Krovinių pervežimai Roterdamas Lietuva – viskas, ką reikia žinoti

Roterdamas ir Lietuva – tai du taškai, kuriuos jungia intensyvus krovinių srautas. Nyderlandai yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, ir Roterdamo uostas yra pagrindiniai vartai prekėms, keliaujančioms tarp šių dviejų šalių. Nesvarbu, ar veži lietuviškus baldus į Nyderlandus, ar importuoji olandiškas gėles į Lietuvą – logistikos principai yra panašūs. Bet yra niuansų, kuriuos verta žinoti prieš pradedant. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie krovinių pervežimus maršrutu Roterdamas–Lietuva, remdamasis savo patirtimi.

Maršrutas – krovinių pervežimas tarp Roterdamo ir Lietuvos

1. Koks yra populiariausias maršrutas tarp Roterdamo ir Lietuvos?

Pagrindinis maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją – tai greičiausias kelias, apie 1600 kilometrų iki Vilniaus. Bet „populiariausias“ nebūtinai reiškia „geriausias“ – priklauso nuo to, ką veži. Jei krovinys skubus – važiuojame autostradomis, nors tai brangiau. Jei laiko yra – galima rinktis pigesnį maršrutą. Vienas dalykas, kurį pastebėjome: Vokietijos autostrados aplink Hamburgą ir Berlyną penktadieniais būna baisiai apkrautos. Todėl, jei galima, stengiamės išvengti penktadienio popietės važiavimo per tą ruožą. Kartais geriau išvykti ketvirtadienį vakare nei penktadienį ryte – skamba keistai, bet taip yra.

2. Kiek laiko trunka krovinio pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą?

Įprastai 2–3 darbo dienos. Vilkikas gali nuvažiuoti tą atstumą per 18–20 valandų, bet tai teorinis laikas. Realybėje reikia pridėti pakrovimo laiką, vairuotojų poilsį, galimus vėlavimus. Smulkūs kroviniai, kurie konsoliduojami su kitais, gali užtrukti ilgiau – 3–4 dienas. Skubūs kroviniai – gali būti greičiau, bet kainuoja atitinkamai. Vienas klientas prašė pristatyti iš Roterdamo į Kauną per 48 valandas – pavyko, bet kaina buvo gerokai didesnė. Be to, žiemą keliai gali būti sudėtingesni – sniegas, ledas, ribojimai – ir tai gali pridėti papildomą dieną.

3. Ar vežate krovinius abiem kryptimis?

Žinoma, maršrutas veikia abiem kryptimis. Dažnai vežame iš Lietuvos į Roterdamą ir atgal – tai leidžia optimizuoti kainą, nes transporto priemonė neuždirba tuščia. Lietuvos įmonės eksportuoja į Nyderlandus baldus, medieną, maisto produktus, o importuoja gėles, elektroniką, pramoninę įrangą. Jei tavo krovinys yra atgaline kryptimi – tai gali būti net pigiau, nes ieškome krovinio atgal. Bet ne visada – priklauso nuo to, ar randame krovinį. Jei ne – kaina gali būti didesnė, nes transporto priemonė grįžta tuščia.

4. Kokios pagrindinės problemos kyla kelyje?

Dažniausios – kamščiai Vokietijoje, techniniai gedimai, kartais muitinės patikrinimai. Vokietija turi daug eismo ribojimų – Umwelt zonos, kur reikia žaliųjų lipdukų, greičio ribojimai, remonto darbai. Lenkijos keliai nors ir gerėja, vis dar turi ruožų su prasta danga. Turėjome atvejį, kai vilkikas pradūrė padangą Lenkijos autostradoje – praradome pusę dienos. Olandijos pasienyje kartais būna patikrinimų, bet tai retai. Svarbiausia – turėti atsarginį planą ir neplanuoti pristatymo „ant ribos“. Vieną kartą klientas reikalavo pristatyti tiksliai tam tikrą dieną – pavyko, bet tik todėl, kad išvykome diena anksčiau.

5. Ar galima vežti krovinius jūra tarp Roterdamo ir Klaipėdos?

Galima, ir tai yra geras variantas dideliems ar sunkiems kroviniams. Laivu iš Roterdamo į Klaipėdą trunka 3–5 dienas, bet kaina gali būti mažesnė nei kelių transportu, ypač jei krovinys labai didelis arba labai sunkus. Bet yra niuansų – reikia pakrovimo ir iškrovimo uostuose, o tai kainuoja. Be to, laivai neplaukia kasdien – gali tekti laukti kelias dienas, kol bus laisva vieta. Todėl jūrų transportas tinka tada, kai laiko yra, o krovinys yra didelis. Mažiems kroviniams – vilkikas visada greičiau ir paprasčiau.

Krovinių tipai – kas vežama tarp Roterdamo ir Lietuvos

6. Kokius krovinius dažniausiai vežate iš Roterdamo į Lietuvą?

Įvairius. Nyderlandai yra dideli gėlių augintojai – daug gėlių keliauja į Lietuvą. Taip pat elektronika, buitinė technika, pramoninė įranga, maisto produktai (sūris, jūros gėrybės), chemijos produktai. Vienas iš populiariausių krovinių – gėlės. Jos turi būti vežamos greitai ir tinkamoje temperatūroje – tai reikalauja specialaus transporto. Kitas populiarus krovinys – elektronika. Nyderlandai turi stiprią technologijų pramonę, ir daug įrangos keliauja į Lietuvą. Be to, vežame nemažai baldų – olandiški baldai yra populiarūs Lietuvoje dėl savo dizaino ir kokybės.

7. Ar vežate maisto produktus iš Nyderlandų?

Taip, bet tai reikalauja specialių sąlygų. Maisto produktai turi būti vežami tinkamoje temperatūroje, su visais reikiamais dokumentais – sveikatos sertifikatais, kilmės dokumentais. Nyderlandai yra dideli sūrio, jūros gėrybių, šokolado gamintojai – visa tai keliauja į Lietuvą. Bet maisto produktų pervežimas yra griežtai reglamentuotas – reikia laikytis temperatūros režimo, turėti tinkamą transportą, viską dokumentuoti. Vieną kartą vežėme šviežias gėles be tinkamo temperatūros nustatymo – jos nuvyto kelyje. Po to visada tikriname, ar refrižeratorius veikia tinkamai prieš kiekvieną maisto produktų pervežimą.

8. Ar vežate pavojingus krovinius (ADR) iš Roterdamo?

Taip, bet tai yra atskira paslauga su savo reikalavimais. Roterdamo uostas turi specialius terminalus pavojingiems kroviniams, ir iš ten daug ADR krovinių keliauja į Lietuvą. Pavojingi kroviniai turi būti tinkamai supakuoti, paženklinti ir deklaruoti. Reikia ADR pažymėjimo, specialių dokumentų, kartais specialios transporto priemonės. Jei tavo krovinys yra ADR kategorijos – pasakyk iš anksto. Negalima vežti pavojingo krovinio kaip paprasto – tai ne tik pavojinga, bet ir baudžiama. Mes turime visus reikiamus leidimus, bet reikia žinoti, ką vežame.

9. Ar vežate nestandartinius krovinius?

Vežame, bet reikia apie tai pranešti iš anksto. Nestandartinis krovinys – tai gali būti labai ilgas, labai platus, labai sunkus arba labai aukštas krovinys. Tokiems kroviniams reikia specialaus transporto, specialių leidimų, kartais specialaus maršruto. Vienas klientas iš Roterdamo vežė 15 metrų ilgio plieno sijas – reikėjo specialaus priekabos, leidimų iš kelių tarnybų ir eskorto. Tai kainavo daugiau ir užtruko ilgiau, bet krovinys pasiekė Lietuvą sveikas. Svarbiausia – pasakyti iš anksto, ką veži, kad galėtume pasiruošti.

10. Ar vežate gyvūnus ar gyvūninius produktus?

Gyvūnus – ne, tai visiškai kita sritis. Gyvūninius produktus – taip, bet su sąlygomis. Mėsa, žuvis, pieno produktai turi būti tinkamai supakuoti ir atitikti veterinarinius reikalavimus. Reikia sveikatos sertifikatų, tinkamos temperatūros, specialių konteinerių. Lietuva turi griežtus reikalavimus maisto produktų importui – viskas turi būti dokumentuota. Vieną kartą vežėme sūrį be vieno dokumento – krovinys užstrugo muitinėje, kol dokumentas buvo gautas. Nemalonu, bet išsprendėme. Todėl visada kruopščiai tikriname dokumentus prieš išvykstant.

Dokumentacija – krovinių pervežimui tarp Roterdamo ir Lietuvos

11. Kokių dokumentų reikia krovinio pervežimui iš Roterdamo į Lietuvą?

Pagrindiniai dokumentai: sąskaita faktūra (commercial invoice), pakuočių lapas (packing list) ir CMR važtaraštis. Tai yra minimumas. Be to, priklausomai nuo krovinio tipo, gali reikėti: kilmės sertifikato, sveikatos sertifikato (maisto produktams), ADR deklaracijos (pavojingiems kroviniams), atitikties deklaracijos. Sąskaitoje turi būti aiškiai nurodyta: kas parduoda, kas perka, kokia prekė, kiekis, vertė, HS kodas. Dažniausia klaida – neteisingi HS kodai. Tai gali sukelti problemų muitinėje, net jei ES viduje muitinės formalumų nėra. Mes galime padėti patikrinti dokumentus prieš vežimą.

12. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant iš Nyderlandų į Lietuvą?

Nyderlandai ir Lietuva yra ES viduje, todėl paprastai muitinės deklaracijos nereikia. Bet yra išimčių – pavyzdžiui, jei krovinys yra trečiosios šalies kilmės ir dar nebuvo išmuitintas ES. Arba jei veži akcizines prekes (alkoholis, tabakas). Be to, kai kurie kroviniai gali būti tikrinami atsitiktine tvarka – tai nereiškia, kad kažkas negerai, tiesiog procedūra. Vieną kartą mūsų krovinys buvo patikrintas Lenkijos pasienyje – viskas buvo tvarkoje, bet praradome kelias valandas. Nemalonu, bet taip nutinka.

13. Kaip teisingai užpildyti CMR važtaraštį?

CMR yra tarptautinio krovinių vežimo dokumentas, ir jame turi būti: siuntėjo ir gavėjo duomenys, krovinio aprašymas, svoris, pakuočių skaičius, pristatymo adresas. Skamba paprastai, bet klaidų pasitaiko. Dažniausia – neteisingas gavėjo adresas arba kontaktinis telefonas. Vieną kartą gavėjas Lietuvoje buvo nurodęs seną adresą – vairuotojas važiavo į kitą miesto galą. Dar viena klaida – neaiškus krovinio aprašymas. „Įvairūs daiktai“ nėra tinkamas aprašymas. Reikia konkrečiai: „5 dėžės su elektronikos komponentais“. Mes padedame užpildyti, jei reikia.

14. Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Priklauso nuo to, kokia klaida ir kada pastebėta. Jei pastebėjai prieš išvykstant – pataisyk. Jei pastebėjai, kai krovinys jau kelyje – reikia siųsti pataisytus dokumentus el. paštu. Jei pastebėjai tik Lietuvoje – gali būti problemų. Turėjome atvejį, kai sąskaitoje buvo neteisingas gavėjo pavadinimas – viena raidė skyrėsi. Atrodo smulkmena, bet sandėlis atsisakė priimti krovinį, kol dokumentas nebuvo pataisytas. Užtruko dvi dienas. Todėl visada rekomenduoju patikrinti dokumentus du kartus prieš išvykstant. Mes taip pat patikriname, bet galiausiai atsakomybė tenka siuntėjui.

Kainodara – krovinių pervežimas tarp Roterdamo ir Lietuvos

15. Nuo ko priklauso krovinio pervežimo kaina?

Kainą lemia atstumas, krovinio svoris ir tūris, krovinio tipas, skubumas ir sezoniškumas. Atstumas aiškus – kuo toliau, tuo brangiau. Svoris ir tūris – imamas didesnis iš dviejų rodiklių. Krovinio tipas – pavojingi ar temperatūrai jautrūs kroviniai kainuoja daugiau. Skubumas – greitas pristatymas visada brangesnis. Sezoniškumas – prieš Kalėdas kainos kyla. Be to, kainą veikia kuro kaina – ji svyruoja. Negaliu pasakyti tikslios kainos nežinodamas krovinio detalių, bet orientacinė suma smulkiam kroviniui – 80–200 eurų. Dideliems kroviniams – skaičiuojama kitaip.

16. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo krypties?

Gali skirtis, bet ne visada. Priklauso nuo to, ar randame krovinį atgaline kryptimi. Jei vežame iš Lietuvos į Roterdamą ir randame krovinį atgal – kaina gali būti mažesnė abiem pusėms. Jei ne – kaina gali būti didesnė, nes transporto priemonė grįžta tuščia. Paprastai krovinių srautas iš Lietuvos į Nyderlandus yra didesnis nei atvirkščiai, todėl kartais atgaline kryptimi sunkiau rasti krovinį. Bet tai priklauso nuo sezono ir rinkos situacijos. Vieną pavasarį gėlių srautas iš Nyderlandų buvo toks didelis, kad atgaline kryptimi kainos buvo net mažesnės nei įprastai.

17. Kaip sutaupyti krovinio pervežimo išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirma – konsoliduoti krovinius. Jei siunti mažas siuntas dažnai, geriau sukaupti ir siųsti vieną didesnį krovinį. Antra – planuoti iš anksto. Skubūs pervežimai visada brangesni. Trečia – optimizuoti pakuotę. Jei krovinys užima daugiau vietos nei turėtų – mokėsi už tuščią erdvę. Ketvirta – rinktis lankstesnį pristatymo laiką. Jei gali palaukti kelias dienas – sutaupysi. Penkta – turėti pastovų vežėją. Nuolatiniai klientai visada gauna geresnes sąlygas. Šešta – derėtis. Ypač jei veži reguliariai – visada galima tartis dėl geresnės kainos.

18. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, ir tai dažnai nustebina. Prieš Kalėdas kainos kyla, nes visi nori pristatyti prekes laiku. Panašiai būna pavasarį, kai iš Nyderlandų vežama daug gėlių. Žiemą kainos gali kilti dėl sudėtingesnių kelių sąlygų. Vasarą – dėl atostogų sezono, kai mažiau vairuotojų. Bet tai nėra taisyklė – vieną rudenį staiga išaugo elektronikos paklausa, ir kainos pakilo netikėtai. Todėl, jei gali planuoti iš anksto – planuok. Užsakymas prieš savaitę visada geriau nei užsakymas „vakar“. Be to, jei esi lankstus dėl datos – gali gauti geresnę kainą.

Roterdamo uostas – krovinių srautas

19. Kaip veikia Roterdamo uostas?

Roterdamo uostas yra milžiniškas – jis tęsiasi 40 kilometrų ir turi dešimtis terminalų. Kiekvienas terminalas specializuojasi tam tikruose kroviniuose: konteineriai, birūs kroviniai, skysti kroviniai, ro-ro. Jei tavo krovinys eina per uostą – reikia žinoti, į kurį terminalą. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Vienas klientas man davė adresą „Roterdamo uostas“ – tai kaip pasakyti „Lietuvos miestas“. Reikia tikslaus terminalo pavadinimo, adreso, kontakto asmens. Be to, uoste galioja specialios taisyklės – leidimai, eismo ribojimai, darbo valandos. Mes tai žinome, bet reikia, kad ir klientas žinotų.

20. Kiek kainuoja krovinio paėmimas iš Roterdamo uosto?

Priklauso nuo terminalo ir situacijos. Paprastai paėmimas iš uosto kainuoja daugiau nei paėmimas iš miesto, bet ne visada. Priklauso nuo to, kur tiksliai uoste. Be to, uoste reikia leidimų, o kartais – laukti eilėje. Papildomas mokestis gali būti nuo 30 iki 100 eurų. Vieną kartą laukėme uosto vartuose tris valandas – tai nemokama, bet laikas kainuoja. Todėl visada rekomenduoju planuoti paėmimą iš uosto su laiko atsarga, ypač pirmadieniais ir penktadieniais, kai eilių būna daugiausia.

21. Ar galima paimti krovinį tiesiai iš laivo?

Tai priklauso nuo terminalo ir laivo. Kai kurie terminalai leidžia tiesioginį iškrovimą iš laivo, kiti reikalauja, kad krovinys pirmiau patektų į sandėlį. Paprastai mes paimame krovinį iš terminalo sandėlio, o ne tiesiai iš laivo. Bet jei reikia kažko ypatingo – galime suderinti. Svarbiausia – žinoti, koks laivas, kada atplaukia, ir kokie terminalo reikalavimai. Be to, laivai kartais vėluoja – tai gali turėti įtakos paėmimo laikui. Todėl visada rekomenduoju turėti atsarginį planą.

Procedūros – krovinių pervežimo procesas

22. Kaip užsisakyti krovinio pervežimą iš Roterdamo?

Paprastai. Skambini arba rašai, nurodai krovinio duomenis – svorį, matmenis, ką veži, iš kur ir kur. Mes paskaičiuojame kainą ir terminą. Jei tinka – sudarome sutartį arba užsakymą. Tada atvažiuojame paimti krovinį, vežame, pristatome. Visa tai paprastai užtrunka kelias dienas. Bet yra niuansų. Jei krovinys nestandartinis – reikia daugiau informacijos. Jei reikia specialių leidimų – reikia laiko. Jei dokumentai neparengti – reikia laiko. Todėl geriausia pradėti planuoti bent savaitę prieš norimą paėmimo datą.

23. Kas nutinka, jei krovinys pasimeta?

Tai labai retai nutinka, bet nutinka. Pirmas dalykas – krovinys paprastai nepasimeta, jis tiesiog atsiduria ne ten, kur turėjo būti. Pavyzdžiui, vietoj Kauno nukeliauja į Klaipėdą. Tai skamba baisiai, bet iš tiesų yra išsprendžiama – tiesiog reikia pervežti iš vieno miesto į kitą. Jei krovinys tikrai dingsta – tada veikia draudimas. Mes turime CMR draudimą, kuris padengia nuostolius, bet procesas užtrunka. Svarbiausia – turėti visus dokumentus, kurie įrodo, kas buvo krovinyje ir kokia jo vertė. Be dokumentų draudimas nieko nemokės.

24. Ar galima keisti pristatymo adresą, kai krovinys jau kelyje?

Galima, bet tai kainuoja papildomai ir priklauso nuo to, kiek toli krovinys jau nuvažiavo. Jei krovinys dar Nyderlanduose – pakeisti adresą nesudėtinga. Jei jau Vokietijoje – sudėtingiau. Jei jau beveik Lietuvoje – gali būti, kad paprasčiau pristatyti į pradinį adresą. Turėjome atvejį, kai klientas pakeitė adresą, kai krovinys jau buvo Lenkijoje – pasirodo, gavėjas persikėlė į kitą miestą. Teko keisti maršrutą, ir tai kainavo papildomai. Todėl, jei yra galimybė, kad adresas keisis – pasakyk iš anksto.

Išvada

Krovinių pervežimas tarp Roterdamo ir Lietuvos nėra sudėtingas, kai žinai pagrindus. Maršrutas, dokumentai, kainodara, procedūros – viskas turi savo logiką. Svarbiausia – bendrauti su vežėju atvirai, nurodyti visą informaciją apie krovinį ir planuoti iš anksto. Roterdamas yra pasiekiamas, ir tavo krovinys gali būti Lietuvoje jau po kelių dienų. Jei turi klausimų – klausk. Geriau paklausti prieš vežimą, nei spręsti problemas po to.