Auto vežimas į Vokietiją

Kartais reikia ne parvežti mašiną iš Vokietijos, o atvirkščiai – nugabenti ją ten. Priežasčių gali būti įvairių – galbūt parduodate savo automobilį vokiečiui, galbūt giminaitis, dirbantis Hamburge, paprašė atvežti šeimos mašiną, o gal tiesiog persikeliate gyventi į Vokietiją ir norite pasiimti savo transporto priemonę. Nesvarbu, kokia priežastis – auto vežimas į Vokietiją yra paslauga, kurios paklausa pastoviai auga. Ir nors procesas panašus į mašinos vežimą iš Vokietijos, yra tam tikrų niuansų, kuriuos verta žinoti. Apie tai ir pakalbėsime – be nereikalingo idealizmo, bet su konkrečiais patarimais.

Priežastys – kodėl žmonės veža mašinas į Vokietiją

1. Mašinos pardavimas Vokietijoje – ar verta vežti ir parduoti ten

Kartais Lietuvoje parduoti mašiną sunku – rinka maža, pirkėjai išrankūs, kainos žemos. Vokietijoje situacija gali būti kitokia – ypač jei turite tam tikros markės ar modelio automobilį, kuris ten populiaresnis. Pavyzdžiui, senesni BMW arba Mercedes-Benz modeliai Vokietijoje gali kainuoti daugiau nei Lietuvoje. Bet reikia įvertinti transportavimo išlaidas – jei jos suvalgo visą skirtumą, tai neverta. Be to, pardavimas užsienyje turi savo specifiką – reikia išmanyti vietos rinką, kalbą, dokumentus. Todėl ne visada tai geriausias sprendimas, bet kartais – tikrai verta pagalvoti.

2. Persikraustymas į Vokietiją – kaip pasiimti savo mašiną

Vis daugiau lietuvių persikelia gyventi ar dirbti į Vokietiją. Ir daugelis nori pasiimti savo mašiną. Tai logiškas noras – kam pirkti naują, jei turite gerą? Bet procesas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Pirma, reikia išregistruoti mašiną Lietuvoje. Antra, parvežti ją į Vokietiją. Trečia, užregistruoti Vokietijoje. Kiekvienas žingsnis turi savo niuansų. Pavyzdžiui, Vokietijoje reikia atlikti TÜV – techninę apžiūrą, kuri griežtesnė nei Lietuvoje. Jei mašina neatitinka reikalavimų – gali tekti investuoti į remontą. Todėl prieš vežant verta pasitikrinti, ar mašina atitiks vokiškus standartus.

3. Dovanos ir šeimos reikalai – kai reikia nugabenti mašiną artimiesiems

Ne visada auto vežimas į Vokietiją susijęs su verslu ar persikraustymu. Kartais tai tiesiog šeimos reikalas. Tėvai nori padovanoti mašiną vaikui, kuris studijuoja Berlyne. Arba brolis prašo atvežti mašiną, kurią nusipirkote už jį Lietuvoje. Tokiais atvejais svarbiausia – dokumentai. Jei vežate ne savo mašiną, reikia įgaliojimo. Jei dovanojate – reikia dovanojimo sutarties. Ir dar – reikia suprasti, kad mašinos registracija Vokietijoje kainuoja ir užtrunka. Tai ne tas pats, kas Lietuvoje. Bet apie tai vėliau.

Dokumentų paruošimas – ką reikia sutvarkyti prieš vežant

4. Išregistravimas Lietuvoje – pirmas žingsnis

Prieš vežant mašiną į Vokietiją, jei ji registruota Lietuvoje, reikia ją išregistruoti. Tai daroma „Regitroje" – pateikiate prašymą, grąžinate numerius ir gaunate išregistravimo pažymėjimą. Procesas paprastai trunka vieną dieną. Bet yra vienas niuansas – jei mašina turi draudimą, jį reikia nutraukti arba perkelti. Taip pat reikia sumokėti visus mokesčius – jei yra kelių mokesčių skola arba kitos prievolės, išregistravimas gali užstrigti. Todėl prieš einant į „Regitrą", patikrinkite, ar viskas sutvarkyta. Ir dar – išregistravimo pažymėjimą saugokite – jo gali prireikti registruojant mašiną Vokietijoje.

5. Techninė apžiūra – ar reikia atlikti prieš vežant

Techniškai – neprivaloma, bet rekomenduojama. Ypač jei mašina senesnė ir nežinote, ar ji atitiks vokiškus standartus. Vokietijoje TÜV yra griežtesnis nei Lietuvos techninė apžiūra – jie tikrina daugiau dalykų ir yra mažiau atlaidūs. Jei mašina neatitinka reikalavimų, gali tekti ją taisyti Vokietijoje, kas kainuos daugiau nei Lietuvoje. Todėl verta pasitikrinti bent pagrindinius dalykus – stabdžius, žibintus, išmetimo sistemą, kėbulo būklę. Jei kažkas negerai – geriau sutvarkyti Lietuvoje, kur pigiau ir kur žinote meistrus.

6. Pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sutartis – ką įrašyti

Jei vežate mašiną ne sau – reikia sutarties, kuri patvirtina teisę vežti. Tai gali būti pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis arba įgaliojimas. Svarbu, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyti abiejų šalių duomenys, mašinos duomenys ir paskirtis. Jei dovanojate – nurodykite, kad tai dovana, ir nurodykite gavėją. Jei parduodate – nurodykite kainą. Ir dar – sutartis turi būti suprantama ne tik lietuviškai, bet ir vokiškai. Todėl verta turėti vertimą arba naudoti standartinę formą, kurią supras abiejų šalių institucijos.

Transportavimo būdai – kaip nugabenti mašiną į Vokietiją

7. Autovežis – patogiausias pasirinkimas

Kaip ir vežant iš Vokietijos, taip ir vežant į Vokietiją – autovežis yra patogiausias pasirinkimas. Nereikia pačiam sėsti už vairo, nerizikuojate kelyje, ir galite sutaupyti laiko. Autovežiai važinėja reguliariais maršrutais, todėl galite pasirinkti tinkamą datą. Kaina panaši kaip vežant iš Vokietijos – 400-800 eurų, priklausomai nuo maršruto ir mašinos tipo. Bet yra vienas niuansas – jei vežate tik vieną mašiną, kaina gali būti didesnė, nes vežėjui neapsimoka važiuoti tuščiam atgal. Todėl kartais verta palaukti, kol susidarys pilnas autovežis – taip pigiau visiems.

8. Važiavimas savarankiškai – ką reikia žinoti

Kitas variantas – važiuoti pačiam. Tai gali būti greičiau ir kartais pigiau, bet tik tuo atveju, jei mašina tvarkinga ir turite visus reikiamus dokumentus. Prieš išvykstant, reikia gauti trumpalaikį draudimą, galiojantį Vokietijoje. Taip pat reikia žinoti maršrutą – populiariausias kelias yra per Lenkiją, bet ten kelių būklė ne visada ideali. Ypač žiemą – sniegas, ledas, prastas matomumas. Todėl jei važiuojate žiemą, būkite pasiruošę – turėkite žiemines padangas, grandines ir kantrybės. Ir dar – nepamirškite apie kelių mokesčius – Lenkijoje ir Vokietijoje jie skirtingi.

9. Tralas – kada prireikia ir kiek tai kainuoja

Jei mašina nevažiuoja arba negali važiuoti savo eiga – reikia tralo. Tralo paslauga brangesnė nei autovežio, bet kartais kitos išeities nėra. Kaina priklauso nuo atstumo – iš Vilniaus į Berlyną gali kainuoti 800-1200 eurų. Bet jei mašina vertinga arba sentimentali – kaina nėra pagrindinis kriterijus. Svarbu, kad mašina saugiai pasiektų tikslą. Be to, tralo paslauga turi privalumą – mašina vežama atskirai, todėl nėra kontakto su kitomis mašinomis. Tai svarbu, jei mašina turi jautrų kėbulą arba brangų dažymą.

Registracija Vokietijoje – ką reikia žinoti

10. TÜV – privaloma techninė apžiūra

Registruojant mašiną Vokietijoje, pirmiausia reikia atlikti TÜV – techninę apžiūrą. Tai privaloma ir griežta procedūra. Jei mašina neatitinka reikalavimų – negausite TÜV žymos, be kurios negalėsite užregistruoti mašinos. Dažniausios problemos – korozija, netvarkingi žibintai, per didelė emisija, netinkamos padangos. Viską reikia sutvarkyti prieš pakartotinę patikrą. TÜV kainuoja apie 100-150 eurų, bet jei reikia taisyti – išlaidos gali būti žymiai didesnės. Todėl, kaip jau minėjau, verta pasitikrinti mašinos būklę Lietuvoje prieš vežant.

11. Zulassungsstelle – kur registruoti mašiną

Vokietijoje mašinos registruojamos vadinamoje Zulassungsstelle – registracijos įstaigoje. Kiekvienas miestas turi savo, ir procesas gali skirtis. Paprastai reikia pateikti TÜV pažymą, draudimą, asmens dokumentą, gyvenamosios vietos registraciją (Anmeldung) ir mašinos dokumentus. Jei mašina importuota iš Lietuvos – reikės ir išregistravimo pažymėjimo. Procesas gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo eilių. Vienas mano pažįstamas bandė registruoti mašiną Berlyne – eilė buvo tokia, kad teko laukti dvi savaites. Mažesniuose miestuose greičiau.

12. PVM ir mokesčiai – ką reikia sumokėti

Čia viena sudėtingesnių dalių. Jei mašina buvo įsigyta Lietuvoje ir vežama asmeniniam naudojimui, paprastai nereikia mokėti papildomų mokesčių. Bet jei mašina nauja arba jei vežama pardavimui – gali tekti mokėti PVM. Vokietijoje PVM tarifas yra 19 procentų, ir tai gali būti reikšminga suma. Be to, yra transporto mokestis (Kfz-Steuer), kuris priklauso nuo variklio tūrio ir emisijos. Tai metinis mokestis, kurį reikia mokėti turint mašiną Vokietijoje. Konkrečią sumą galima paskaičiuoti per vokiškas interneto sistemas – tai nesudėtinga.

Kainos ir išlaidos – kiek iš tikrųjų kainuoja

13. Transportavimo kaina – nuo ko priklauso

Jau minėjau pagrindinius faktorius, bet pakartosiu – atstumas, mašinos tipas, sezonas, ar mašina važiuojanti, ar ne. Papildomai – ar reikia pristatymo iki durų, ar užtenka atsiėmimo nurodytoje vietoje. Vidutiniškai, transportavimas iš Vilniaus į Berlyną kainuoja 450-650 eurų. Iš Kauno į Frankfurtą – 500-700 eurų. Iš Klaipėdos į Hamburgą – 400-600 eurų. Bet tai tik orientyrai – kiekvienas vežėjas turi savo kainodarą. Todėl visada verta gauti kelis pasiūlymus ir palyginti. Ir dar – nepamirškite, kad pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias.

14. Registracijos išlaidos Vokietijoje – kiek kainuoja

Registracija Vokietijoje kainuoja nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo miesto ir dokumentų. Bet tai tik registracijos mokestis. Prie to reikia pridėti TÜV – 100-150 eurų, draudimą – nuo 300 iki 1000 eurų per metus, priklausomai nuo mašinos ir vairuotojo istorijos, ir transporto mokestį – nuo 50 iki 500 eurų per metus. Visa tai susideda. Ir dar – jei reikia taisyti mašiną, kad atitiktų TÜV reikalavimus – tai papildomos išlaidos. Todėl prieš vežant mašiną į Vokietiją, visada paskaičiuokite bendrą sumą – ar verta.

15. Paslėptos išlaidos – ką dažnai pamiršta

Be pagrindinių išlaidų, yra ir kitų. Pavyzdžiui, kelionė į Vokietiją, jei važiuojate pačiam – degalai, kelių mokesčiai, nakvynės. Arba, jei naudojatės vežėjo paslaugomis – laukimo mokestis, jei vėluojate atsiimti mašiną. Taip pat dokumentų vertimas, notarinės paslaugos, jei reikia. Ir dar – jei mašiną reikia laikinai saugoti sandėlyje, kol sutvarkysite dokumentus – tai irgi kainuoja. Viskas susideda, ir galutinė suma gali būti didesnė nei planuota. Todėl visada planuokite su atsarga – bent 20 procentų daugiau nei paskaičiavote.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

16. Kiek laiko užtrunka visas procesas nuo mašinos išregistravimo iki registracijos Vokietijoje?

Viskas priklauso nuo situacijos. Jei mašina tvarkinga, dokumentai gerai – visas procesas gali užtrukti dvi tris savaites. Bet jei reikia taisyti mašiną dėl TÜV – gali užtrukti ir mėnesį ar du. Pats ilgiausias atvejis, kurį žinau – žmogus vežė seną Opelį į Vokietiją, TÜV rado tiek trūkumų, kad remontas užtruko tris mėnesius. Bet tai kraštutinis atvejas. Realesnis scenarijus – dvi keturios savaitės. Ypač jei pirmą kartą ir nežinote visų procedūrų. Geriau planuoti su atsarga, nei skubėti.

17. Ar galima vežti mašiną į Vokietiją be asmeninio vizito?

Techniškai – taip. Galite užsakyti pervežimo paslaugą, ir vežėjas nugabens mašiną į nurodytą vietą. Bet registracijai Vokietijoje reikės jūsų asmeninio buvimo – arba įgalioto asmens. Be to, TÜV patikrai reikia pristatyti mašiną asmeniškai. Todėl nors pervežimą galite patikėti vežėjui, pačiam vis tiek reikės vykti į Vokietiją bent kartą. Arba galite įgalioti ką nors ten – bet tai papildomi dokumentai ir papildomos išlaidos. Todėl dauguma žmonių važiuoja patys – bent jau paskutiniam etapui.

18. Ką daryti, jei mašina neatitinka TÜV reikalavimų?

Yra du variantai. Pirma – taisyti mašiną Vokietijoje. Tai brangiau, bet greičiau. Antra – grąžinti mašiną į Lietuvą, sutvarkyti ten ir vežti atgal. Tai pigiau, bet užtrunka ilgiau. Kuris variantas geresnis – priklauso nuo situacijos. Jei trūkumai nedideli – geriau taisyti Vokietijoje. Jei rimti – galbūt verta grąžinti. Bet geriausia – pasitikrinti mašiną Lietuvoje prieš vežant. Taip išvengsite nemalonių siurprizų. Ypač atkreipkite dėmesį į emisiją – vokiečiai labai griežtai žiūri į išmetamųjų dujų kiekį.

19. Ar galiu vairuoti mašiną Vokietijoje su lietuviškais numeriais?

Taip, bet tik ribotą laiką. Jei gyvenate Vokietijoje, turite užregistruoti mašiną per vieną mėnesį nuo registracijos gyvenamojoje vietoje. Iki tol galite važinėti su lietuviškais numeriais, bet turite turėti draudimą, galiojantį Vokietijoje. Jei tik atvykstate laikinai – galite važinėti su lietuviškais numeriais ilgiau, bet draudimas turi galioti. Be draudimo – negalima. Ir dar – jei mašina ilgą laiką stovi Vokietijoje be registracijos, gali kilti klausimų iš vietos valdžios. Todėl geriau sutvarkyti viską laiku.

20. Kiek kainuoja draudimas Vokietijoje?

Priklauso nuo daugelio faktorių – mašinos amžiaus, variklio tūrio, vairuotojo amžiaus ir patirties, gyvenamosios vietos. Vidutiniškai, draudimas Vokietijoje kainuoja nuo 300 iki 1500 eurų per metus. Jauniems vairuotojams brangiau – kartais net 2000 eurų. Patyrusiems vairuotojams su gera istorija – pigiau. Be to, yra trys draudimo lygiai – tik civilinis (Haftpflicht), dalinis kasko (Teilkasko) ir pilnas kasko (Vollkasko). Kuo daugiau apsaugos, tuo brangiau. Bet jei mašina vertinga – verta mokėti daugiau už geresnę apsaugą.

21. Ar reikia mokėti kelių mokestį Vokietijoje?

Vokietijoje nėra vinjetės sistemos kaip Austrijoje ar Šveicarijoje. Lengvieji automobiliai gali važiuoti greitkeliais nemokamai. Bet yra kelių mokesčiai sunkvežimiams – tai Maut sistema. Jei vežate mašiną autovežiu, vežėjas sumoka Maut už savo sunkvežimį, ir tai įskaičiuota į kainą. Jei važiuojate pačiam su lengvuoju automobiliu – jokių papildomų mokesčių už kelius nereikia. Bet Lenkijoje yra kelių mokesčiai – ypač A2 ir A4 autostradose. Todėl jei važiuojate per Lenkiją, turėkite tai omeny.

22. Ką daryti, jei mašina dingo transportavimo metu?

Tai labai retas atvejis, bet pasitaiko. Pirmiausia – kreipkitės į vežėją. Jei vežėjas negali paaiškinti, kur mašina – kreipkitės į policiją. Tada – į draudimo bendrovę, jei turite draudimą. Ir dar – kreipkitės į advokatą, jei vežėjas neatsako arba atsisako bendradarbiauti. Bet tam reikia turėti visus dokumentus – sutartį, draudimą, nuotraukas. Be dokumentų – sunku ką nors įrodyti. Todėl visada pasirašykite sutartį, apsidrauskite ir darykite nuotraukas prieš pakrovimą.

23. Ar galima vežti mašiną su pasibaigusiu draudimu?

Autovežiu – taip, nes mašina nevažiuoja savo eiga. Bet jei važiuojate pačiam – draudimas privalomas. Be draudimo negalima važiuoti viešaisiais keliais. Ir tai ne tik Lietuvoje ar Vokietijoje – tai galioja visoje Europos Sąjungoje. Jei policija sustabdys be draudimo – bauda gali būti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Be to, jei pateksite į avariją be draudimo – visus nuostolius mokėsite iš savo kišenės. Todėl niekada nevažiuokite be draudimo – tai ne verta rizikos.

24. Kaip pasirinkti geriausią maršrutą iš Lietuvos į Vokietiją?

Populiariausias maršrutas – per Lenkiją. Yra keli variantai: per Varšuvą ir Poznanę į Berlyną, arba per Suvalkus ir Augustavą į Berlyną. Pirmas greitesnis, bet brangesnis dėl kelių mokesčių. Antras lėtesnis, bet pigesnis. Jei važiuojate į pietinę Vokietiją – Miuncheną ar Štutgartą – galite važiuoti per Čekiją. Tai gali būti greičiau, bet reikia žinoti, kad Čekijoje taip pat yra kelių mokesčiai. Svarbiausia – planuoti maršrutą iš anksto, atsižvelgiant į metų laiką, oro sąlygas ir savo patirtį.

25. Ką daryti, jei mašina sugenda kelyje į Vokietiją?

Turėkite kelių pagalbos draudimą. Lietuvoje – Lietuvos automobilių kelių direkcijos partneriai, Lenkijoje – PZM, Vokietijoje – ADAC. Be draudimo – pagalba kainuos brangiai. Taip pat turėkite pakankamai pinigų nenumatytoms išlaidoms. Ir dar – žinokite, kur yra artimiausias servisas maršrute. Jei mašina sugedo rimtai – kartais pigiau išsikviesti tralą ir grįžti namo, nei taisyti užsienyje. Ypač Lenkijoje, kur servisų kokybė labai nevienoda. Geriau jau sumokėti už tralą ir taisyti Lietuvoje.

26. Ar verta naudotis tarpininko paslaugomis vežant mašiną į Vokietiją?

Priklauso nuo situacijos. Jei pirmą kartą ir nežinote procedūrų – tarpininkas gali padėti. Jis sutvarkys dokumentus, suras vežėją, padės registruoti. Bet už tai reikės mokėti – paprastai nuo 200 iki 500 eurų. Jei turite laiko ir noro viską daryti patys – galite sutaupyti. Bet jei vertinate savo laiką – tarpininkas geras pasirinkimas. Svarbu rasti patikimą – su rekomendacijomis, su patirtimi. Ne pirmą pasitaikiusį iš interneto. Nes blogas tarpininkas gali sukelti daugiau problemų, nei išspręsti.

Išvada

Auto vežimas į Vokietiją – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir tam tikrų žinių. Bet jei viską darote teisingai, jūsų mašina saugiai pasieks tikslą. Svarbiausia – neskubėti, viską patikrinti ir nebijoti klausti. Sėkmės.