Siuntų gabenimas į Roterdamą kaina gera, vežame kasdien

Kas mėnesį šimtai lietuvių siunčia siuntas į Roterdamą – arba ten dirbantiems artimiesiems, arba verslo reikalais. Roterdamas yra ne tik uostas, bet ir vienas didžiausių logistikos mazgų Europoje, todėl susisiekimas su Lietuva ten labai patogus. Problema ta, kad daugelis žmonių nežino, į ką atkreipti dėmesį renkantis vežėją, kaip palyginti kainas, kaip išvengti nesusipratimų. Aš dirbu šioje srityje ne pirmus metus ir noriu pasidalinti, ką žinau iš praktikos. Ne teorija, o realūs dalykai, su kuriais susiduriate, kai siunčiate siuntą į Roterdamą nuo savo namų durų.

Kainos – siuntų gabenimas į Roterdamą

1. Kokia pagrindinė siuntos siuntimo kaina į Roterdamą?

Paprastai mažos siuntos iki 10 kg kainuoja nuo 20 iki 35 eurų. Žinoma, priklauso nuo to, ar siunčiate iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kokio mažesnio miesto. Iš Vilniaus – pigiau, nes ten centras. Iš kokio Rokiškio – brangiau, nes reikia papildomai transportuoti iki didesnio miesto. Vienas klientas iš Utenos prašė pasiūlymo – gavosi 45 eurai vien todėl, kad reikėjo iki Vilniaus vežti. Tada jau pats nusprendė atvežti į Vilnių ir sutaupė 15 eurų. Protingas sprendimas, tiesa sakant.

2. Kas lemia kainos svyravimus?

Keletas dalykų. Pirmas – sezonas. Prieš Kalėdas kainos pakyla 20-30 proc., nes visi siunčia. Vasarą – pigiau, nes mažiau siuntų. Antras – kuro kaina. Ji tiesiogiai veikia tarifus. Trečias – konkurencija. Rotterdamas – populiarus taškas, tai kainos ne tokios aukštos kaip į kokį mažą miestelį. Ketvirtas – siuntos dydis. Ne svoris, o tūris. Jei siunčiate didelę dėžę su lengvais daiktais – mokėsite pagal tūrį, ne pagal svorį. Šitas dalykas daugeliui nustebina ir kartais supykdo.

3. Kaip rasti geriausią kainą?

Paprasčiausias būdas – palyginti bent 3-4 vežėjus. Skambinkite arba rašykite, paprašykite tikslios kainos su savo parametrais – svoriu, matmenimis, maršrutu. Nebarkite iškart pigiausiam – paklauskite, kas įskaičiuota. Kartai pigiausia kaina reiškia, kad nėra draudimo, nėra siuntos sekimo, nėra durų iki durų. Tada pigiausias variantas gali virsti brangiausiu. Aš pats rekomenduoju vidutinį variantą – ne pigiausias, bet ne ir prabangiausias. Vidurkis paprastai saugiausias.

4. Ar yra paslėptų mokesčių?

Deja, būna. Ypač pas mažesnius, neaiškius vežėjus, kurie reklamuojasi „tik 15 eurų“ ir tada prideda už pakrovimą, iškrovimą, draudimą, degalus, administravimą. Rezultatas – 50 eurų. Aš vieną kartą tokią istoriją girdėjau iš klientės – ji buvo labai pikta, bet jau per vėlu buvo. Todėl visada prašykite galutinės kainos prieš sutinkant. „Kokia visa suma, viskas įskaičiuota?“ – toks klausimas turi būti pirmas. Jei vengia atsakyti – ieškokite kito.

5. Kaip sumažinti siuntimo išlaidas?

Yra keletas gudrybių. Pirma – supakuoti kompaktiškai, be tuščių ertmių. Kuo mažesnė dėžė, tuo mažesnė kaina. Antra – siųsti ne atskirai, o su keliomis siuntomis vienu metu – daugelis vežėjų duoda nuolaidą. Trečia – vengti skubių terminų, jei nereikia. Ketvirta – kartais verta nuvežti siuntą iki terminalo patiems, o ne mokėti už paėmimą iš namų. Penkta – sekti akcijas – ypač prieš šventes kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas, bet tada reikia laiku užsisakyti.

Dažnumas – vežame kasdien iš Lietuvos į Roterdamą

6. Ar tikrai vežama kasdien?

Dauguma didesnių vežėjų turi kasdienius arba beveik kasdienius maršrutus. Taip, ypač jei kalbame apie standartines siuntas – jos keliauja kartu su kroviniu. Bet jei prašote individualaus pervežimo – tada ne kasdien, o pagal užsakymą. Svarbu atskirti šiuos du dalykus. Žmonės kartai supainioja – mano, kad jų siuntai atvažiuos speciali mašina. Na, to nebūna, nebent mokate labai daug pinigų. Standartinėse siuntos keliauja su kitom, ir tai normalu.

7. Kada geriausia siųsti, kad pasiektų greičiau?

Jei vežėjas turi fiksuotą išvykimo grafiką – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais – tada svarbu suspėti prieš pakrovimą. Paprastai reikia pristatyti siuntą dieną prieš arba tą pačią dieną ryte. Jei vėluojate – teks laukti kitos dienos. Aš visada patariu paskambinti į vežėją ir paklausti „kada paskutinis momentas pristatyti?“ – tada žinosite tiksliai. Vienas klientas atvežė siuntą 17:00, kai mašina jau 16:00 išvažiavo – ir laukė trijų dienų. Nemalonu.

8. Kas nutinka savaitgaliais?

Savaitgaliais vežėjai paprastai nevažiuoja. Tai reiškia, kad jei pristatote siuntą penktadienį popiet – ji išvažiuos tik pirmadienį. Yra išimčių, bet retos. Todėl planuokite darbo dienomis. Atrodo paprasta, bet žmonės nuolat pamiršta ir tada skambina sekmadienį „kur mano siunta?“ – o ji paprasčiausiai stovi sandėlyje ir laukia pirmadienio. Nėra ko nervintis – tiesiog reikia žinoti, kad savaitgalis – ne darbo diena.

9. Kaip vežėjai tvarkosi su dideliu siuntų kiekiu?

Paprastai turi terminalus, kuriuose viskas rūšiuojama – vieni kroviniai vienur, kiti kitur. Siuntos eilės tvarka. Jei atsiranda didelis kiekis – gali tekti laukti ilgiau. Prieš Kalėdas tai dažna situacija – visi siunčia, terminalai užsikemša, ir siuntos gali vėluoti. Rekomenduoju siųsti anksčiau, bent 2 savaites prieš šventes, kad nekiltų streso. Tas pats ir su kitais sezonais – studentai rugsėjį, naujieji metai sausį – viskas veikia bangomis.

10. Ar galiu prašyti konkrečios dienos pristatymo?

Galima, bet su sąlygomis. Jei vežėjas turi fiksuotą grafiką – tada taip, žinosite kada. Jei ne – tada tik apytiksliai. Svarbu žinoti, kad „konkreti diena“ reiškia „geriausiu atveju ta diena“ – bet gali būti ir kitą. Todėl jei jums tikrai reikia konkrečios dienos – rinkitės ekspresą arba užsakykite anksčiau. Paprastas pervežimas – netinka garantuotam pristatymui. Tai tiesiog ne ta paslauga.

Pristatymas – siuntų gabenimas į Roterdamą durų iki durų

11. Ką reiškia „durų iki durų“?

Tai reiškia, kad vežėjas paima siuntą iš jūsų namų ar biuro Lietuvoje ir pristato tiesiai gavėjo adresu Roterdame. Nereikia niekur vežti patiems, nereikia atsiimti iš terminalo. Patogu, bet brangiau negu „terminalas iki terminalo“. Vienas labai dažnas nesusipratimas – žmogus užsisako durų iki durų, bet nenurodo tikslaus adreso, tik „Roterdamas“. Tada kurjeris skambina, nežino kur važiuoti, ir siunta „užstringa“. Adresas turi būti tikslus – gatvė, numeris, pašto kodas.

12. Ar gavėjas turi būti namuose?

Idealiu atveju – taip. Bet gyvenime retai taip būna. Todėl dauguma vežėjų siūlo alternatyvas – palikti pas kaimyną, palikti prie durų (jei sutinka gavėjas), arba palikti artimiausiame paštomate. Jei niekas neatidaro durų – kurjeris palieka pranešimą ir bando kitą dieną. Po kelių bandymų siunta grįžta į terminalą. Todėl svarbu suderinti su gavėju – kad žinotų, kada laukti. Asmeninė patirtis sako – vienas skambutis gavėjui prieš siuntimą išsprendžia 90 proc. problemų.

13. Ką daryti, jei gavėjo adresas netikslus?

Ak, tai viena dažniausių bėdų. Žmogus rašo „Roterdamas, kažkur šalia centras“ – ir tikisi, kad kurieris suras. Nesuranda. Tada skambina, ieško, siunta vėluoja. Kartais visai grįžta. Todėl prašykite gavėjo tikslią adresą – gatvė, numeris, pašto kodas (Nyderlanduose pašto kodas labai svarbus, jis nurodo net konkrečią gatvės pusę). Be pašto kodo – pusė darbo ne padaryta. Paprasta informacija, bet daro didžiulį skirtumą.

14. Ar galima keisti pristatymo laiką?

Paprastai galima, bet reikia susitarti iš anksto. Kai kurie vežėjai siūlo rytinį ar vakarinį langą, bet ne konkretų laiką. Kiti – tikslų laiką, bet už papildomą mokestį. Jei gavėjas dirba iki 17:00 – praneškite vežėjui, kad pristatytų po darbo valandų. Dauguma sutinka, ypač jei tai ne pirmas siuntimas. Bet pasitaiko, kad kurjeris atvyksta 11:00 ir niekas neatidaro – tada reikia viską derinti iš naujo. Bendravimas yra raktas.

Sekimas – siuntos kelyje į Roterdamą

15. Kaip sekti siuntos judėjimą?

Šiandien beveik visi vežėjai turi internetines sistemas. Gaunate numerį, įvedate į svetainę ir matote, kur siunta yra. Kai kurie siunčia SMS ar el. paštu pranešimus kiekviename etape – pakrovimas, sienos kirtimas, pristatymas. Kiti – tik pradžioje ir gale. Jei vežėjas neturi sekimo – rekomenduoju rinktis kitą. Tai ne prabanga, tai standartas. Be sekimo esate kaip akla – nežinote, kas vyksta, ir tai nervina. Ypač jei siunta vertinga.

16. Ką reiškia „siunta terminalo sandėlyje“?

Tai reiškia, kad jūsų siunta pasiekė tarpinį punktą ir laukia kitos transporto priemonės. Paprastai tai normalu – ypač jei vežama ne tiesiogiai. Pavyzdžiui, iš Kauno į Roterdamą – pirmiausia vežama iki Vilniaus terminalo, tada perskirstoma ir keliauja toliau. Būti sandėlyje 1-2 dienas – visiškai normalu. Nerimauti reikia tik jei ilgiau nei 3 dienos be jokio judėjimo. Tada skambinkite vežėjui ir klauskite – gali būti, kad tiesiog pamiršta arba kažkas ne taip su dokumentais.

17. Ar sekimo sistema visada tiksli?

Ne visada. Būna, kad sistema rodo vieną vietą, o siunta jau kitur – vėlavimas atnaujinant duomenis. Ypač savaitgaliais, kai niekas neatsinaujina. Arba kai siunta kerta sieną – ten kartais „užstringa“ sistemoje, nors realiai jau važiuoja toliau. Todėl nesikliaukite vien sistema – jei abejojate, skambinkite. Gyvas pokalbis duoda daugiau nei bet kokia sekimo programa. Tai ne dėl to, kad technologijos blogos – tiesiog jos ne visada sinchronizuotos realiu laiku.

Pakavimas – saugus siuntų gabenimas į Roterdamą

18. Kokios pagrindinės pakavimo taisyklės?

Tvirta dėžė, gera izoliacija, aiški etiketė. Skamba paprastai, bet dauguma klaidų būna čia. Pirmoji – sena dėžė, kuri jau išklibusi. Antroji – neužpildyta erdvė viduje – daiktai šokinėja ir dūžta. Trečioji – lipni juosta tik per vidurį, o ne ant visų kraštų. Ketvirtoji – adresas užrašytas ranka ant dėžės ir nuplaunamas lietaus. Penktoji – pamirštama pažymėti, jei daiktas trapus. Šie penki dalykai – 80 proc. problemų su siuntomis. Likusi dalis – nenumatyti atsitikimai.

19. Kaip siųsti trapius daiktus?

Pirmiausia – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas burbulinėje plėvelėje. Tada – dėžės viduje fiksuota, kad nejudėtų. Tarpai užpildyti – putų arba susukto popieriaus. Išorėje – aiški etiketė „FRAGILE“ arba „TRAPU“. Ir dar – draudimas, jei vertinga. Aš siunčiau porceliano komplektą močiutei – suvyniojau kiekvieną lėkštę atskirai, sudėjau į dvi dėžes su tarpine. Atvažiavo sveika. Kita istorija – žmogus siuntė taureles popieriniame maiše – atvažiavo šukės. Skirtumas tik pakavime.

20. Ką daryti, jei siunta per didelė dėžei?

Tada reikia specializuotos pakuotės arba improvizacijos. Pavyzdžiui, dviratis – nuimate ratus, apvyniojate rėmą plėvele, prikraunate kartonines plokštes. Baldai – jei mažesni, galima suvynioti į kartoną ir burbulinę plėvelę. Dideli daiktai – reikia tartis su vežėju, ar priims ir kokiais reikalavimais. Vienas vežėjas reikalavo, kad sofa būtų suvyniota į specialų audinį, kitas – kad būtų išardytas. Kiekvienas turi savo taisykles – svarbu klausti prieš siunčiant.

Kokybė – kaip pasirinkti patikimą vežėją

21. Į ką atkreipti dėmesį renkantis vežėją?

Pirmiausia – atsiliepimai. Ne vienas ar du, o dešimtys. Internete galima rasti forumų, grupių Facebook – lietuviai aktyviai dalinasi patirtimi. Antra – kiek metų dirba. Jei vežėjas veikia jau 5-10 metų – tikriausiai patikimas. Trečia – ar turi draudimą, licencijas. Ketvirta – kaip bendrauja. Jei atsako į klausimus greitai ir aiškiai – geras ženklas. Jei vengia, atsako neaiškiai – ieškokite kito. Penkta – ar siūlo sutartį arba bent patvirtinimą raštu. Be dokumentų – rizikinga.

22. Kokie požymiai rodo nepatikimą vežėją?

Reklamos su nerealiai mažomis kainomis – pirmas signalas. Antras – nėra oficialios svetainės, tik Facebook puslapis. Trečias – prašo visą sumą iš anksto, be jokių dokumentų. Ketvirtas – neatsako į klausimus apie draudimą ar atsakomybę. Penktas – skambina tik per Messenger, neturi oficialaus telefono. Esu girdėjęs apie žmones, kurie prarado siuntas ir pinigus vien todėl, kad pasitikėjo tokiu vežėju. Gaila, bet taip nutinka – todėl verta skirti laiko patikrai.

23. Ar verta rinktis didelę įmonę ar mažą?

Abi turi privalumų. Didelė – stabilumas, sistemos, draudimas. Bet gali būti mažiau lanksti su individualiais prašymais. Maža – personalizuotas požiūris, kartais geresnė kaina, bet rizikingesnė. Aš asmeniškai renkuosi vidutinę – pakankamai didelę, kad turėtų sistemas ir draudimą, bet pakankamai mažą, kad atsimintų mano vardą. Toks vidurkis dažniausiai geriausias. Bet čia jau kiekvieno pasirinkimas.

Draudimas – siuntos į Roterdamą apsauga

24. Kada drausti privaloma?

Tiesą pasakius, niekada nėra privaloma, bet kai kada labai rekomenduojama. Jei siunčiate ką nors brangiau nei 100 eurų – drauskite. Jei siunčiate elektroniką – drauskite. Jei trapius daiktus – taip pat. Kainuoja nedaug, bet apsaugo nuo nemalonumų. Vienas klientas nusprendė nesidrausti siuntos su nauju telefonu – telefonas dingo kelyje. Be draudimo gavo atgal tik 30 eurų „kompensaciją“. Skaudu. Todėl visada sakau – jei gaila prarasti – drauskite.

Išvada apie siuntų gabenimą į Roterdamą – svarbiausia planuoti iš anksto, rinktis patikimą vežėją ir tinkamai supakuoti siuntą. Kainos svyruoja priklausomai nuo daugelio faktorių, bet vidutiniškai maža siunta kainuoja 25-45 eurus. Vežama dažnai, bet ne visada kasdien – reikia žinoti grafiką. Sekimas svarbus, bet ne visada tobulas. Geri pervežimai – tai komunikacija tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. Ir dar – draudimas. Visada draudimas, jei bent kiek verta.