Naminiai gyvūnai iš Švedijos į Lietuvą – vežame kasdien

Žinau, kad naminių gyvūnų pervežimas iš Švedijos į Lietuvą gali atrodyti kaip tikras galvos skausmas. Juk tai ne šiaip siuntinys, o gyva būtybė, jūsų šeimos narys. Aš pats ne kartą esu susidūręs su įvairiomis situacijomis, kai žmonės nerimauja dėl savo augintinių kelionės. Bet patikėkite, su tinkamu pasiruošimu ir patyrusiais vežėjais, viskas praeina sklandžiai. Mūsų komanda veža gyvūnus kasdien, tad esame sukaupę daug patirties. Pabandykime išsklaidyti visas abejones ir paaiškinti, kaip viskas vyksta, kad jūsų augintinis saugiai pasiektų namus Lietuvoje. Svarbiausia – ramybė ir aiškumas.

Dokumentai – būtini popieriai gyvūnui

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Švedijos į Lietuvą?

Pagrindinis dokumentas – europinis gyvūno pasas. Jame turi būti įrašyti visi skiepai, ypač nuo pasiutligės. Be to, būtina, kad gyvūnas turėtų mikroschemą, kurios numeris sutaptų su paso duomenimis. Jei mikroschemos nėra, teks ją implantuoti. Svarbu, kad skiepas nuo pasiutligės būtų padarytas ne anksčiau nei prieš 21 dieną iki kelionės, bet ne vėliau nei prieš metus. Tai yra esminis reikalavimas, kurio nepaisius, gali kilti problemų. Patikrinkite visas datas, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų. Geriau viską patikrinti kelis kartus, nei vėliau gailėtis.

2. Ar reikia specialaus leidimo ar sertifikato?

Jei vežate savo asmeninį augintinį (iki penkių gyvūnų) iš ES šalies, papildomų leidimų ar sertifikatų dažniausiai nereikia. Europinis pasas su galiojančiais skiepais ir mikroschema yra pakankamas. Tačiau visada rekomenduoju pasitikrinti Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) svetainėje, nes taisyklės kartais keičiasi. Jei vežate daugiau gyvūnų, tada jau reikia komercinio sertifikato, o tai jau kitokia procedūra. Bet dėl vieno ar dviejų augintinių, jei visi dokumentai tvarkingi, problemų nekyla. Svarbiausia – kad viskas būtų oficialu ir aišku. Niekas nenori gaišti laiko pasienyje.

3. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Pasiutligės skiepas galioja metus, jei tai yra pirminis skiepas. Jei gyvūnas reguliariai perskiepijamas, tai gali būti ir ilgiau, priklausomai nuo vakcinos gamintojo nurodymų ir veterinaro įrašo pase. Svarbu, kad skiepas būtų atnaujintas laiku, nepraleidus termino. Jei praleidžiamas terminas, tenka skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Tai dažna klaida, kuri atitolina kelionę. Patikrinkite savo augintinio paso galiojimo datą ir įsitikinkite, kad ji nepasibaigs kelionės metu ar iškart po jos. Geriau perskiepyti anksčiau nei vėliau. Tai tikrai padės išvengti bereikalingo streso.

4. Ar reikalingas kraujo tyrimas dėl pasiutligės antikūnų?

Jei vežate gyvūną iš ES šalies, kurioje pasiutligė kontroliuojama (kaip Švedijoje), kraujo tyrimo dėl antikūnų nereikia. Šis tyrimas reikalingas tik tuomet, kai gyvūnas atvyksta iš trečiųjų šalių, kuriose pasiutligės situacija yra neaiški. Bet visada yra gerai pasitikslinti su veterinaru, ar nėra kokių nors naujų reikalavimų. Taisyklės kartais keičiasi, ir geriau būti saugiam, nei paskui turėti problemų. Nors, tiesą sakant, su ES pasu ir galiojančiais skiepais, retai kada kyla klausimų dėl to. Bet žinau, kad kartais žmonės per daug prisigalvoja, nors viskas paprasčiau.

5. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Jei gyvūnas neturi mikroschemos, ją būtina implantuoti prieš bet kokius skiepus ar dokumentų tvarkymą. Mikroschema yra tarsi gyvūno asmens kodas. Be jos, nei pasas negalioja, nei skiepai nėra oficialiai pripažįstami. Tai yra pirmas žingsnis, kurį reikia atlikti. Veterinaras implantuos mikroschemą ir įrašys jos numerį į europinį pasą. Procesas greitas ir neskausmingas. Tikrai nesudėtinga, bet be šito niekur. Be to, mikroschema padeda rasti augintinį, jei jis pasiklystų. Tai ne tik formalumas, bet ir saugumo priemonė. Tikrai verta tai padaryti.

6. Ar reikia veterinaro pažymos prieš kelionę?

Paprastai, jei keliaujate iš ES šalies ir turite galiojantį europinį pasą su visais įrašais, atskiros veterinaro pažymos nereikia. Pasas pats savaime yra veterinaro patvirtinimas. Tačiau, jei norite būti visiškai ramūs, galite paprašyti veterinaro, kad prieš pat kelionę apžiūrėtų gyvūną ir patvirtintų, jog jis yra sveikas ir tinkamas kelionei. Tai gali suteikti papildomo pasitikėjimo, ypač jei gyvūnas yra jautrus ar turi kokių nors sveikatos problemų. Bet oficialiai, tai nėra privaloma. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų geros būklės ir nesirgtų kelionės metu.

Pasiruošimas – augintinio paruošimas

7. Kaip paruošti gyvūną kelionei, kad jam būtų kuo mažiau streso?

Stresas yra didelis priešas kelionėse su gyvūnais. Pirmiausia, pripratinkite gyvūną prie transportavimo narvo. Palikite jį namuose atvirą, kad gyvūnas galėtų įeiti ir išeiti, ten miegoti. Įdėkite jo mėgstamą pledą ar žaislą. Kelias dienas prieš kelionę galite duoti raminamųjų, jei veterinaras pataria. Bet jokiu būdu neduokite be konsultacijos! Svarbu, kad gyvūnas būtų ramus. Kelionės dieną, prieš išvykstant, duokite lengvo maisto ir vandens. Stenkitės išlaikyti įprastą rutiną kiek įmanoma. Ramus šeimininkas – ramesnis gyvūnas. Tai tikrai veikia, patikrintas dalykas. Niekada nepamirškite apie tai.

8. Kokio dydžio narvas reikalingas?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Per didelis narvas irgi nėra gerai, nes gyvūnas gali jaustis nesaugiai. Svarbiausia, kad būtų pakankamai vietos judėti, bet ne per daug. Aš visada sakau, kad geriau šiek tiek didesnis, nei per mažas. Narvas turi būti tvirtas, gerai vėdinamas ir su patikimu užraktu. Plastikiniai narvai dažniausiai yra geriausias pasirinkimas, nes juos lengva valyti. Nepamirškite įdėti sugeriančio pakloto, jei netyčia kas nors nutiktų kelionės metu. Tai tikrai padės išlaikyti švarą.

9. Ar reikia specialaus maisto ar vandens kelionės metu?

Kelionės metu geriausia vengti didelių maisto porcijų, kad gyvūnas neapsivemtų. Geriau duoti nedidelį kiekį lengvo maisto prieš kelionę. Vanduo yra būtinas. Narve turi būti pritvirtintas dubenėlis su vandeniu, kad gyvūnas galėtų gerti kada panorėjęs. Yra specialūs kelioniniai dubenėliai, kurie neapvirsta. Jei kelionė ilga, sustojimų metu galima pasiūlyti šiek tiek maisto, bet stebėkite gyvūno reakciją. Kai kurie gyvūnai kelionės metu tiesiog nieko neėda ir tai yra normalu. Svarbiausia – hidratacija. Dehidratacija yra pavojinga. Tikrai nereikia persistengti su maistu.

10. Ką daryti, jei gyvūnas bijo keliauti automobiliu?

Jei gyvūnas bijo automobilio, pradėkite jį pratinti prie jo po truputį. Pirmiausia, tiesiog įdėkite jį į narvą automobilyje, bet niekur nevažiuokite. Leiskite jam priprasti prie aplinkos. Po to, darykite trumpus pasivažinėjimus. Palaipsniui ilginkite atstumą. Galite naudoti feromonų purškalus (pvz., Feliway katėms, Adaptil šunims), kurie padeda sumažinti stresą. Svarbiausia – kantrybė. Niekada neverskite gyvūno per prievartą, nes tai tik sustiprins baimę. Ramus tonas ir švelnus elgesys padeda labiausiai. Kartais tiesiog reikia daugiau laiko ir pastangų. Tai ilgas procesas, bet vertas pastangų.

11. Ar galima duoti raminamųjų vaistų?

Raminamuosius vaistus galima duoti TIK pasitarus su veterinaru. Niekada neduokite jokių vaistų savo nuožiūra. Kai kurie raminamieji gali turėti neigiamą poveikį gyvūno sveikatai, ypač kelionės metu. Veterinaras įvertins gyvūno būklę, svorį ir parinks tinkamą dozę, jei to tikrai reikia. Kartais užtenka natūralių priedų, pavyzdžiui, su valerijonu. Bet vėlgi, viskas su saiku ir su specialisto patarimu. Geriau vengti chemijos, jei įmanoma. Man teko matyti, kai žmonės perdozuodavo ir gyvūnas tapdavo apatiškas – tikrai nemalonu. Tai tikrai nėra geras vaizdas.

12. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Į narvą būtinai įdėkite minkštą, patogų paklotą, ant kurio gyvūnas galėtų patogiai gulėti. Tai gali būti jo mėgstamas pledas arba rankšluostis, kuris kvepia namais. Taip pat įdėkite nedidelį žaislą, su kuriuo jis mėgsta žaisti. Svarbu, kad narvas nebūtų perkrautas daiktais, bet kad jame būtų kažkas, kas suteiktų jaukumo ir saugumo jausmą. Kai kurie žmonės įdeda ir nedidelį dubenėlį maisto, bet aš rekomenduoju vengti, kad nebūtų netvarkos. Svarbiausia – švara ir patogumas. Ir, žinoma, vanduo. Tai padeda gyvūnui jaustis ramiau ir saugiau.

Kelionė – transportavimo niuansai

13. Kaip užtikrinamas saugumas kelionės metu?

Saugumas yra mūsų prioritetas. Visų pirma, narvai tvirtai pritvirtinami automobilyje, kad kelionės metu nejudėtų ir gyvūnas nepatirtų sukrėtimų. Temperatūra salone yra reguliuojama, kad būtų komfortiška – nei per karšta, nei per šalta. Vengiami staigūs stabdymai ir posūkiai. Mes reguliariai tikriname gyvūnų būklę, stebime, ar jiems viskas gerai, ar turi vandens. Vairuotojai yra patyrę ir žino, kaip elgtis su gyvūnais. Kelionės metu stengiamės daryti trumpus sustojimus, kad gyvūnai galėtų pailsėti, jei reikia. Mūsų tikslas – saugi ir rami kelionė. Tikrai stengiamės dėl kiekvieno gyvūno.

14. Ar daromi sustojimai ilgos kelionės metu?

Taip, sustojimai daromi, bet su gyvūnais reikia elgtis atsargiai. Šunis galima išleisti trumpam pasivaikščioti, bet tik su pavadėliu ir saugioje vietoje. Kačių geriau neišleisti iš narvo, nes jos gali pabėgti arba pasislėpti. Sustojimų metu patikriname, ar gyvūnas turi vandens, ar narvas švarus. Jei reikia, pakeičiame paklotą. Svarbu, kad sustojimai būtų ramūs ir trumpi, kad gyvūnas nepatirtų papildomo streso dėl aplinkos pasikeitimo. Mūsų vairuotojai žino, kur saugiausia sustoti ir kaip elgtis. Tai yra jautrus momentas. Nors kartais būna, kad gyvūnas tiesiog nori pabūti ramybėje.

15. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

Transporto priemonėje palaikoma optimali temperatūra, kuri yra komfortiška gyvūnams, dažniausiai apie 20-22 laipsnius Celsijaus. Tai reiškia, kad vasarą veikia kondicionierius, o žiemą – šildymas. Svarbu išvengti didelių temperatūros svyravimų, kurie gali sukelti stresą ar net sveikatos problemų. Mes stebime temperatūrą visos kelionės metu. Tikrai nenorime, kad gyvūnas perkaistų ar sušaltų. Tai yra vienas iš svarbiausių aspektų užtikrinant gyvūno gerovę kelionės metu. Juk niekas nenori, kad jo augintinis jaustųsi blogai. Mums rūpi kiekvienas gyvūnas.

16. Ką daryti, jei gyvūnas kelionės metu susirgo?

Jei gyvūnas kelionės metu susirgo, mūsų vairuotojai yra instruktuoti nedelsiant susisiekti su mumis ir su gyvūno savininku. Mes įvertinsime situaciją ir, jei reikia, ieškosime artimiausios veterinarijos klinikos. Visada turime po ranka pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams. Tai yra retas atvejis, bet pasitaiko. Svarbu reaguoti greitai ir tinkamai. Nors, tiesą sakant, dauguma gyvūnų kelionę ištveria be didesnių problemų, jei yra gerai paruošti. Bet visada geriau būti pasiruošusiam blogiausiam scenarijui. Juk gyvūno sveikata – svarbiausia. Niekada nerizikuojame.

17. Ar galima siųsti gyvūną vieną, be palydos?

Taip, mūsų paslauga skirta būtent tam, kad galėtumėte siųsti savo gyvūną vieną, be palydos. Mes pasirūpiname visu transportavimu nuo paėmimo iki pristatymo. Jums nereikia jaudintis dėl kelionės detalių. Mūsų vairuotojai yra atsakingi už gyvūno gerovę visos kelionės metu. Tai yra patogu tiems, kurie patys negali keliauti su augintiniu arba persikelia į kitą šalį ir nori, kad augintinis atvyktų saugiai. Mes visada stengiamės, kad kelionė būtų kuo sklandesnė ir be streso. Nors, aišku, savininkui visada ramiau, kai žino, kad gyvūnas geros rankose.

Kaina – pervežimo išlaidos

18. Nuo ko priklauso gyvūno pervežimo kaina iš Švedijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia, atstumas – iš kurio miesto Švedijoje vežame ir į kurį Lietuvos miestą. Antra, gyvūno dydis ir svoris, nes tai lemia reikalingo narvo dydį ir vietą transporto priemonėje. Trečia, ar reikalingos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, paėmimas iš namų ar pristatymas iki durų. Sezonas irgi gali turėti įtakos, nes piko metu kainos kartais šiek tiek kyla. Bet mes visada stengiamės pasiūlyti geriausią kainą ir aiškiai ją nurodyti iš anksto. Nėra jokių paslėptų mokesčių, viskas skaidru. Svarbiausia, kad kaina būtų teisinga.

19. Ar galima gauti preliminarią kainą prieš užsakant?

Žinoma! Visada galite susisiekti su mumis ir mes apskaičiuosime preliminarią kainą. Tam mums reikės žinoti paėmimo ir pristatymo adresus, gyvūno veislę (apytikslį dydį) ir planuojamą kelionės datą. Kuo daugiau informacijos pateiksite, tuo tikslesnį pasiūlymą galėsime pateikti. Galite parašyti el. paštu, paskambinti arba užpildyti užklausos formą mūsų svetainėje. Mes stengiamės atsakyti kuo greičiau. Svarbu, kad žinotumėte, ko tikėtis. Niekas nemėgsta netikėtumų, ypač kai kalba eina apie pinigus ir augintinio kelionę. Skaidrumas yra labai svarbu.

20. Kokie yra apmokėjimo būdai?

Paprastai priimame banko pavedimus. Galima sumokėti iš anksto arba dalį sumos iš anksto, o likusią dalį – atsiimant gyvūną. Visada aptariame tai individualiai su klientu, kad būtų patogu abiem pusėms. Svarbu, kad apmokėjimas būtų atliktas iki kelionės pabaigos. Mes suprantame, kad kiekviena situacija yra skirtinga, todėl esame lankstūs. Bet aišku, norisi, kad viskas būtų aišku ir be jokių nesusipratimų. Kartais žmonės bando derėtis, bet mūsų kainos jau ir taip gana konkurencingos. Tai yra paslauga, kuri reikalauja daug atsakomybės. Ir mes ją prisiimame.

21. Ar į kainą įskaičiuoti visi mokesčiai?

Taip, į mūsų nurodytą kainą įskaičiuoti visi transportavimo mokesčiai. Jokių paslėptų papildomų išlaidų. Kaina, kurią jums pasakome, yra galutinė. Nebent, aišku, atsirastų kažkokių nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, jei reikėtų skubios veterinarijos pagalbos, bet tai būtų aptarta su jumis iš anksto. Mūsų tikslas – skaidrumas ir aiškumas. Nenorime, kad klientai jaustųsi apgauti ar nustebę dėl papildomų mokesčių. Viskas turi būti aišku nuo pat pradžių. Juk pasitikėjimas yra svarbiausia, kai kalbame apie augintinio pervežimą. Mes to siekiame. Tai yra mūsų įsipareigojimas.

Po kelionės – adaptacija ir patarimai

22. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis naujoje vietoje po kelionės?

Atvykus į naują vietą, gyvūnui reikia laiko apsiprasti. Pirmiausia, leiskite jam ramiai išeiti iš narvo ir apžiūrėti aplinką. Paruoškite jam ramų kampelį su maistu, vandeniu ir kraiko dėžute (katėms) ar vieta miegui (šunims). Venkite triukšmo ir staigių judesių. Leiskite jam pačiam prieiti prie jūsų, kai jis bus pasiruošęs. Žaiskite su juo, kalbėkite ramiu balsu. Svarbiausia – kantrybė ir meilė. Kai kurie gyvūnai adaptuojasi greičiau, kitiems reikia daugiau laiko. Neskubinkite jo, leiskite jam jaustis saugiai. Tai yra esminis dalykas, kad gyvūnas jaustųsi gerai naujuose namuose.

23. Ką daryti, jei gyvūnas po kelionės atsisako ėsti ar gerti?

Tai gali būti streso požymis. Pirmiausia, pasiūlykite jam jo mėgstamo maisto ir šviežio vandens. Palikite jį ramybėje, kad galėtų ramiai ėsti. Jei jis neėda ir negeria ilgiau nei 24 valandas, arba pastebite kitus nerimą keliančius simptomus (vėmimas, viduriavimas, apatija), nedelsiant kreipkitės į veterinarą. Dehidratacija yra pavojinga. Bet dažniausiai, po kelių valandų ramybės, gyvūnas pradeda normaliai elgtis. Tiesiog reikia šiek tiek laiko ir supratimo. Niekada neverskite jo ėsti, tai gali tik pabloginti situaciją. Stebėkite jį atidžiai. Juk jo gerovė svarbiausia.

24. Ar gali pasikeisti gyvūno elgesys po kelionės?

Taip, po kelionės gyvūno elgesys gali laikinai pasikeisti. Kai kurie gyvūnai gali būti labiau baikštūs, pasislėpę, kiti – irzlesni ar net agresyvesni. Tai yra normali reakcija į stresą ir aplinkos pasikeitimą. Svarbu būti kantriems ir supratingiems. Suteikite jam pakankamai erdvės ir laiko apsiprasti. Palaipsniui jo elgesys turėtų grįžti į normalias vėžes. Jei elgesio pokyčiai išlieka ilgą laiką arba yra labai ryškūs, verta pasikonsultuoti su veterinaru ar gyvūnų elgesio specialistu. Bet dažniausiai tai tik laikina. Man teko matyti, kaip šuo savaitę buvo labai liūdnas. Tai tikrai normalu.

25. Kokių dar patarimų turėtumėte vežant gyvūną?

Patarimas numeris vienas – planuokite viską iš anksto. Nepasilikite dokumentų tvarkymo paskutinei minutei. Antra, pasikalbėkite su savo veterinaru apie kelionę ir gyvūno sveikatą. Trečia, pripratinkite gyvūną prie narvo. Ketvirta, pasitikėkite patyrusiais vežėjais. Penkta, būkite ramūs patys, nes jūsų stresas persiduoda gyvūnui. Ir dar, visada turėkite gyvūno nuotrauką su savimi, jei netyčia kas nors nutiktų. Tai padeda. Nors, tikrai, dažniausiai viskas praeina be didesnių problemų, jei tikrai viską apgalvoji. Svarbiausia, kad gyvūnas jaustųsi saugus ir mylimas. Tai svarbiau nei bet koks popierius.

26. Ką daryti, jei gyvūnas kelionės metu nevalgo?

Jei gyvūnas kelionės metu nevalgo, tai dažnai yra normalu dėl streso. Svarbiausia, kad jis gertų vandenį. Mes visada stebime, ar gyvūnas geria. Jei ne, pasiūlome vandens iš rankos ar su švirkštu be adatos. Maistą siūlome tik sustojimų metu ir nedideliais kiekiais. Jei gyvūnas atsisako valgyti visą kelionę, tai nėra didelė problema, jei kelionė trunka iki 24 valandų. Svarbu, kad jis pradėtų valgyti atvykus į vietą. Jei nevalgo ir negeria ilgiau, tada jau reikia kreiptis į veterinarą. Bet dažniausiai, atvykus į namus, apetitas grįžta. Nereikia panikuoti iš karto.

Apibendrinant, naminių gyvūnų pervežimas iš Švedijos į Lietuvą yra atsakingas procesas, kurį mes vykdome kasdien su dideliu rūpesčiu. Svarbu tinkamai paruošti visus dokumentus, užtikrinti gyvūno komfortą ir saugumą kelionės metu, bei padėti jam adaptuotis naujoje aplinkoje. Mūsų tikslas – kad jūsų augintinis pasiektų namus saugiai ir be nereikalingo streso. Pasitikėkite patirtimi ir viskas bus gerai. Juk jūsų augintinio gerovė yra svarbiausia. Mes stengiamės, kad kiekviena kelionė būtų kuo sklandesnė ir ramesnė. Tai mūsų pažadas jums.