Gyvūnų pervežimas iš Sweden į Lietuvą, Vežame kiekvieną dieną

Dažnai tenka vežti gyvūnus iš Švedijos atgal į Lietuvą ir žinau, kiek daug klausimų kyla žmonėms. Tai nėra tiesiog siuntinio išsiuntimas – tai gyvoji būtybė, kurią reikia suprasti ir tinkamai pasiruošti jos kelionei. Mano darbe teko matyti visko: nuo pamirštų dokumentų iki panikuojančių gyvūnų. Todėl noriu pasidalinti savo patirtimi ir patarimais, kad jūsų augintinio kelionė iš Švedijos į Lietuvą būtų kuo sklandesnė ir ramesnė. Tikslas, kad suprastumėte, jog tai nėra sudėtinga misija, jei tinkamai pasiruošiama, ir kad žinotumėte, ką daryti atsiradus netikėtiems niuansams.

Dokumentacija – svarbiausi pervežimo dokumentai

Kokius dokumentus būtina turėti vežant gyvūną iš Švedijos į Lietuvą?

Pirmiausia ir svarbiausia, tai galiojantis ES gyvūno augintinio pasas. Jame turi būti aiškiai nurodytas gyvūno mikroschemos numeris, atlikti visi privalomi skiepai, ypač pasiutligės. Pasiutligės skiepas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki išvykimo, bet ne vėliau kaip prieš metus. Taip pat svarbus dehelmintizacijos (nuo kirminų) įrašas, kuris turi būti atliktas ne daugiau kaip 120 valandų ir ne mažiau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą į Lietuvą. Aš buvau vieną kartą susidūręs su situacija, kai šeimininkas, veždamas ilgaplaukį katiną, pamiršo atlikti tą dehelmintizaciją ir teko ieškoti veterinarijos klinikos Švedijoje paskutinę minutę.

Ar skiriasi reikalavimai skirtingiems gyvūnams (šunims, katėms, graužikams)?

Didelių skirtumų tarp šunų ir kačių nėra, jiems taikomi panašūs ES reikalavimai dėl mikroschemų, skiepų paso ir pasiutligės skiepo. Tačiau su graužikais arba paukščiais situacija truputį kitokia, jiems dažnai nereikia ES paso, bet gali prireikti specialių sveikatos sertifikatų. Be to, tam tikrų veislių gyvūnų transportavimas gali būti apribotas ar reguliuojamas. Švedijos žemės ūkio agentūra (Jordbruksverket) turi išsamią informaciją apie kiekvieną gyvūnų rūšį, rekomenduoju pasitikrinti ten, kad būtų viskas aišku.

Kiek laiko galioja gyvūno pasas ir skiepai?

Gyvūno pasas pats savaime neturi galiojimo laiko – tai identifikavimo dokumentas. Tačiau įrašyti duomenys, tokie kaip skiepai, turi galiojimo terminus. Pasiutligės skiepas dažniausiai galioja metus, nors dabar yra skiepų, kurių galiojimas yra 3 metai. Tačiau visada reikia žiūrėti individualiai ir geriau pasikliauti veterinaru. Dehelmintizacijos įrašas galioja tik minėtas 24–120 valandų. Visi kiti skiepai gali turėti skirtingą galiojimo laiką, todėl veterinaras turi viską patvirtinti. Jei pasas nebuvo atnaujintas laiku, kelionė gali būti vėluojama.

Kada reikėtų pasirūpinti dokumentais prieš kelionę?

Kuo anksčiau, tuo geriau! Idealus variantas – tai padaryti bent mėnesį ar du prieš planuojamą kelionę. Pasiutligės skiepui įvykdyti reikia 21 dienos karencijos periodo. Jei mikroschemos dar nėra arba pasas pamestas, viskas užtruks dar ilgiau. Paskutinės minutės bandymai sutvarkyti dokumentus dažnai baigiasi nusivylimu. Esu matęs skubant atliekamus procesus, kur veterinarijos klinikose padaro klaidų dėl skubėjimo (pvz., neteisingai įrašo datą), o paskui su tokiais dokumentais gyvūnas išvis negali keliauti.

Ar reikia kažkokių papildomų leidimų gyvūnų pervežimui?

Jei tai yra jūsų augintinis ir vežate jį asmeniniams tikslams (pvz., kraustotės ar grįžtate namo), papildomų leidimų nereikia, jeigu visi dokumentai, minėti aukščiau, yra tvarkingi. Tačiau jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus (kuriems yra >6 mėn. amžiaus ir jie nėra keliaujantys su parodų, varžybų ar veisimo tikslais), tai jau yra komercinis pervežimas, kuriam taikomi visiškai kiti veterinarijos ir transporto reikalavimai. Švedijoje tai griežtai kontroliuojama Jordbruksverket. Reikia turėti specialius leidimus tiek gyvūnams, tiek transporto priemonei, o vežėjas turi būti registruotas ir licencijuotas.

Pasiruošimas – gyvūno paruošimas kelionei

Kaip paruošti gyvūną kelionei, kad jam būtų kuo mažiau streso?

Svarbiausia yra pripratinti gyvūną prie narvo iš anksto. Palikite narvą namuose, atvirą, su mėgstamais žaislais ar gardėsiais viduje. Tegul gyvūnas pratinasi, kad tai yra saugi vieta. Prieš kelionę gerai išvedžioti ir išmaitinti kelias valandas iki išvykimo, bet nepersistenkite su maistu. Prieš pat kelionę duokite mažiau maisto, kad išvengtumėte pykinimo. Jei žinote, kad gyvūnas labai panikuos, galite pasikonsultuoti su veterinaru dėl raminamųjų, bet tai turi būti tik kraštutinė išeitis ir griežtai pagal rekomendacijas. Nepamirškite į narvą įdėti kažko, kas kvepia namais, pavyzdžiui, senos antklodės.

Koks gabenimo narvas tinkamiausias?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Jis turi būti tvirtas, saugus, gerai vėdinamas ir lengvai valomas. Plastikiniai narvai yra geriausias pasirinkimas, nes jie yra stabilūs ir patikimi. Būtinai pritvirtinkite vandens dubenėlį, kad vanduo kelionės metu neišsipiltų, bet būtų pasiekiamas. Aš esu matęs, kaip žmonės bandė vežti gyvūnus medžiaginiuose narvuose, kurie nėra saugūs ilgos kelionės metu – juos gali pragraužti, suplyšti. Geriau investuoti į kokybišką narvą.

Kada gyvūną maitinti prieš kelionę?

Geriausia gyvūną pamaitinti 3-4 valandas prieš planuojamą išvykimą. Svarbu, kad jis turėtų pakankamai laiko suvirškinti maistą ir atlikti gamtinius reikalus prieš pat kelionę, kad išvengtų nemalonumų narve. Kelionės metu stengiamės duoti tik vandens ir, galbūt, nedidelius sausus skanėstus per sustojimus. Didelis maisto kiekis kelionės metu gali sukelti pykinimą arba vėmimą. Tai viena iš dažniausių klaidų – per didelis maitinimas prieš pat kelionę iš gerų ketinimų.

Ką daryti, jei gyvūnas vemia kelionės metu?

Jei gyvūnas vemia, pirmiausia, vairuotojas-prižiūrėtojas sustabdys transportą, patikrins gyvūno būklę ir, jei reikia, išvalys narvą. Tokiu atveju, būtų sumažintas maisto ir vandens kiekis, kol gyvūnas nurims ir pasijus geriau. Mes visuomet turime priemones nuraminti gyvūnus ir valymo priemones. Svarbiausia – nepanikuoti. Kartais pakanka tiesiog sustoti ir leisti gyvūnui šiek tiek pasivaikščioti, kad išsivėdintų. Tai retas atvejis, bet pasitaikantis, ypač jei gyvūnas jautrus judesio ligai.

Ar reikia kažko specialaus gyvūnams, kurie blogai pakelia keliones?

Taip, jei žinote, kad jūsų augintinis sunkiai pakelia keliones, pasitarkite su veterinarijos gydytoju. Jis gali rekomenduoti lengvus raminamuosius, feromonų purškalus ar kitas priemones, kurios padėtų sumažinti stresą. Stenkitės nedramatizuoti situacijos prieš gyvūnėlį, nors tai gali skambėti keistai. Jūsų ramybė persiduoda ir jam. Narve geriau įdėti ploną paklotą, kuris sugeria drėgmę, kad net ir nelaimės atveju gyvūnas nebūtų šlapias. Svarbu, kad transportavimas būtų kuo pastovesnis ir su mažiausiai staigių judesių.

Logistika – kelionės eiga ir tvarka

Kaip vyksta gyvūnų paėmimas Švedijoje?

Gyvūnų paėmimas Švedijoje yra planuojamas iš anksto ir atsižvelgiant į maršrutą. Dažniausiai derinamas konkretus susitikimo punktas arba, jei maršrutas leidžia, gyvūnas paimamas iš jūsų namų. Prieš paimant, mes dar kartą patikriname visus dokumentus, gyvūno būklę ir įsitikiname, kad jis yra tinkamai paruoštas kelionei. Iškyla įvairių situacijų; vieną kartą klientas pamiršo, kad gyvūnui reikia gauti paskutinę dehelmintizacijos dozę, tad teko ieškoti artimiausio veterinaro. Tai šiek tiek sugadino tvarkaraštį, bet išsprendėme. Svarbu, kad viskas būtų tvarkinga.

Kiek laiko trunka kelionė iš Švedijos į Lietuvą?

Kelionės trukmė iš Švedijos į Lietuvą priklauso nuo maršruto, sustojimų skaičiaus ir kelto grafiko. Paprastai tai užtrunka nuo 12 iki 24 valandų, kartais ilgiau, jei yra didelių posūkių į atokesnius miestus. Mes siekiame, kad kelionė būtų kuo trumpesnė, bet saugumas ir gyvūnų gerovė – svarbiausia. Tai reiškia reguliarius sustojimus pasivaikščiojimui ir poilsiui. Be to, reikia atsižvelgti į oro sąlygas – stiprus vėjas gali užlaikyti keltą, o tai prailgina visą kelionę.

Ar galiu gauti informacijos apie gyvūno būklę kelionės metu?

Taip, mes stengiamės nuolat informuoti klientus. Nors tiesioginės gyvūno sekimo sistemos narve nėra, mes palaikome ryšį su vairuotoju ir galime suteikti naujausią informaciją apie kelionės eigą ir gyvūno savijautą. Kai kurie klientai prašo nuotraukų per sustojimus, ir mes stengiamės tai padaryti. Svarbu, kad jaustumėtės ramūs. Jei iškiltų kokių nors problemų ar klausimų, su jumis bus nedelsiant susisiekta. Tikslas yra bendravimas, kad nekiltų jokių abejonių dėl jūsų augintinio gerovės.

Kiek sustojimų daroma kelionės metu ir kiek jie trunka?

Sustojimai daromi reguliariai, paprastai kas 3-4 valandas, priklausomai nuo eismo ir maršruto. Kiekvienas sustojimas trunka apie 20-30 minučių, per kurias gyvūnai išvedami pasivaikščioti, atlikti gamtinių reikalų, pagirdomi ir patikrinami. Svarbu paminėti, kad ilgesnių sustojimų metu (pvz., degalinėse su specialiai tam pritaikyta vieta) stengiamės leisti gyvūnams ilgiau pabūti gryname ore. Vairuotojas būna su jais, užtikrina saugumą.

Ar gyvūnai vežami specialiomis transporto priemonėmis?

Taip, mes naudojame specialiai pritaikytas transporto priemones. Jos turi ventiliacijos sistemas, klimato kontrolę, kuri palaiko optimalią temperatūrą, ir saugiai pritvirtintus narvus. Tai užtikrina, kad gyvūnai kelionės metu jaustųsi kuo patogiau ir saugiau. Standartinis keleivių furgonas netinka. Mūsų transporto priemonės yra reguliariai tikrinamos ir sertifikuojamos pagal gyvūnų pervežimo reikalavimus, nesvarbu ar tai būtų karštas vasaros orai, ar šaltas žiemos.

Saugumas – gyvūnų gerovė ir saugumas

Kaip užtikrinamas gyvūno saugumas kelionės metu?

Gyvūno saugumas yra mūsų prioritetas. Tai apima kelis aspektus: tinkamai pritvirtintus narvus, kad jie nejudėtų staigaus stabdymo metu; klimato reguliavimą, siekiant išvengti perkaitimo ar atšalimo; ir nuolatinę priežiūrą. Vairuotojas yra apmokytas prižiūrėtojas ir reguliariai tikrina gyvūnų būklę. Be to, mes vengiame nereikalingų staigių manevrų ir visada renkamės saugiausius maršrutus. Nenuostabu, kad kartą atsitiko nemaloni situacija, kai vienam šuniui nuo kelio išsigandis širdutę. Pasisekė, kad vairuotojas sureagavo tinkamai ir laiku nuvežė pas vet. gydytoja, nors tai ir nebuvo jo atsakomybė.

Ką daryti, jei gyvūnas susirgo ar susižeidė?

Jei gyvūnas susirgo ar susižeidė kelionės metu, prižiūrėtojas-vairuotojas nedelsiant sustabdys transportą, įvertins situaciją ir, jei reikia, kreipsis į artimiausią veterinarijos kliniką. Mes visuomet turime atitinkamos informacijos apie tai, kur yra artimiausios galimos pagalbos vietos. Tokiu atveju su savininku bus nedelsiant susisiekta ir informuota apie situaciją bei priimtus sprendimus. Deja, tokios situacijos nutinka, nors ir labai retai. Svarbiausia, kad veiksmai būtų greiti ir profesionalūs.

Ar gyvūnai keliauja atskiruose narvuose?

Taip, kiekvienas gyvūnas keliauja savo atskirame narve. Tai yra privaloma taisyklė ir mūsų standartinė praktika. Tai padeda išvengti konfliktų tarp gyvūnų, sumažina stresą ir užtikrina higieną. Net jei gyvūnai yra iš vienos šeimos ir puikiai sutaria namuose, kelionės metu jiems reikia individualios erdvės ir ramybės. Aišku, jei turime mažą, ramią šunų šeimą, kartais su savininko leidimu ir atsakingai įvertinus, galima svarstyti galimybę juos vežti kartu, bet tai yra išimtiniai atvejai.

Ar gyvūnams duodama raminamųjų?

Mes, kaip vežėjai, niekada neduodame gyvūnams raminamųjų vaistų. Raminamuosius gali skirti tik veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno būklę ir kelionės pobūdį. Jei gyvūnui reikia raminamųjų, tai turi būti jūsų veterinaras, kuris juos paskirs ir paaiškins dozavimą. Ir net tuomet, su raminamaisiais, gyvūnas turi būti stebimas. Mūsų užduotis – užtikrinti kuo ramesnę ir saugesnę aplinką be jokių medikamentų, nebent gyvūno savininkas nurodo kitaip ir pateikia receptą.

Ką daryti, jei mano gyvūnas pabėga sustojimo metu?

Štai kodėl sustojimų metu gyvūnai niekada nėra išleidžiami be pavadėlio ir priežiūros. Kiekvienas gyvūnas su antsnukiu (jei reikalinga) arba be, išvedamas individualiai. Mes turime griežtą procedūrą, kaip elgtis tokioje situacijoje, įskaitant nedelsimą informavimą vietos gyvūnų kontrolės tarnybų, paieškos organizavimą ir komunikaciją su savininku. Tai itin reta, bet įmanoma situacija, ir mūsų darbuotojai yra apmokyti, kaip elgtis. Vieną kartą šuo išsigando kelto garso ir bandė ištrūkti, bet pavyko jį sučiupti laiku.

Išvada – Gyvūnų pervežimas iš Sweden į Lietuvą

Kiek kainuoja gyvūnų vežimas iš Švedijos?

Kaina, kaip visada, priklauso nuo gyvūno dydžio, jo svorio, maršruto sudėtingumo (kur konkrečiai Švedijoje paimama ir kur Lietuvoje pristatoma). Svarbu ir ar reikalingos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, paėmimas iš atokios vietos. Geriausia yra tiesiogiai susisiekti su mumis, pateikti visą informaciją apie gyvūną ir mes suskaičiuosime tikslią kainą. Mes kiekvieną dieną vežame, tad greičiausiai surasite patogų laiką. Visada pasiūlome kelias pasirinkimo galimybes, kad galėtumėte pasirinkti tinkamiausią sau ir savo augintiniui.

Ar gyvūnų pervežimas vyksta kiekvieną dieną?

Taip, mes organizuojame gyvūnų pervežimus maršrutu Švedija – Lietuva kiekvieną dieną. Tai leidžia mums lanksčiai pritaikyti tvarkaraščius prie jūsų poreikių ir užtikrinti, kad jūsų augintinis pasieks namus greitai ir saugiai. Mūsų transporto priemonės yra nuolat maršrute, o tai reiškia, kad nereikia laukti ilgai, kol susirinks pakankamai gyvūnų. Tai yra privalumas, ypač jei reikalinga skubi pervežimo paslauga.

Ar gyvūnai keliauja tuo pačiu transportu, kaip ir siuntiniai?

Ne, gyvūnai keliauja specialiomis transporto priemonėmis, skirtomis tik gyvūnų vežimui. Taip užtikrinamas optimalus mikroklimatas, saugumas ir gyvūnų gerovė. Siuntiniai vežami atskirai, kitais automobiliais. Mes ne tik kad atskiriam gyvūnus nuo krovinių, bet ir užtikriname, kad transportas būtų pritaikytas konkrečiai gyvūnams, atitinkantis visas veterinarijos ir higienos normas. Tai labai svarbu dėl kvapų bei triukšmo faktorių.

Ar galiu kartu su gyvūnu siųsti ir jo daiktus?

Žinoma. Kartu su gyvūnu galite siųsti ir jo asmeninius daiktus: mėgstamą antklodę, žaislus, maisto pakelį, vaistus (su receptu, jei specialūs). Tai padeda gyvūnui jaustis patogiau ir ramiau naujoje aplinkoje. Tik svarbu, kad daiktai būtų supakuoti saugiai, neužimtų per daug vietos ir netrukdytų gyvūnui narve. Geriau juos įdėti į maišelį ir pritvitrinti prie narvo.

Gyvūnų pervežimas iš Švedijos į Lietuvą – daugeliui žmonių tai svarbus žingsnis, o mums – kasdienio darbo dalis. Suprantame, kad kiekvienas augintinis yra šeimos narys, todėl visas procesas organizuojamas su maksimaliu atidumu ir profesionalumu. Tinkamai paruošti dokumentai, patogus narvas ir patikimas vežėjas yra sėkmingos kelionės garantas. Nereikia tiktai bijoti klausti, juk aš aiškinu taip, kaip artimam bičiuliui. Svarbu, kad gyvūnas jaustųsi kuo saugiau ir patogiau, o jūs – ramiai.