Veža krovinius iš Roterdamo – ką reikia žinoti apie transportavimą

Roterdamas – tai ne tik didžiausias Europos uostas, bet ir pagrindinis logistikos mazgas, iš kurio kroviniai keliauja į visą žemyną. Lietuvos įmonės ir privatūs asmenys vis dažniau naudojasi šiuo maršrutu – ar tai būtų prekės iš Nyderlandų, ar tranzitu iš kitų šalių plukdomi kroviniai. Procesas atrodo sudėtingas tik iš pirmo žvilgsnio. Kai supranti pagrindinius principus – kas veža, kiek kainuoja, kiek trunka – viskas pasidaro aiškiau. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos girdžiu kas savaitę. Ne viskas bus malonu girdėti, bet geriau žinoti tiesą nei nusivilti vėliau.

Logistika – veža krovinius iš Roterdamo

1. Kaip organizuojamas krovinių pervežimas iš Roterdamo?

Viskas prasideda nuo užklausos – ką vežate, kur reikia pristatyti, kada. Tada vertiname krovinio dydį, svorį, pobūdį. Ar tai pilnas konteineris, ar dalinis krovinys? Ar reikalingas specialus transportas – šaldytuvas, tentinis sunkvežimis, platforma? Roterdamo uoste yra tūkstančiai terminalų, ir kiekvienas specializuojasi skirtinguose kroviniuose. Navigating tarp jų be patirties – kaip ieškoti adatos šieno kupetoje. Vieną kartą klientas norėjo atsiimti krovinį iš terminalo, bet nuvažiavo ne į tą – pavadinimai panašūs, o terminalai skirtinguose uosto galuose. Pusė dienos praėjo veltui. Todėl mes visada siunčiame tikslias koordinates su nuorodomis.

2. Kokie transporto būdai naudojami?

Priklauso nuo atstumo, skubumo ir krovinio tipo. Sausumos keliais – sunkvežimiai, tai populiariausias būdas. Jūra – konteineriniai laivai, bet čia daugiau apie ilgus atstumus. Geležinkeliu – augantis variantas, nors infrastruktūra kol kas ribota. Oro transportas – brangu, bet greita, tinka tik skubiems ir vertingiems kroviniams. Dažniausiai naudojame kombinuotą variantą: krovinys atplaukia laivu į Roterdamą, tada perkraunamas į sunkvežimį ir vežamas į Lietuvą. Viskas sklandžiai, kai terminalas bendradarbiauja. Bet pasitaiko, kad perkrovimas užtrunka ilgiau nei tikėtasi – ypač jei terminalas perkrautas. Tiesa, Roterdame tai nutinka rečiau nei kitur, bet nutinka.

3. Kiek kainuoja krovinių gabenimas iš Roterdamo?

Čia klausimas, į kurį atsakyti vienu skaičiumi neįmanoma. Mažas dalinis krovinys – gali kainuoti nuo 300-500 eurų. Pilnas sunkvežimis – 1200-2000 eurų, priklausomai nuo sezono ir maršruto. Konteineris – jau kitokie skaičiavimai, čia reikia žiūrėti atskirai. Kainą veikia: kuro kaina, kelių mokesčiai (Olandijoje jie didesni nei Lietuvoje), draudimas, muitinės procedūros jei reikia. Ir dar vienas dalykas – grįžtamojo reiso kaina. Jei sunkvežimis grįžta tuščias, tai atsispindi kainoje. Todėl kartais konsoliduoti kroviniai – kai kelios siuntos vienu sunkvežimiu – išeina pigiau. Laimi abi pusės.

4. Ar reikia muitinės dokumentų?

Tarp ES šalių – ne, nereikia. Bet jei krovinys atvyksta iš trečiųjų šalių – Kinijos, JAV, Turkijos – tada taip, muitinės procedūros Roterdame yra būtinos. Ir čia prasideda įdomumai. Muitinės procedūros uostuose kartais užtrunka, ypač jei dokumentai netvarkingi. Vieną kartą teko laukti 5 dienas, kol išvaldė vieną konteinerį su baldais iš Kinijos – dokumente trūko vieno antspaudo. Penkias dienas. Klientas nervinosi, mes nervinomės, o muitinė ramiai sau sako – „tvarkykite dokumentus". Nuo tada visada patikriname dokumentus du kartus prieš krovinio atvykimą.

5. Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Reputacija, licencijos, draudimas – tai pagrindiniai kriterijai. Bet vien to neužtenka. Svarbu, ar vežėjas turi patirties būtent su Roterdamo maršrutu. Uostas turi savo specifiką – reikia žinoti terminalus, procedūras, kontaktus. Naujas vežėjas gali būti pigesnis, bet gali prarasti dienas mokydamasis. Mes dirbame su Roterdamu jau daug metų, pažįstame terminalus, žinome, kada koks užimtas. Tai verta kažkiek daugiau mokėti. Be to, rekomenduoju patikrinti, ar vežėjas turi TIR knygelę, jei krovinys keliauja į ne ES šalis. Tai pagreitina muitinės procedūras.

Dokumentai – krovinių pervežimas iš Roterdamo

6. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant krovinį?

Standartinis paketas: važtaraštis (CMR), sąskaita faktūra (commercial invoice), pakavimo lapas (packing list). Jei krovinys specialus – pavojingos medžiagos, maistas, gyvūninės kilmės produktai – reikia papildomų sertifikatų, leidimų, sanitarijos pažymų. Vieną kartą klientas norėjo išsiųsti organinių trąšų partiją iš Olandijos – atrodė paprasta, bet pasirodo reikėjo fitosanitarinio sertifikato. Gavome jį per tris dienas, bet tai užlaikė visą procesą. Geriausia – pasitikrinti iš anksto, prieš užsakant pervežimą. Yra specialios svetainės, kur galima patikrinti reikalavimus pagal krovinių kategoriją.

7. Kas yra CMR važtaraštis?

CMR – tai tarptautinė sutartis dėl krovinių vežimo keliais. Važtaraštis – tai dokumentas, kuriame nurodyta: kas veža, ką veža, iš kur, kur, kokiomis sąlygomis. Be jo – negalima. Jis yra ir draudimo pagrindas – jei nutinka kas nors kelyje, CMR nustato atsakomybę. Reikia pasirašyti tiek siuntėjui, tiek gavėjui. Ir svarbu – teisingai nurodyti kiekį, svorį, vertę. Jei nurodysite mažesnę vertę, draudimo išmoka bus mažesnė. Jei nurodysite didesnę – draudimas gali kainuoti daugiau. Reikia rasti pusiausvyrą, bet svarbiausia – sąžiningumas. Melagingi dokumentai gali sukelti didelių problemų.

8. Ar reikalingas TIR dokumentas?

Tik jei krovinys keliauja per ne ES šalis. Tarp Lietuvos ir Nyderlandų – nereikia. Bet jei krovinys atvyksta iš Šveicarijos, Norvegijos ar kitos ne ES šalies, o Roterdamas yra tik tarpinis punktas – tada TIR gali pagreitinti procedūras. TIR knygelė leidžia supaprastinti muitinės procedūras – krovinys plombuojamas ir nebeatidarinėjamas kiekvienoje sienoje. Praktiškai tai reiškia, kad krovinys gali keliauti greičiau. Bet gauti TIR – tai ne vienos dienos reikalas. Reikia kreiptis į nacionalinę vežėjų asociaciją, pateikti dokumentus, sumokėti užstatą. Verta tik jei reguliariai vežate tokius krovinius.

9. Kaip teisingai užpildyti sąskaitą faktūrą?

Sąskaita faktūra turi turėti: pardavėjo ir pirkėjo duomenis, prekės aprašymą, kiekį, vieneto kainą, bendrą sumą, valiutą, Incoterms sąlygas. Ir dar – HS kodą (harmonizuotą sistemą), jei reikia muitinės procedūrų. HS kodas nustato, kokiai prekių grupei priklauso jūsų krovinys, ir nuo to priklauso muito tarifas. Kartais žmonės nežino HS kodo – tai normalu, galima pasitikrinti muitinės svetainėje arba pasikonsultuoti su brokeriu. Vienas niuansas: jei parduodate ar perkate tarp susijusių įmonių, kaina turi būti rinkos – muitinė gali patikrinti, ar nėra dirbtinio kainų nustatymo.

10. Ką daryti, jei dokumentai prarasti?

Nutinka, ir dažniau nei norėtųsi. Vairuotojas gali pamesti, terminalas gali prarangiui, elektroninė sistema gali „suvalgyti" dokumentą. Svarbu turėti kopijas – skaitmenines, geriausiai debesyje. Mes visada saugome visų dokumentų kopijas, bet klientams taip pat rekomenduojame daryti tą patį. Jei CMR prarastas – galima gauti dublikatą, bet tai užtrunka. Sąskaitą faktūrą lengviau atkurti, jei buvo išsaugota kompiuteryje. Blogiausia, kai prarandami dokumentai su muitinės plombomis – tada procedūros žymiai sudėtingesnės. Todėl visada – kopijos, kopijos, kopijos. Kiekvienam atvejui.

Kainos – veža krovinius iš Roterdamo

11. Kas įtakoja krovinių pervežimo kainą?

Viskas. Atstumas, krovinio svoris, tūris, pobūdis, sezonas, kuro kaina, kelių mokesčiai, draudimas, papildomos paslaugos – pakrovimas, iškrovimas, sandėliavimas. Ir dar vienas dalykas, apie kurį mažai kas kalba – grįžtamojo reiso užimtumas. Jei vežėjas gali rasti krovinį atgal, jūsų kaina bus mažesnė. Jei ne – krovinys padengia abi keliones. Tai ypač aktualu su Roterdamu, nes iš Lietuvos į Nyderlandus daugiau krovinių nei atvirkščiai. Todėl kartais pigiau vežti savaitės viduryje, kai yra daugiau reisų. Savaitgaliais ir pirmadieniais – brangiau, nes paklausa didesnė.

12. Kaip sutaupyti krovinių pervežimui?

Pirma – lankstumas su laiku. Jei negalite palaukti savaitę, mokėsite daugiau. Antra – tinkamas pakavimas. Blogai supakuotas krovinys gali užimti daugiau vietos, ir jūs mokėsite už tuščią erdvę. Trečia – tikslūs matavimai. Jei nurodysite mažesnius matmenis, o krovinys bus didesnis – kaina perskaičiuota su antkainiu. Ketvirta – konsolidacija. Jei nesate skubu, palaukite, kol prisipildys sunkvežimis. Penkta – draudimas. Taip, draudimas kainuoja, bet krovinio praradimas be draudimo kainuos daug daugiau. Tai ne sutaupymas, tai rizika, kurios neverta imtis.

13. Ar yra paslėptų mokesčių?

Pas mus – ne. Bet pasitaiko vežėjų, kurie pradžioje pasako mažą kainą, o paskui prideda už tai, už aną. Todėl visada prašome galutinės kainos pasiūlymo su visais mokesčiais. Klauskite apie: pakrovimo/iškrovimo mokesčius, laukimo mokesčius (jei krovinys nebus paruoštas laiku), papildomus mokesčius už pavojingą krovinį, draudimą. Kartais žmonės nustemba, kad reikia mokėti už vairuotojo laukimą – bet jei terminalas vėluoja 3 valandas su dokumentais, vairuotojas negali sėdėti dykai. Tai nėra paslėptas mokestis, tiesiog nepamąstyta išlaidos dalis.

14. Kada kainos kyla?

Yra keli faktoriai. Sezoninis pakilimas – vasara, prieš Kalėdas. Kuro kainos padidėjimas – tai tiesiogiai veikia transporto kainą. Eilės pasieniuose – nors tarp ES šalių jų nėra, bet jei krovinys keliauja toliau, gali būti. Nauji kelių mokesčiai – Olandija ir Vokietija periodiškai kelia mokesčius sunkvežimiams. Ir dar – uosto perkrovimas. Jei Roterdamo uostas perkrautas, terminalo mokesčiai gali padidėti, kas atsispindi jūsų kainos pasiūlyme. Šiuo metu, 2024 metais, situacija stabili, bet niekas negali prognozuoti, kas bus po pusmečio. Todėl jei turite galimybę – užsakykite dabar, kol kainos stabilios.

15. Kaip derėtis dėl kainos?

Derėtis galima, bet reikia realistiškų lūkesčių. Vežėjas negali vežti nuostolingai. Bet jei turite reguliarius krovinius – taip, galima tartis dėl nuolaidos. Jei krovinys didelis – taip, galima tikėtis geresnės kainos vienetui. Jei esate lankstus su laiku – taip, galima rasti pigesnių variantų. Bet prašyti 50 proc. nuolaidos be jokio pagrindo – tai ne derėjimasis, tai nesupratimas rinkos. Geriausias būdas – gauti kelis pasiūlymus, palyginti, ir tada kalbėti. Mes gerbiame klientus, kurie žino savo krovinių vertę ir klausia konkrečių klausimų. Tie, kurie tik sako „padarykite pigiau", – ne tiek daug.

Terminai – krovinių gabenimas iš Roterdamo

16. Per kiek laiko krovinys pasiekia Lietuvą?

Sunkvežimiu – 2-4 dienos, priklausomai nuo to, ar pilnas krovinys, ar dalinis. Su keltu per Baltijos jūrą – 3-5 dienos, įskaitant kelionę keltu. Geležinkeliu – ilgiau, apie 5-7 dienas, bet pigiau dideliems kroviniams. Oro transportu – kitą dieną, bet kainuoja kelis kartus daugiau. Dažniausiai naudojame kelių transportą, ir paprastai krovinys iš Roterdamo į Vilnių atvyksta per 2-3 dienas, jei viskas sklandžiai. Bet „sklandžiai" yra raktinis žodis. Vieną kartą dėl Vokietijos kelio remonto sunkvežimis užtruko papildomą dieną – aplinkkelis per pusę šalies. Tokių dalykų negali numatyti.

17. Ar galima sekti krovinį?

Taip, mes siūlome sekimo paslaugą. Galite matyti, kur yra jūsų krovinys realiu laiku, per mūsų sistemą arba paprašyti, kad atnaujintumėte kas kelias valandas. Su pilnais kroviniais tai paprasta – vienas sunkvežimis, vienas vairuotojas, vienas GPS. Su konsoliduotais – sudėtingiau, bet irgi įmanoma. Tiesa, ne visada GPS veikia tobulai – ypač jei krovinys pravažiuoja per zonas su prastu ryšiu. Kartais vairuotojas praneša tik po poros valandų. Bet bendrai – sistema veikia, ir dauguma klientų ja naudojasi. Tiems, kas nemėgsta technologijų – visada galima skambinti ir klausti.

18. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja?

Priklauso nuo priežasties. Jei dėl mūsų kaltės – kompensuojame. Jei dėl force majeure – stichinė nelaimė, streikas, pandemija – tada situacija kitokia. Svarbu pranešti kuo greičiau, kad galėtume ieškoti sprendimo. Kartais galime pakeisti maršrutą, kartais pakeisti transportą. Bet ne visada. Vienas atvejis: krovinys iš Roterdamo užstrigo dėl vairuotojo ligos – turėjome siųsti kitą sunkvežimį, ir krovinys vėlavo 2 dienas. Kompensavome dalį transporto išlaidų, klientas suprato. Bet pasitaiko ir taip, kad klientas reikalauja neįmanomo – pavyzdžiui, kad per naktį atvežtume krovinį, kuris yra pusėje Vokietijos. Tokiais atvejais tiesiog sakome tiesą.

19. Kaip planuoti krovinių pervežimą prieš šventes?

Prieš Kalėdas – tai pats įtempčiausias laikotarpis. Visi nori, kad krovinys atvyktų iki gruodžio 20-24 dienos. Rezervuokite bent 3-4 savaites iš anksto, ypač jei krovinys didelis. Terminalai Roterdame užversti, vairuotojų trūksta, keltai pilni. Kainos kyla 20-30 procentų. Be to, yra problemų su sandėliavimu – jei gavėjas atostogauja, krovinys gali stovėti sandėlyje, ir už tai reikės mokėti. Todėl planuokite iš anksto, sutarkite su gavėju dėl pristatymo datos, ir būkite pasiruošę, kad kažkas gali ne pagal planą. Pernai vienas klientas užsisakė gruodžio 10 dieną – tiesiog per vėlai. Krovinys atvyko tik po Naujųjų metų.

20. Ar savaitgaliais vežama?

Taip, bet su apribojimais. Vairuotojai turi vairavimo valandų limitus, ir jie negali dirbti septynias dienas per savaitę. Be to, terminalai Roterdame sekmadieniais dažniausiai nedirba, arba dirba sutrumpintai. Taigi, jei krovinys turi būti paimtas sekmadienį – gali tekti laukti pirmadienio. Kita vertus, keli transportas savaitgaliais mažiau apkrautas, todėl kartais greičiau pravažiuojama. Svarbu suderinti laiką su visais – siuntėju, gavėju, terminalu, vairuotoju. Paprastai mes stengiamės planuoti taip, kad pagrindiniai veiksmai vyktų darbo dienomis, o savaitgaliais – tik kelyje.

Papildomos paslaugos – veža krovinius iš Roterdamo

21. Ar siūlote sandėliavimo paslaugas?

Taip, tiek Roterdame, tiek Lietuvoje. Roterdame sandėliuojame, jei krovinys atvyksta anksčiau laiko arba jei gavėjas dar nėra pasiruošęs priimti. Lietuvoje – panašiai. Sandėliavimo kaina priklauso nuo tūrio ir laikotarpio. Pirmos kelios dienos kartais nemokamos, bet tai priklauso nuo sutarties. Svarbu žinoti, kad sandėliavimas turi savo rizikas – krovinys gali būti pažeistas, pavogtas (retai, bet pasitaiko), arba tiesiog užmirštas. Todėl mes rekomenduojame kuo greičiau atsiimti krovinį. Vienas atvejis: krovinys stovėjo mūsų sandėlyje 3 mėnesius – klientas tiesiog pamiršo. Galiausiai atsiminė, bet jau reikėjo mokėti nemažą sandėliavimo mokestį.

22. Ar padedate su pakrovimu ir iškrovimu?

Taip, turime žmonių, kurie gali padėti. Bet tai papildoma paslauga ir papildomas mokestis. Jei krovinys lengvas – dėžės iki 30 kg – vairuotojas gali padėti be papildomo mokesčio. Bet jei kalbame apie paletes, sunkią įrangą, baldus – reikia papildomos pagalbos. Ir specialios įrangos – krautuvo, keltuvo. Kartais klientai bando sutaupyti ir krauna patys – gerai, jei yra keli žmonės ir jie žino, ką daro. Blogai, jei vienas bando pakrauti šaldytuvą ir susižeidžia. Tokių atvejų mačiau ne vieną. Todėl visada rekomenduoju – jei neturite patirties, geriau samdykite profesionalus.

23. Ar galima pervežti pavojingus krovinius?

Galima, bet su specialiomis sąlygomis. Pavojingi krovinius (ADR kategorija) turi būti vežami specialiu transportu, su specialiais leidimais, specialiai apmokytais vairuotojais. Tai kainuoja daugiau ir užtrunka ilgiau. Negalima paprasčiausiai įmesti chemikalų dėžės į paprastą sunkvežimį – tai nelegalu ir pavojinga. Mes galime padėti organizuoti tokius pervežimus, bet reikia visą informaciją iš anksto. Klasifikacija, saugos duomenų lapai, tinkamas pakavimas – viskas turi atitikti reikalavimus. Vieną kartą gavome užklausą pervežti „šiek tiek dažų" – paaiškėjo, kad tai 200 litrų degių dažų. „Šiek tiek."

24. Ar teikiate muitinės tarpininko paslaugas?

Tiesiogiai – ne, bet bendradarbiaujame su patikimais muitinės tarpininkais ir galime nukreipti pas tinkamą specialistą. Muitinės procedūros gali būti sudėtingos, ypač jei krovinys specialus arba jei pirmą kartą susiduriate su tuo. Geras tarpininkas vertas savo kainos – jis sutaupo laiką, nervus, o kartais ir pinigus. Blogas tarpininkas gali sukelti problemų, kurios kainuos daugiau nei pati paslauga. Todėl rekomenduojame tik tuos, kuriais pasitikime. Ir visada patariame – nesistenkite patys tvarkyti muitinės procedūrų be patirties. Tai vienas tų atvejų, kur taupymas gali brangiai kainuoti.

25. Kaip elgtis su sugadintu kroviniu?

Pirma – nefiksuokite priėmimo be pastabų. Jei matote pažeidimą – užrašykite tai važtaraštyje. Antra – fotografuokite. Trečia – pranešite mums per 24 valandas. Mes peržiūrėsime situaciją, ir jei pažeidimas mūsų kaltė – kompensuosime. Bet jei priėmėte krovinį be pastabų, o po trijų dienų pranešate apie pažeidimą – situacija sudėtingesnė. Draudimas taip pat gali atsisakyti kompensuoti, jei nėra aišku, kada pažeidimas įvyko. Todėl – visada patikrinti, visada užfiksuoti, visada pranešti. Tai ne tik formalumas – tai jūsų apsidraudimas.

Išvada

Krovinių pervežimas iš Roterdamo – tai ne vienas skambutis ir viskas sutvarkyta. Tai procesas, kuriam reikia pasiruošimo, informacijos ir komunikacijos. Svarbiausia – žinoti, ką vežiate, kada reikia, ir kiek galite skirti. Ir dar – pasitikėti vežėju, bet ir tikrinti patys. Mes stengiamės būti skaidrūs, bet negalime numatyti visko. Geriausi pervežimai būna tie, kai klientas aktyviai dalyvauja procese – klausia, tikrina, planuoja. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.