Siuntiniai Nyderlandai Lietuva – viskas, ką reikia žinoti prieš siunčiant

Kai pirmą kartą reikėjo išsiųsti siuntinį iš Nyderlandų į Lietuvą, aš pats nežinojau, nuo kur pradėti. Kolegai reikėjo pervežti kelias dėžes su asmeniniais daiktais iš Amsterdamo, o aš tiesiog skambinau vežėjams ir bandžiau suprasti, kas veikia, kas ne. Siuntiniai iš Nyderlandų į Lietuvą važiuoja nuolat – maršrutai išvystyti, paslaugos skirtingos, bet ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiame straipsnyje pagrinde bandoma atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jums nereiktų klaidžioti kaip man tada. Kalbėsiu apie kainas, terminus, pakavimą, draudimą ir visus tuos niuansus, kurie kartais pasimeta tarp eilučių.

Bendrieji – siuntiniai iš Nyderlandų į Lietuvą

1. Kaip greitai siuntinys iš Nyderlandų pasiekia Lietuvą?

Įprastai siuntinys iš Nyderlandų į Lietuvą keliauja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai priklauso nuo to, iš kurio miesto siunčiate, koks vežėjas ir kokį pristatymo būdą pasirenkate. Jei siunčiate iš Rotterdamo ar Amsterdamo, dideliuose logistikos centruose siuntos greičiau patenka į maršrutą. Kartais, ypač prieš Kalėdas ar kitas šventes, terminas gali pailgėti iki 7 dienų. Esu matęs, kai siunta strigo Utrechto sandėlyje dėl neteisingai užpildytos dokumentacijos – tada praradome dvi dienas paprastam nesusipratimui. Todėl rekomenduoju visada patikrinti dokumentus prieš išsiunčiant, ypač jei siunčiate pirmą kartą arba jei turinys nestandartinis.

2. Kokie vežėjai organizuoja siuntinių pervežimą tarp Nyderlandų ir Lietuvos?

Maršrutu Nyderlandai–Lietuva dirba tiek didelės tarptautinės kompanijos, tiek mažesni regioniniai vežėjai. Tarp populiariausių – DPD, DHL, GLS, taip pat nemažai lietuviškų pervežimo įmonių, kurios specializuojasi būtent Vakarų Europos kryptimis. Kiekvienas tų vežėjų turi savo stiprių ir silpnų pusių. Didieji siūlo daugiau užtikrintumo dėl sekimo sistemos, bet kartais brangiau. Mažesni vežėjai gali būti lankstesni dėl kainos, ypač jei vežate didesnį kiekį ar nestandartinio dydžio siuntą. Man asmeniškai teko dirbti su keliomis įmonėmis iš Šiaulių ir Kauno, kurios turi reguliarius maršrutus per Nyderlandus – jos neretai siūlo geresnę kainą ir tiesioginį kontaktą su vairuotoju.

3. Ar galima siųsti siuntinį iš bet kurio Nyderlandų miesto?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Jei naudojatės didžiųjų kurjerių tinklais, jie turi surinkimo punktus daugumoje Nyderlandų miestų – ir mažesniuose kaip Groningenas, Enschede ar Maastrichtas. Tačiau mažesni regioniniai vežėjai dažniausiai surenka siuntas tik iš pagrindinių logistikos taškų – Amsterdamo, Roterdamo, Hagoje. Kartais reikia patiems pristatyti siuntą į artimiausią surinkimo punktą. Pavyzdžiui, jei gyvenate nedideliame miestelyje prie Vokietijos sienos, gali būti, kad artimiausias punktas bus už 40–50 kilometrų. Prieš užsakant paslaugą, visada verta pasitikslinti, ar vežėjas atvyksta į jūsų adresą, ar reikia siuntą pristatyti patiems.

4. Kokius dokumentus reikia užpildyti siunčiant siuntinį?

Dokumentų apimtis priklauso nuo to, ką siunčiate. Jei tai paprastos asmeninės daiktų siuntos be komercinės vertės, užtenka užpildyti standartinę siuntos deklaraciją su siuntėjo ir gavėjo duomenimis, turinio aprašymu ir apytikre verte. Bet jei siunčiate prekes, reikalingas komercinis sąskaitos faktūros (invoice) pavidalas – su detaliu prekių aprašymu, kilmės šalimi ir muitinės kodais. Esu matęs, kai žmonės siunčia pvz. naudotus drabužius ir nežino, kad net asmeniniams daiktams kartais reikia detalaus turinio sąrašo. Tiesiog geriau pasiruošti iš anksto nei vėliau aiškintis muitinėje, kodėl siunta sustojo.

5. Ar siuntiniams reikalingas draudimas?

Privalomo draudimo nėra, bet aš visada rekomenduoju jį turėti. Ypač jei siunčiate kažką vertingesnio nei 100 eurų. Pagrindinė rizika – transportavimo metu gali nutikti bet kas: dėžė nukrenta, sunkvežimis stabdo staigiai, kartais tiesiog pasimeta tarp keleto siuntų. Vienas mano pažįstamas siuntė iš Hilversumo naują fotoaparatą ir negavo draudimo – galiausiai aparatas atėjo su pažeistu objektyvu ir kompensacijos negavo. Dauguma vežėjų siūlo pagrindinį draudimą už nedidelį mokestį, paprastai 1–3 procentus nuo deklaruotos vertės. Jei vertė viršija 500 eurų, tikrai verta apsidrausti. Be to, kai kurie vežėjai turi limitą – pavyzdžiui, be papildomo draudimo kompensuoja tik iki 100 eurų, net jei siuntos vertė daug didesnė.

Kainos – siuntų pervežimas iš Nyderlandų į Lietuvą

6. Kiek kainuoja siuntos iš Nyderlandų į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – svorio, dydžio, skubumo. Maža siunta iki 5 kilogramų paprastai kainuoja 15–25 eurus per standartinius kurjerius. Didesnės siuntos – tarkime, dėžė 20–30 kilogramų – gali kainuoti 30–50 eurų. Jei siunta nestandartinė (ilga, sunki ar neįprastos formos), kaina gali šoktelti gerokai. Aš pats siunčiau dviratį iš Eindhoveno – už vieną dviratį sumokėjau 65 eurus, nes jis užėmė daug vietos sunkvežimyje. Kainos taip pat skiriasi priklausomai nuo pasirinkto pristatymo greičio – skubus pristatymas gali kainuoti dvigubai daugiau nei standartinis. Visada verta palyginti bent 2–3 pasiūlymus prieš nusprendžiant, nes skirtumai kartais būna netikėtai dideli.

7. Kaip apskaičiuojama siuntos kaina?

Paprastai vežėjai naudoja vadinamąjį „tūrinį svorį" – jie palygina faktinį svorį su tūriniu ir imą didesnį skaičių. Tūrinis svoris apskaičiuojamas pagal formulę: ilgis × plotis × aukštis (cm) dalinama iš 5000 arba 6000, priklausomai nuo vežėjo. Tai reiškia, kad lengva, bet didelė dėžė gali kainuoti brangiau nei sunki, bet kompaktiška. Pavyzdžiui, dėžė su pagalvėmis užims daug vietos, bet svers vos kelis kilogramus – ir vis tiek kainuos daugiau nei tikėjotės. Kai kurie vežėjai taip pat taiko papildomus mokesčius už paėmimą iš namų, už nepakylamas grindis ar už papildomą pakavimą. Todėl, jei norite sutaupyti, stenkitės pakuoti kuo kompaktiškiau.

8. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos dažnai pamirštama?

Taip, ir jų nėra mažai. Pirmiausia – kuro priedas (fuel surcharge), kurį dauguma vežėjų prideda prie bazinės kainos. Tai gali būti 5–15 procentų papildomai, priklausomai nuo degalų kainų. Tada yra mokestis už neįprastą siuntą (oversized or irregular shaped) – jei jūsų siunta netelpa į standartinius matmenis, gali tekti mokėti daugiau. Dar vienas dalykas – paskutinės mylios mokestis (last mile delivery fee), ypač jei reikia pristatyti į atokesnę vietovę. Kartais pasitaiko ir muito mokesčių, nors asmeninėms siuntoms be komercinės vertės jie paprastai netaikomi. Bet jei muitinė nusprendžia patikrinti siuntą, gali atsirasti papildomų išlaidų dėl patikros procedūrų. Tiesiog geriau iš anksto pasidomėti, ar jūsų siunta gali papulti po papildomais mokesčiais.

9. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo siuntos turinio?

Kai kuriais atvejais taip. Elektronika, trapi daiktai ar pavojingos prekės gali būti apmokestintos kitaip. Pavyzdžiui, ličio baterijos (esančios daugumoje telefonų ir nešiojamų kompiuterių) priklauso pavojingų krovinių kategorijai ir daugelis vežėjų taiko papildomą mokestį arba visai atsisako vežti. Jei siunčiate alkoholinius gėrimus, taip pat gali būti papildomų sąlygų – reikia specialaus leidimo ir mokestis didesnis. Asmeniniai daiktai, drabužių siuntos ir knygos paprastai apmokestinami standartine kaina. Bet kai vienas mano klientas bandė siųsti kosmetikos rinkinį su aerozoliais, gavo atsisakymą – aerozoliai priskiriami pavojingų medžiagų kategorijai ir reikia specialaus transportavimo.

10. Ar galima derėtis dėl kainos?

Su mažesniais vežėjais – visiškai taip. Su didžiaisiais kurjeriais kaina dažniausiai fiksuota, bet jei siunčiate reguliariai ar didesnius kiekius, galite gauti nuolaidą. Daugelis įmonių turi vadinamuosius korporacinius tarifus – jei jūsų įmonė siunčia bent 10 siuntų per mėnesį, verta kreiptis tiesiogiai ir prašyti individualaus pasiūlymo. Asmeniškai man teko derėtis su vežėjais iš Klaipėdos – kai pasakiau, kad planuoju siųsti reguliariai, kaina sumažėjo beveik 20 procentų. Nebijokite klausti – blogiausiu atveju gausite standartinį tarifą, o geriausiu – gerą nuolaidą. Be to, kai kurie vežėjai siūlo sezonines akcijas, ypač vasaros pradžioje, kai emigrantai grįžta atostogų ir siunčia daugiau siuntų į Lietuvą.

Terminai – kiek laiko trunka siuntos kelionė

11. Koks greičiausias pristatymo būdas iš Nyderlandų į Lietuvą?

Skubus pristatymas (express) gali pristatyti siuntą per 1–2 darbo dienas. Tai brangiausias variantas, bet kartais vienintelis. Pvz., jei reikia pervežti dokumentus ar atsargines detales įmonės gamyklai Lietuvoje, laukti savaitės negalima. Esu matęs situaciją, kai siuntinys su vaistais iš Roterdamo iki Kauno atkeliavo per 28 valandas – tiesioginis maršrutas be tarpinių stočių. Tačiau express pristatymas kainuoja gerokai brangiau – kartais net 3–4 kartus nei standartinis. Jei laikas nėra kritinis, rekomenduočiau rinktis standartinį pristatymą – sutaupysite ir siunta vis tiek atvyks per protingą terminą.

12. Ar siuntos kelionės laikas priklauso nuo savaitės dienos?

Ši klausimas labai praktiškas. Taip, priklauso. Jei siuntą išsiųsite pirmadienį ar antradienį, didesnė tikimybė, kad ji išvyks tą pačią savaitę. Siunčiant penktadienį ar savaitgalį, siunta gali užstrigti sandėlyje iki pirmadienio, ir taip prarandate 2–3 dienas. Aš pats tai išmokau iš patirties – siunčiau penktadienio pavakarę iš Haarlemo, o vežėjas paaiškino, kad siunta bus išvežta tik pirmadienio vakarą. Iš viso gavau siuntą tik kitą penktadienį – lygiai savaitė. Dabar visada stengiuos išsiųsti pirmomis savaitės dienomis, kad siunta patektų į artimiausią maršrutą be tarpinio laukimo.

13. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirma – nesinervinkite (arba bandykite nesinervinti). Patikrinkite siuntos būseną per sekimo sistemą – dažnai vėlavimą galima pamatyti ten. Jei sekimo sistema rodo, kad siunta jau Lietuvoje, bet gavėjas negavo pranešimo – gali būti, kad tiesiog kurjeris nepavyko rasti gavėjo ir siunta palikta artimiausiame paštomate arba skirstykloje. Tada reikia susisiekti tiesiogiai su vežėju. Jei siunta strigo dar Nyderlanduose – ypač muitinėje – gali prireikti papildomų dokumentų. Vieną kartą man siuntinys iš Dordrechto užtruko 12 dienų dėl to, kad siuntėjas buvo neteisingai nurodęs gavėjo tel. numerį – kurjeris negalėjo susisiekti, ir siunta kelis kartus sukosi tarp skirstyklų.

14. Ar savaitgaliais siuntos juda?

Paprastai ne. Dauguma tarptautinių pervežimų vyksta tik darbo dienomis – pirmadieniais–penktadieniais. Savaitgaliais sandėliai dažniausiai nedirba arba dirba minimaliu režimu. Tai reiškia, kad jei siuntinys penktadienio vakare pasiekia tarpinį terminalą, jis paprastai praleidžia savaitgalį ten. Yra išimčių – kai kurie express vežėjai siūlo šeštadienio pristatymą, bet tai papildomai kainuoja ir galima ne visur. Sekmadieniais praktiškai niekas neveža. Todėl, jei skubate, nesitikėkite, kad siunta judės septynias dienas per savaitę – tiesiog taip neveikia.

15. Kaip atostogų laikotarpiai veikia pristatymo terminus?

Reikšmingai. Prieš didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas – siuntų kiekis padvigubėja ar net trigubėja, ir tai neišvengiamai veikia terminus. Be to, Nyderlanduose yra nacionalinių švenčių, kai logistikos centrai nedirba – pvz., Karaliaus diena (balandžio 27 d.) arba Išlaisvinimo diena (gegužės 5 d., bet ne kasmet). Lietuvoje taip pat yra savo švenčių. Jei siunta išvyksta prieš tokias šventes, gali užtrukti papildomai 2–3 dienas. Be vasaros, liepos–rugpjūčio mėnesiais, daug vairuotojų atostogauja, ypač mažesnėse įmonėse. Planuojant siuntinį, visada verta patikrinti abiejų šalių šventinį kalendorių – tai padeda išvengti nereikalingo laukimo.

Pakavimas – kaip paruošti siuntą saugiam pervežimui

16. Kaip tinkamai supakuoti siuntą, kad ji saugiai pasiektų tikslą?

Pakavimas yra vienas tų dalykų, kuriuos daugelis nuvertina, bet kuris iš tiesų labai svarbus. Pirmiausia – rinkitės tinkamo dydžio dėžę. Per didelė dėžė reiškia, kad daiktai viduje judės ir gali susidaužyti. Per maža – kad daiktai gali išlįsti arba dėžė plyš. Tarpams užpildyti naudokite burbulinę plėvelę, putplasčio drožles arba susuktą popierių. Jei vežate trapų daiktą – pavyzdžiui, stiklinį indą, jį reikia suvynioti bent dvigubai. Aš asmeniškai visada naudoju „dvigubo dėžės" metodą – viena mažesnė dėžė dedama į didesnę, tarpas užpildomas granulėmis. Tai skamba per daug, bet kai matai, ką vežėjai kartais daro su siuntomis sandėlyje, supranti, kad per daug pakavimo nebūna.

17. Kokios medžiagos geriausiai tinka pakavimui?

Geriausia naudoti naujas kartonines dėžes – senos gali būti silpnos ir neatlaikyti transportavimo. Burbulinė plėvelė (bubble wrap) tinka trapiems daiktams. Putplasčio drožlės arba granulės (peanuts) gerai užpildo tarpus. Lipni juosta turi būti tvirta, geriausia plataus (5–7 cm), o ne ta siaura biuro juosta. Jei siunčiate drabužius ar tekstilę, galima naudoti stiprius plastikinius maišus su užtrauktuku (ziplock) – jie apsaugo nuo drėgmės. Elektronikai rekomenduoju antistatinius maišus. Vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – pažymėti dėžę „Fragile" arba „Šis pusė viršuje" lipdukais. Tai ne garantuoja, kad visi elgsis atsargiai, bet bent jau praneša, kad viduje yra kažkas trapias.

18. Kokiais atvejais siunta gali būti atmesta dėl netinkamo pakavimo?

Vežėjas gali atsisakyti priimti siuntą, jei ji netinkamai supakuota. Dažniausios priežastys: dėžė per silpna ir jau plyšusi, daiktai kyšo iš dėžės, siunta laikoma tik plėvele be dėžės (išskyrus tam tikrus atvejus), arba pavojingi daiktai supakuoti kartu su paprastais. Esu matęs, kai vežėjas atsisakė priimti dviračių padangas su vožtuvu – reikalavo nuleisti orą prieš transportavimą. Dar vienas atvejis – buitinė technika, kurios viduje palikti krovikliai ir laidai – vežėjas paprašė viską atskirai suvynioti, kad viduje niekas nekristų. Jei vežėjas mato, kad siunta gali pažeisti kitas siuntas transportavimo metu, jis turi teisę ją atmesti.

19. Ar galima siųsti skystus arba birius daiktus?

Galima, bet su griežtomis sąlygomis. Skysti daiktai turi būti sandariai uždaryti – geriausia su dvigubu sandarikliu (vidinis dangtelis + išorinis). Kiekvienas buteliukas turi būti atskirai suvyniotas, o tada viskas dedama į plastikinį maišą, kad pratekėjimo atveju skystis nepatektų ant kitų siuntų. Birūs daiktai – tokie kaip kavos pupelės arba grūdai – turi būti supakuoti į stiprius, sandarius maišus. Šampūnai, kremai, aliejai – viskas tinka, bet reikia papildomo pakavimo. Draudžiama siųsti degius skysčius, stiprius chemikalus be specialaus leidimo. Beje, net paprastas sirupas ar medus, pratekėjęs, gali sukelti problemų – todėl geriau per daug supakuoti nei per mažai.

Sekimas – kaip stebėti siuntos kelią

20. Kaip veikia siuntos sekimo sistema?

Dauguma vežėjų suteikia unikalų sekimo numerį (tracking number), kurį įvedus į jų svetainę galima matyti siuntos būseną. Sistema rodo, kada siunta buvo priimta, kada išvyko iš sandėlio, kada pasiekė tarpinį terminalą, kada atvyko į Lietuvą ir kada pristatyta gavėjui. Didelių vežėjų (DPD, DHL) sekimo sistemos yra gana detalių – rodo net valandą, kada siunta buvo nuskenuota. Mažesnių vežėjų sistema kartais būna kuklesnė – tik keletas statusų. Svarbu žinoti, kad ne visada būsenos atnaujinamos realiu laiku – kartais praeina kelios valandos, kol sistema atsinaujina. Ypač tai pastebima, kai siunta kerta sieną – gali būti, kad sistema rodys „išvyko iš sandėlio" ilgiau nei įprastai, nors siunta jau važiuoja.

21. Ką daryti, jei sekimo sistema nerodo jokios informacijos?

Pirma – patikrinkite, ar teisingai įvedėte sekimo numerį. Kartais painiojamos raidės O ir 0 (nulis), arba I ir 1. Jei numeris teisingas, bet sistema nieko nerodo – gali būti, kad siuntos duomenys dar neįvesti į sistemą. Tai dažnai nutinka, kai siuntą pristatote vėlai vakare ar savaitgaliais – duomenys įvedami tik kitą darbo dieną. Būna, kad pusdienį ar net visą dieną sistema rodo tuščia, o tada staiga atsiranda visa informacija vienu metu. Jei praėjus 24 valandoms vis dar nieko nematote, skambinkite vežėjui tiesiogiai – gali būti, kad kažkas ne taip su sekimo numeriu arba siunta dar nebuvo nuskenuota pirmame taške. Nebijokite skambinti – tai normalu.

22. Ar galiu keisti pristatymo adresą, kai siunta jau išsiųsta?

Dauguma vežėjų leidžia keisti adresą, bet ne visada ir ne be papildomų mokesčių. Jei siunta dar pasiekė tik tarpinį terminalą, adreso keitimas paprastai įmanomas. Bet jei siunta jau paskutiniame maršruto etape – pvz., kurjeris jau važiuoja į gavėjo adresą – keisti gali būti per vėlu. DPD ir DHL turi savitarnos sistemas, kur galima pakeisti pristatymo adresą arba nukreipti siuntą į paštomatą. Tai labai patogu, ypač kai gavėjas staiga išvyksta iš namų. Man asmeniškai teko keisti adresą, kai gavėjas persikėlė į kitą miestą – už tai sumokėjau papildomus 5 eurus, bet siunta atkeliavo ten, kur reikėjo.

23. Ar gavėjas gauna pranešimą apie siuntą?

Taip, paprastai gavėjas gauna SMS arba el. laišką su informacija, kad siunta pakeliui, ir numatomu pristatymo laiku. Kai kurie vežėjai siūlo galimybę pasirinkti pristatymo laiko langą – pvz., „tarp 10 ir 14 valandos". Tai labai patogu, nes gavėjas gali planuoti savo dieną. Būna, kad gavėjas negauna pranešimo – tada siunta gali grįžti atgal į skirstyklą, nes kurjeris nerado namuose. Todėl aš visada rekomenduoju pranešti gavėjui, kad siunta išsiųsta – ir nurodyti, kokio numerio ieškoti. Ypač jei gavėjas nežino, kad kažkas siunčia – būna, kad žmogus tiesiog ignoruoja nežinomo numerio SMS, manydamas, kad tai reklama.

Specialūs atvejai – nestandartiniai siuntiniai ir papildomos paslaugos

24. Ar galima siųsti didelius daiktus, pvz., baldus ar buitinę techniką?

Galima, bet tai jau ne paprastų siuntų kategorija – tai krovinių pervežimas. Dideliems daiktams taikomi kitokie įkainiai, kitokie reikalavimai pakavimui, ir dažnai reikia specialaus transporto. Pavyzdžiui, jei norite iš Nyderlandų atsivežti sofą ar šaldytuvą, geriau kreiptis į krovinių vežėjus, kurie specializuojasi tokiose paslaugose. Jie gali pasiūlyti pakrovimą/iškrovimą su keltuvu, užnešimą į butą (jei reikia). Kaina priklauso nuo svorio, dydžio ir maršruto. Paprastas šaldytuvas iš Tilburgo į Vilnių gali kainuoti 150–300 eurų, priklausomai nuo vežėjo. Svarbu – baldų ar technikos negalima paprasčiausiai įdėti į dėžę ir išsiųsti su paprastais kurjeriais – jie gali atsisakyti priimti.

25. Kaip siųsti siuntinį su maistu iš Nyderlandų?

Maisto siuntimas turi savo taisykles. Ilgai galiojantys maisto produktai – konservai, sausi produktai, saldainiai, sūriai – paprastai problemų nekelia. Bet švieži produktai, ypač mėsa ir pieno produktai, turi būti siunčiami su šaldymo įranga ir dažnai reikia veterinarijos sertifikatų. Nyderlandų sūris yra vienas populiariausių siuntinių tarp lietuvių – jis paprastai tinkamai supakuotas ir išsiunčiamas be problemų. Svarbu atsiminti, kad draudžiama siųsti tam tikrus produktus be tinkamų dokumentų – pvz., mėsos produktus be atitinkamų sveikatos sertifikatų. Be to, jei siunta užtrunka ilgiau nei tikėtote, maistas gali sugesti – todėl renkantis vežėją, pasidomėkite terminais. Man pačiam teko gauti siuntinį su lietuviškais saldainiais iš Nyderlandų – viskas puikiai, bet žinau, kad su šviežiais produktais reikia daugiau atsargumo.

26. Ar galima siųsti augalus ar gyvūnus?

Augalus – taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Tarp ES šalių augalus vežti galima, jei jie nėra užkrėsti kenkėjais ir turi fitosanitarinį sertifikatą. Tai daugiau aktualu prekybininkams, bet jei siunčiate asmeniniam naudojimui – pvz., gėlės iš sodo – paprastai problemų nebūna, ypač jei augalas supakuotas su žemėmis ir atrodo sveikas. Gyvūnus vežti yra visiškai kita istorija – tam reikia veterinarijos dokumentų, paso, mikročipo. Gyvūnų negalima siųsti paprastu siuntiniu – reikia specialaus vežėjo, kuris turi leidimą gyvūnų transportavimui. Tai brangiau ir sudėtingiau. Tiesiog – augalus galima, gyvūnus tik su tinkamais dokumentais ir specialiu transportu.

Išvada. Siuntiniai iš Nyderlandų į Lietuvą – tai kasdienė rutina daugeliui žmonių, ir maršrutas tikrai gerai išvystytas. Bet net ir kasdienėje rutinoje pasitaiko nesklandumų – neteisingi duomenys, pavėluoti pranešimai, sumaišyti adresai. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, tinkamai supakuoti siuntą ir būti pasiruošus, kad kažkas gali nutikti ne pagal planą. Jei siunčiate pirmą kartą, nedvejokite skambinti vežėjui ir klausti – geriau papildomas klausimas prieš siunčiant nei problemos po to.