Automobilio pervežimas Vokietija – patikimas gabenimas kasdien

Kas antras skambutis – „gal galite paimti automobilį iš Vokietijos jau rytoj?“ Dažniausiai galime. Bet kartais, prisipažinsiu, reikia pasitikslinti, ar tikrai viskas įmanoma su tokiais terminais. Nes pervežimas – tai ne tik vienas autofurgonas ir vienas vairuotojas. Tai logistikos grandinė, kurioje kartais viena grandis stringa – ar nuo muitinės dokumentų, ar nuo Štutgarto eismo. Tačiau esmė paprasta: kasdien judame maršrutu tarp Lietuvos ir Vokietijos. Apie tai, kaip tai veikia iš tikrųjų – be blizgių pažadų.

Bendrovė - kasdienis autotransportas iš Vokietijos

Kaip organizuojate automobilių pervežimą iš Vokietijos į Lietuvą kasdien?

1.

Mūsų sistema – tai derinys su maršrutais ir fiksuotais taškais. Turime nuolatinius vairuotojus, kurie sukasi maršrutu Lietuva–Vokietija–Lietuva. Pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais surenkame automobilius iš Hamburgo ir Berlyno regiono, kitomis dienomis – iš Miuncheno, Frankfurto ar Štutgarto. Tačiau kartais gauname užsakymą paimti automobilį iš mažo miestelio netoli Diuseldorfo, kurio nėra mūsų pagrindiniame maršrute. Tada tenka derinti papildomą sustojimą, o tai gali atidėti paėmimą keliomis valandomis dėl papildomų 200 km. Šis lankstumas kainuoja laiko, bet leidžia aptarnauti įvairius klientus.

Kokius automobilių tipus dažniausiai gabenate iš Vokietijos kasdien?

2.

Pagal standartą – viską, kas turi ratus ir važiuoja. Tačiau praktiškai dažniausiai vežame 3–5 metų senumo vokiškus automobilius, kuriuos žmonės perka per aukcionus arba iš privačių prekiautojų. BMW, Audi, Mercedes-Benz – tai klasika. Bet yra ir kitokių. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paėmėme 2006 metų VW Transporterį iš Leipcigo, kuris buvo reikalingas ūkiui Anykščių rajone. Arba visai nesenai – Toyota RAV4 iš Olandijos sienos (taip, kartais paimame ir iš kaimyninių šalių), kurio spidometras rodė 300 000 km, bet savininkas sakė, kad variklis – kaip naujas. Tokie dalykai nutinka. Svarbu, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas ir turėtų dokumentus.

Kas, jei automobilis Vokietijoje neveikia arba sugedo?

3.

Tai viena nemaloniausia situacijų. Kartą paėmėme gražų Audi A6 iš Miuncheno, o už 50 km, greitkelyje, jis pradėjo trūkčioti. Pasirodo, slėgio daviklis buvo sugedęs. Vairuotojas turėjo laukti 3 valandas kol atvažiavo pagalba iš artimiausio autoserviso. Tokiu atveju, jei automobilis nevažiuoja, naudojamės techninės pagalbos paslaugomis Vokietijoje – arba mūsų partneriai, arba vietiniai servisai. Visas papildomas išlaidas dėl gedimo, žinoma, padengia automobilio savininkas, nebent jis prieš pervežimą deklaravo, kad automobilis techniškai netvarkingas. Tuomet kaina sutariama atskirai. Rekomenduojame visuomet patikrinti automobilį prieš pradedant pervežimą – tai gali išvengti daugybės rūpesčių.

Dalybos - realios patirtys ir klaidos

Kokia buvo didžiausia klaida pervežant automobilį iš Vokietijos?

4.

Didžiausia – kai vairuotojas supainiojo dokumentus ir paėmė ne tą automobilį. Rimtai. Vienas Fiat Puno stovėjo tame pačiame aikštelėje, kur turėjo būti Fiat 500. Abu balti, abu panašūs. Vairuotojas pažiūrėjo tik valstybinį numerį, bet jis buvo panašus – „ABC 1234“ ir „ABC 1243“. Nuvažiavo iki Liubeko, kol savininkas paskambino klausdamas, kur jo automobilis. Tada teko suktis atgal. Tai kainavo pusę dienos ir labai sugadino nuotaiką visiems. Dabar turime procedūrą: prieš pakrovimą, dar kartą tikriname VIN kodą, dokumentus ir fotografuojame automobilį iš visų kampų – su vairuotoju ir datą. Tokios klaidos, nors ir retos, įsimena ilgam.

Ar kada nors praradote automobilį arba jis buvo apgadintas kelyje?

5.

Pamesti – ne. Apgadinta – taip, kartais. Praeitą žiemą, važiuojant per Lenkiją, užėjo baisi audra. Vienas iš automobilių ant priekabos, dėl netinkamai užfiksuoto diržo (vairuotojas pripažino, kad skubėjo), vis gi šiek tiek pajudėjo ir jo bamperiu kliudė kitą automobilį. Nežymus įbrėžimas, bet vis tiek nemalonus. Draudimas padengė remontą, bet procesas užtruko porą savaičių. Dabar vairuotojai privalo siųsti nuotraukas su užfiksuotais diržais prieš išvykstant iš bet kurio taško. Kartais tai atrodo perteklinis dalykas, bet kai įvyksta avarija, supranti, kodėl tai reikalinga.

Ką daryti, jei automobilis vėluoja dėl muitinės ar dokumentų?

6.

Tai dažniausiai nutinka ne dėl mūsų, bet dėl neaiškių dokumentų. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį turėjome automobilį, kurio pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta ranka ant lapelio, be jokio notaro ar įmonės antspaudo. Vokiškas muitinės tarnyba (Zoll) paprašė papildomų patvirtinimų. Tai užtruko dvi dienas. Mes negalime pagreitinti valstybinių institucijų, bet galime padėti surinkti tinkamus dokumentus iš anksto. Visada rekomenduojame klientams pasitikrinti, ar visi popieriai (techninis pasas, pirkimo dokumentas, eksporto deklaracija) yra tvarkingi. Jei nežinote – klauskite. Geriau prieš vežant, ne po to.

Kainodara - kiek kainuoja kasdienis pervežimas

Kokia yra automobilio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą kaina?

7.

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Standartinis sedanas iš Berlyno į Vilnių – apie 450–550 eurų. Iš Miuncheno – brangiau, 600–700 eurų, nes atstumas didesnis. Bet tai tik bazė. Jei automobilis turi būti paimtas iš privataus adreso (ne iš aikštelės), pridedame 30–50 eurų. Jei reikalinga skubi paėmimo data – dar 50–100 eurų priemoka. O jei automobilis nevažiuoja, kaina gali šoktelėti dvigubai, nes reikia specialios technikos. Taigi, kai kas sako „vežame už 300 eurų“ – klauskite, kas įskaičiuota. Dažnai tai tik pagrindinis vežimas, be papildomų paslaugų. Mes visada nurodome galutinę kainą su visais mokesčiais, kad nebūtų staigmenų.

Ar kaina keičiasi dėl automobilio tipo ar dydžio?

8.

Taip, labai. Mažas automobilis – mažesnė kaina. Didelis visureigis arba furgonas – didesnė, nes užima daugiau vietos ir sveria daugiau. Turėjome atvejį, kai klientas norėjo pervežti seną, didelį Mercedes-Benz S klasę – jis buvo tokio pat ilgio kaip mūsų priekaba. Tai reiškė, kad vietoj dviejų automobilių galėjome vežti tik vieną. Atitinkamai, kaina padidėjo 40%. Techniškai tai logiška, bet klientui tai buvo netikėta. Dabar visada klausiame automobilio modelio, metų ir matmenų prieš darant galutinį pasiūlymą. Tai padeda išvengti nesusipratimų.

Ką daryti, jei radau pigesnį pasiūlymą iš kitos įmonės?

9.

Žiūrėkite į visumą. Kartą klientas pasirinko pigesnį vežėją, kuris pažadėjo pervežti už 400 eurų (mes prašėme 500). Galiausiai automobilis atvyko savaite vėliau, nes vežėjas laukė, kol prisipildys priekaba. Be to, buvo papildomas 80 eurų mokestis už „dokumentų tvarkymą“, kurio nebuvo paminėta pradžioje. Todėl, jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Mes galime pasiūlyti konkurencingą kainą, bet ji atspindi realias išlaidas: degalus, vairuotojo darbą, draudimą, priežiūrą. Pigiau galima tik aukojant kažką – arba greitį, arba saugumą. Ir tai yra svarbus pasirinkimas.

Procesas - kas nutinka tarp paėmimo ir atvykimo

Kaip vyksta automobilio paėmimas Vokietijoje?

10.

Procesas yra gana standartinis, bet su niuansais. Vairuotojas atvyksta į sutartą vietą – ar tai būtų automobilių aikštelė, ar privatus adresas. Jis susitinka su pardavėju arba jo atstovu, patikrina automobilio techninę būklę (net jei neveikia – tiesiog pažiūri, ar visi stiklai sveiki, ar nėra akivaizdžių pažeidimų), pasirašo perdavimo–priėmimo aktą ir suima automobilį. Tada – įkrauna į priekabą. Bet kartais, ypač mažuose miesteliuose, keliukai būna siauri, o aikštelė – per maža manevrams. Tada vairuotojas turi ieškoti alternatyvos – gal netoli esančios degalinės ar prekybos centro aikštelės. Tai gali užtrukti. Ir joks planas to nenuspėja.

Ar galiu sekti savo automobilį pervežimo metu?

11.

Kol kas ne realiu laiku, bet artimiausiu metu planuojame įdiegti GPS sekimo sistemą. Dabar siūlome kitą variantą – vairuotojas periodiškai (kas 6–8 valandas) siunčia trumpas žinutes su buvimo vieta. Pavyzdžiui: „Išvykome iš Berlyno, esame prie Frankfurto prie Oderio“. Arba: „Stovime Lenkijos pasienyje, eilė 2 valandos“. Tai nėra tobulas sprendimas, bet bent jau žinote, kad automobilis juda. Kartą klientas reikalavo nuotraukų kas valandą – tai buvo per daug, nes vairuotojas negali vairuoti ir fotografuoti. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp informavimo ir saugumo.

Kiek laiko trunka pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

12.

Vidutiniškai – 3–4 dienos. Iš šiaurės Vokietijos (Hamburgas, Berlynas) – greičiau, 2–3 dienos. Iš pietų (Miunchenas, Štutgartas) – 4–5 dienos. Bet tai priklauso nuo daug ko. Vienas vairuotojas pasakojo, kad kartą važiavo iš Miuncheno su trimis automobiliais, ir vienas iš jų pradėjo leisti ratą ties Poznane. Sustoti, keisti ratą – prarastos 2 valandos. Tada – eismo spūstis prie Varšuvos, dar valanda. Taigi, vietoj planuotų 4 dienų, gavosi 5. Todėl visada sakome apytikslį laiką – „nuo 3 iki 5 dienų“. Geriau tikėtis ilgiau ir būti maloniai nustebintam, nei atvirkščiai.

Dokumentai - ką reikia žinoti apie popierius

Kokius dokumentus reikia paruošti automobilio pervežimui iš Vokietijos?

13.

Reikalingi trys pagrindiniai dokumentai: techninis pasas (Fahrzeugschein), pirkimo-pardavimo sutartis ir eksporto deklaracija (Ausfuhranmeldung). Be jų – niekur. Bet kartais atsiranda papildomų. Pavyzdžiui, jei automobilis yra įmonės nuosavybė, reikia įgaliojimo asmeniui, kuris jį perduoda. O jei automobilis yra su defektu, rekomenduojame pridėti nuotraukas su aprašymu – kad nekiltų ginčų dėl to, kas buvo sugadinta prieš pervežimą. Vieną kartą klientas atsiuntė sutartį vokiečių kalba, kurios mes nesupratome – teko prašyti vertimo. Dabar visada prašome dokumentų bent su santrauka anglų kalba.

kas yra ta eksporto deklaracija (Ausfuhranmeldung) ir kaip ją gauti?

14.

Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad automobilis legaliai išvežamas iš Vokietijos. Jį paprastai tvarko pardavėjas arba tarpininkas (pavyzdžiui, automobilių aikštelė). Procesas paprastas: reikia užpildyti formą Zoll interneto portale, sumokėti nedidelį mokestį (apie 15–25 eurus) ir gauti patvirtinimą. Bet kartais pardavėjai to nedaro – gal dėl nežinojimo, gal dėl tingėjimo. Tuomet lieka mums. Mes galime padėti, bet tai užima laiko ir kainuoja papildomai. Todėl geriausia – prašyti pardavėjo, kad jis tai sutvarkytų prieš jūsų atvykimą. Tai pagreitina procesą keliomis valandomis.

Ar tiesa, kad automobilis gali būti sulaikytas pasienyje be tinkamų dokumentų?

15.

Taip, ir tai nutinka dažniau, nei manote. Ypač Lenkijos–Lietuvos pasienyje, kur muitinės pareigūnai kartai atlieka patikrinimus. Jei trūksta eksporto deklaracijos arba techninio paso duomenys nesutampa su automobiliu – gali tekti laukti. Vieną sykį mūsų vairuotojas stovėjo 6 valandas Kalvarijos pasienyje, nes automobilio VIN kodas sutarties dokumente skyrėsi viena raide nuo tikrojo. Klaida – akivaizdi, bet formalumas yra formalumas. Galiausiai viską sutvarkėme per valandą, bet laikas buvo prarastas. Todėl visada perspėjame: patikrinkite, ar visuose dokumentuose VIN kodas, modelis ir metai yra vienodi. Tai mažas dalykas, bet gali sukelti didelių problemų.

Draudimas - kas nutinka, kai kas nors nutinka

Koks draudimas taikomas pervežamo automobilio metu?

16.

Turime krovinių draudimą (CMR), kuris padengia žalą, atsiradusią transportavimo metu. Bet – svarbu – jis padengia tik tą žalą, kuri atsiranda dėl mūsų kaltės. Pavyzdžiui, jei dėl vairuotojo neatsargumo automobilis nukentėjo pakraunant – taip. Jei automobilis buvo sugadintas prieš pakrovimą ir mes to neužfiksavome – ne. Todėl visada darome nuotraukas prieš ir po pakrovimo. Kartais klientai būna nepatenkinti, kai draudimas atsisako mokėti, pavyzdžiui, už subraižytą bamperį, kuris jau buvo subraižytas prieš pervežimą. Tai nemalonu, bet sąžininga. Geriau turėti aiškias nuotraukas nei žodinius pažadus.

Ką daryti, jei automobilis atvyko su naujais pažeidimais?

17.

Pirmas žingsnis – fotografuoti pažeidimus iš karto, kai automobilis nukrautas. Antras – informuoti mus ir vairuotoją. Trečias – pateikti pretenziją raštu per 24 valandas. Mes tiriame situaciją: lyginame nuotraukas prieš ir po, klausiame vairuotojo, ar buvo kokių nors incidentų. Jei pažeidimas akivaizdžiai atsirado transportavimo metu – draudimas padengia remonto išlaidas. Bet jei pažeidimas yra senas (rūdys, seni įbrėžimai), o mes jo neužfiksavome – tada kaltiname save. Todėl rekomenduojame atvykti į nukrovimą asmeniškai, jei tik įmanoma. Tai geriausias būdas išvengti ginčų.

Ar draudimas padengia automobilio praradimą?

18.

Taip, bet tai labai retas atvejis. Mūsų draudimas padengia automobilio rinkos vertę, jei jis būtų prarastas dėl vagystės, gaisro ar stichinės nelaimės. Bet – vėlgi – su sąlygomis. Pavyzdžiui, jei vairuotojas paliko automobilį neužrakintą su rakteliais viduje, draudimas gali atsisakyti mokėti dėl neatsargumo. Todėl mūsų vairuotojai turi griežtas taisykles: visada užrakinti, visada nuimti raktelius, visada stovėti saugiose aikštelėse. Kartą, tiesa, vienas vairuotojas pamiršo užrakinti vieną iš trijų automobilių stovėjimo aikštelėje prie Berlyno. Laimei, niekas nieko nepaėmė, bet tai buvo gera pamoka visam laikui.

Specifika - ne viskas paprasta

Ar pervežate automobilius su defektais arba nevažiuojančius?

19.

Taip, bet tai kainuoja papildomai ir reikalauja specialios įrangos. Nevažiuojantis automobilis turi būti pakrautas su keltuvu arba laimėkute. Tai užima daugiau laiko ir rizikos. Kartą vežėme seną BMW 525, kurio variklis net neprasisuko. Vairuotojas su pagalbininku užtruko 2 valandas, kol jį užtempė ant priekabos. Kaina padidėjo 200 eurų. Bet svarbiausia – ar automobilis turi dokumentus. Jei defektas yra rimtas (pavyzdžiui, rėmas sulinkęs), rekomenduojame pirmiau jį sutvarkyti Vokietijoje, nes Lietuvoje techninė apžiūra galbūt jo nepraleis. Tai gali sutaupyti daug nervų.

Ar galima pervežti automobilį be techninės apžiūros (TÜV)?

20.

Formaliai – taip, nes pervežimui jos nereikia. Bet praktiškai – tai rizika. Jei automobilis neturi galiojančio TÜV, jis gali būti neleistinas dalyvauti eisme Vokietijoje. Vairuotojas gali būti sustabdytas policijos ir gauti baudą. Vieną kartą tai nutiko mums: vairuotojas paėmė automobilį be TÜV, o už 30 km policija patikrino dokumentus. Bauda – 50 eurų. Suma nedidelė, bet laikas prarastas ir nuotaika sugadinta. Todėl rekomenduojame: prieš pervežimą, prašykite pardavėjo, kad jis atliktų trumpalaikę techninę apžiūrą (Kurzzeit-TÜV) arba bent jau gautų leidimą vežti automobilį be jos. Tai paprasta ir pigu.

Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro klientai?

21.

Dvi didžiausios: netinkamas dokumentų paruošimas ir per mažai informacijos apie automobilio būklę. Klientas dažnai sako: „Automobilis geras, vežkite“. O paskui paaiškėja, kad „geras“ reiškia „tik du ratai leidžia orą“ arba „variklis veikia, bet kaitinimo žvakės dega“. Tokios detalės gali sukelti problemų kelyje. Todėl mes visada prašome: būkite maksimaliai atviri. Jei automobilis turi defektą – pasakykite. Galbūt mes vis tiek jį pervešime, bet būsime pasiruošę. Antra klaida – tikėtis, kad automobilis atvyks tiksliai sutartą dieną. Transportas – tai ne paštomatas. Yra eilės, yra patikrinimai, yra nenuspėjami dalykai. Šiek tiek kantrybės – ir viskas bus gerai.

Automobilio pervežimas iš Vokietijos – tai kasdienis mūsų darbas, kuris kartais būna sklandus, o kartais – su netikėtomis kliūtimis. Svarbiausia – pasiruošimas, aiškūs dokumentai ir realistiniai lūkesčiai. Mes nežadame stebuklų, bet pažadome daryti viską, kas įmanoma, kad jūsų automobilis saugiai pasiektų namus. Klauskite, jei abejojate. Geriau klausimas prieš vežimą, nei problema po jo.