perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Švediją:
Gyvūnų pervežimas.
Lietuva → Švedija kaina nuo 300€
Švedija → Lietuva kaina nuo 300€
Keleivius vežame į Švediją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Švedija kaina nuo 250€
Švedija → Lietuva kaina nuo 250€
Siuntas vežame į Švediją
Siuntos kaina nuo 45€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Švediją
Krovinių kaina kaina nuo 45€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Sveiki, vėl aš. Šiandien pakalbėsim apie kačiukų ir kitų naminių gyvūnų vežimą į Stokholmą. Žinau, kad daug kas nerimauja dėl savo mažylių kelionės, ypač kai reikia į kitą šalį. Ir aš juos puikiai suprantu, juk tai ne šiaip krovinys, o šeimos narys. Aš pats jau ne vienerius metus dirbu šitoje srityje, vežu gyvūnus į Švediją ir atgal, tai patirties tikrai turiu. Nėra čia jokių stebuklų, tiesiog reikia žinoti niuansus ir viską daryti atsakingai. Vežu kačiukus į Stokholmą ir kitus naminius gyvūnus kiekvieną dieną, bet svarbiausia – kaip vežu. Pasistengsiu viską paaiškinti paprastai, be jokių ten mandrybių, kaip kad aiškinu savo klientams, kai jie skambina ir klausia.
Na, čia toks pirmas ir svarbiausias dalykas, nuo kurio viskas prasideda. Be tinkamų dokumentų niekur nepajudėsi. Pirmiausia, aišku, reikia kačiuko paso. Tas pasas turi būti europinis, su visais įrašais apie skiepus. Svarbiausias skiepas – nuo pasiutligės. Jis turi būti padarytas ne anksčiau nei prieš 21 dieną iki kelionės ir ne vėliau nei prieš metus. Be to, kačiukas turi būti čipuotas. Čipas turi būti implantuotas prieš skiepą nuo pasiutligės, nes kitaip skiepas nebus laikomas galiojančiu. Kartais žmonės pamiršta, kad čipas turi būti įdėtas anksčiau, ir tada tenka laukti papildomai. Būna, kad paskambina ir sako: "Oi, tik vakar sučipavom, o jau rytoj norim vežti!" Deja, taip negalima, reikia palaukti. Dar reikia sveikatos pažymėjimo, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jis patvirtina, kad kačiukas sveikas ir gali keliauti. Šitas pažymėjimas galioja trumpai, dažniausiai 5-10 dienų, tai reikia jį gauti prieš pat kelionę. Viską reikia tikrinti labai atidžiai, nes pasienyje tikrai patikrins. Juk nenorim, kad jūsų mažylis užstrigtų kur nors pasienyje dėl kokios nors smulkmenos, ar ne?
Dažniausiai ne, jei kalbame apie įprastus naminius gyvūnus – šunis, kates, šeškus. Bet yra tam tikrų išimčių. Pavyzdžiui, jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus, tada jau gali prireikti komercinio vežimo leidimo. Bet čia jau rečiau pasitaikantis atvejis, dažniausiai žmonės veža vieną ar du augintinius. Svarbu, kad visi gyvūnai būtų skirti ne pardavimui, o asmeniniams tikslams – persikraustymui, atostogoms ar parodoms. Jei vežate retesnį gyvūną, pavyzdžiui, kokį nors egzotinį paukštį ar roplį, tada jau gali prireikti CITES leidimo. Bet čia jau visai kita istorija ir tokiais atvejais geriau pasikonsultuoti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Jie tiksliai pasakys, ko reikia. Dauguma mūsų klientų veža kates ar šunis, tad jiems užtenka standartinių dokumentų. Bet visada geriau pasitikrinti, ypač jei abejojate. Geriau dešimt kartų paklausti, nei vieną kartą suklysti ir turėti problemų pasienyje. Juk niekas nenori papildomų rūpesčių, tiesa?
Šitas pažymėjimas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas, galioja labai trumpai. Dažniausiai tai būna 5-10 dienų, priklausomai nuo šalies ir konkrečių reikalavimų. Į Švediją vežant, paprastai užtenka, kad jis būtų išduotas ne anksčiau nei 10 dienų iki kelionės. Bet aš visada rekomenduoju jį gauti kuo arčiau kelionės datos, kad būtų kuo šviežesnis. Pavyzdžiui, jei kelionė numatyta trečiadienį, geriausia pažymėjimą gauti pirmadienį arba antradienį. Būna, kad žmonės gauna jį per anksti, o tada kelionė nusikelia, ir pažymėjimas tiesiog pasibaigia. Tada vėl reikia eiti pas veterinarą, gaišti laiką ir pinigus. Tai toks nepatogus niuansas, bet nieko nepadarysi, tokios taisyklės. Svarbu atkreipti dėmesį į datą, kad nebūtų jokių nesusipratimų. Juk niekas nenori, kad kelionė būtų sugadinta dėl smulkmenos, kurią galima lengvai patikrinti iš anksto. Aš pats esu matęs, kaip žmonės dėl to turėjo problemų, tad geriau būti budriems.
Taip, be jokių abejonių. Čipavimas yra privalomas reikalavimas keliaujant į bet kurią Europos Sąjungos šalį, įskaitant Švediją. Čipas turi atitikti ISO 11784 ir ISO 11785 standartus, bet praktiškai visi veterinarijos gydytojai dabar naudoja tokius čipus, tad dėl to jaudintis nereikia. Svarbiausia, kad čipas būtų įdėtas prieš skiepą nuo pasiutligės. Jei čipas įdėtas po skiepo, tada skiepas laikomas negaliojančiu ir reikia skiepyti iš naujo, o tada vėl laukti 21 dieną. Tai čia tokia dažna klaida, kurią žmonės padaro iš nežinojimo. Aš pats esu turėjęs situacijų, kai klientai paskambina ir sako, kad čipavo po skiepo. Tada tenka aiškinti, kad kelionė nusikels. Tai tikrai nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Patikrinkite kačiuko pasą, ten turi būti įrašytas čipo numeris ir įdėjimo data. Ir, aišku, patikrinkite, ar čipas veikia, kad nebūtų staigmenų pasienyje. Juk niekas nenori, kad jo mažylis būtų sulaikytas dėl neveikiančio čipo, tiesa?
Gera žinia – keliaujant iš Lietuvos į Švediją, kraujo tyrimas dėl pasiutligės antikūnų dažniausiai nėra reikalingas. Lietuva yra priskiriama prie šalių, kuriose pasiutligės rizika yra maža, todėl papildomų tyrimų nereikalaujama. Tačiau, jei keliaujate iš trečiosios šalies, kuri nėra ES narė ir nėra įtraukta į mažos rizikos šalių sąrašą, tada toks tyrimas būtų privalomas. Ir tas tyrimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 30 dienų po pasiutligės skiepo ir ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki kelionės. Bet, kaip minėjau, mūsų atveju, kai vežame iš Lietuvos, šito tyrimo nereikia. Tai palengvina procesą ir sutaupo laiko bei pinigų. Bet visada gerai žinoti, kad tokia galimybė egzistuoja, jei kada nors tektų keliauti iš kitos šalies. Juk taisyklės gali keistis, o ir situacija pasaulyje kartais pasikeičia, tad budrumas niekada nepakenks. Aš pats visada pasitikrinu naujausią informaciją, kad nebūtų jokių staigmenų.
Čia jau prasideda tokie praktiniai patarimai, kurie padeda kačiukui jaustis geriau kelionės metu. Pirmiausia, narvas. Jis turi būti pakankamai didelis, kad kačiukas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Neimkite per mažo narvo, nes kačiukas jausis suvaržytas ir jam bus nepatogu. Narvas turi būti tvirtas ir saugus, kad kačiukas neištrūktų. Aš visada rekomenduoju, kad kačiukas būtų pripratęs prie narvo dar prieš kelionę. Palikite narvą namuose atvirą, kad kačiukas galėtų įeiti ir išeiti, įdėkite ten jo mėgstamą pledą ar žaislą. Taip narvas jam asocijuosis su saugia vieta, o ne su bausme. Prieš kelionę geriau kačiuko nešerti bent 4-6 valandas, kad išvengtumėte pykinimo. Vandens, aišku, visada turi būti. Aš pats visada turiu vandens ir dubenėlių, kad galėčiau pasiūlyti gyvūnams. Ir, žinoma, pasivaikščiojimas prieš kelionę yra privalomas. Juk niekas nenori, kad kačiukas kelionės metu jaustų diskomfortą, tiesa?
Čia toks slidus klausimas. Aš pats nerekomenduoju duoti raminamųjų vaistų be veterinarijos gydytojo konsultacijos. Kai kurie raminamieji gali turėti neigiamą poveikį gyvūno sveikatai, ypač kelionės metu, kai keičiasi slėgis, temperatūra. Gali būti, kad gyvūnas taps apatiškas, jam gali sutrikti širdies ritmas ar kvėpavimas. Geriau jau bandyti pripratinti gyvūną prie narvo ir kelionės natūraliais būdais. Jei gyvūnas labai stresuoja, galima pasikonsultuoti su veterinaru dėl natūralių raminamųjų, pavyzdžiui, feromonų purškalų ar specialių papildų. Bet jokiu būdu neeksperimentuokite patys. Esu matęs, kaip žmonės duoda savo gyvūnams tablečių, kurios skirtos žmonėms, ir tai baigiasi labai liūdnai. Juk nenorite pakenkti savo augintiniui, tiesa? Geriau jau pakentėti šiek tiek daugiau streso, nei rizikuoti gyvūno sveikata. Aš pats visada stengiuosi su gyvūnais bendrauti ramiai, kad jie jaustųsi saugiai.
Narvas turi būti tvirtas, saugus ir pakankamai didelis. Geriausiai tinka plastikiniai transportavimo narvai, kurie yra lengvai valomi ir gerai vėdinami. Metaliniai narvai irgi tinka, bet jie sunkesni ir gali būti šiek tiek triukšmingesni. Medžiaginiai narvai tinka nebent labai ramiems gyvūnams ir trumpoms kelionėms, nes jie nėra tokie tvirti ir gyvūnas gali juos sugadinti. Svarbiausia, kad narvas atitiktų IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) reikalavimus, net jei keliaujate automobiliu. Tai užtikrina, kad narvas yra saugus ir patogus. Narvo dugne turi būti sugeriantis paklotas, pavyzdžiui, sauskelnės ar specialus kilimėlis. Ir, aišku, vandens dubenėlis, kuris tvirtinasi prie narvo sienelės, kad vanduo neišsipiltų. Būna, kad žmonės atveža gyvūnus per mažuose narvuose, tada tenka ieškoti didesnio, o tai užima laiko. Juk nenorite, kad jūsų kačiukas keliautų suspaustas, tiesa? Aš pats visada patikrinu narvo dydį ir tvirtumą prieš kelionę.
Taip, tikrai galima ir net rekomenduojama! Mėgstamas žaislas ar pledas, kuris kvepia namais, gali padėti kačiukui jaustis saugiau ir ramiau kelionės metu. Tai sumažina stresą ir padeda jam lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tik įsitikinkite, kad žaislas yra saugus ir kačiukas negalės jo sudraskyti ir praryti smulkių dalių. Pledas turėtų būti švarus ir patogus. Aš pats visada patariu klientams įdėti kažką, kas gyvūnui pažįstama. Būna, kad žmonės įdeda ir savo seną marškinėlį, kad gyvūnas jaustų šeimininko kvapą. Tai tikrai padeda. Bet nepersistenkite su daiktais, kad narvas nebūtų perkrautas ir kačiukas turėtų pakankamai vietos judėti. Juk norime, kad kelionė būtų kuo patogesnė ir mažiau stresuojanti jūsų mažyliui, tiesa? Mažos smulkmenos kartais daro didelį skirtumą.
Pykinimas kelionės metu yra gana dažna problema, ypač šunims. Kaip jau minėjau, svarbiausia – nešerti gyvūno bent 4-6 valandas prieš kelionę. Tai labai sumažina pykinimo riziką. Kelionės metu stengiuosi daryti reguliarius sustojimus, kad gyvūnai galėtų išlipti, pasivaikščioti ir atlikti gamtinius reikalus. Tai padeda jiems atsipalaiduoti ir sumažina stresą. Jei gyvūnas vis tiek pykina, galima pasikonsultuoti su veterinaru dėl specialių vaistų nuo pykinimo. Bet vėlgi, tik su veterinaro rekomendacija. Aš pats visada turiu po ranka valymo priemonių ir rankšluosčių, jei kartais nutiktų nelaimė. Svarbu išlaikyti ramybę ir nepanikuoti. Gyvūnas jaučia jūsų emocijas, tad jei jūs būsite ramus, ir jis bus ramesnis. Juk nenorite, kad jūsų kačiukas jaustųsi blogai visos kelionės metu, tiesa? Kartais tiesiog reikia kantrybės ir supratimo.
Na, viskas prasideda nuo to, kad susitariame dėl datos ir laiko. Aš atvažiuoju pasiimti jūsų kačiuko sutartu adresu. Prieš išvykstant, dar kartą patikrinu visus dokumentus – pasą, skiepus, čipą, sveikatos pažymėjimą. Geriau patikrinti dešimt kartų, nei turėti problemų pasienyje. Kačiukas įkurdinamas narve, kuris yra saugiai pritvirtintas automobilyje. Mūsų transportas yra specialiai pritaikytas gyvūnų vežimui, su gera ventiliacija ir temperatūros kontrole. Kelionės metu darau reguliarius sustojimus, kad gyvūnai galėtų išlipti, pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus ir atsigerti vandens. Aš pats stengiuosi su jais bendrauti, kad jie jaustųsi ramiau. Stokholmą pasiekiame per tam tikrą laiką, priklausomai nuo eismo ir sustojimų. Atvykus į vietą, kačiukas perduodamas jums arba jūsų nurodytam asmeniui. Viskas vyksta sklandžiai ir saugiai, kad jūsų mažylis patirtų kuo mažiau streso. Juk svarbiausia, kad kelionė būtų maloni ir saugi, tiesa?
Dažniausiai kačiukai keliauja kartu su kitais gyvūnais. Mūsų transportas yra didelis ir jame telpa keli narvai. Aišku, kiekvienas gyvūnas turi savo atskirą narvą, kad nebūtų jokių konfliktų ar nesusipratimų. Narvai išdėstomi taip, kad gyvūnai jaustųsi patogiai ir turėtų pakankamai erdvės. Stengiamės, kad šunys ir katės keliautų atskiruose skyriuose, jei įmanoma, kad vieni kitų neerzintų. Bet kartais, kai vežame daug gyvūnų, tenka juos vežti viename salone, bet visada atskiruose narvuose. Aš pats stebiu gyvūnų elgesį kelionės metu ir reaguoju, jei matau, kad kažkas negerai. Būna, kad vienas gyvūnas loja, o kitas miega, tai čia normalu. Svarbiausia, kad visi jaustųsi saugiai ir patogiai. Juk nenorite, kad jūsų kačiukas kelionės metu jaustųsi vienišas ar išsigandęs, tiesa? Kartais kompanija netgi padeda jiems jaustis ramiau.
Transporto priemonėje palaikoma optimali temperatūra, kad gyvūnams būtų patogu. Tai reiškia, kad vasarą veikia kondicionierius, o žiemą – šildymas. Stengiamės palaikyti apie 20-22 laipsnius Celsijaus, bet tai priklauso ir nuo lauko temperatūros bei gyvūnų poreikių. Pavyzdžiui, jei vežame trumpaplaukį šunį žiemą, galime šiek tiek pakelti temperatūrą. Jei vežame ilgaplaukį šunį vasarą, galime šiek tiek atvėsinti. Aš pats visada stebiu temperatūrą ir reguliuoju ją pagal poreikį. Svarbu, kad nebūtų nei per karšta, nei per šalta. Būna, kad žmonės klausia, ar gyvūnams nebus šalta žiemą. Galiu patikinti, kad mūsų transportas yra gerai izoliuotas ir šildomas, tad dėl to jaudintis nereikia. Juk nenorite, kad jūsų kačiukas kelionės metu sušaltų ar perkaistų, tiesa? Komfortas yra vienas iš svarbiausių dalykų.
Taip, žinoma! Sustojimai yra privalomi ir daromi reguliariai. Aš pats stengiuosi sustoti kas 3-4 valandas, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Sustojimų metu gyvūnai išvedami pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus ir atsigerti vandens. Aš pats visada turiu pavadėlius ir dubenėlius. Svarbu, kad gyvūnai gautų šiek tiek judėjimo ir gryno oro. Tai padeda jiems atsipalaiduoti ir sumažina stresą. Būna, kad sustojame degalinėse, kur yra specialios vietos gyvūnams. Bet kartais sustojame ir tiesiog kokioje nors ramioje vietoje prie miško. Svarbiausia, kad gyvūnai jaustųsi patogiai ir galėtų atlikti savo reikalus. Juk nenorite, kad jūsų kačiukas kentėtų visos kelionės metu, tiesa? Sustojimai yra ne tik dėl gyvūnų, bet ir dėl vairuotojo, kad galėtų pailsėti ir išgerti kavos. Visiems geriau, kai kelionė vyksta ramiai ir be skubos.
Kelionės trukmė priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia, nuo išvykimo vietos Lietuvoje. Jei išvykstame iš Vilniaus, kelionė bus ilgesnė nei iš Klaipėdos. Antra, nuo eismo sąlygų ir, aišku, nuo keltų tvarkaraščio. Mes dažniausiai naudojamės keltais iš Klaipėdos į Karlshamną arba iš Rygos į Stokholmą. Pati kelionė automobiliu iki uosto ir po to nuo uosto iki Stokholmo užtrunka tam tikrą laiką. Įskaitant sustojimus ir keltą, visa kelionė gali trukti nuo 12 iki 24 valandų. Aš visada stengiuosi informuoti klientus apie numatomą kelionės trukmę ir atvykimo laiką. Būna, kad dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, eismo spūsčių ar kelto vėlavimo, kelionė užtrunka ilgiau. Bet aš visada stengiuosi informuoti klientus apie bet kokius pasikeitimus. Juk svarbu, kad žinotumėte, kada tikėtis savo mažylio, tiesa? Aš pats stengiuosi, kad viskas vyktų kuo sklandžiau ir greičiau.
Saugumas yra mūsų prioritetas. Pirmiausia, kaip jau minėjau, kačiukai keliauja tvirtuose, saugiuose narvuose, kurie yra patikimai pritvirtinti transporto priemonėje. Narvai negali judėti ar apvirsti. Antra, mūsų transportas yra specialiai pritaikytas gyvūnų vežimui, su gera ventiliacija ir temperatūros kontrole. Trečia, aš pats esu patyręs vairuotojas ir žinau, kaip elgtis su gyvūnais. Kelionės metu stebiu gyvūnų elgesį ir reaguoju, jei matau, kad kažkas negerai. Sustojimų metu gyvūnai išvedami su pavadėliais, kad nepabėgtų. Aš pats visada turiu po ranka pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams, jei kartais nutiktų nelaimė. Ir, aišku, visada turiu vandens ir maisto. Būna, kad žmonės nerimauja dėl saugumo, bet galiu patikinti, kad mes darome viską, kas įmanoma, kad jūsų kačiukas keliautų saugiai ir patogiai. Juk nenorite, kad jūsų mažylis patirtų kokią nors traumą kelionės metu, tiesa? Aš pats rūpinuosi kiekvienu gyvūnu kaip savo.
Taip, mūsų įmonė turi vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, kuris apima ir gyvūnų pervežimą. Tai reiškia, kad jei kelionės metu dėl mūsų kaltės nutiktų nelaimė, gyvūnas būtų apdraustas. Bet, žinoma, mes darome viską, kad tokių situacijų išvengtume. Aš pats visada rekomenduoju klientams pasidomėti ir savo gyvūno draudimu. Kai kurie gyvūnų draudimai apima ir keliones, tad verta pasitikrinti savo draudimo polisą. Tai suteikia papildomo ramumo. Būna, kad žmonės klausia, ar draudimas apima ir ligas, kurios gali pasireikšti kelionės metu. Dažniausiai ne, draudimas apima tik nelaimingus atsitikimus. Bet vėlgi, viskas priklauso nuo konkretaus draudimo poliso. Juk nenorite, kad jūsų kačiukas kelionės metu susirgtų ir neturėtumėte jokios apsaugos, tiesa? Geriau būti pasiruošusiam viskam. Aš pats visada stengiuosi, kad viskas būtų aišku ir skaidru.
Tokios situacijos yra labai retos, bet, žinoma, visada reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia, kaip jau minėjau, gyvūnai išvedami su pavadėliais ir aš visada juos atidžiai stebiu. Narvai yra tvirtai uždaryti ir pritvirtinti. Bet jei vis dėlto nutiktų nelaimė, ir gyvūnas pasimestų ar pabėgtų, aš nedelsiant imčiausi visų įmanomų priemonių jo paieškai. Pirmiausia, informuočiau jus ir vietos gyvūnų prieglaudas bei veterinarijos klinikas. Čipas yra labai svarbus, nes pagal jį galima identifikuoti gyvūną ir susisiekti su jumis. Aš pats visada turiu jūsų kontaktinius duomenis. Būna, kad žmonės nerimauja dėl to, bet galiu patikinti, kad mes darome viską, kas įmanoma, kad tokių situacijų išvengtume. Juk nenorite, kad jūsų kačiukas pasimestų svetimoje šalyje, tiesa? Tai būtų tikra tragedija. Aš pats esu labai atsakingas ir rūpinuosi kiekvienu gyvūnu.
Ne, sergančio kačiuko vežti negalima. Pirmiausia, tai yra nehumaniška gyvūno atžvilgiu, nes kelionė jam būtų didelis stresas ir galėtų pabloginti jo būklę. Antra, tai yra draudžiama pagal veterinarijos reikalavimus. Prieš kelionę veterinarijos gydytojas turi išduoti sveikatos pažymėjimą, kuriame patvirtinama, kad gyvūnas yra sveikas ir gali keliauti. Jei gyvūnas serga, toks pažymėjimas nebus išduotas. Būna, kad žmonės bando nuslėpti, kad gyvūnas serga, bet tai yra labai rizikinga ir gali turėti rimtų pasekmių. Jei pasienyje bus nustatyta, kad gyvūnas serga, jis gali būti sulaikytas arba net grąžintas atgal. Juk nenorite, kad jūsų kačiukas patirtų dar daugiau kančių, tiesa? Geriau jau palaukti, kol gyvūnas pasveiks, ir tik tada planuoti kelionę. Aš pats visada atidžiai patikrinu sveikatos pažymėjimą ir, jei kyla abejonių, pasikonsultuoju su veterinaru.
Yra tam tikri amžiaus apribojimai, ypač kalbant apie kačiukus ir šuniukus. Į Švediją galima vežti tik tuos gyvūnus, kurie yra bent 15 savaičių amžiaus. Tai susiję su pasiutligės skiepu. Gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės ne anksčiau nei 12 savaičių amžiaus, o po skiepo turi praeiti dar 21 diena, kad susidarytų imunitetas. Taigi, 12 savaičių + 21 diena = maždaug 15 savaičių. Būna, kad žmonės nori vežti labai mažus kačiukus ar šuniukus, bet tai tiesiog neįmanoma dėl šių reikalavimų.