Lietuva Germany automobilių gabenimas – viskas nuo A iki Z

Automobilių gabenimas tarp Lietuvos ir Vokietijos – tai ne tik transportas. Tai sistema, kurioje dalyvauja dešimtys žmonių, nuo pardavėjo iki vairuotojo, nuo draudiko iki muitininko. Aš dirbu šioj srityj ir matau, kaip viskas veikia iš vidaus. Kartais žmonės skambina ir klausia paprastai – „kiek kainuoja atgabenti mašiną?“ Atsakymas priklauso nuo tiek daug dalykų, kad vieno sakinio neužtenka. Bet bandysiu paaiškinti aiškiai, be nereikalingo sudėtingumo. Nes iš tiesų, kai supranti principą, viskas tampa paprasčiau.

Gabenimo būdai – trys pagrindiniai variantai

Tralas – saugiausias pasirinkimas

Tralas – tai platforma ant ratų, ant kurios mašina stovi ir niekur nejuda. Saugiausias būdas, nes mašina nesiliečia su keliu, nesidėvi padangos, ir nėra rizikos, kad kas nors atsitiks važiuojant. Kaina – brangiausia iš trijų variantų, bet už tai gauni ramybę. Ypač tinka brangioms mašinoms, senovinėms, arba toms, kurios dėl kokios nors priežasties negali važiuoti pačios. Aš vežiau vieną Tesla iš Berlyno – mašina nauja, vertė 70 000 eurų, klientas nenorėjo rizikuoti. Tralas kainavo 850 eurų, bet mašina atvyko be jokio įbrėžimo. Verta.

Autovežis – ekonomiškas variantas

Autovežis – tai didelis sunkvežimis su keliais aukštais, ant kurių telpa 8-12 mašinų. Pigiau nei tralas, bet ilgiau, ir mašina gali būti subraižyta, jei neatsargiai krauna arba iškrauna. Autovežiai važinėja reguliariais maršrutais – kas savaitę arba kas dvi. Galima užsisakyti vietą ir laukti, kol bus pilnas. Kaina – 300-500 eurų vienai mašinai. Tinka paprastoms mašinoms, kurios nėra labai vertingos. Aš naudoju autovežį, kai klientas neskuba – užsakau vietą, laukiu savaitę-dvi, ir mašina atvyksta. Pigiau, bet reikia kantrybės.

Savarankiškas važiavimas – pats pigiausias

Jei mašina važiuojanti, galima važiuoti patys. Iš Vokietijos į Lietuvą – apie 1200 kilometrų, 12-16 valandų kelio. Kaina – tik kuras ir autostrados, apie 150-200 eurų. Bet reikia laiko, energijos, ir drąsos – ypač jei mašina nepažįstama. Aš pirkau mašiną Miunchene ir važiavau pats – 14 valandų, su dviem stotelėmis. Viskas gerai, bet buvo momentas, kai mašina pradėjo keistai drebėti ties Varšuva. Pasirodo, padanga buvo pradurta lėtai. Sustojau, pakeičiau, ir važiavau toliau. Bet jei nebūčiau mokėjęs keisti ratą – būčiau sėdėjęs pakelėj.

Maršrutai – keliai tarp Lietuvos ir Vokietijos

Pagrindinis maršrutas – per Lenkiją

Populiariausias kelias – iš Vokietijos per Berlyną, Poznanę, Varšuvą, Augustavą, Suvalkus, ir į Lietuvą. Tai greičiausias maršrutas, apie 1100-1300 kilometrų priklausomai nuo pradžios taško. Lenkijos autostrados A2 ir S8 – pagrindinės arterijos. A2 nuo sienos iki Varšuvos – gera, moderni. S8 nuo Varšuvos link Lietuvos – ne visiškai užbaigta, bet važiuojama. Šis maršrutas tinka tiek lengvosioms mašinoms, tiek tralams, tiek autovežiams. Vienintelis trūkumas – Lenkijos eismas kartais intensyvus, ypač aplink Varšuvą.

Alternatyvus maršrutas – per pietus

Antras variantas – per Čekiją ir pietinę Lenkiją. Iš Miuncheno ar Štutgarto – per Praha, Vroclavą, Liubliną, ir tada į Lietuvą. Ilgesnis, bet kartais greičiau, nes mažiau eismo. Ypač jei pradžios taškas yra pietinėje Vokietijos dalyje. Šis maršrutas tinka ir tiems, kas nori pamatyti gražių vietų – Čekijos kraštovaizdis nuostabus, o Vroclavas – vienas gražiausių Lenkijos miestų. Bet jei tikslas – greitai atgabenti mašiną, geriau rinktis pirmą variantą.

Šiaurinis maršrutas – per jūrą

Trečias variantas – keltu. Iš Kiel arba Rostoko į Klaipėdą. Keltas plaukia apie 20 valandų, kaina – 200-400 eurų lengvajai mašinai. Patogu, jei nenori važiuoti per Lenkiją, arba jei mašina turi problemų su važiavimu. Bet keltai ne kasdien plaukia, ir reikia rezervuoti iš anksto. Aš naudojau šį variantą vieną kartą – mašina iš Hamburgo, klientas norėjo išvengti Lenkijos kelių. Keltas, 20 valandų, ir mašina Klaipėdoje. Paprasta, bet ne pats greičiausias būdas.

Dokumentų srautas – kas kam reikalingas

Pardavėjo dokumentai

Pardavėjas Vokietijoj turi pateikti: pirkimo-pardavimo sutartį (Kaufvertrag), techninį pasą (Fahrzeugbrief), registracijos liudijimą (Fahrzeugschein), ir jei mašina išregistruota – išregistravimo pažymą (Abmeldebescheinigung). Be šių dokumentų pirkėjas negali nieko padaryti – nei išvežti mašinos, nei užregistruoti Lietuvoj. Aš visada prašau pardavėjo paruošti dokumentus iš anksto, kad nereikėtų laukti. Kartais pardavėjai pamiršta arba tingi – tada reikia priminti, kad be dokumentų sandoris neįvyks.

Pervežėjo dokumentai

Pervežėjas turi turėti: licenciją krovinių vežimui, CMR draudimą, ir važtaraštį (CMR dokumentą). Važtaraštyje nurodoma: siuntėjas, gavėjas, mašinos duomenys, maršrutas, ir sąlygos. Be važtaraščio pervežimas laikomas nelegaliu. Aš visada prašau pervežėjo parodyti licenciją ir draudimą prieš užsakant. Jei atsisako – ieškau kito. Geriau praleisti 10 minučių tikrinant, nei prarasti mašiną vertą dešimtis tūkstančių.

Pirkėjo dokumentai

Pirkėjas turi turėti: asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, ir jei perka kaip įmonė – įmonės registracijos pažymėjimą bei PVM kodą. Dar reikia draudimo – lietuviško arba vokiško, bet jis turi galioti mašinos pervežimo metu. Aš rekomenduoju užsisakyti draudimą iš anksto – internetu arba telefonu. Lietuvoj draudimas pradeda galioti iš karto, Vokietijoj – kartais reikia laukti parą. Planuokit iš anksto.

Kainodara – kas lemia kainą

Atstumas – pagrindinis faktorius

Kuo toliau, tuo brangiau. Iš Berlyno – pigiau, iš Miuncheno – brangiau. Paprasta logika. Bet atstumas – ne vienintelis faktorius. Dar svarbu maršruto sudėtingumas – jei mašina reikia paimti iš mažo kaimelio, nutolusio nuo autostrados, kaina didėja. Aš vieną kartą važiavau paimti mašinos iš Bavarijos kaimo – 80 kilometrų nuo Miuncheno, keliai siauri, kalnuoti, ir vien tas papildomas kelias užtruko dvi valandas. Klientas mokėjo papildomai 100 eurų už atstumą nuo pagrindinio maršruto.

Mašinos parametrai – svoris ir dydis

Lengvas sedanas – standartinė kaina. SUV arba džipas – 20-30% brangiau. Furgonas ar mikroautobusas – 30-50% brangiau. Sportinė mašina su žemu prošvaisa – papildomai 50-100 eurų. Sunkesnė mašina reiškia daugiau kuro, daugiau nusidėvėjimo, ir kartais specialios įrangos. Aš vežiau Mercedes G klasės – didelis, sunkus, ir aukštas. Kaina buvo 1200 eurų iš Berlyno, nors įprastas sedanas kainuotų 700. Bet ką padarysi – fizikos neapgausi.

Sezonas ir paklausa – kada pigiau

Žiema – pigiau, vasara – brangiau. Paprasta ekonomika: mažiau paklausos – mažesnės kainos. Bet žiemą yra kita problema – mažiau pervežėjų dirba, todėl gali būti sunku rasti laisvą tralą. Ypač gruodį, prieš Kalėdas, kai visi nori grįžti namo. Aš rekomenduoju užsakyti spalį arba lapkritį, jei planuojat žiemos pervežimą. Vasarą – bent mėnesį iš anksto. Paskutinės minutės užsakymai vasarą – brangūs ir ne visada įmanomi.

Draudimo sistema – kaip veikia apsauga

CMR konvencija – pagrindinis dokumentas

CMR – tai tarptautinė konvencija, reglamentuojanti krovinių vežimą kelių transportu. Pagal ją, pervežėjas atsako už krovinį nuo priėmimo iki pristatymo. Atsakomybė ribota – apie 8,33 SDR už kilogramą. SDR – specialios skolinimosi teisės, tarptautinė valiutos vienetas. Dabar tai apie 1,1 euro. Tai reiškia, kad už 2 tonų mašiną maksimali kompensacija – apie 18 000 eurų. Jei mašina verta daugiau – reikia papildomo draudimo. CMR draudimas – privalomas, bet nepakankamas brangioms mašinoms.

Papildomas draudimas – krovinių draudimas

Krovinių draudimas (Güterversicherung) – tai papildoma apsauga, kuri dengia visą mašinos vertę. Kainuoja 0,3-0,5% nuo vertės. Už 40 000 eurų vertės mašiną – 120-200 eurų. Už tai gauni ramybę, kad jei kas nors atsitiks – gausi pilną kompensaciją, ne tik 18 000 eurų pagal CMR. Aš visada rekomenduoju šį draudimą, ypač brangioms mašinoms. Kartais pervežėjai siūlo jį įtraukti į kainą, kartais reikia užsisakyti atskirai. Svarbu – perskaityti sąlygas, kad žinotum, kas dengiama ir kas ne.

Draudimo išmokos – kaip veikia praktiškai

Jei mašina pažeista – kreipiesi į draudimą, pateiki nuotraukas, dokumentus, ir lauki. Draudimas vertina žalą, siūlo kompensaciją arba remontą. Jei sutinki – gauni pinigus arba suremontuotą mašiną. Jei nesutinki – ginčijasi, kartais teisme. Procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Aš turėjau atvejį, kai mašina atvyko su įlenkimu ant durelių – draudimas pasiūlė 800 eurų kompensaciją. Klientas sutiko, pinigus gavo per dvi savaites. Paprasta, jei dokumentai tvarkingi.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Procesas – kaip vyksta gabenimas

1. Kaip užsisakyti automobilių gabenimą iš Vokietijos į Lietuvą?

Procesas paprastas. Pirmas žingsnis – surasti pervežėją. Facebook grupės, Google paieška, rekomendacijos. Antras – susisiekti, nurodyti mašinos duomenis (markė, modelis, metai, svoris), pakrovimo ir iškrovimo vietas. Trečias – gauti pasiūlymą su kaina ir terminais. Ketvirtas – sutarti detales, pasirašyti sutartį. Penktas – paruošti mašiną ir dokumentus. Šeštas – laukti, kol mašina bus paimta. Septintas – priimti mašiną Lietuvoj, patikrinti būklę, pasirašyti priėmimo aktą. Visas procesas gali užtrukti nuo 3 iki 14 dienų, priklausomai nuo to, ar skubu, ar ne.

2. Kiek laiko trunka automobilių gabenimas iš Vokietijos?

Įprastas gabenimas – 3-7 dienos. Tralas su viena mašina – 2-4 dienos. Autovežis su kitom mašinom – 5-10 dienų. Skubus gabenimas – 1-2 dienos, bet kaina dviguba. Priklauso nuo atstumo – iš Berlyno greičiau, iš Miuncheno lėčiau. Dar veikia savaitės diena – jei mašina pakraunama penktadienį, gali būti, kad tralas nevažiuos savaitgalį. Aš rekomenduoju planuoti su atsarga – geriau laukti 7 dienas ir gauti gerą kainą, nei mokėti dvigubai už skubumą.

3. Ar galiu būti kartu su mašina pervežimo metu?

Ne, paprastai ne. Pervežėjas veža mašiną, ne žmones. Jei norite važiuoti kartu – reikia atskiro susitarimo, ir ne visi pervežėjai sutinka. Saugumo sumetimais, draudimas gali negalioti, jei trale yra keleivių. Aš rekomenduoju atskirai – lėktuvu, autobusu, arba kita mašina. Lėktuvo bilietas iš Vokietijos į Lietuvą – nuo 30 eurų, pigiau nei papildomas mokestis už vietą trale. O jei norite važiuoti pačiam – geriau vairuoti pačią mašiną, ne sėdėti trale.

4. Kaip paruošti mašiną gabenimui?

Pirmas – išvalyti vidų ir išorę, kad būtų matomi visi esami pažeidimai. Antras – nufotografuoti mašiną iš visų pusių, iš arti, su data. Trečias – pašalinti asmeninius daiktus arba palikti tik būtiniausius. Ketvirtas – patikrinti padangų slėgį, skysčius, bateriją. Penktas – paruošti dokumentus. Šeštas – jei mašina turi alarmą, išjungti, kad neįsijungtų pervežimo metu. Septintas – palikti raktus pervežėjui. Aš visada palieku du raktų komplektus – vieną pervežėjui, kitą sau, kad galėčiau atrakinti mašiną atvykus.

Kainos – kiek kainuoja gabenimas

5. Kiek kainuoja automobilių gabenimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Iš Berlyno – 600-900 eurų, iš Miuncheno – 900-1200 eurų. Tai už vienvietį tralą. Autovežiu pigiau – 300-500 eurų. Dar veikia mašinos dydis, sezonas, ir skubumas. Aš rekomenduoju gauti bent tris pasiūlymus iš skirtingų pervežėjų – kainos gali skirtis 200-300 eurų. Bet ne visada pigiausias variantas geriausias – kartais pigiau reiškia prastesnį draudimą ar ilgesnį laukimą.

6. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo mašinos būklės?

Taip. Važiuojanti mašina – standartinė kaina. Nevažiuojanti – 100-200 eurų papildomai, nes reikia specialios įrangos užkrauti. Mašina po avarijos – dar brangiau, nes gali būti sunku užkrauti. Aš vežiau vieną mašiną po avarijos – priekis sudaužytas, ratai neapsisuko. Užkrovimas užtruko valandą, kaina buvo 1500 eurų iš Berlyno, nors įprasta būtų 700. Bet klientas suprato – mašina verta restauracijos, ir 800 eurų skirtumas nėra daug.

7. Kada geriausia užsakyti gabenimą?

Žiemos mėnesiai – lapkritis, sausis, vasaris – paprastai pigiausi. Vasara – brangiausia, ypač liepa ir rugpjūtis. Dar pigiau būna, jei užsakote bent 2 savaites iš anksto. Paskutinės minutės užsakymai – visada brangiau. Aš pastebėjau, kad mėnesio pabaigoje pervežėjai kartais siūlo geresnes kainas, nes nori užpildyti planą. Tai ne taisyklė, bet tendencija.

8. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, ir rekomenduojama. Pervežimo kainos nėra fiksuotos, ypač jei vežate ne sezono metu arba mašina pakeliui. Aš visada deruosi – paprastai pavyksta nuleisti 50-100 eurų. Ypač jei vežate ne vieną mašiną arba rekomenduojate kitus klientus. Bet nereikia persistengti – pervežėjas irgi turi uždirbti. Jei prašote per daug nuolaidos, jis gali atsisakyti arba sumažinti paslaugų kokybę.

Draudimas – apsauga gabenimo metu

9. Ar mano mašina drausta gabenimo metu?

Taip, pagal CMR konvenciją. Bet draudimas ribotas – apie 8 eurai už kilogramą. Už 2 tonų mašiną – apie 16 000 eurų. Jei mašina vertingesnė – reikia papildomo draudimo. Aš visada rekomenduoju krovinių draudimą – jis kainuoja 0,3-0,5% nuo vertės, bet dengia visą sumą. Be to, rekomenduoju fotografuoti mašiną prieš pakrovimą – iš visų pusių, iš arti, su data.

10. Ką dengia draudimas gabenimo metu?

Standartinis draudimas dengia: avariją, vagystę, gaisrą, gamtos stichijas. Nedengia: vidinių pažeidimų, mechaninių gedimų, ir „force majeure“. Dar svarbu – draudimas galioja tik tinkamai pakrautai ir pritvirtintai mašinai. Jei pervežėjas blogai pritvirtino – draudimas gali atsisakyti mokėti. Todėl svarbu rinktis patikimą pervežėją.

11. Kaip pateikti pretenziją, jei mašina pažeista?

Pirmas – užfiksuoti pažeidimus nuotraukomis ir video. Antras – surašyti pretenziją raštu ir įteikti pervežėjui per 7 dienas. Trečias – kreiptis į draudimą. Ketvirtas – jei pervežėjas atsisako – teismą. Svarbu – turėti nuotraukas prieš ir po gabenimo. Be jų sunku įrodyti, kad pažeidimas atsirado gabenimo metu.

12. Ką daryti, jei draudimas atsisako mokėti?

Pirmas – perskaityti draudimo sąlygas, kad suprastum, kodėl atsisako. Antras – pateikti papildomus įrodymus. Trečias – kreiptis į draudimo priežiūros instituciją. Lietuvoj tai Lietuvos bankas, Vokietoj – BaFin. Ketvirtas – teismą. Bet teismas – paskutinis variantas, nes užtrunka ir kainuoja. Aš rekomenduoju visada turėti aiškią sutartį su draudimu, kad žinotum, kas dengiama ir kas ne.

Dokumentai – ką reikia turėti

13. Kokie dokumentai reikalingi automobilių gabenimui?

Minimalus rinkinys: pirkimo-pardavimo sutartis, techninis pasas, registracijos liudijimas, išregistravimo pažyma, draudimas. Jei mašina ne jūsų – įgaliojimas. Pervežėjui reikia: licencijos, CMR draudimo, važtaraščio. Be šių dokumentų gabenimas laikomas nelegaliu. Aš visada prašau pervežėjo parodyti licenciją ir draudimą prieš užsakant.

14. Ar reikia muitinės dokumentų gabenimui tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Ne, jei abi šalys ES. Muitinės formalumų nėra. Bet yra išimčių – jei mašina importuojama iš trečiųjų šalių. PVM – kitas dalykas. Jei perkate mašiną iš Vokietijos įmonės kaip fizinis asmuo, mokate vokišką PVM. Jei kaip įmonė su PVM kodu – galima be PVM, bet tada Lietuvoj reikia mokėti lietuvišką PVM.

15. Ką daryti, jei trūksta dokumentų?

Priklauso, ko trūksta. Jei išregistravimo pažymos – galima gauti dublikatą. Jei pirkimo sutarties – susisiekti su pardavėju. Jei techninio paso – sudėtingiau. Be jo mašinos užregistruoti Lietuvoj neįmanoma. Aš žinau atvejį, kai pardavėjas dingo, o techninio paso nebuvo. Teko kreiptis į vokišką registracijos įstaigą, ir tai užtruko tris savaites.

Laikas – terminai ir vėlavimai

16. Kokie standartiniai gabenimo terminai?

Įprastas gabenimas – 3-7 dienos. Vienas tralas – 2-4 dienos. Autovežis – 5-10 dienų. Skubus – 1-2 dienos. Priklauso nuo atstumo, maršruto, ir savaitės dienos. Aš rekomenduoju planuoti su atsarga – geriau laukti 7 dienas ir gauti gerą kainą.

17. Kodėl gabenimas kartais vėluoja?

Priežastys: eismo įvykiai, gedimai, blogas oras, dokumentų problemos, muitinės patikrinimai. Aš turėjau atvejį, kai tralas vėlavo 4 dienas, nes Lenkijoj sugedo vilkiko variklis. Reikėjo siųsti kitą vilkiką iš Lietuvos. Klientas nervinosi, bet ką padarysi – technika kartais genda.

18. Ką daryti, jei gabenimas vėluoja?

Pirmas – susisiekti su pervežėju. Antras – patikrinti sutartį. Trečias – jei vėlavimas ilgas, reikalauti kompensacijos arba nutraukti sutartį. Aš turėjau atvejį, kai mašina vėlavo 10 dienų – gavau 100 eurų nuolaidą kitam gabenimui.

Specialūs atvejai

19. Kaip gabenti nevažiuojančią mašiną?

Nevažiuojanti mašina – sudėtingesnis atvejis. Reikia specialaus tralo su gerve. Kaina didesnė – 100-200 eurų papildomai. Svarbu – nurodyti pervežėjui, kad mašina nevažiuojanti, ir paaiškinti priežastį. Jei ratai neapsisuko – reikia specialių ratų.

20. Ar galima gabenti mašiną su daiktais viduje?

Techniškai – taip, bet su apribojimais. Dauguma pervežėjų leidžia asmeninius daiktus, bet draudimas jų nedengia. Be to, sunkesni daiktai gali padidinti svorį. Aš rekomenduoju nevežti vertingų daiktų mašinoje.

21. Kaip gabenti senovinę mašiną?

Senovinės mašinos – specialus atvejis. Rekomenduoju vienvietį tralą su uždaru kėbulu. Kaina – 2-3 kartus brangiau, bet verta. Dar svarbu – draudimas pagal eksperto vertinimą, ne rinkos kainą.

Registracija po gabenimo

22. Kiek laiko turiu užregistruoti mašiną Lietuvoj?

Pagal įstatymą – 30 dienų. Bet praktiškai – kuo greičiau, tuo geriau. Jei važinėjat su vokiškais numeriais ilgiau nei mėnesį, policija gali klausinėti. Registra – 1-2 valandas, jei dokumentai tvarkingi.

23. Kiek kainuoja registracija Lietuvoj?

Registracijos mokestis – 46-92 eurai. Techninė apžiūra – 30-50 eurų. Numeriai – 15-30 eurų. Taršos mokestis – 50-500 eurų. Iš viso – nuo 100 iki 170 eurų, plius taršos mokestis.

24. Ar reikia keisti numerius?

Taip, privaloma. Kai registruojat mašiną Lietuvoj, gaunate lietuviškus numerius. Vokiški numeriai panaikinami. Negalima važinėti su vokiškais, jei mašina registruota Lietuvoj.

Išvada

Automobilių gabenimas tarp Lietuvos ir Vokietijos – procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra toks sudėtingas, kaip atrodo. Svarbiausia – patikimas pervežėjas, tvarkingi dokumentai, ir tinkamas draudimas. Nesitaupykite ant svarbių dalykų – pigus gabenimas kartais reiškia brangias problemas. O kai mašina saugiai atvyksta – belieka ją užregistruoti ir važiuoti.