Siuntimas iš Amsterdamo į Lietuvą kaina gera, vežame kasdien

Kai pirmą kartą reikėjo išsiųsti siuntą iš Amsterdamo į Lietuvą, ilgai ieškojau varianto, kuris būtų ir greitas, ir ne per brangus. Galiausiai radau vežėją, kuris veža kasdien ir siūlo gana konkurencingas kainas. Dabar, po kelerių metų darbo šioje srityje, galiu pasakyti, kad siuntimas iš Amsterdamo į Lietuvą su gera kaina yra visiškai realus dalykas – tik reikia žinoti, kur ieškoti. Daugelis žmonių permoka vien todėl, kad nežino alternatyvų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntimą šia kryptimi, kad jums būtų paprasčiau rasti geriausią variantą.

Kainos – siuntimas iš Amsterdamo į Lietuvą

1. Kokia yra vidutinė siuntos kaina iš Amsterdamo į Lietuvą?

Vidutinė kaina priklauso nuo daugelio dalykų, bet orientaciniai skaičiai tokie: maža siunta iki 5 kg – 15-25 eurai, vidutinė 10-15 kg – 30-45 eurai, didelė 20-30 kg – 50-70 eurų. Bet tai tik vidurkiai – realybėje kainos gali skirtis priklausomai nuo vežėjo, sezono ir skubumo. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas kainos šoka aukštyn, nes paklausa didelė. Vasarą – atvirkščiai, nes mažiau siunčiama. Vienas mano klientas siuntė 12 kg siuntą rugsėjį – mokėjo 35 eurus. Tą pačią siuntą gruodį būtų mokėjęs apie 45. Todėl, jei galite planuoti – siųskite ne piko metu.

2. Kodėl kainos skiriasi tarp vežėjų?

Kiekvienas vežėjas turi savo išlaidas – transportas, darbuotojai, sandėliai, draudimas. Didieji vežėjai turi daugiau išlaidų, bet ir daugiau klientų, todėl gali pasiūlyti mažesnes kainas. Mažieji vežėjai turi mažiau išlaidų, bet ir mažiau klientų – kainos gali būti didesnės arba mažesnės, priklausomai nuo to, kaip jie valdo verslą. Be to, kai kurie vežėjai siūlo papildomas paslaugas (draudimas, pakavimas, paėmimas iš namų), kurios didina kainą. Vienas vežėjas gali atrodyti pigiau, bet kai pridedate visas papildomas paslaugas – galiausiai mokate daugiau. Todėl visada lyginkite galutinę kainą su visomis paslaugomis.

3. Kaip rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?

Sunkiausias klausimas, nes „geriausias" kiekvienam reiškia skirtingus dalykus. Mano patirtis – geriausias santykis yra tada, kai mokate ne pigiausią, bet vidutinę kainą už patikimą paslaugą. Pigiausias variantas dažnai reiškia ilgiausią laukimą arba prasčiausią aptarnavimą. Brangiausias – ne visada geriausias. Aš pats naudojuosi vežėju, kuris nėra pigiausias, bet visada pristato laiku ir atsako į skambučius. Tai man svarbiau nei sutaupyti 5 eurus. Bet jūsų prioritetai gali būti kitokie – svarbu žinoti, ko jums reikia.

4. Ar kaina priklauso nuo siuntos turinio?

Tiesiogiai – ne. Vežėjui nesvarbu, ar vežate drabužius, ar knygas, ar elektroniką – kaina priklauso nuo svorio ir matmenų. Bet yra netiesioginių veiksnių – jei vežate kažką trapaus, gali prireikti papildomo draudimo, kas didina kainą. Jei vežate skysčius – gali būti papildomas mokestis už specialų tvarkymą. Jei vežate vertingus daiktus – didesnis draudimas. Todėl, nors pats gabenimas kainuoja tą patį, galutinė suma gali skirtis priklausomai nuo to, kas viduje. Vienas mano klientas siuntė paprastus drabužius – 30 eurų. Kitas siuntė tą patį svorį, bet elektroniką – 45 eurai su draudimu.

5. Ar yra paslėptų mokesčių?

Deja, kartais yra. Dažniausiai pasitaikantys – mokestis už paėmimą iš adreso (jei nepristatote patys), mokestis už viršsvorį (jei siunta sunkesnė nei nurodyta), mokestis už „oversize" (jei siunta didesnė nei standartinė). Taip pat – mokestis už pristatymą aukštyn be lifto. Vienas mano atvejis – klientas užsisakė paėmimą iš namų, bet nežinojo, kad tai kainuoja papildomai – gavo 10 eurų priemoką sąskaitoje. Todėl visada klauskite, ar nurodyta kaina galutinė, ir ar yra papildomų mokesčių.

6. Kaip gauti nuolaidą siunčiant reguliariai?

Dauguma vežėjų turi lojalumo programas arba nuolaidas nuolatiniams klientams. Paprastai – kuo daugiau siunčiate, tuo mažesnė kaina. Aš pats siunčiu 3-4 kartus per mėnesį – gaunu 10 procentų nuolaidą. Bet tam reikia susitarti iš anksto – tiesiog paklauskite vežėjo, ar jie siūlo nuolaidas nuolatiniams klientams. Kai kurie vežėjai turi automatines sistemas – po 5 siuntų gaunate nuolaidą. Kiti – tik po asmeninio susitarimo. Verta paklausti, net jei siunčiate retai – kartais vežėjas sutinka duoti nuolaidą, kad pritrauktų klientą.

7. Ar galima mokėti grynaisiais?

Priklauso nuo vežėjo. Didieji vežėjai paprastai priima tik pavedimu arba kortele. Mažesni, ypač tie, kurie veža mikroautobusais – dažnai priima grynais. Aš pats naudojuosi abiem būdais – pavedimu su dideliais vežėjais, grynaisiais su mažesniais. Bet pastebėjau, kad grynaisiais mokantys klientai kartais gauna geresnę kainą – vežėjas gauna pinigus iš karto, nereikia laukti pavedimo. Tai ne taisyklė, bet tendencija. Svarbu – visada prašykite kvito arba patvirtinimo, kad sumokėjote.

8. Kada mokėti – prieš ar po pristatymo?

Dauguma vežėjų prašo apmokėjimo iš anksto, ypač jei siunčiate pirmą kartą. Nuolatiniai klientai kartais gali mokėti po pristatymo. Aš pats dirbu su vežėju, kuris leidžia mokėti per 7 dienas po pristatymo – patogu, nes galiu patikrinti, ar siunta atvyko tvarkingai, prieš mokėdamas. Bet tai privilegija, ne standartas. Jei naudojatės paslauga pirmą kartą – tikėkitės, kad reikės mokėti iš anksto. Ypač jei siunta vertinga.

Dažnumas – vežame kasdien

9. Ar tikrai vežama kasdien?

Tai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie vežėjai tikrai veža kasdien – jie turi didelį transporto parką ir nuolatinius maršrutus. Kiti veža kas antrą dieną arba 2-3 kartus per savaitę. „Vežame kasdien" dažnai yra marketingo frazė – reiškia, kad surenkama kasdien, bet transportas išvyksta ne kasdien. Todėl, jei jums svarbu, kad siunta išvyktų tą pačią dieną – pasitikrinkite, ar vežėjas tikrai veža kasdien, ar tik surenka kasdien. Skirtumas svarbus.

10. Ką reiškia „vežame kasdien" praktikoje?

Praktikoje tai gali reikšti kelis dalykus. Pirma – transportas išvyksta kasdien, ir jūsų siunta keliauja tą pačią dieną. Antra – siuntos surenkamos kasdien, bet transportas išvyksta tik tada, kai prisirenka pilnas krovinys. Trečia – yra kasdieninis maršrutas, bet ne visada tas pats transportas – kartais mikroautobusas, kartais didesnis automobilis. Vienas mano klientas manė, kad „kasdien" reiškia pristatymą kitą dieną – nusivylė, kai sužinojo, kad reikia 3 dienų. Todėl visada patikslinkite, ką tiksliai reiškia „kasdien".

11. Ar savaitgaliais taip pat vežama?

Paprastai ne. Net jei vežėjas sako „kasdien", dažniausiai tai reiškia darbo dienas. Savaitgaliais transportas stovi, sandėliai nedirba. Yra išimčių – kai kurie vežėjai siūlo šeštadienio pristatymą už papildomą mokestį. Bet tai reta. Todėl, jei siunčiate penktadienį, siunta pajudės tik pirmadienį. O jei atvyksta penktadienį, bet niekas nepriima – liks sandėlyje iki pirmadienio. Tai svarbu žinoti planuojant.

12. Kaip dažnai transportas išvyksta iš Amsterdamo?

Priklauso nuo vežėjo. Didieji vežėjai – kasdien arba kas antrą dieną. Mažesni – 2-3 kartus per savaitę. Yra ir tokių, kurie veža tik kartą per savaitę, bet pigiau. Jei siunta skubi – rinkitės dažniau važinėjantį. Jei ne – galite sutaupyti. Aš pats stebiu, kad pirmadieniais ir trečiadieniais išvyksta daugiau transporto – tai geros dienos siųsti. Penktadieniais – mažiau, nes savaitgalis artėja.

13. Kada geriausia siųsti, kad siunta greičiau pasiektų Lietuvą?

Geriausia – pirmadienį arba antradienį ryte. Tada siunta turi visą savaitę keliauti ir didžiausią tikimybę pasiekti tikslą greitai. Trečiadienį – dar gerai. Ketvirtadienį – jau rizikingiau, nes gali užstrigti savaitgaliui. Penktadienį – blogiausia diena, nebent vežėjas veža ir savaitgaliais. Aš pats visada siunčiu pirmadienį, jei skubu. Jei ne – bet kada, bet su žinojimu, kad gali užtrukti ilgiau.

14. Ar „kasdien" reiškia, kad siunta bus pristatyta kitą dieną?

Ne. „Kasdien" reiškia, kad transportas išvyksta kasdien, bet kelionė vis tiek trunka. Iš Amsterdamo į Lietuvą – apie 1500 km. Net važiuojant be sustojimų – 15-18 valandų. Bet transportas nevažiuoja be sustojimų – yra vairuotojų poilsis, kitos siuntos pakrovimas-iškrovimas. Todėl realus laikas – 2-4 dienos. „Kasdien" reiškia, kad nereikia laukti savaitės, kol transportas išvyks, bet ne reiškia pristatymą kitą dieną. Tai svarbus skirtumas.

Terminai – kiek trunka siuntos kelionė

15. Per kiek laiko siunta pasiekia Lietuvą?

Įprastai 2-4 darbo dienos. Greitieji variantai – 1-2 dienos, bet brangiau. Standartinis – 3-4 dienos. Priklauso nuo to, kada siunta išvyksta iš Amsterdamo ir kur Lietuvoje reikia pristatyti. Vilnius – greičiau, nes pagrindinis terminalas. Mažesni miestai – gali užtrukti papildomą dieną. Vienas mano klientas siuntė į Kauną – 3 dienos. Kitas siuntė į mažą miestelį Žemaitijoje – 5 dienos, nes reikėjo papildomo persiuntimo. Todėl, jei siunčiate ne į didmiestį – pridėkite 1-2 dienas rezervo.

16. Kaip sekti siuntos kelią?

Dauguma vežėjų siūlo sekimą – gaunate numerį ir galite stebėti. Bet, kaip jau minėjau, sistema ne visada atnaujinama realiu laiku. Kartais siunta jau Lietuvoje, o sistema rodo, kad dar Amsterdame. Todėl, jei siunta svarbi – skambinkite. Aš pats naudoju abu būdus – sekiu internete ir skambinu kas porą dienų. Skambutis duoda tikslesnę informaciją, nes vežėjas turi vidinę sistemą, kurios klientas nemato.

17. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirma – patikrinkite sekimą. Galbūt siunta jau pakeliui. Antra – paskambinkite vežėjui. Trečia – jei praėjo daugiau nei savaitė – pateikite pretenziją. Vėlavimai nutinka dėl įvairių priežasčių – gedimai, spūstys, muitinės patikrinimai. Vienas mano atvejis – siunta užstrigo Vokietijoje dėl eismo spūsčių – užtruko 2 dienas papildomai. Nemalonu, bet vežėjas pranešė. Svarbiausia – turėti kantrybės ir dokumentų.

18. Ar galima paspartinti pristatymą?

Taip, bet tai kainuoja. Ekspres pristatymas – atskira paslauga, kai siunta vežama atskirai, ne su kitomis. Kaina – 2-3 kartus didesnė, bet pristatymas per 24-48 valandas. Yra ir kitas variantas – mikroautobusai, kurie važinėja tarp Amsterdamo ir Lietuvos. Jie kartais paima siuntas ir pristato greičiau. Bet čia reikia pažinčių arba specialių platformų. Aš pats naudojuosi tokiu variantu, kai labai skubu.

Pakavimas – kaip paruošti siuntą

19. Kaip teisingai supakuoti siuntą?

Tvirta dėžė, burbulinė plėvelė aplink trapius daiktus, tarpai užpildyti. Paprasta, bet dažnai pamirštama. Vienas mano klientas siuntė stiklinį rėmą – suvyniojo tik į laikraščius. Atvyko su įskilimu. Jei būtų naudojęs burbulinę plėvelę – būtų kitaip. Svarbu suprasti – siunta keliauja ne viena, ant jos gali būti dedami kiti. Todėl pakuotė turi atlaikyti spaudimą.

20. Ar vežėjas pats supakuoja?

Paprastai ne. Vežėjas tikisi, kad siunta jau bus supakuota. Yra paslaugų, kur pakavimas įskaičiuotas, bet tai reta ir brangu. Paprastai – pakuojate patys. Ir gerai, kad taip – jūs geriausiai žinote, kas viduje. Bet jei nežinote – paklauskite. Vežėjas gali patarti, kaip geriausia pakuoti.

21. Kokios medžiagos tinkamiausios?

Burbulinė plėvelė – numeris vienas. Putų granulės – tarpams užpildyti. Kartonas – papildomam sluoksniui. Lipni juosta – stipri, ne ta pigioji. Vienas dalykas – negalima naudoti per daug lipnios juostos ant pačio daikto paviršiaus – gali pažeisti. Geriau pirmiau apvynioti popieriumi. Ir dar – jei siunčiate skysčius, visada įdėkite į plastikinį maišelį.

22. Kas nutinka, jei siunta blogai supakuota?

Vežėjas gali atsisakyti priimti. Bet dažniausiai priima, tik pažymi, kad pakuotė netinkama – tai reiškia, kad jei kas nors nutiks, draudimas negalios. Todėl verta skirti laiko pakavimui. Yra buvę atvejų, kai klientas skundėsi, kad vežėjas sugadino, bet paaiškėjo, kad dėžė buvo vos laikoma. Tokiu atveju vežėjas nekaltas.

Draudimas – siuntos apsauga

23. Ar būtina drausti siuntą?

Privaloma – ne. Bet rekomenduojama, ypač jei siunta vertinga. Standartinis draudimas dažnai ribotas – iki 50-100 eurų. Papildomas – 1-3 procentai nuo vertės. Mano nuomone, jei siunta verta daugiau nei 100 eurų – verta. Vienas draugas nesidraudė – siunta dingo, gavo tik 50 eurų už 300 vertės daiktus. Mokėjo už pamoką.

24. Kaip deklaruoti siuntos vertę?

Tiesiog nurodykite realią vertę dokumentuose. Nereikia čekių, nors padeda. Svarbu būti sąžiningam – per maža vertė reiškia mažą kompensaciją, per didelė – brangesnį draudimą. Kai kurie vežėjai turi maksimalią sumą – pavyzdžiui, 2000 eurų. Jei siunčiate brangesnio – reikia specialaus susitarimo.

25. Ką daryti, jei siunta sugadinta?

Praneškite vežėjui kuo greičiau – dauguma turi terminą 3-7 dienos. Pateikite pretenziją raštu, pridėkite nuotraukas, dokumentus. Procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Svarbu – neišmeskite pakuotės, kol pretenzija neišspręsta. Vienas mano atvejis – siunta atvyko permirkusi – užtruko 6 savaites, kol gavau kompensaciją.

Išvada

Siuntimas iš Amsterdamo į Lietuvą su gera kaina yra visiškai realus, ypač kai vežėjas veža kasdien. Svarbiausia – žinoti, ko ieškoti, ir neskubėti su pirmu pasiūlymu. Palyginkite kainas, patikrinkite atsiliepimus, paklauskite apie papildomus mokesčius. Jei siunčiate reguliariai – derėkitės dėl nuolaidos. Ir visada – tinkamai supakuokite. Tikiuosi, šie atsakymai padės jums rasti geriausią variantą siunčiant iš Amsterdamo į Lietuvą. Sėkmės.