Kelionė iš Sweden į Lietuvą automobiliu – Ką žinoti?

Žinokit, kiekvieną dieną susiduriu su žmonėmis, kurie planuoja kelionę iš Švedijos į Lietuvą automobiliu. Dažnai atrodo paprasta – sėdi ir važiuoji, bet praktika rodo, kad visada iškyla klausimų. Nuo dokumentų tvarkymo iki pačio maršruto pasirinkimo, netgi to, ką daryti, jei pakeliui kas nors nutiktų. Aš pats esu ne kartą matęs, kaip net smulkmena gali sugadinti visą kelionės planą. Todėl nutariau surašyti tokius labiausiai pasikartojančius klausimus ir atsakymus, kad būtų aiškiau, ką gi ten reikia žinoti, norint sėkmingai parvažiuoti savo mašina. Būna situacijų, kai žmonės nustemba, kad kažko nepagalvojo iš anksto, o po to jau būna per vėlu. O juk kelionė iš Sweden į Lietuvą automobiliu turėtų būti maloni, ar ne?

DUK

Planavimas – sėkminga kelionė automobiliu

1. Ką pirmiausia reikėtų apgalvoti prieš išvykstant?
Pirma, gerai pagalvokit apie maršrutą. Ar važiuosit per Daniją ir Vokietiją, ar plauksit keltu? Keltas dažnai atrodo patogiau, ypač jei nenorit daug vairuoti, bet jis ir kainuoja. Per žemyną ilgiau, bet lankstumo daugiau. Ir svarbiausia, patikrinkit mašiną. Juk nenorit, kad ji sustotų kažkur Danijos platybėse. Akumuliatorius, padangos, stabdžiai – elementarūs dalykai, bet dažnai pamirštami. Net kartą teko vežti klientą, kuriam tiesiog pasibaigė tepalai ir variklis užkalė. Nepatogus niuansas, tikrai.

2. Kiek laiko reikėtų skirti šiai kelionei?
Jei su keltu, tai priklauso nuo maršruto ir kelto grafiko. Tarkim, iš Stokholmo į Klaipėdą keltas plaukia per naktį, tai čia diena kelionėje. Jei per žemyną, na, per Daniją ir Vokietiją, tai tikrai reikia bent dviejų dienų. Neįmanoma visko nuvažiuoti per vieną dieną, nebent varot be sustojimų, kas yra pavojinga. Aš visada rekomenduoju pernakvoti kur nors Vokietijoje arba Lenkijoje, kad ir trumpąją kelionę iš Sweden į Lietuvą automobiliu reikia planuoti atidžiai. Pavargęs vairuotojas – blogas vairuotojas.

3. Ar verta keliauti vienam, ar geriau su bendrakeleiviu?
Su bendrakeleiviu visada geriau. Ir saugiau, ir smagiau. Galit pasikeisti prie vairo, pasišnekėti. Jei kažkas nutiktų, yra kas padėtų. Aš pats matęs situacijų, kai žmogus vienas sugedo kažkur autostradoje, ir jam teko laukti pagalbos valandų valandas. Gerai, kad dar telefonas veikė. O jei ne? Tad jei yra galimybė, pasiimkit kažką kartu. Bent jau nebus nuobodu ilgai vairuojant.

Dokumentai – reikalingi kelionei iš Sweden

4. Kokius dokumentus privalau turėti su savimi?
Pirmiausia, žinoma, vairuotojo pažymėjimas, mašinos registracijos liudijimas ir draudimo polisas (žalioji korta). Tai yra absoliutus minimumas. Be jų net nebandykit išvažiuoti, nes problemos garantuotos. Pamenu, kartą vienas klientas pamiršo žaliosios kortos popierinę versiją, nors ji ir buvo elektroninė. Sustabdė Lenkijoje, teko aiškintis. Gerai, kad turėjo telefone, bet nervų sugadino nemažai. Kelionė iš Sweden į Lietuvą automobiliu reikalauja tvarkingo dokumentų paketo.

5. Ar reikalingas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas?
Ne, jei esate ES šalies pilietis ir turite ES išduotą vairuotojo pažymėjimą, tarptautinio nereikia. Švedija ir Lietuva yra ES narės, tad jūsų nacionalinis pažymėjimas yra pilnai galiojantis. Tačiau, visada gerai turėti ir asmens tapatybės kortelę arba pasą. Niekada nežinai, kada prireiks papildomo tapatybės įrodymo. Geriau turėti daugiau, nei pritrūkti, teisingai?

6. O jei mašina ne mano, ar reikia papildomų dokumentų?
Tai labai svarbu. Jei automobilis registruotas ne jūsų vardu, privalot turėti savininko įgaliojimą (parašytą angliškai ar vokiškai), patvirtintą notaro. Be jo galit turėti didelių problemų pasienyje ar policijai sustabdžius. Jie žiūri į tai labai rimtai, nes tai gali būti susiję su vagystėmis. Aš pats žinau atvejį, kai žmogus neturėjo įgaliojimo, ir jam teko grįžti atgal į Švediją, kad gautų tą popierių. Tai buvo didelis nesusipratimas ir vėlavimas.

Maršrutas – optimalus kelias į Lietuvą

7. Kokį maršrutą rinktis – su keltu ar per žemyną?
Čia jau asmeninis pasirinkimas. Su keltu – patogiau, mažiau vairavimo, bet brangiau. Dažnai žmonės renkasi keltą iš Karlshamno į Klaipėdą arba iš Stokholmo, jei patogiau. Per žemyną – ilga kelionė, daugiau degalų, bet galit pamatyti daugiau vietų, sustoti kur norit. Kitas variantas, jei iš pietų Švedijos, tai keltas į Vokietiją, o tada jau žemyn. Apsvarstykit, kas jums svarbiau: laikas, kaina, ar noras vairuoti. Man asmeniškai, su keltu kažkaip ramiau.

8. Ar yra kokių nors pavojingų kelio ruožų?
Na, pavojingų... Reikia būti atidiems Lenkijoje. Ten keliai dabar geresni, bet eismas intensyvesnis, ypač aplink didesnius miestus. Būna daug sunkvežimių, o ir patys vairuotojai kartais elgiasi, na, kaip pasakyt – drąsiai. Vokietijoje autostrados puikios, bet greičiai dideli. Svarbiausia – neviršyti greičio ir būti budriam. O šiaip, jei vairuojate atsakingai, didelių pavojų neturėtų kilti. Bet visada būkit pasiruošę netikėtumams kelyje.

9. Ką daryti, jei pakeliui sugedo automobilis?
Pirmiausia, bandykit pasitraukti į šalikelę. Įjunkit avarinius žibintus, užsidėkit šviesą atspindinčią liemenę ir pastatykit avarinį ženklą. Tada skambinkit pagalbos telefonu. Jei turit draudimą su techninės pagalbos paslauga, skambinkit jiems. Jie dažnai padeda susirasti servisą arba atgabenti mašiną. Jei ne, bandykit vietinę pagalbą kelyje. Svarbu turėti telefono numerius iš anksto. Pamenu, vienas klientas lūžo Vokietijoje, neturėjo tinkamo draudimo, tai teko jam pačiam organizuotis transportą. Gerai, kad dar kalbėjo vokiškai.

Kainos – kelionės biudžetas ir išlaidos

10. Kiek maždaug kainuos kelionė?
Kaina labai priklauso nuo maršruto. Jei su keltu, tai kelto bilietas gali kainuoti nuo 100 iki 200 eurų vienam automobiliui, priklausomai nuo sezono ir kelionės datos. Plius degalai. Per žemyną pigiau, jei nevertinam laiko, bet degalų sudeginsit daugiau. Nuo pietų Švedijos iki Lietuvos gali sudeginti apie 100-150 litrų dyzelino ar benzino. Taip pat reikia įskaičiuoti maistą, galbūt nakvynę, ir kelius kai kuriose šalyse. (Pavyzdžiui, Austrijoje, bet ne šiame maršrute). Visada geriau turėti atsarginį biudžetą nenumatytoms išlaidoms.

11. Ar yra kokių nors papildomų mokesčių kelyje?
Švedijoje ir Danijoje yra tilto mokesčiai (pvz., Öresundo tiltas, Storebælt tiltas). Vokietijoje ir Lenkijoje lengviesiems automobiliams pagrindiniai keliai nemokami. Bet visada patikrinkit naujausią informaciją, nes taisyklės gali keistis. Pavyzdžiui, kartais atsiranda nauji mokami ruožai. O ir degalų kainos skiriasi, tad verta pasidomėti, kur pigiau pilti. Kartais paklaida būna didelė, o tai juk jūsų pinigai.

12. Kaip sutaupyti kelionės išlaidas?
Planuokit iš anksto, ypač jei renkatės keltą – bilietai būna pigesni perkant anksčiau. Venkite piko sezono, jei įmanoma. Degalus pilkit ten, kur pigiau (Lenkijoje dažnai pigiau nei Vokietijoje). Galit pasiimti užkandžių ir gėrimų su savimi, kad nereikėtų visko pirkti degalinėse, kur kainos dažnai užkeltos. Ir, žinoma, vairuokit ekonomiškai, neviršykit greičio, nes tai ir degalų sąnaudas didina, ir baudų galit prisirinkti.

Apsauga – saugumas kelyje ir draudimas

13. Koks draudimas yra būtinas keliaujant?
Būtinas yra civilinės atsakomybės draudimas, vadinamoji žalioji korta. Be jos negalima važiuoti į užsienį. Be to, aš visada rekomenduoju turėti ir KASKO draudimą. Jis apsaugos jūsų automobilį nuo vagystės, avarijos ar kitų nelaimių. Ypač jei vežate brangesnį automobilį. Juk kelionė iš Sweden į Lietuvą automobiliu gali būti ilga, o pakeliui visko nutinka. Geriau būti apsidraudusiam, nei po to gailėtis.

14. Ką daryti vagystės atveju?
Pirmiausia, nedelsiant praneškite vietinei policijai. Jie turi užregistruoti įvykį ir išduoti jums patvirtinimą. Tada kuo greičiau susisiekite su savo draudimo kompanija. Jie paaiškins tolesnę procedūrą, kokius dokumentus reikia pateikti. Svarbiausia – nepanikuoti ir veikti pagal instrukcijas. Ir, žinoma, visada saugokite automobilį – nestatykite jo neapšviestose vietose, visada užrakinkite, net ir trumpam išlipus. Lenkijoje, ypač, vagysčių pasitaiko.

15. Ar reikia papildomų saugumo priemonių automobilyje?
Taip, privaloma turėti šviesą atspindinčią liemenę (kurią lengvai pasieksit, jei reiks išlipti kelyje), avarinį ženklą ir vaistinėlę. Kai kuriose šalyse reikalaujama ir gesintuvo, pavyzdžiui, Lenkijoje. Patikrinkit konkrečios šalies reikalavimus, per kurią važiuosite. Nors Švedijoje gal ir nereikia, bet Lenkijoje policija gali bausti. Taip pat verta turėti atsarginį ratą ir įrankius, jei nuleistų padangą. Arba bent jau remonto komplektą, jei jūsų mašina neturi atsarginio rato.

Pasiruošimas – techninė patikra ir patarimai

16. Kokius techninius patikrinimus atlikti prieš kelionę?
Pakeiskite tepalus, patikrinkite stabdžius, padangų slėgį ir protektoriaus gylį. Patikrinkite visus skysčius – aušinimo, stabdžių, langų ploviklio. Įsitikinkite, kad veikia visi žibintai. Aš visada sakau – geriau investuoti į patikrinimą prieš kelionę, nei vėliau mokėti už brangų remontą užsienyje. Kelionė iš Sweden į Lietuvą automobiliu toli, tad turi būti pasiruošus. Pamenu, vienas žmogus išvažiavo su beveik nuplikusiomis padangomis. Kai sustabdė Lenkijoje, teko jam pirkti naujas vietoje. Brangu ir daug laiko sugaišta.

17. Ką pasiimti su savimi ilgoje kelionėje?
Be dokumentų ir techninių priemonių, pasiimkite navigaciją (arba bent jau gerą žemėlapį ir įsitikinkite, kad telefonas turi internetą), telefono kroviklį, vandens, užkandžių. Apsirenkite patogiai. Galbūt nedidelę pagalvėlę, jei sustosit pailsėti. Ir svarbiausia – gerą nuotaiką! Ilga kelionė gali išvarginti, tad svarbu būti pasiruošusiam tiek fiziškai, tiek morališkai. Jei važiuojate su vaikais, pasirūpinkite jų užimtumu.

18. Ką daryti, jei pakeliui pritrūksta degalų?
Čia jau bėda. Visada stebėkite degalų lygį ir pilkit, kai bakas apytuštis. Ypač Vokietijoje autostradose degalinių atstumai gali būti dideli. Jei vis dėlto pritrūkot, bandykit susisiekti su pagalba kelyje. Jie gali atvežti degalų. Arba, jei yra netoliese degalinė, galit nueiti su kanistru. Bet tai yra tikrai nepatogus niuansas ir kurio aš linkiu išvengti kiekvienam. Geriau jau stabtelėti ankščiau, nei vėliau gailėtis.

Taisyklės – eismo ypatumai ir reikalavimai

19. Ar Švedijos automobilio registracijos numeriai galioja Lietuvoje?
Taip, Švedijos registracijos numeriai galioja Lietuvoje, jei automobilis legaliai registruotas Švedijoje ir turi galiojantį techninės apžiūros patvirtinimą bei draudimą. Tačiau, jei ketinate automobilį nuolat eksploatuoti Lietuvoje, jį reikės perregistruoti Lietuvoje per tam tikrą laiką (paprastai 30 dienų nuo atvežimo). Tai svarbu žinoti norintiems pasilikti ilgiau. Niekam nereikia problemų su vietinėmis institucijomis, ypač su VĮ "Regitra".

20. Kokie yra greičio apribojimai ir kelių eismo taisyklės skirtingose šalyse?
Švedijoje ir Danijoje greičiai panašūs kaip Lietuvoje. Vokietijoje autostradose dažnai nėra greičio apribojimų, bet yra rekomenduojamas greitis 130 km/h. Lenkijoje greičiai dažnai žemesni nei Vokietijoje. Visada stebėkite kelio ženklus, nes jie gali skirtis. Atkreipkite dėmesį į šviesų naudojimą – kai kuriose šalyse privaloma važiuoti su įjungtomis artimosiomis šviesomis visą parą. O jei važiuojate su priekaba, greičio apribojimai yra mažesni.

21. Ką daryti, jei sustabdo policija?
Išlikite ramūs, atidarykite langą ir laukite nurodymų. Pateikite visus prašomus dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą, draudimą). Nebandykite ginčytis, jei nesate tikri dėl pažeidimo. Jei manote, kad esate teisus, galite paaiškinti situaciją ramiai. Jei yra kalbos barjeras, bandykite paprašyti vertėjo, nors tai retai įmanoma. Svarbiausia – bendradarbiauti ir neprovokuoti. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet mandagumas visada padeda.

Problemų sprendimas – netikėtumai kelyje

22. Kaip elgtis, jei patekau į avariją?
Pirmiausia, patikrinkite, ar visi esate saugūs. Įjunkite avarinius žibintus ir pastatykite avarinį ženklą. Jei reikia, iškvieskite pagalbą (greitąją, policiją). Avarijos vietoje nebūkite ilgai, jei pavojinga. Surinkite informaciją apie kitus dalyvius – draudimo duomenis, kontaktus. Nufotografuokite įvykio vietą. Praneškite savo draudimo kompanijai kuo greičiau. Net mažas incidentas gali turėti didelių pasekmių, tad elkitės atsakingai. Ir jokiu būdu nepalikite įvykio vietos, tai yra baudžiama.

23. Kur rasti informacijos apie keltų tvarkaraščius ir kainas?
Geriausia ieškoti tiesiogiai keltų operatorių svetainėse. DFDS Seaways ir TT-Line yra pagrindiniai operatoriai, aptarnaujantys Švedijos-Lietuvos ir Švedijos-Vokietijos kryptis. Jų tinklalapiuose rasite naujausius tvarkaraščius, kainas ir galėsite užsisakyti bilietus internetu. Rekomenduoju užsisakyti iš anksto, ypač jei keliaujate piko metu. Kartais būna specialių pasiūlymų, kuriuos verta pasitikrinti, kad Kelionė iš Sweden į Lietuvą automobiliu būtų kuo pigesnė.

24. Ką daryti, jei kelionėje dingsta dokumentai?
Nedelsiant praneškite vietinei policijai ir Lietuvos ambasadai ar konsulatui. Jie padės jums gauti laikinus kelionės dokumentus. Be dokumentų keliauti yra labai sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Visada gerai turėti svarbiausių dokumentų kopijas atskiroje vietoje arba elektroniniame formate. Tai palengvins procesą. Aš pats matęs situaciją, kai žmogus prarado pasą ir jam teko savaitę laukti ambasadoje, kol gavo naują. Didelis galvos skausmas.

Atvykimas – veiksmai Lietuvoje

25. Ar reikia deklaruoti automobilį atvykus į Lietuvą?
Jei automobilis skirtas asmeniniam naudojimui ir yra legaliai registruotas ES šalyje, jo deklaruoti nereikia, atvykus į Lietuvą. Tačiau, kaip minėjau anksčiau, jei ketinate jį eksploatuoti ilgiau, reikės jį perregistruoti Lietuvoje ir sumokėti visus reikiamus mokesčius. Tai yra labai svarbu, kad išvengtumėte problemų su mokesčių inspekcija ir "Regitra". Geriausia pasikonsultuoti su "Regitra" dėl konkrečių terminų ir reikalavimų. Ten viską tiksliai paaiškins.

26. Ką daryti, jei automobilį atvežiau pardavimui?
Jei automobilis atvežtas pardavimui, tai jau verslas. Tokiu atveju reikia tvarkyti importo deklaracijas, mokėti PVM ir kitus mokesčius, priklausomai nuo to, ar tai naujas, ar naudotas automobilis, ar esate PVM mokėtojas. Čia jau reikėtų kreiptis į muitinės tarpininkus arba konsultuotis su VMI. Tai ne tas pats, kas parsivežti sau, čia jau kur kas daugiau popierizmo. Ir čia kartais žmonės padaro klaidų, galvodami, kad bus paprasta, o paskui užstringa su dokumentais.

Išvada

Tikrai tikiuosi, kad šie patarimai padės jums geriau pasiruošti kelionei iš Švedijos į Lietuvą automobiliu. Visų smulkmenų iš anksto nepamatysi, bet kuo daugiau informacijos turėsite, tuo mažiau netikėtumų lauks kelyje. Svarbiausia – saugumas, tvarkingi dokumentai ir tvarkingas automobilis. Kelionė iš Sweden į Lietuvą automobiliu gali būti puiki patirtis, jei viską tinkamai suplanuosite. O jei kils kokių klausimų, visada geriau paklausti, nei vėliau susidurti su problemomis. Linkiu sklandžios kelionės ir sėkmingo atvykimo į Lietuvą!