Krovinių gabenimas iš Roterdamo – vežame kiekvieną dieną, visus metus

Krovinių gabenimas iš Roterdamo į Lietuvą – tai mūsų kasdienybė. Ne kažkoks retas maršrutas, o reguliarus darbas, kurį atliekame kiekvieną dieną. Roterdamo uostas yra pagrindinis vartai į Europą daugeliui lietuviškų įmonių, todėl paklausa šia kryptimi niekada nesustoja. Dirbame su įvairiausiais kroviniais – nuo mažų siuntų iki pilnų konteinerių, nuo maisto produktų iki pramoninės įrangos. Kiekvieną dieną kažkas vežame. Ir ne todėl, kad taip reikia, o todėl, kad klientai to reikalauja. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie mūsų kasdienius maršrutus ir viską, kas su tuo susiję.

Dažnumas – kasdieniai krovinių pervežimai

1. Ar tikrai vežate krovinius kiekvieną dieną?

Tiesą sakant, taip. Mūsų vilkikai išvyksta iš Roterdamo kasdien – ne metaforiškai, o faktiškai. Turime pakankamai transporto parko, kad galėtume padengti dienos užsakymus, ir sistemą, kuri leidžia greitai suorganizuoti papildomus reisus, jei poreikis išauga. Aišku, sekmadieniais reisų mažiau – bet net tada turime bent vieną transportą kelyje. Ypač daug užsakymų būna pirmadieniais, kai savaitgalio kroviniai susikaupia, ir penktadieniais, kai reikia spėti iki savaitgalio. Mes prisitaikome prie poreikių, o ne atvirkščiai. Todėl – taip, vežame kiekvieną dieną, ir tai nėra tik reklaminis šūkis.

2. Kokia yra kasdienio grafiko tvarka?

Standartinis grafikas toks: vilkikai pradeda krautis Roterdame nuo 6–7 ryto, iki 10 valandos paprastai jau būna pakrauti ir išvyksta. Per dieną pasiekiama Vokietija, vakare – poilsis, ryte toliau. Į Lietuvą atvykstama trečią dieną, priklausomai nuo galutinio taško. Bet čia kalbu apie standartinį variantą. Yra ir greitesnių reisų – jei krovinys skubus, vairuotojas važiuoja su minimaliais poilsiais (pagal reglamentą, aišku), ir gali būti vietoje per 30–36 valandas. Bet tai brangiau ir ne visada įmanoma. Svarbiausia – kad mes turime sistemą, leidžiančią organizuoti bet kokį grafiką pagal poreikį.

3. Ar galima užsisakyti transportą bet kurią savaitės dieną?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Pirmadienį–penktadienį – viskas paprasčiau. Šeštadienį – galima, bet su papildomu mokesčiu už neįprastas valandas. Sekmadienį – sudėtingiau, nes dauguma krovimo aikštelių nedirba, bet transportas gali būti kelyje, jei pakrovimas jau padarytas šeštadienį arba penktadienį. Savaitgalio reisai populiariausi tarp tų, kuriems reikia kuo greitesnio pristatymo – tada transportas važiuoja be sustojimų sandeliuose. Kaina, aišku, didesnė. Bet jei terminas svarbus – mes rasime sprendimą bet kurią dieną. Svarbiausia – pranešti iš anksto, kad spėtume viską suorganizuoti.

4. Koks yra minimalus laikas užsakymui?

Techniškai – mes galime priimti užsakymą ir išvykti tą pačią dieną, jei transportas laisvas. Bet rekomenduojame bent 24 valandas iš anksto. Tai leidžia pasiruošti dokumentus, suderinti pakrovimo laiką, patikrinti maršrutą. Jei užsakymas skubus – skambinkite tiesiai, ne per užklausos formą. Mes esame pasiekiami ir galime greitai reaguoti. Vienas kartas gavome skubų užsakymą 14 valandą popiet – iki 16 valandos transportas jau buvo pakeliui į Roterdamą. Bet tai buvo išimtis, ne taisyklė. Tokių atvejų pasitaiko, bet geriau planuoti.

5. Kaip dažnai keičiasi grafikas?

Grafikas yra gana stabilus, bet ne akmeninis. Mes nuolat stebime paklausą ir prisitaikome. Jei matome, kad tam tikros dienos tampa populiarios – pridedame papildomų reisų. Jei mažiau užsakymų – optimizuojame. Svarbu suprasti, kad mes nesame traukinys, kuris važiuoja pagal tvarkaraštį – mes esame lankstesni. Bet tai reiškia, kad kartais tenka derintis prie kitų krovinių. Jei turite reguliarų užsakymą – galime sudaryti fiksuotą grafiką, kuriuo vadovausimės kiekvieną savaitę. Tai naudinga abiem pusėm – jūs žinote, kada krovinys išvyks, o mes galime planuoti iš anksto.

Kroviniai – ką vežame kasdien

6. Kokius krovinius dažniausiai vežate iš Roterdamo?

Viskas, ką galima įsivaizduoti. Populiariausios prekės – maisto produktai (ypač jūros gėrybės ir vaisiai iš uosto), pramoninė įranga, automobilių dalys, baldai, statybinės medžiagos, elektronika. Yra ir specifiškesnių krovinių – medicinos įranga, cheminės medžiagos, drabužiai. Roterdamas yra didžiojo uostas, tad ten gali atsidurti bet kas. Mes nekonkretizuojame – imame viską, kas tinka mūsų transportui ir atitinka saugos reikalavimus. Aišku, kai kurie krovinių tipai reikalauja specialaus leidimo ar transporto, bet mes turime viską, ko reikia. Varžovai kartais sako – „mes specializuojamės". O mes – ne, mes imame viską ir darome gerai.

7. Ar vežate pavojingus krovinius kasdien?

Ne kiekvieną dieną, bet reguliariai. Pavojingi kroviniai sudaro maždaug 10–15 procentų mūsų užsakymų iš Roterdamo. ADR kroviniams naudojame specializuotą transportą su atitinkamais leidimais. Vairuotojai turi ADR pažymėjimus, ir transportas pažymėtas pagal taisykles. Labiausiai paplitę pavojingi kroviniai – cheminės medžiagos, degios skystos prekės, dujos. Nors – tiesą sakant – ne kiekvienas pavojingas krovinys yra „pavojingas" kasdienine prasme. Dauguma yra saugiai supakuoti ir nesukelia jokių problemų. Tačiau taisyklės taisyklėmis – mes jų laikomės be išimčių, nes tai ne vieta eksperimentams.

8. Ar vežate temperatūrai jautrias prekes?

Taip, ir tai viena mūsų specializacijų. Turime šaldytuvų transportą, kuris gali palaikyti temperatūrą nuo -25°C iki +25°C. Tai leidžia vežti viską – nuo šaldytos mėsos iki šviežių gėlių, nuo šokolado iki vaistų. Roterdamo uoste į Lietuvą dažnai keliauja jūros gėrybės, vaisiai, daržovės – viskas, kas reikalauja pastovios temperatūros. Mes naudojame temperatūros monitoringo sistemas, kurios fiksuoja duomenis kas kelias minutes. Jei kas nors nukrypsta nuo normos – gauname įspėjimą iš karto. Tai ne prabanga, o būtinybė, ypač kai kalbame apie maisto produktus. Vienas laipsnis per daug ar per mažiau – ir visa partija gali sugesti.

9. Kokio dydžio krovinius priimate?

Nuo vienos dėžės iki pilno konteinerio. Maži kroviniai (LTL) keliauja su kitais – tai ekonomiška ir pakankamai greita. Pusės priekabos, pilnos priekabos – viskas pagal poreikį. Turime ir didesnių transporto priemonių nestandartiniams kroviniams. Vienintelis apribojimas – fizinis. Jei krovinys netelpa į transportą arba viršija leistinus matmenis keliuose, turime ieškoti alternatyvų. Bet tai retas atvejis. Dažniausiai klientai siunčia standartinius krovinius, ir viskas telpa be problemų. Jei neaišku, ar jūsų krovinys tinka – tiesiog parašykite matmenis, ir mes pasakysime.

10. Ar priimate maisto produktų gabenimo užsakymus?

Taip, bet su griežtesniais reikalavimais. Maisto produktams reikia temperatūros kontrolės, tinkamo pakavimo, higienos sertifikatų. Jei vežate iš Nyderlandų – paprastai reikia sveikatos sertifikato, išduoto vietos veterinarijos tarnybos. Mes dirbame su tokiais dokumentais jau ne pirmus metus, todėl žinome, ko reikia. Tačiau kiekvienas produktas turi savo specifiką – šaldyta kitaip nei šviežia, supakuota kitaip nei biri. Todėl visada prašome išsamių duomenų apie krovinį prieš užsakant. Vienas kartas klientas pamiršti pranešti, kad veža šviežią žuvį, ir mes atsiuntėme ne šaldytuvą. Laimei, pastebėjome prieš pakrovimą, bet tai buvo arti fiasko.

Maršrutai – keliai iš Roterdamo

11. Koks maršrutas greičiausias iš Roterdamo į Lietuvą?

Standartinis greičiausias maršrutas eina per Vokietiją: Roterdamas – Duisburg – Hanoveris – Berlyno žiedas – Poznan – Varšuva – Kaunas/Vilnius. Tai maždaug 1600–1700 km, priklausomai nuo galutinio taško. Esant normalioms sąlygoms, tai 2–3 dienos. Bet – ir čia svarbu – šis maršrutas ne visada optimalus. Kartais greičiau važiuoti per Lenkijos šiaurę, ypač jei pristatymas į Šiaulius ar Klaipėdą. Viskas priklauso nuo to, kur krovinys turi atsidurti. Mes naudojame maršrutų planavimo programas, bet patirtis kartais pasako daugiau nei kompiuteris. Ypač kai reikia apeiti spūstis ar kelio remontus.

12. Kurios kryptys populiariausios Lietuvoje?

Be konkurencijos – Vilnius ir Kaunas. Ten dauguma krovinių baigia savo kelionę. Antra pagal populiarumą – Klaipėda, ypač jei krovinys toliau keliauja jūra. Šiauliai, Panevėžys – mažiau, bet reguliariai. Mažesni miesteliai – rečiau, bet pasitaiko. Mes dirbame su visa Lietuva, todėl net jei jūsų gavėjas yra mažame miestelyje prie sienos su Latvija – mes pristatysime. Reikia tik žinoti, kad mažesnėse vietovėse kartais sunkiau privažiuoti, ir iškrovimas gali užtrukti ilgiau. Bet tai ne problema – tik reikia iš anksto informuoti.

13. Ar važiuojate per Lenkiją ar per kitus maršrutus?

Pagrinde – per Lenkiją, nes tai tiesiausias kelias. Bet kartais naudojame alternatyvius maršrutus – per Čekiją, Slovakiją ar net per Skandinaviją (per keltą). Viskas priklauso nuo krovinio, termino ir kelių sąlygų. Pavyzdžiui, vasarą, kai Lenkijoje prasideda kelių remontai, kartais greičiau važiuoti per Čekiją, net jei atstumas ilgesnis. Arba – jei krovinys iš Roterdamo į Klaipėdą, kartais patogiau plukdyti jūra tiesiai, o ne vežti keliais. Mes visada vertiname situaciją ir renkamės optimaliausią variantą. Nėra vieno teisingo atsakymo – kiekvienas krovinys turi savo optimalų maršrutą.

14. Kiek trunka kelias realiai, atsižvelgiant į poilsį?

Vairuotojų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja ES reglamentas – maksimaliai 9 valandos vairavimo per dieną (du kartus per savaitę galima 10), po 4,5 valandos būtina 45 minučių pertrauka, o per 24 valandas – 11 valandų poilsio. Tai reiškia, kad iš Roterdamo į Vilnių vienas vairuotojas negali nuvažiuoti be sustojimo. Paprastai reikia dviejų poilsio periodų – vienas Vokietijoje, kitas Lenkijoje. Todėl reali trukmė yra 2,5–3 dienos, ne tik važiavimo laikas. Mes suplanuojame poilsio stoteles iš anksto, kad vairuotojas galėtų pailsėti ir vėl važiuoti. Tai nėra prarastas laikas – tai būtinybė saugumui.

15. Kaip vežate, jei kelyje yra spūstys ar remontai?

Na, deja, bet tokių situacijų neišvengsi. Vokietijoje ypač dažni kelio remontai – autbahnai nuolat taisomi. Lenkijoje keliai geresni, bet ir ten atsitinka. Mes naudojame realaus laiko eismo informaciją (Waze, Google Maps, specifines transporto programas), kad galėtume reaguoti greitai. Jei matome spūstį – ieškome alternatyvaus maršruto. Bet kartais nėra jokio gero varianto – pavyzdžiui, vienintelis tiltas per upę uždarytas, ir viskas stovi. Tada belieka laukti arba ieškoti kūrybiškų sprendimų. Turėjome situaciją, kai 2 valandas stovėjome Vokietijoje dėl avarijos – krovinys atvyko vėliau, bet saugiai. O tai svarbiausia.

Dokumentai – kasdieniam gabenimui

16. Kokie dokumentai reikalingi kiekvienam pervežimui?

Minimalus paketas – CMR važtaraštis, sąskaita-faktūra, pakavimo lapas. Tai pagrindas, be kurio niekas nejuda. Be to – priklausomai nuo krovinių tipo – gali reikėti ADR dokumentų (pavojingiems kroviniams), sveikatos sertifikatų (maisto produktams), temperatūros duomenų (šaldytoms prekėms), kilmės sertifikatų (tam tikroms prekėms). Mes prašome pateikti dokumentus bent 24 valandas prieš pakrovimą, kad spėtume viską patikrinti. Vienas klaidingas dokumentas – ir gali būti problemų ne tik kelyje, bet ir gavėjo sandėlyje. Todėl – kuo anksčiau pateikite, tuo ramiau viskas eis.

17. Ar padedate sutvarkyti dokumentus?

Taip, tai mūsų darbo dalis. Galime užpildyti CMR, patikrinti sąskaitas, konsultuoti, kokius papildomus dokumentus reikia. Turime ir muitinės tarpininkus, jei reikia deklaruoti prekes. Bet pabrėžiu – galutinė atsakomybė už dokumentų teisingumą visada tenka siuntėjui. Mes galime patikrinti, bet negalime garantuoti, kad viskas teisingai, jei pagrindinę informaciją pateikėte neteisingai. Todėl prašome visada patys peržiūrėkite, ką siunčiate, ir tik tada atsiųskite mums. Tai sutaupo laiko ir nervų abiem pusėm.

18. Kaip dažnai pasitaiko dokumentų klaidų?

Dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Ypač su naujais klientais, kurie dar neįpratę prie tarptautinio transportavimo. Dažniausios klaidos – neteisingi svoriai, pasenę PVM kodai, neaiškūs prekių aprašymai. Vienas kartas klientas nurodė „prekės" kaip krovinių turinį – muitinės pareigūnai nebuvo patenkinti. Mes visada stengiamės pagauti tokias klaidas prieš išvykstant, bet kartais jos pastebimos tik kelyje. Todėl turime procesą – prieš kiekvieną išvykimą, dokumentus peržiūri ne tik vairuotojas, bet ir mūsų logistikos koordinatorius. Dviguba patikra sumažina klaidų skaičių, bet neišnaikina jų visiškai.

19. Ar naudojate elektroninę dokumentaciją?

Dalį dokumentų – taip. CMR vis dar popierinis (nors eCMR jau egzistuoja ir pamažu populiarėja), bet sąskaitos, pakavimo lapai, sertifikatai – viskas gali būti elektroniniai. Mes naudojame vidinę sistemą, kur visi dokumentai saugomi ir pasiekiami bet kuriuo metu. Tai leidžia greitai atsakyti į klientų klausimus, rasti prarastus dokumentus ir išvengti popieriaus krūvų. Bet – tiesą sakant – ne visos ES šalys vienodai priima elektroninius dokumentus. Vokietijos muitinė vis dar prašo popierinių CMR, o Lietuvoje jau galima naudotis elektronine versija. Todėl mes turime ir vieną, ir kitą – kad būtume pasiruošę bet kokiai situacijai.

Transportas – mūsų kasdienių pervežimų įranga

20. Kokį transportą naudojate kasdieniams pervežimams?

Pagrinde – tentines vilkikų priekabos (standartinė 13,6 m ilgio). Tai universaliausias transportas, tinkantis daugumai krovinių. Be to, turime šaldytuvų, platformų (nestandartiniams kroviniams), konteinerinių vežimėlių. Vilkikai – nauji, ne senesni nei 5 metai, su euro 6 standarto varikliais. Tai ne tik ekologiškiau, bet ir patikimiau – sena technika dažniau genda, o sugedęs vilkimas kelyje yra brangu. Mes investuojame į transportą, nes tai tiesiogiai veikia paslaugų kokybę. Vienas blogai veikiantis vilkikas gali sugadinti visą savaitės grafiką – mes to vengiame.

21. Ar transportas turi GPS sekimą?

Visi mūsų vilkikai turi GPS sekimo sistemas, kurios veikia realiu laiku. Klientai gali matyti, kur yra jų krovinys bet kuriuo metu – per nuorodą arba prisijungimą prie platformos. Be to, mes naudojame vidinę sistemą, kuri leidžia mums stebėti visą flotilę vienu metu. Tai padeda planuoti maršrutus, reaguoti į nenumatytas situacijas (gedimai, spūstys) ir informuoti klientus apie bet kokius vėlavimus. GPS nėra tobula – kartais signalas dingsta kalnuotose vietovėse arba tuneliuose – bet apskritai tai veikia gerai. Verta, ypač kai klientas klausia „kur mano krovinys?" – galime atsakyti iš karto.

22. Ką darote, jei transportas sugenda kelyje?

Tai vienas nemaloniausių dalykų, bet jie nutinka. Turime techninės pagalbos sutartį visose šalyse, kuriose važiuojame – Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Gavę pranešimą apie gedimą, iš karto siunčiame pagalbą. Jei remontas greitas (pvz., padangos keitimas) – vairuotojas tęsia maršrutą. Jei rimčiau – siunčiame pakaitinį transportą kroviniui perimti. Turėjome vieną rimtą atvejį, kai vilkikas sugedo vidury Vokietijos – variklis. Kol remontavo, mes jau siuntėme kitą vilkiką, kuris paėmė krovinį ir tęsė kelionę. Klientas net nepastebėjo vėlavimo, nes viskas buvo suorganizuota per kelias valandas. Tai mūsų darbas – numatyti ir reaguoti.

Įvykiai – kas gali nutikti kasdieniame pervežime

23. Ką daryti, jei krovinys vėluoja dėl eismo įvykių?

Eismo įvykiai būna visokių – ir mūsų kaltė, ir kitų. Jei mūsų – atsakome pagal sutartį. Jei kitų – situacija sudėtingesnė. Svarbiausia – informuoti klientą kuo greičiau. Mes siunčime pranešimą su aiškinimu ir nauju numatomu atvykimo laiku. Jei vėlavimas didelis – ieškome alternatyvų, kartais net perskirstome krovinius tarp skirtingų transporto priemonių. Vienas kartas vilkikas pateko į avariją Lenkijoje – niekas rimtai nenukentėjo, bet krovinys buvo sugadintas. Mes surengėme viską per parą – draudimas, naujas transportas, dokumentai. Klientas gavo savo krovinį su vienos dienos vėlavimu. Ne idealiai, bet geriau nei visai ne.

24. Kaip elgtis, jei muitinė sustabdė krovinį?

Pirmiausia – nesijaudinti per daug (nors tai sunku – pripažįstu). Muitinės patikrinimai yra įprasti, net ES viduje. Dažniausios priežastys – atsitiktiniai patikrinimai, neatitikimai dokumentuose arba įtarimai dėl prekių kilmės. Mes turime muitinės tarpininkus, kurie gali bendrauti su pareigūnais ir pagreitinti procesą. Svarbiausia – turėti visus reikiamus dokumentus. Jei trūksta ko nors – gali užtrukti dieną ar dvi. Mes informuojame klientą ir deriname tolimesnį veiksmą. Vienas kartas krovinys stovėjo muitinėje 48 valandas, nes siuntėjas buvo neteisingai nurodęs prekių kodą. Nemalonu, bet išsprendžiama.

25. Ar galiu atšaukti užsakymą, jei pasikeitė planai?

Galima, bet priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei transportas dar neišvykęs – paprastai be didesnių baudų. Jei jau kelyje – situacija kitokia, nes mes jau investavome laiką ir resursus. Sutartyje visada nurodomos atšaukimo sąlygos, todėl prašome perskaityti prieš užsakant. Mes stengiamės būti lankstūs – žinome, kad planai keičiasi. Vienas klientas atšaukė užsakymą, kai transportas jau buvo Vokietijoje – mes supratome, bet pareikalavome padengti pusę kainos. Tai ne gobšumas – tai sąnaudos, kurios jau patirtos. Sutarkime iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų.

Išvada

Krovinių gabenimas iš Roterdamo – mūsų kasdienis darbas, kurį atliekame su patirtimi ir atsakomybe. Kiekvieną dieną – nauji kroviniai, nauji maršrutai, nauji iššūkiai. Bet mes esame tam, kad viskas vyktų sklandžiai. Jei turite klausimų arba norite užsisakyti transportą – kreipkitės bet kurią dieną. Mes atsakysime, patarsime ir suorganizuosime. Tai ne tik mūsų darbas – tai mūsų kasdienybė, ir mes ją mylime.