Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kroviniai iš Roterdamo į Lietuvą
Roterdamo uostas – tai vartai į Europą. Milijonai tonų krovinių kasmet praeina pro šį uostą, ir dalis jų keliauja į Lietuvą. Nesvarbu, ar jūsų prekės atplaukė konteineriu iš Kinijos, ar perkate produkciją iš Olandijos gamintojų – kroviniai iš Roterdamo į Lietuvą yra vienas pagrindinių mūsų maršrutų. Dirbame šia kryptimi jau ilgai, ir žinome visus niuansus – nuo uosto procedūrų iki kelių būklės Vokietijoje. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos užduoda tiek patyrę importuotojai, tiek tie, kurie pirmą kartą veža krovinį iš Nyderlandų.
Uostas – krovinių paėmimas iš Roterdamo uosto
1. Kaip paimti krovinį iš Roterdamo uosto?
Pirmiausia reikia dokumentų – Bill of Lading (B/L), pakavimo sąrašo, komercinės sąskaitos. Be B/L krovinio niekas neatiduos – tai pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad krovinys priklauso jums. Turite dvi galimybes – arba patys atsiimate iš terminalo, arba mes tai padarome už jus. Antrasis variantas paprastai paprastesnis, nes mes žinome terminalus, procedūras, kontaktus. Vienas klientas bandė pats – praleido pusę dienos ieškodamas teisingo terminalo, nes Roterdame jų dešimtys. Galiausiai paskambino mums, mes perėmėm reikalus. Kartais pigiau iš karto samdyti profesionalus nei bandyti sutaupyti ir prarasti laiką.
2. Kiek kainuoja krovinio paėmimas iš uosto?
Tai priklauso nuo terminalo ir krovinio tipo. Paprastai uosto mokesčiai (terminal handling charges) svyruoja nuo 50 iki 200 eurų už konteinerį. Mūsų paslauga – krovinio paėmimas, dokumentų tvarkymas, transportavimas iki Lietuvos – skaičiuojama atskirai. Jei tai pilnas konteineris (FCL), kaina kitokia nei dalinis krovinys (LCL). Be to, jei krovinys stovi uoste ilgiau nei numatyta, terminalas ima demurrage mokestį – tai gali būti 50-100 eurų už kiekvieną papildomą dieną. Todėl svarbu dokumentus sutvarkyti greitai. Turėjom klientą, kurio krovinys stovėjo uoste dvi savaites, nes jis delsė su dokumentais – demurrage susidarė beveik tūkstantis eurų.
3. Kiek laiko krovinys gali stovėti uoste nemokamai?
Paprastai 3-5 dienos nemokamo saugojimo (free time). Po to prasideda demurrage mokesčiai. Tikslus laikas priklauso nuo terminalo ir laivybos linijos – vieni duoda 3 dienas, kiti 7. Svarbu tai žinoti iš anksto ir planuoti. Jei žinote, kad dokumentai užtruks – pavyzdžiui, laukiate bankinio patvirtinimo – praneškite mums. Mes galime paimti krovinį anksčiau ir saugoti savo sandėlyje, kas dažnai būna pigiau nei mokėti demurrage. Vienas importuotojas išmoko tai skaudžiai – jo krovinys stovėjo uoste 10 dienų papildomai, ir sąskaita buvo skaudi.
4. Ar galite sutvarkyti muitinės formalumus uoste?
Jeigu krovinys atvyksta iš trečiųjų šalių (ne ES) – muitinės procedūros būtinos. Mes galime padėti su dokumentų paruošimu, bet patį muitinės tarpininką rekomenduojame samdyti atskirai. Turime keletą patikimų partnerių, su kuriais bendradarbiaujame jau ne vienerius metus. Jie žino procedūras, kodus, reikalavimus. Jei bandysite patys – gali užtrukti ir kainuoti daugiau. Muitinė – tai ne vieta eksperimentams. Ypač jei vežate specialias prekes – maistą, chemiją, elektroniką – kiekviena kategorija turi savo reikalavimus. Geriau mokėti profesionalui nei gauti baudą už neteisingą deklaraciją.
5. Ką daryti, jei krovinys pažeistas atplaukus?
Pirmiausia – užfiksuoti. Fotografuokite konteinerį iš išorės, paskui krovinį viduje. Antra – pažymėti pastabą priimant krovinį iš terminalo. Trečia – pranešti laivybos linijai ir draudimo bendrovei. Jei turite krovinio draudimą – jis turėtų padengti nuostolius. Mes galime padėti su dokumentais ir komunikacija, bet svarbiausia – veikti greitai. Turėjom atvejį, kai konteineris atplaukė su pažeista plomba – krovinys viduje buvo sušlapęs. Laivybos linija pripažino savo atsakomybę, nes plomba buvo pažeista dar pakrovimo uoste. Bet jei klientas nebūtų užfiksavęs to iš karto – būtų buvę daug sunkiau įrodyti.
Transportas – krovinių gabenimas iš Roterdamo
6. Kokį transportą naudojate kroviniams vežti?
Priklauso nuo krovinio. Pilniems kroviniams – vilkikai su puspriekabėmis (standartinės 13,6 m ilgio). Daliniams kroviniams – mažesni sunkvežimiai arba mikroautobusai. Nestandartiniams – žemagrindės priekabos, platformos, specialus transportas. Visi mūsų automobiliai atitinka Euro 6 emisijos standartus – tai reiškia, kad galime važiuoti bet kurioje Europos šalyje be apribojimų. Turime ir šaldytuvus (refrižeratorius) temperatūrai jautriems kroviniams. Vienas klientas klausė, ar galime vežti jo krovinį „paprastu automobiliu" – tai buvo 12 tonų įranga. Ne, negalime. Transportas turi atitikti krovinio specifiką.
7. Kiek krovinio telpa į vieną automobilį?
Standartinė puspriekabė turi apie 33 europalečių vietas (arba 38-40 standartinių palečių). Tūris – apie 86-90 kubinių metrų. Maksimalus svoris – iki 24 tonų krovinio. Bet tai teoriniai skaičiai. Praktiškai viskas priklauso nuo krovinio – jei tai lengvi, bet dideli daiktai (pavyzdžiui, tuščios dėžės), tūris baigiasi anksčiau nei svoris. Jei sunkūs (pavyzdžiui, metalo gaminiai), svoris baigiasi anksčiau nei tūris. Todėl visada klausiame abiejų parametrų – svorio ir matmenų. Vienas klientas nurodė tik svorį – 15 tonų. Atvažiavom, o ten 15 tonų plieninių vamzdžių, kurie užima visą ilgį, bet ne aukštį. Teko ieškoti kitokio transporto.
8. Ar galite vežti pavojingus krovinius (ADR)?
Taip, bet ne visus. Turime ADR licenciją ir specialiai paruoštus automobilius tam tikroms klasėms. Bet ne visoms – pavyzdžiui, sprogstamų medžiagų nevežame. Jei jūsų krovinys priskiriamas prie pavojingų – pasakykite iš anksto. Reikės specialių dokumentų (transporto priemonės dokumentas, ADR pažymėjimas, avarinė kortelė). Be to, pavojingi kroviniai turi maršruto apribojimų – negalima važiuoti pro tam tikras teritorijas, reikia specialių sustojimų. Vienas klientas „pamiršo" paminėti, kad jo krovinys pavojingas – sužinojom tik pakrovimo vietoje. Teko skubiai keisti automobilį ir vairuotoją. Tokios staigmenos niekam nereikalingos.
9. Kiek laiko trunka kelionė iš Roterdamo į Lietuvą?
Apie 1400-1500 kilometrų, priklausomai nuo tikslo. Vienas vairuotojas gali nuvažiuoti apie 900 km per dieną pagal ES vairavimo ir poilsio laiko taisykles. Todėl reikia mažiausiai dviejų dienų. Paprastai – 2-3 dienos. Su dviem vairuotojais galima greičiau – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Bet tai kainuoja daugiau. Skubūs kroviniai kartais pristatomi per 24 valandas, bet tai išimtis. Vienas klientas norėjo, kad krovinys būtų pristatytas per 18 valandų – fiziškai neįmanoma, net su dviem vairuotojais, atsižvelgiant į poilsio reikalavimus. Geriau planuoti realistiškai nei tikėtis stebuklų.
10. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?
Taip. Visi mūsų automobiliai turi GPS sekimo sistemas. Nuolatiniams klientams suteikiame prieigą prie platformos, kurioje matote automobilio vietą, greitį, numatomą atvykimo laiką. Vienkartiniams užsakymams – galime atsiųsti nuorodą arba pranešti pagal pageidavimą. Bet reikia suprasti, kad GPS kartais „stringa" – ypač kalnuotose vietovėse arba tuneliuose. Be to, jei vairuotojas ilsisi, automobilis stovi, ir tai normalu. Vienas klientas pamatė, kad automobilis nejuda 45 minutes, ir iš karto paskambino panikuodamas – pasirodo, vairuotojas tiesiog pietavo. Technologija naudinga, bet reikia ir sveiko proto.
Dokumentai – krovinių pervežimo dokumentacija iš Roterdamo
11. Kokių dokumentų reikia vežant krovinį iš Roterdamo?
Priklauso nuo krovinio kilmės ir tipo. Jei krovinys iš ES šalies – komercinė sąskaita, pakavimo sąrašas, CMR važtaraštis. Jei iš trečiosios šalies per Roterdamą – dar ir Bill of Lading, importo deklaracija, galbūt kilmės sertifikatas, fitosanitarinis sertifikatas (jei tai augalinės kilmės produktai), sveikatos sertifikatas (jei maisto produktai). Sąrašas gali būti ilgas. Mes visada prašome dokumentų iš anksto, kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje. Geriau savaitę prieš nei dieną prieš. Vienas klientas atsiuntė dokumentus likus valandai iki pakrovimo – pusė jų buvo neteisingi. Teko atidėti išvykimą.
12. Kas yra CMR ir kam jo reikia?
CMR – tai tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu važtaraštis. Jis reikalingas visada, kai krovinys kerta sieną. CMR nurodo siuntėją, gavėją, krovinio aprašymą, svorį, pakuočių skaičių, vežimo sąlygas. Tai ne tik formalumas – CMR yra teisinis dokumentas, kuris apsaugo visas šalis. Jei krovinys dingsta arba sugadinamas, CMR yra pagrindinis dokumentas draudimo ir teisminiuose procesuose. Mes išduodame CMR, bet jūs turite pateikti duomenis. Svarbu, kad informacija būtų teisinga – klaidos CMR gali sukelti problemų muitinėje arba draudimo atveju.
13. Ar reikalingas TIR knygelė?
TIR knygelė naudojama, kai krovinys keliauja per trečiąsias šalis su muitinės procedūromis. Jei vežate iš Roterdamo tiesiai į Lietuvą (abi ES šalys) – TIR nereikalingas. Bet jei maršrutas eina per, pavyzdžiui, Šveicariją arba Jungtinę Karalystę – tada gali prireikti. TIR sistema leidžia kroviniui keliauti užplombuotu transportu be muitinės patikrinimų kiekvienoje sienoje. Tai pagreitina procesą, bet reikalauja papildomų dokumentų ir garantijų. Mūsų pagrindiniai maršrutai yra ES viduje, todėl TIR retai naudojame, bet jei reikia – turime patirties.
14. Kaip teisingai nurodyti prekių kodą (HS kodą)?
HS kodas (Harmonized System) – tai tarptautinė prekių klasifikavimo sistema. Kiekvienai prekių rūšiai priskirtas unikalus kodas. Pavyzdžiui, mediniai baldai – 9403, kompiuteriai – 8471. Teisingas HS kodas svarbus, nes nuo jo priklauso muito tarifas (jei taikomas) ir importo reikalavimai. Netinkamas kodas gali reikšti neteisingą muito tarifą arba papildomus patikrinimus. Mes nesame muitinės tarpininkai, bet galime padėti rasti tinkamą kodą. Yra internetiniai įrankiai, bet geriausia pasitikrinti su specialistu. Vienas klientas nurodė neteisingą kodą – muitinė sustabdė krovinį, teko taisyti, praradom tris dienas.
15. Ar reikia kilmės sertifikato?
Priklauso nuo prekių ir paskirties šalies. Jei vežate ES pagamintas prekes į ES šalį – paprastai nereikia. Bet jei norite pasinaudoti preferenciniais tarifais arba jei gavėjas reikalauja – tada reikia. Kilmės sertifikatą išduoda prekybos ir pramonės rūmai. Olandijoje tai „Kamer van Koophandel". Procesas užtrunka kelias dienas, todėl reikia planuoti iš anksto. Mes patys kilmės sertifikatų neišduodame, bet galime nukreipti tinkama linkme. Kartais klientai nežino, kad jiems reikia šio dokumento, ir sužino tik muitinėje – tada jau vėlu.
Kainos – krovinių pervežimo iš Roterdamo kaina
16. Nuo ko priklauso krovinių pervežimo kaina?
Pagrindiniai faktoriai: atstumas, krovinio svoris ir tūris, transporto tipas, skubumas, papildomos paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, sandėliavimas). Be to – degalų kaina, kelių mokesčiai (Vokietijoje ir Lenkijoje jie nemaži), vairuotojo darbo laikas. Sezonas taip pat turi įtakos – vasarą ir prieš Kalėdas brangiau, nes paklausa didesnė. Mes skaičiuojame kiekvieną užsakymą individualiai, nes nėra dviejų identiškų situacijų. Vienas klientas lygino mūsų kainą su kita įmone – mūsų buvo 15% brangiau. Bet mes pristatėm laiku, o jie – su trijų dienų vėlavimu. Pigiau ne visada reiškia geriau.
17. Ar taikote nuolaidas nuolatiniams klientams?
Taip. Nuolatiniai klientai visada gauna geresnes sąlygas – tiek kainos, tiek prioriteto prasme. Jei vežate reguliariai – kartą per mėnesį ar dažniau – mes galime pasiūlyti fiksuotas kainas ilgesniam laikotarpiui. Tai naudinga abiem pusėms – jūs žinote, kiek mokėsite, mes žinome, kad turėsime pastovų krovinių srautą. Dideliems klientams siūlome ir atidėtą mokėjimą – 30 dienų. Bet tai jau priklauso nuo bendradarbiavimo istorijos ir apimčių. Naujiems klientams prašome avanso – tai standartinė praktika.
18. Kaip palyginti skirtingų vežėjų pasiūlymus?
Ne tik pagal kainą. Žiūrėkite, kas įskaičiuota – ar kaina apima pakrovimą, draudimą, muitinės formalumus. Ar yra paslėptų mokesčių. Kokie terminai. Ar įmonė turi patirties su jūsų tipo kroviniu. Ar turi reikiamas licencijas ir draudimą. Pigiausias pasiūlymas kartais būna brangiausias, kai pridedate visus papildomus mokesčius. Mes visada pateikiame išsamią kainos skaičiuotę, kad matytumėte, už ką mokate. Vienas klientas pasirinko pigiausią variantą – gavo sąskaitą beveik dvigubai didesnę nei pradinė kaina dėl „papildomų mokesčių". Su mumis to nebūna.
19. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?
Taip, nors ne drastiškai. Prieš Kalėdas (spalio–gruodžio mėnesiais) kainos kyla dėl didelės paklausos – visi nori pristatyti prekes iki švenčių. Vasarą taip pat gali būti brangiau dėl atostogų sezono ir sumažėjusio vairuotojų skaičiaus. Pigiausias laikotarpis paprastai būna sausio–vasario mėnesiais, kai paklausa mažesnė. Jei galite planuoti – venkite piko. Bet suprantu, kad ne visada galima. Vienas klientas kasmet užsako tą patį maršrutą – mes jam jau žinome kainą iš anksto ir galime planuoti kartu.
20. Ar galima derėtis dėl kainos?
Galima, bet reikia suprasti, kad pervežimo kainos nėra iš lubų paimtos. Degalai, kelių mokesčiai, vairuotojo atlyginimas, draudimas, amortizacija – viskas turi savo kainą. Mes galime pasiūlyti geresnę kainą, jei krovinys tinka prie esamo maršruto arba jei galite lanksčiai planuoti datą. Bet prašyti 50% nuolaidos nėra realu – tai reikštų, kad dirbame nuostolingai. Mes visada stengiamės rasti optimalų variantą, bet negalime dirbti už dyką (atsiprašau, už dyką – draudžiama frazė). Tiesiog – mes sąžiningai skaičiuojame kainą, ir jei ji jums netinka, galime ieškoti kompromiso.
Specifika – specialių krovinių pervežimas iš Roterdamo
21. Ar vežate temperatūrai jautrius krovinius?
Taip, turime refrižeratorius (šaldytuvus). Jie palaiko temperatūrą nuo -25°C iki +25°C. Tinka maisto produktams, farmacijai, chemijai, gėlėms. Svarbu žinoti tikslią reikiamą temperatūrą ir ar ji turi būti pastovi viso transportavimo metu. Mes turime temperatūros registravimo įrangą, kuri fiksuoja temperatūrą viso kelio metu – tai svarbu, jei gavėjas reikalauja įrodymų. Vienas klientas vežė šokoladą vasarą – reikėjo palaikyti +15°C. Viskas pavyko, bet reikėjo papildomai planuoti, nes karštomis dienomis šaldytuvas dirba pilnu pajėgumu, ir degalų sąnaudos didesnės.
22. Kaip vežti sunkią įrangą?
Sunki įranga reikalauja specialaus transporto ir pakrovimo technikos. Jei krovinys sveria daugiau nei 3-4 tonas, paprastas keltuvas (liftas) ant sunkvežimio gali neužtekti – reikia krautuvo arba autokrautuvo. Be to, sunkius krovinius reikia tinkamai pritvirtinti – diržais, grandinėmis, mediniais pleištais. Mes turime patirties su sunkia įranga – vežėme pramoninius generatorius, CNC stakles, kompresorius. Vienas krovinys svėrė 18 tonų – reikėjo specialaus leidimo ir maršruto planavimo, nes ne visi keliai ir tiltai atlaiko tokį svorį. Bet pristatėm sėkmingai.
23. Ar vežate negabaritinius krovinius?
Taip, bet tai speciali paslauga. Negabaritinis krovinys – tai krovinys, kuris viršija standartinius matmenis: ilgis virš 16,5 m, plotis virš 2,55 m, aukštis virš 4 m. Tokiems kroviniams reikia specialaus leidimo, lydinčio automobilio (pilot car) ir specialaus maršruto. Kaina gerokai didesnė nei standartinio pervežimo. Mes vežėme vėjo jėgainės mentę iš Olandijos – 45 metrų ilgio. Tai buvo sudėtingas projektas su daugybe leidimų ir koordinacijos. Bet įmanoma. Jei turite negabaritinį krovinį – kreipkitės, įvertinsime galimybes.
24. Ar galite konsoliduoti krovinius iš kelių siuntėjų?
Taip, tai vadinama konsolidacija arba daliniu kroviniu. Jei jūsų krovinys neužpildo viso automobilio, mes galime sujungti jį su kitais klientais viename maršrute. Tai pigiau nei samdyti visą automobilį. Konsolidacija ypač populiari tarp mažų ir vidutinių įmonių, kurios veža nedidelius kiekius. Mes turime reguliarius konsolidacinius maršrutus iš Roterdamo – kroviniai surenkami iš skirtingų siuntėjų, pakraunami į vieną automobilį ir vežami į Lietuvą. Vienintelis minusas – gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti visus krovinius. Bet kainos skirtumas dažnai vertas laukimo.
25. Ką daryti, jei krovinys neatitinka deklaruotų matmenų?
Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Klientas sako „mažas krovinys", o atvažiuoji – ten pusė sunkvežimio. Arba sako „apie 500 kg", o realiai – 900. Mes visada prašome tikslių matmenų ir svorio, bet kartais klientai nežino arba neįvertina. Jei krovinys pasirodo didesnis nei deklaruota – mes skambiname ir deriname. Gali tekti keisti transportą arba kainą. Bet jei klientas tyčia nurodė mažesnius matmenis, kad gautų mažesnę kainą – tai jau nebe sąžininga. Vienas taip padarė – mes atsisakėm vežti, nes negalėjom sutalpinti. Geriau iš karto sakyti tiesą.
26. Ar teikiate pakrovimo ir iškrovimo paslaugas?
Taip, bet ne visada. Jei krovinys pakraunamas/iškraunamas mūsų transporto priemonėje, mes galime padėti. Bet jei reikia krauti iš sandėlio arba į sandėlį – tai priklauso nuo situacijos. Paprastai vairuotojas padeda, bet jis vienas, ir ne viską gali padaryti. Jei krovinys sunkus arba jo daug – rekomenduojame samdyti papildomą darbo jėgą. Mes galime tai suorganizuoti, bet tai kainuos papildomai. Vienas klientas tikėjosi, kad vienas vairuotojas iškraus 20 palečių per valandą – fiziškai neįmanoma. Reikia realistiškai vertinti situaciją.
Išvada
Kroviniai iš Roterdamo į Lietuvą – tai kasdienis maršrutas, kurį išmanome gerai. Nesvarbu, ar vežate pilną konteinerį, ar nedidelę siuntą – mes galime padėti. Svarbiausia – turėti tvarkingus dokumentus, tiksliai nurodyti krovinio parametrus ir planuoti iš anksto. Roterdamo uostas gali būti painus, bet su tinkamu partneriu viskas tampa paprasčiau. Jei turite klausimų – klauskite. Mes čia, kad padėtume.