Vežu krovinius Olandija, vežame kiekvieną dieną

Olandija – viena tų šalių, į kurias krovinių vežimas vyksta be sustojimo. Nesvarbu, ar tai būtų pirmadienis ar penktadienis, vasara ar žiema – kroviniai juda. Dirbame šiuo maršrutu jau ilgą laiką, ir galiu pasakyti, kad Olandija yra viena patogiausių šalių logistikos prasme – geri keliai, efektyvūs terminalai, aiškios procedūros. Bet tai nereiškia, kad viskas visada vyksta sklandžiai. Yra buvę visko – nuo streikų Roterdamo uoste iki sniego audrų Vokietijoje, kurios sustabdė visą eismą. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir atsakyti į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų.

Maršrutai – vežu krovinius Olandija

1. Kokiais maršrutais vežate krovinius į/iš Olandijos?

Pagrindinis maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją – tai greičiausias kelias. Iš Vilniaus važiuojame per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Osnabriuką, ir tada į Olandiją. Alternatyvus maršrutas – per Suvalkus ir Lodzę, bet jis ilgesnis. Kartais, kai Vokietijoje prasti keliai ar spūstys, važiuojame per Čekiją – per Brno ir Niurnbergą. Tai šiek tiek ilgesnis, bet kartais greitesnis, jei pagrindinis kelias užblokuotas. Vieną kartą dėl avarijos prie Magdeburgo teko sukti per Čekiją – praradome 3 valandas, bet kitaip būtume užstrigę 8 valandas.

2. Kokie Olandijos miestai yra populiariausi krovinių pristatymui?

Dažniausiai vežame į: Amsterdamą (didžiausias miestas, daug sandėlių), Roterdamą (didžiausias Europos uostas, pagrindinis logistikos centras), Eindhoveną (technologijų centras, Philips ir daug kitų įmonių), Utrechtą (geografinis šalies centras, patogus paskirstymas), Tilburgą ir Bredą (logistikos centrai pietuose). Taip pat nemažai vežame į mažesnius miestus – Groningeną, Enschedę, Maastrichtą. Kiekvienas miestas turi savo specifiką – Roterdame daug terminalų, Amsterdame sudėtingas eismas, mažesniuose miestuose kartais sunku rasti pakrovimo vietą.

3. Kiek kilometrų nuo Vilniaus iki Amsterdamo?

Apie 1750 kilometrų pagrindiniu maršrutu per Lenkiją ir Vokietiją. Tai reiškia maždaug 18–20 valandų gryno važiavimo laiko, bet realiai – dvi su puse dienos su vienu vairuotoju, atsižvelgiant į poilsio pertraukas, kurios privalomos pagal ES reglamentus. Vairuotojas gali važiuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (du kartus per savaitę – 10 valandų), po 4,5 valandų privaloma 45 minučių pertrauka. Taigi vieną dieną įveikiame apie 800–900 km, antrą dieną – likusią dalį. Trečią dieną – pakrovimas arba iškrovimas.

4. Ar važiuojate per kitas šalis?

Taip, maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją – tai neišvengiama. Kartais, priklausomai nuo situacijos, važiuojame ir per Čekiją ar net per Belgiją, jei krovinys turi būti pietinėje Olandijos dalyje. Kiekviena šalis turi savo kelių mokesčius – Lenkijoje tai e-TOLL sistema, Vokietijoje – Toll Collect sunkvežimiams virš 7,5 tonos, Belgijos – Viapass. Šie mokesčiai įeina į pervežimo kainą, bet verta žinoti, kad jie egzistuoja. Vieną kartą klientas klausė, kodėl kaina tokia didelė – paaiškinau, kad vien kelių mokesčiai sudaro apie 150 eurų.

5. Kokiais keliais geriausia važiuoti?

Vokietijoje stengiamės važiuoti autobanais – A2, A7, A30. Jie nemokami lengviesiems automobiliams, bet sunkvežimiams mokami. Lenkijoje – A2 autostrada nuo Varšuvos iki sienos su Vokietija, tada A12 į Berlyną. Šie keliai gana geri, bet Lenkijoje kartais būna remontų, kurie gali pridėti valandą ar dvi. Olandijoje keliai puikūs – A1, A2, A12 – bet eismas intensyvus, ypač aplink Amsterdamą ir Roterdamą. Ryto ir vakaro piko valandomis galima užstrigti ilgam. Todėl stengiamės planuoti atvykimą ne piko metu.

Krovinių tipai – vežame krovinius Olandija

6. Kokius krovinius vežate į/iš Olandijos?

Vežame beveik viską, kas telpa į standartinį sunkvežimį: padėklus su prekėmis, dėžes, rulonus, statines, baldus, elektroniką, maisto produktus (su reikiamais dokumentais), tekstilę, statybines medžiagas, pramonines dalis. Ko nevežame: pavojingus krovinius (ADR), gyvūnus, greitai gendančius produktus be tinkamos įrangos, nelegalias prekes. Kiekvienas krovinys turi savo specifiką – vieniems reikia temperatūrinio režimo, kitiems – specialios pakuotės, tretiems – papildomų leidimų. Svarbu iš anksto pasakyti, ką tiksliai vežate, kad galėtume tinkamai pasiruošti.

7. Ar vežate dalinius krovinius?

Taip, tai viena populiariausių mūsų paslaugų. Dalinis krovimas reiškia, kad jūsų krovinys neužpildo viso sunkvežimio, bet užima jo dalį – pavyzdžiui, 5 padėklus iš 33. Tokiu atveju krovinių vežimo kaina dalinama proporcingai užimamai vietai. Tai gerokai pigiau nei užsakyti visą sunkvežimį mažam kroviniui. Bet yra ir minusų – dalinis krovimas trunka ilgiau, nes reikia surinkti krovinius iš kelių siuntėjų, ir maršrutas gali būti ne toks tiesioginis. Jei krovinys skubus – geriau pilnas krovimas.

8. Koks maksimalus svoris, kurį galite vežti?

Standartinis sunkvežimis su puspriekabe gali vežti iki 24 tonų krovinio (bendras svoris iki 40 tonų). Bet tai teorinis maksimumas – realiai priklauso nuo to, kiek sveria pati transporto priemonė. Vidutiniškai galime vežti 22–24 tonas. Jei krovinys sunkesnis – reikia specialaus transporto arba padalinimo į dvi mašinas. Vieną kartą klientas norėjo vežti 30 tonų plieno – teko naudoti dvi mašinas, kas padvigubino kainą. Svarbu iš anksto žinoti tikslų svorį, kad galėtume tinkamai parinkti transportą.

9. Ar vežate temperatūrai jautrius krovinius?

Taip, turime šaldytuvus (refrižeratorius), kurie gala palaikyti temperatūrą nuo -25 iki +25 laipsnių. Dažniausiai vežame: šaldytus maisto produktus, gėles, vaistus, chemines medžiagas, kurios reikalauja tam tikros temperatūros. Svarbu nurodyti tikslią reikiamą temperatūrą ir ar ji turi būti pastovi viso transportavimo metu. Taip pat reikia žinoti, kad šaldytuvo sunkvežimis kainuoja brangiau nei įprastas – papildomai 100–200 eurų, priklausomai nuo maršruto ir reikalavimų.

10. Ką daryti su nestandartiniais kroviniais?

Nestandartiniai kroviniai – per ilgi, per platūs, per sunkūs arba labai trapūs – reikalauja specialaus požiūrio. Pirmiausia reikia tiksliai žinoti matmenis ir svorį. Tada galime parinkti tinkamą transportą – pailgą priekabą, žemagrindį traliuką, platformą. Taip pat reikia įvertinti, ar reikia specialių leidimų negabaritiniam kroviniui. Vieną kartą vežėme 15 metrų ilgio plieninę siją iš Kauno į Roterdamą – reikėjo leidimų iš keturių šalių, policijos palydos per Vokietiją ir specialaus maršruto. Bet viskas pavyko.

Draudimas – krovinių pervežimas Olandija

11. Ar krovinys yra draustas transportavimo metu?

Taip, pagal nutylėjimą kiekvienas krovinys turi CMR draudimą. Tai privalomas draudimas tarptautiniams pervežimams keliais, kuris padengia žalą kroviniui transportavimo metu. Bet svarbu žinoti, kad CMR draudimo suma yra ribota – apie 8,33 SDR už kilogramą (maždaug 10 eurų/kg). Tai reiškia, kad jei vežate 1000 kg krovinį, draudimas padengs iki maždaug 10 tūkstančių eurų. Jei krovinys vertingesnis – rekomenduoju papildomą draudimą.

12. Ką daryti, jei krovinio vertė viršija CMR draudimo sumą?

Tokiu atveju rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Jį galima užsakyti per mus arba per savo draudimo brokerį. Papildomo draudimo kaina paprastai sudaro 0,3–0,5 procento nuo krovinio vertės. Pavyzdžiui, jei krovinys vertas 50 tūkstančių eurų, papildomas draudimas kainuos 150–250 eurų. Tai nėra daug, palyginus su galima žala. Vienas klientas vežė brangią medicininę įrangą be papildomo draudimo – krovinys buvo apgadintas, CMR draudimas padengė tik trečdalį vertės. Po to visada draudžiasi papildomai.

13. Kokiais atvejais draudimas negalioja?

CMR draudimas negalioja, jei žala atsirado dėl: force majeure (stichinės nelaimės, karas, streikai), pakuotės trūkumų (jei krovinys buvo blogai supakuotas), prekių ypatybių (pavyzdžiui, greitai gendančios prekės), siuntėjo nurodymų nesilaikymo. Taip pat draudimas negalioja, jei vežėjas nebuvo informuotas apie krovinio vertę ar ypatybes. Todėl svarbu visada teisingai nurodyti krovinio vertę ir ypatybes CMR. Bandymas „sutaupyti" nurodant mažesnę vertę gali brangiai kainuoti, jei kas nors nutinka.

14. Kaip pateikti draudimo pretenziją?

Pirmiausia – užfiksuoti žalą iš karto. Nuotraukos, aprašymas, pastabos CMR. Tada pranešti vežėjui raštu per 7 dienas (matomai žalai) arba per 21 dieną (nematoma žala). Mes tada pateikiame pretenziją draudimo bendrovei. Draudikas nagrinėja bylą – prašo dokumentų, kartais siunčia ekspertą vertinti žalą. Procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo. Svarbu turėti visus dokumentus – CMR, sąskaitą, nuotraukas, susirašinėjimą.

15. Ar galima apsidrausti prieš transportavimą?

Taip, ir tai rekomenduojama, ypač brangiems kroviniams. Papildomą draudimą galima užsakyti iš anksto – tiesiog pasakykite mums krovinio vertę, ir mes pasirūpinsime. Arba galite apsidrausti per savo draudimo brokerį. Svarbu, kad draudimas galiotų nuo pakrovimo momento iki pristatymo momento. Taip pat rekomenduoju patikrinti, ar draudimas apima visus maršruto taškus – kartais draudimas galioja tik tam tikrose šalyse.

Procedūros – vežu krovinius Olandija

16. Kaip vyksta pakrovimas?

Paprastai taip: vairuotojas atvyksta į pakrovimo vietą sutartu laiku, susipažįsta su kroviniu ir dokumentais, patikrina, ar viskas atitinka CMR. Tada kraunama – arba mūsų vairuotojas padeda, arba siuntėjo darbuotojai. Po pakrovimo vairuotojas pasirašo CMR, kad krovinys priimtas. Svarbu, kad pakrovimo metu būtų patikrintas krovinio kiekis ir būklė – vėliau bus sunku įrodyti, kad kažko trūko arba kažkas buvo sugadinta prieš transportavimą. Vieną kartą klientas nepatikrino krovinio pakrovimo metu, o pristatymo vietoje paaiškėjo, kad trūksta dviejų dėžių – niekas negalėjo pasakyti, kur jos dingo.

17. Kaip vyksta iškrovimas Olandijoje?

Panašiai kaip pakrovimas, tik atvirkščiai. Vairuotojas atvyksta į pristatymo vietą, praneša apie atvykimą, laukia, kol gavėjas priims krovinį. Gavėjas patikrina krovinį – kiekį, būklę – ir pasirašo CMR, kad priėmė. Jei viskas gerai – procesas baigtas. Jei yra pastabų – jos turi būti užfiksuotos CMR. Svarbu pasirašyti tik tada, kai patikrinote krovinį – pasirašymas be patikrinimo reiškia, kad priimate krovinį „kaip yra", ir vėliau pretenzijos bus sunkiau įrodomos.

18. Ką daryti, jei pakrovimo vieta uždaryta?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Vairuotojas atvyksta sutartu laiku, o pakrovimo vieta uždaryta – niekas neatsiliepia, vartai užrakinti. Tokiu atveju vairuotojas laukia (paprastai iki 2 valandų nemokamai), bando susisiekti su siuntėju. Jei niekas neatsiliepia – praneša mums, mes bandome susisiekti su klientu. Jei ir tai nepadeda – vairuotojas išvažiuoja, o už prastovą skaičiuojamas mokestis. Vieną kartą vairuotojas laukė 3 valandas prie uždaryto sandėlio – paaiškėjo, kad klientas pamiršo, jog tą dieną įmonė nedirba. Nemalonu visiems.

19. Ar galima keisti pristatymo adresą kelyje?

Teoriškai taip, bet tai priklauso nuo situacijos. Jei naujas adresas yra netoli numatyto – paprastai ne problema. Jei reikia važiuoti į kitą miestą – tai papildomas atstumas ir laikas, kas reiškia papildomas išlaidas. Svarbu pranešti kuo anksčiau – jei vairuotojas jau beveik pasiekė tikslą, o jūs norite pakeisti adresą į kitą miestą, tai gali reikšti papildomą dieną. Vieną kartą klientas paprašė pakeisti adresą iš Amsterdamo į Roterdamą, kai sunkvežimis jau buvo Utrechte – spėjome, bet tik todėl, kad Roterdamas pakeliui.

20. Kas nutinka, jei gavėjas nepasiekiamas?

Vairuotojas bando susisiekti su gavėju – skambina, laukia. Paprastai laukiama iki 2 valandų. Jei gavėjas neatsiliepia arba negali priimti krovinio – vairuotojas praneša mums, mes susisiekiame su siuntėju. Yra keli variantai: palikti krovinį saugomoje vietoje (jei gavėjas sutinka), grąžinti krovinį siuntėjui (už papildomą mokestį), pristatyti kitą dieną. Vieną kartą gavėjas atostogavo ir pamiršo, kad turi priimti krovinį – krovinys dvi dienas stovėjo terminale, kol grįžo. Už sandėliavimą mokėjo siuntėjas.

Kokybė – krovinių gabenimas Olandija

21. Kaip užtikrinti krovinio saugumą?

Saugumas – mūsų prioritetas. Sunkvežimiai turi GPS sekimą, vairuotojai turi instrukcijas, kaip elgtis su skirtingais kroviniais. Stengiamės nestoti neaiškiose vietose, nakvoti saugiose aikštelėse. Brangius krovinius kartais vežame su papildomomis saugumo priemonėmis – plombomis, užraktais. Bet svarbiausia – patikimi vairuotojai. Mes dirbame tik su patikrintais žmonėmis, kurie turi patirties ir supranta atsakomybę. Vienas vairuotojas dirba pas mus jau 8 metus – per tą laiką nė vienas jo krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas.

22. Kaip kontroliuojate kokybę?

Turime kelis kontrolės lygius. Pirmas – vairuotojas, kuris vizualiai patikrina krovinį pakrovimo metu. Antras – mūsų dispečeris, kuris seka maršrutą ir komunikuoja su klientu. Trečias – gavėjas, kuris patikrina krovinį pristatymo metu. Taip pat periodiškai tikriname transporto būklę, vairuotojų dokumentus, draudimus. Jei gauname skundą – tiriame išsamiai. Vienas skundas per metus yra normalu – tai neišvengiama. Bet jei skundų daugėja – reiškia, kad kažką reikia keisti.

23. Ar teikiate atsiliepimus po pervežimo?

Po kiekvieno pervežimo prašome kliento atsiliepimo – kas patiko, kas ne, ką galėtume pagerinti. Tai padeda mums tobulėti. Taip pat patys informuojame klientą apie bet kokias problemas ar nesklandumus, kurie įvyko pervežimo metu. Skaidrumas – svarbu. Nemėgstame situacijų, kai klientas sužino apie problemą tik tada, kai krovinys jau sugadintas ar pavėluotas. Geriau iš karto pasakyti „turime problemą" ir ieškoti sprendimo, nei slėpti ir tikėtis, kad niekas nepastebės.

24. Kaip elgiatės su skundais?

Kiekvienas skundas nagrinėjamas individualiai. Pirmiausia išklausome klientą, tada tiriame situaciją – kalbamės su vairuotoju, tikriname dokumentus, žiūrime GPS duomenis. Jei mūsų kaltė – atsiprašome ir kompensuojame. Jei ne – paaiškiname situaciją. Svarbu, kad skundas būtų pateiktas raštu – tai leidžia viską dokumentuoti. Vienas klientas skambino ir rėkė telefonu dėl pavėluoto krovinio – suprantu emocijas, bet geriau parašyti el. laišką su faktais, tada galime realiai padėti.

25. Ar turite kokybės sertifikatus?

Turime ISO 9001 kokybės vadybos sertifikatą ir ADR licenciją (nors pavojingų krovinių nevežame – licencija reikalinga tam tikroms prekėms). Taip pat turime EKMT licenciją tarptautiniams pervežimams ES viduje. Šie sertifikatai rodo, kad dirbame pagal standartus, bet svarbiau už popierius – reali patirtis ir reputacija. Galite patikrinti mūsų registrą Lietuvos transporto saugos administracijoje – ten matysite visą informaciją apie mūsų licencijas ir istoriją.

Išvada

Vežti krovinius į Olandiją – kasdienis mūsų darbas, kurį darome jau daug metų. Kiekvienas krovinys – nauja istorija, nauji iššūkiai, nauji sprendimai. Svarbiausia, ką išmokome per tuos metus – komunikacija yra viskas. Aiškūs lūkesčiai, teisingi dokumentai, laiku pranešta informacija. Jei turite krovinių, kuriuos reikia vežti į Olandiją ar iš jos – kreipkitės, pasikalbėsime.