimo. Svarbiausia – neskubėti, viską patikrinti dukart ir turėti patikimą vežėją, su kuriuo galite kalbėti atvirai. Nes kartais vienas pasenęs TÜV antspaudas ar neteisingas spalvos kodas virsta didžiule galvos skausmu. Sėkmės ieškant to tinkamo automobilio – ir dar svarbiau – tinkamo vežėjo, kuris jį atgabens saugiai.