Prekių vežimas iš Amsterdamo – patikimas transportavimas į Lietuvą

Pradėsiu taip – prekių vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą, tai ne šiaip kelių kilometrų tarp šalių reikalas. Čia reikia suprast, kad Amsterdamas yra vienas didžiausių logistikos centrų visoje Europoje, tad poreikis vežti prekes iš ten į Baltijos regioną tik didėja. Aš dirbu šitoje srityje jau ne vienerius metus, ir galiu pasakyt, kad kiekvienas užsakymas vistiek kažkuo skiriasi nuo kito – vieną kartą tai bus skubus siuntos siuntimas, kitą kartą visa sandėlio prekių partija. Dažniausiai žmonės klausia kainos, bet svarbesnis dalykas yra patikimumas. Nes jei prekės nepasieks laiku, nuostoliai bus didesni nei bet koks kainų skirtumas. Aišku, ne viskas vyksta sklandžiai – būna ir vėlavimų, ir nesusipratimų su dokumentais, bet apie tai šiek tiek vėliau. Kviečiu perskaityti, kas aktualu.

Kaina – krovinių vežimo iš Amsterdamo kaštai

1. Kiek kainuoja prekių vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kaina labai priklauso nuo to, ką konkrečiai vežame. Jei kalbame apie dalinį krovinį – maždaug 1.5-2 kubinių metrų prekių – tai orientuotina kaina būtų apie 400-600 eurų. Bet čia reikia suprasti, kad tai tik bendras rėžis. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį turėjome užsakymą vežti elektronikos prekes iš Amsterdamo pietinio sandėlio į Vilnių. Klientas pradžioje sakė, kad bus dvi paletės, o paskui paaiškėjo, kad viena papildoma ir ji sunkesnė nei kitos. Tokiose situacijose kaina truputį keičiasi, nes reikia perskaičiuoti svorio koeficientą. Skaičiuojant pagal šiandieninius tarifus, pilnas krovinys (~33 paletės) iš Amsterdamo į Vilnių kainuoja apie 1800-2400 eurų.

2. Ar krovinio svoris paveikia galutinę kainą?

Taip, ir daugiau negu kai kurie mano. Transporto įmonės paprastai naudoja vadinamąjį „volumetrinį svorį" – tai specifinė formulė, kuri atsižvelgia tiek į faktinį svorį, tiek į užimamą tūrį. Tarkim, jei vežate lengvas, bet didelės apimties prekes – pavyzdžiui, tuščius plastikinius konteinerius – skaičiuojama bus pagal tūrį, ne pagal svorį. O atvirkštinė situacija: sunkios, bet kompaktiškos prekės – kaip metalo gaminiai ar mašinų dalys – tada skaičiuojama pagal faktinį svorį. Iš Amsterdamo dažnai vežame ir viena, ir antra. Kartais būna keistų atvejų, kai krovinys pagal svorį vos telpa į sunkvežimį, bet pagal tūrį atrodo vos užpildo pusę.

3. Ar yra kažkokie paslėpti mokesčiai, apie kuriuos iš anksto nepranešama?

Iš principo, patikimos įmonės jokių paslėptų mokesčių neturi. Bet yra tam tikrų situacijų, kurios gali papildomai kainuoti. Pavyzdžiui, jei krovinys turi būti pakrautas ne iki 17 valandų kaip buvo sutarta, o vėliau, nes sandėlyje įvyko kažkoks nesusipratimas – kai kurios transporto įmonės pritaiko laukimo mokestį, paprastai apie 30-50 eurų už valandą. Taip pat būna atvejų, kai reikia papildomai mokėti už krovinio draudimą, ypač jei tai vertingos prekės – elektronika, vaistai ar brangūs mechanizmai. Aš asmeniškai visada rekomenduoju iš karto klausti visų sąlygų, kad nebūtų netikėtumų. Kiti, tiesa, tą pamiršta padaryti, o paskui pyksta.

4. Kaip sumažinti transportavimo išlaidas iš Amsterdamo?

Vienas iš efektyviausių būdų – konsoliduoti krovinį su kitais siuntėjais. Tai vadinama daliniu kroviniu, kai viename sunkvežimyje vežamos kelios skirtingų užsakovų prekės. Iš Amsterdamo į Baltijos šalis tokie reisai vyksta praktiškai kiekvieną savaitę, tad galima rasti tinkamą variantą. Kitas būdas – planuoti iš anksto. Skubių vežimų kainos visada yra 30-50 procentų didesnės, nes reikia ieškoti papildomos mašinos arba keisti maršrutą. Trečias dalykas – tinkamai paruošti krovinį. Jei prekės sukomplektuotos netvarkingai, užima daugiau vietos nei turėtų, tai automatiškai didina kainą. Kartais net smulkmenos gali padėti – kaip tinkamas palečių išdėstymas.

Dokumentai – prekių vežimo iš Amsterdamo formalumai

5. Kokių dokumentų reikia prekių vežimui iš Amsterdamo į Lietuvą?

Priklauso nuo prekių rūšies, bet pagrindiniai dokumentai yra šie: CMR važtaraštis, sąskaita faktūra (commercial invoice), pakavimo sąrašas (packing list) ir, jei tai ES viduje – jokių papildomų muitinės dokumentų nereikia, nes Lietuva ir Nyderlandai abi yra ES narės. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei vežate maisto produktus arba gyvūninės kilmės prekes, reikia veterinarinio sertifikato. Jei vežate pavojingas prekas – ADR dokumentus. Vienas mano pažįstamas kartą vežė chemijos gaminius iš Amsterdamo ir pamiršo užpildyti tinklalapį „Transport Emergency Card" – tai jo krovinys užstriko pasienyje dviem dienoms. Smulkmenos, bet svarbios.

6. Ar reikia užpildyti T1 ar T2 deklaraciją vežant iš Nyderlandų?

Ne, jei vežate prekes ES viduje. T1 ir T2 deklaracijos naudojamos tik tada, kai krovinys kerta ES išorės sieną arba jei yra specialios muitinės procedūros. Nyderlandai – Lietuva yra grynas ES vidinis maršrutas, tad jokių tranzitinių deklaracijų pildyti nereikia. Tačiau yra viena išimtis: jei prekės kilusios ne iš ES – pavyzdžiui, atvežtos iš Kinijos į Amsterdamo uostą ir neįvežtos į ES laisvą apyvartą – tada taip, reikia T1 deklaracijos tol, kol prekės pasieks galutinį paskirties punktą. Tokių atvejų pasitaiko, bet ne labai dažnai. Paprastai logistikos įmonės pačios tvarko šiuos reikalus.

7. Ką daryti, jei CMR važtaraštyje padaryta klaida?

Pirma – nepanikuoti. Klaidos pasitaiko dažniau, nei galvojate. CMR važtaraštis yra gyvas dokumentas, ir jame gali būti korekcijų. Svarbiausia, kad bet koks pakeistimas būtų patvirtintas abiejų šalių – tiek siuntėjo, tiek gavėjo – parašais. Jei klaida pastebėta dar nepradėjus transportuoti, paprasčiausiai anuliuokite seną važtaraštį ir sukurkite naują. Jei krovinys jau kelyje – reikia susisiekti su vežėju, kad jis sustotų artimiausiame punkte ir sutvarkytų dokumentus. Praktikoje yra buvę atvejų, kai dėl neteisingai nurodyto prekių kodo krovinys buvo sulaikytas Vokietijos kontrolės punkte. Tai kainavo papildomą dieną ir kelis šimtus eurų. Žodžiu, tikslumas pirmiausia.

8. Ar reikalingas EX1 eksporto dokumentas vežant prekes iš Amsterdamo?

Ne, jei prekės yra ES vidaus prekybos dalis. EX1 – tai eksporto deklaracija, kuri reikalinga tik tada, kai prekės išvežamos už ES ribų. Kadangi Lietuva yra ES narė, jokio eksporto dokumento iš Nyderlandų pusės nereikia. Bet yra vienas niuansas: jei jūsų įmonė nori gauti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atleidimą dėl prekių eksporto, tada reikia specialios procedūros net ES viduje. Tai labiau apskaitos klausimas negu transporto, bet kartais susipainioja. Geriausia pasitikrinti su savo buhalteriu arba mokesčių konsultantu, ypač jei vežate didelės vertės prekes.

Laikas – prekių vežimo iš Amsterdamo terminai

9. Kiek laiko užtrunka prekių vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą?

Įprastomis sąlygomis – 2-3 dienos. Atstumas nuo Amsterdamo iki Vilniaus yra apie 1500 kilometrų, ir sunkvežimis vidutiniškai nuvažiuoja 800-900 km per dieną, atsižvelgiant į vairuotojų poilsio reikalavimus. Todėl paprasčiausias maršrutas – Amsterdamas → Vokietija (A2/A7) → Lenkija → Lietuva – trunka maždaug 24-30 valandų gryno važiavimo laiko. Bet pridėjus pakrovimą, iškrovimą, muitinės patikras (jei reikia), gaunasi 2-3 dienos. Skubiam vežimui galima sutrumpinti iki 1.5 dienos, bet tai brangiau ir ne visada įmanoma, ypač savaitgaliais, kai kai kurie sandėliai nedirba.

10. Ar galima sekti krovinio buvimo vietą realiuoju laiku?

Taip, dauguma rimtų transporto įmonių turi GPS sekimo sistemas. Galite gauti nuorodą, kurią atsidarę matote, kur konkrečiai yra sunkvežimis. Bet reikia suprasti, kad ne visos įmonės siūlo tą pačią sekimo kokybę. Vienos suteikia tikslų adresą, kitos – tik apytikslį regioną. Yra buvę atvejų, kai įmonė žadėjo realaus laiko sekimą, bet klientas gaudavo atnaujinimus tik kas 6-8 valandas. Tai erzina, ypač kai krovinys skubus. Aš visada patariu prieš užsakant pasitikslinti, kokia konkrečiai sekimo sistema naudojama ir ar galėsite gauti nuolatinius atnaujinimus. Kartais verta sumokėti truputį daugiau už geresnę paslaugą.

11. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja dėl eismo ar prastų oro sąlygų?

Tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Paprastai vežėjas praneša apie galimą vėlavimą kuo anksčiau ir priežastį. Jei vėlavimas atsiranda dėl force majeure – pavyzdžiui, sniego audros Vokietijoje ar avarijos kelyje – vežėjas neatsako už nuostolius. Bet jei vėlavimas atsiranda dėl vežėjo kaltės – pavyzdžiui, netinkamai suplanuotas maršrutas ar vairuotojo ligos – tada galima reikalauti kompensacijos. Tiesa, praktikoje tai ne visada paprasta. Vienas mūsų klientas laukė krovinio iš Amsterdamo keturias dienas vietoj dviejų, nes sunkvežimis sugedo Lenkijoje. Kompensaciją gavo, bet tai užtruko kelis mėnesius. Gyvenimas.

Pakrovimas – prekių paruošimas Amsterdamo sandėliuose

12. Kaip tinkamai paruošti prekes pakrovimui Amsterdame?

Pirmas dalykas – prekės turi būti ant standartinių EUR palečių (120x80 cm arba 120x100 cm). Jei prekės nestandartinės, reikia specialaus pakavimo. Antras dalykas – kiekviena pakuotė turi būti aiškiai pažymėta: gavėjo adresas, kontaktinis telefonas, prekių turinys ir kiekis. Trečias dalykas – sunkesnės dėžės apačioje, lengvesnės viršuje. Skamba akivaizdžiai, bet patikėkit, mačiau atvejų, kai sunki mašinų detales deda virš lengvų plastikinių komponentų. Rezultatas – sutraiškytos prekės ir nemalonūs pokalbiai su klientais. Dar vienas patarimas: jei prekės jautrios drėgmei, naudokite plastikinį įpakavimą arba silikagelio paketus.

13. Ar vežėjas padeda pakrauti prekes Amsterdame?

Paprastai vežėjas atvyksta su savo sunkvežimiu, bet pakrovimas yra siuntėjo atsakomybė, nebent sutarta kitaip. Dauguma Amsterdamo sandėlių turi savo pakrovimo įrangą – krautuvus, liftus, rampų sistemas. Tačiau yra situacijų, kai reikia papildomos pagalbos. Pavyzdžiui, jei sandėlyje nėra pakrovimo rampos ir sunkvežimis negali privažiuoti prie dokos – reikia rankinio pakrovimo, o tai užtrunka ilgiau. Yra buvę atvejų, kai klientas nenurodė, kad sandėlis yra trečiame aukšte be lifto, o pakrovinys sveria 200 kilogramų. Tokiais atvejais vežėjas gali atsisakyti arba paprašyti papildomo mokesčio už pagalbą.

14. Ką daryti, jei prekių kiekis nesutampa su dokumentuose nurodytu?

Tai gana dažna problema, ypač dideliuose sandėliuose, kur prekės surenkamos skirtingų darbuotojų. Pirmiausia – reikia užfiksuoti neatitikimą CMR važtaraštyje. Vairuotojas pažymi, kiek faktiškai pakrauta, ir siuntėjas tai patvirtina parašu. Jei trūksta prekių, vairuotojas veža tiek, kiek yra, o likusios prekės siunčiamos vėliau. Jei prekių daugiau, nei nurodyta – reikia spręsti vietoje: ar priimti papildomas prekes (ir perskaičiuoti kainą), ar palikti sandėlyje. Tokių situacijų būna, bet jos išsprendžiamos. Blogiau, kai neatitikimas pastebimas tik Lietuvoje, kai krovinys jau atiduotas gavėjui.

Lietuva – prekių pristatymas į galutinį tašką

15. Kuriose Lietuvos miestuose dažniausiai pristatomos prekės iš Amsterdamo?

Daugiausia prekių iš Amsterdamo keliauja į Vilnių – tai pagrindinis logistikos centras Lietuvoje. Antras pagal populiarumą – Kaunas, kuris yra svarbus dėl savo geografinės padėties ir didelio pramonės sektoriaus. Trečias – Klaipėda, ypač jei prekės iš Amsterdamo uosto keliauja toliau į Skandinavijos šalis per Klaipėdos uostą. Taip pat dažnai vežame į Šiaulius ir Panevėžį, bet rečiau. Įdomus dalykas – pastaraisiais metais pastebėjome augančią paklausą mažesniuose miestuose: Alytuje, Marijampolėje, Utenoje. Matyt, elektroninė prekyba plėtojasi ir regionuose.

16. Ar prekės pristatomos iki durų, ar tik iki sandėlio?

Priklauso nuo sutarties. Yra du pagrindiniai variantai: „door-to-door" (nuo durų iki durų) ir „terminal-to-terminal" (nuo terminalo iki terminalo). Pirmas variantas patogesnis, bet brangesnis – vežėjas atvyksta į siuntėjo adresą Amsterdame, paima krovinį ir pristato tiesiai gavėjui Lietuvoje. Antras variantas reiškia, kad siuntėjas pats turi pristatyti prekes į terminalą Amsterdame, o gavėjas – atsiimti iš terminalo Lietuvoje. Tai pigiau, bet reikia papildomos logistikos. Kartais naudojamas ir „door-to-terminal" variantas – pavyzdžiui, prekės paimamos iš Amsterdamo sandėlio, bet pristatomos tik iki Kauno logistikos centro, iš kurio gavėjas pats pasiima.

17. Ką daryti, jei gavėjas Lietuvoje neatsiliepia pristatymo metu?

Tai nutinka dažniau, nei norėtųsi. Vairuotojas skambina gavėjui, o tas neatsiliepia. Tada vežėjas turi kelis variantus: palaukti (bet tai kainuoja pinigus), grįžti su kroviniu (dar brangiau) arba palikti prekes saugojimo vietoje. Dauguma įmonių sudaro iš anksto sutartą grafiką, kada prekės bus pristatytos, ir prašo gavėjo būti pasiekiamam. Bet gyvenime būna visko – gavėjas susirgo, išvažiavo, pamiršo. Todėl visada rekomenduoju nurodyti bent du kontaktinius asmenis – vieną pagrindinį ir vieną atsarginį. Tai išsprendžia 90 procentų tokių problemų.

Rizika – prekių vežimo iš Amsterdamo pavojai

18. Kaip apsaugoti prekes nuo sugadinimo transportavimo metu?

Pirmiausia – tinkamas pakavimas. Antra – draudimas. Trečia – patikima transporto įmonė. Bet net ir turint visus tris, rizika išlieka. Keliuose nutinka visko: staigus stabdymas, duobės, avarijos. Vienas mano kolega vežė stiklo gaminius iš Amsterdamo – specialiai supakavo, specialiai pažymėjo, bet Lenkijos autostradoje sunkvežimis įvažiavo į gilią duobę ir pusė krovinio sudužo. Draudimas padengė nuostolius, bet procesas užtruko kelis mėnesius. Todėl svarbu ne tik drausti, bet ir aiškiai nurodyti draudimo sąlygas. Kartais pigiausias draudimas nepadengia visų nuostolių, ir tada prasideda teisiniai ginčai.

19. Ar prekės draudžiamos automatiškai, ar reikia papildomai prašyti?

Ne, prekės nėra draudžiamos automatiškai standartinėmis sąlygomis. Vežėjas turi CMR draudimą, kuris dengia atsakomybę už krovinio praradimą ar sugadinimą, bet tik iki tam tikros sumos – paprastai apie 8.33 SDR (specialios skolinimosi teisės) už kilogramą bruto svorio. SDR kursas keičiasi, bet dabar tai apie 10 eurų už kilogramą. Tai reiškia, kad jei jūsų 100 kg krovinys vertas 5000 eurų, o jis sugadinamas, draudimas atlygins tik apie 1000 eurų. Todėl brangios prekės visada reikia drausti papildomai. Štai kodėl elektronikos, medicinos prietaisų ar meno kūrinių vežimas visada turi specialų draudimą.

20. Kas atsako už prekes, jei jos dingsta transportavimo metu?

Pagal CMR konvenciją, vežėjas atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą nuo pakrovimo momento iki iškrovimo momento. Tačiau yra keletas išimčių: jei prekės dingo dėl siuntėjo kaltės (netinkamas pakavimas, klaidingas deklaravimas), vežėjas gali atsisakyti atsakomybės. Taip pat jei prekės pavogtos ir vežėjas įrodo, kad imėsi visų reikiamų saugumo priemonių, atsakomybė gali būti sumažinta. Praktikoje, jei prekės dingsta, pirmiausia reikia kreiptis į vežėją raštu, pateikti pretenziją per 7 dienas (o jei paslėptas defektas – per 21 dieną), o tada spręsti derybomis arba teisme. Tai nemalonus procesas, bet sistema veikia.

Specifika – skirtingų prekių vežimo ypatumai

21. Kaip vežami greitai gendantys produktai iš Amsterdamo?

Greitai gendančioms prekėms reikia specialių transporto priemonių – šaldytuvų sunkvežimių, vadinamųjų „reefer truck". Temperatūra turi būti nuolat palaikoma pagal prekių reikalavimus. Pavyzdžiui, pieno produktams reikia +2°C iki +4°C, šviežioms daržovėms – +4°C iki +8°C, užšaldytoms prekėms – -18°C ar žemesnės. Iš Amsterdamo dažnai vežame olandiškus sūrius – jie turi būti vežami pastovioje temperatūroje, kitaip praranda kokybę. Yra buvęs atvejis, kai dėl šaldytuvo gedimo pusė sunkvežimio sūrių sugedo per pusę kelio iki Lietuvos. Klientas labai supyko, ir suprantu jį – tai buvo užsakymas Kalėdoms. Tokių dalykų reikia vengti bet kokia kaina.

22. Kaip vežamos pavojingos prekės (ADR) iš Amsterdamo?

Pavojingų prekių vežimas turi būti atliekamas pagal ADR (Accord européen relatif au transport international des marchandises Dangereuses par Route) taisykles. Tai reiškia specialų transportą, specialiai apmokytus vairuotojus, specialius dokumentus ir žymėjimą. Iš Amsterdamo dažnai vežame chemijos pramonės prekes – tirpiklius, dažus, klijus. Kiekvienas pavojingų prekių tipas turi savo UN numerį, klasę, pakavimo grupę. Pavyzdžiui, dažai – tai paprastai UN1263, 3 klasė (degūs skysčiai). Tokių krovinių negalima vežti per gyvenamuosius rajonus, reikia specialių leidimų, ir draudimas yra gerokai brangesnis. Vien klaida dokumentuose gali reikšti baudą iki kelių tūkstančių eurų.

23. Kaip vežamos nestandartinės prekės – ilgos, sunkios ar labai didelės?

Nestandartiniams kroviniams – vadinamajam „oversized cargo" arba „project cargo" – reikia specialaus leidimo, specialaus transporto ir kartais net konvojaus. Pavyzdžiui, jei vežate vėjo jėgainės sparną iš Olandijos, kurio ilgis yra 60 metrų, tai reikia ne tik specialaus žemo važiuoklės priekabos, bet ir kelių policijos eskorto, maršruto suderinimo su kelių tarnybomis, ir kai kurių tiltų aukščio patikrinimo. Iš Amsterdamo tokių vežimų pasitaiko retai, bet pasitaiko. Paprasčiau yra su vidutiniais nestandartiniais kroviniais – kaip ilgos plieninės sijos ar didelių gabaritų įrengimai. Tokiems užtenka padidintos priekabos ir maršruto suderinimo su kelių administracija.

Įmonė – prekių vežimo įmonės pasirinkimas

24. Kaip išsirinkti patikimą transporto įmonę prekių vežimui iš Amsterdamo?

Pirmas dalykas – patikrinkite, ar įmonė turi galiojantį leidimą tarptautiniam krovinių vežimui. Lietuvoje tokius leidimus išduoda Lietuvos transporto saugos administracija. Antras dalykas – paklauskite rekomendacijų. Trečias dalykas – patikrinkite atsiliepimus internete, bet atsargiai – ne visi atsiliepimai yra tikri. Ketvirtas dalykas – susitarkite dėl aiškių sąlygų: kaina, laikas, draudimas, atsakomybė. Penktas dalykas – pradėkite nuo mažo užsakymo. Jei įmonė gerai dirba su mažu kroviniu, greičiausiai gerai dirbs ir su dideliu. O jei ne – geriau sužinoti su maža rizika. Aš asmeniškai vengiu įmonių, kurios žada „viską ir iškart" – tokių pažadų dažniausiai nesilaikoma.

25. Ar verta naudotis tarpininkais vežant prekes iš Amsterdamo?

Tai priklauso nuo situacijos. Tarpininkas gali būti naudingas, jei jūs neturite patirties logistikos srityje – jis suras geriausią vežėją, suderins sąlygas, sutvarkys dokumentus. Bet tarpininkas taip pat uždirba savo maržą, paprastai 10-20 procentų nuo vežimo kainos. Jei vežate reguliariai ir dideliais kiekiais, gali būti ekonomiškiau dirbti tiesiogiai su transporto įmonėmis. Bet jei vežate retai, vieną ar du kartus per metus, tarpininkas gali sutaupyti jūsų laiką ir nervus. Vienas mano pažįstamas verslininkas iš Kauno naudojasi tarpininku jau penkerius metus ir yra patenkintas. Kitas pabandė pats organizuoti, bet po kelių nesusipratimų su vežėjais grįžo prie tarpininko.

26. Kokios yra tendencijos prekių vežimo iš Amsterdamo rinkoje 2024-2025 metais?

Pastebiu keletą svarbių tendencijų. Pirma – auga elektroninės prekybos vežimų apimtys. Vis daugiau lietuvių perka prekes iš olandiškų internetinių parduotuvių, ir tos prekės turi būti pristatytos greitai. Antra – didėja reikalavimai ekologijai. Nyderlandai aktyviai skatina ekologišką transportą – elektrinius sunkvežimius, biodegalus. Kai kurios didelės įmonės jau naudoja elektrinius sunkvežimius trumpiems atstumams. Trečia – skaitmenizacija. Vis daugiau procesų automatizuojama – nuo užsakymo iki sekimo. Ketvirta – auga konkurencija tarp transporto įmonių, kas reiškia geresnes kainas klientams. Penkta – geopolitinė situacija keičia maršrutus. Kai kurie vežėjai vengia tam tikrų kelių dėl saugumo sumetimų.

Prekių vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja tiek logistikos žinių, tiek praktinės patirties. Tinkamo vežėjo pasirinkimas, teisingas dokumentų paruošimas ir aiškios sutarties sąlygos yra trys pagrindiniai sėkmės faktoriai. Tikimės, kad ši informacija padės jums priimti teisingus sprendimus.