Eksportas į Roterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu bent po kelis skambučius iš įmonių, kurios ieško patikimo eksporto maršruto į Roterdamą. Vieni ką tik pradėjo dirbti su olandų partneriais, kiti jau veža, bet ieško geresnių sąlygų. Roterdamo uostas yra didžiausias Europoje – tai faktas, kurį žino turbūt kiekvienas logistikos srityje dirbantis žmogus. Bet žinoti ir suprasti, kaip ten nukrauti krovinį laiku, yra du skirtingi dalykai. Dirbu pervežimų srityje ne pirmus metus ir galiu pasakyti, kad eksportas į Roterdamą turi savų niuansų, kuriuos verta žinoti prieš pradedant. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – tokius, kokius girdžiu iš klientų praktiškai kasdien.

Maršrutai – eksportas į Roterdamą

1. Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinį iš Lietuvos į Roterdamą?

Paprastai nuo 2 iki 3 parų, priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos krauname. Jei tai Vilnius ar Kaunas – maždaug 48 valandos su vienu vairuotoju. Iš Klaipėdos ar Šiaulių truputį trumpiau, nes jau arčiau pagrindinio tranzitinio koridoriaus per Lenkiją. Bet čia kalbu apie idealias sąlygas. Kartais pasitaiko, kad dėl eilių pasienyje arba dėl to, kad vairuotojas turi privalomą poilsį, procesas užtrunka ilgiau. Vienas klientas man skundėsi, kad jo krovinys važiavo keturias paras – priežastis buvo banali: vairuotojas pamiršo pasitikrinti tachografo kortelės galiojimą ir teko ieškoti sprendimų pakeliui. Taip nutinka, nors ir retai.

2. Kokius maršrutus dažniausiai naudojate?

Pagrindinis maršrutas eina per Lenkiją – A2 autostrada iki Varšuvos, tada toliau link Poznanės ir Vokietijos sienos. Iš ten per Vokietiją iki Olandijos. Tai pats patikrintas kelias, kurį naudojame kasdien. Yra ir alternatyvus variantas per Čekiją, bet jis ilgesnis ir dažniausiai neapsimoka, nebent yra papildomas pakrovimas pakeliui. Kartais klientai klausia, ar galima per Suomiją ar Švediją – techniškai taip, bet tai prasminga tik tada, kai krovinys jau yra Skandinavijoje. Iš Lietuvos paprasčiausia ir pigiausia eiti per Lenkiją. Tiesa, vasarą dėl remonto darbų keliuose kartais tenka koreguoti maršrutą, bet tai jau kasdienybė.

3. Ar vežate krovinius kasdien ar tik tam tikromis dienomis?

Vežame kiekvieną dieną. Tai ne rinkodarinis šūkis, o paprastas faktas – turime pakankamai transporto priemonių ir vairuotojų, kad galėtume užtikrinti kasdienį išvykimą. Žinoma, jei kalbame apie pilną krovinį (FTL), tada išvykstame tada, kai turime užsakymą. Dalinių krovinių (LTL) atveju turime nustatytas dienas, bet net ir tada stengiamės lanksčiai reaguoti. Prieš Kalėdas vienas klientas paskambino penktadienį vakare ir prašė išvežti pirmadienį ryte – spėjome, nors ir buvo įtempta. Kasdienis vežimas reiškia, kad jums nereikia laukti savaitės, kol susikaups pilnas krovinys.

4. Kokie kelių mokesčiai taikomi maršrute?

Lenkijoje naudojame e-TOLL sistemą – tai elektroninė kelių mokesčių sistema, kuri pakeitė senąją viynetą. Vokietijoje mokame Maut už sunkvežimius, olandijoje taip pat yra kelių mokestis sunkvežimiams. Visi šie mokesčiai jau įskaičiuoti į mūsų kainą, todėl klientui nereikia jaudintis dėl papildomų išlaidų. Bet jei klausiate dėl bendro vaizdo – kelių mokesčiai sudaro nemažą dalį pervežimo kainos, ypač Vokietijos atkarpoje. Kartais klientai stebisi, kodėl kaina skiriasi nuo to, ką jie skaičiavo patys – dažniausiai priežastis būtent kelių mokesčiai, kurių jie neįvertino.

5. Ar galite sustoti pakeliui papildomam pakrovimui?

Taip, tai įprasta praktika. Dažnai vežame krovinius, kurie surenkami iš kelių taškų – pavyzdžiui, viena siunta iš Kauno, kita iš Marijampolės, o tada tiesiai į Roterdamą. Žinoma, kiekvienas papildomas sustojimas reiškia papildomą laiką, ir tai turi būti įvertinta. Yra buvę atvejų, kai klientas prašė sustoti trijuose taškuose, o paskui stebėjosi, kad krovinys Roterdamą pasiekė tik po keturių parų. Reikia suprasti, kad kiekvienas pakrovimas ir iškrovimas užima laiko, ypač jei tenka laukti, kol sandėlis paruoš prekes. Bet techniškai – jokių problemų.

Dokumentai – eksportas į Roterdamą

6. Kokie dokumentai reikalingi eksportuojant į Roterdamą?

Pagrindiniai dokumentai yra CMR važtaraštis, sąskaita faktūra (invoice) ir pakavimo lapas (packing list). Jei vežate maisto produktus ar chemines medžiagas – reikės papildomų sertifikatų. ES viduje muitinės procedūrų nereikia, bet dokumentai turi būti tvarkingi. Vienas mano klientas pamiršo pridėti pakavimo lapą prie siuntos – krovinys atvyko į Roterdamą, bet gavėjas negalėjo jo priimti, nes nežinojo, kas viduje. Teko siųsti dokumentus elektroniniu paštu ir laukti, kol viskas bus suderinta. Tokios smulkmenos kartais kainuoja brangiai, ypač jei gavėjas skuba.

7. Ar reikia muitinės dokumentų vežant ES viduje?

Ne, ES viduje muitinės deklaracijos nereikia. Lietuva ir Olandija abi yra ES narės, todėl prekės juda laisvai be muitų. Bet tai nereiškia, kad dokumentų visai nereikia – kaip minėjau, CMR, sąskaita ir pakavimo lapas privalomi. Be to, jei jūsų prekės yra akcizinės (alkoholis, tabakas, degalai), tada reikia elektroninio administracinio dokumento (e-AD). Kartais klientai painioja šiuos dalykus ir galvoja, kad ES viduje viskas paprasta – iš dalies taip, bet dokumentų tvarka vis tiek privaloma.

8. Kas atsitinka, jei dokumentai netvarkingi?

Geriausiu atveju – vėluojama, kol dokumentai sutvarkomi. Blogiausiu – krovinys gali būti sulaikytas. Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Prieš porą mėnesių vienas vežėjas vežė krovinį be tinkamo CMR – trūko vieno parašo. Krovinys stovėjo pasienyje dvi dienas, kol viskas buvo išsiaiškinta. Mūsų praktikoje visada patikriname dokumentus prieš išvykimą, bet kartais klaidos praslysta, ypač kai klientas paskutinę minutę pakeičia krovinio duomenis. Todėl visada rekomenduoju siųsti dokumentus bent dieną prieš pakrovimą.

9. Ar padedate sutvarkyti dokumentus?

Taip, galime padėti su CMR užpildymu ir kitais standartiniais dokumentais. Bet sąskaitą faktūrą ir pakavimo lapą turi paruošti siuntėjas – mes negalime to daryti už jus, nes tai jūsų prekių duomenys. Kartais klientai prašo, kad mes viską sutvarkytume – suprantu norą sutaupyti laiko, bet kai kurie dalykai tiesiog turi būti padaryti pačios įmonės. Ką mes galime padaryti – tai patikrinti, ar viskas užpildyta teisingai, ir pastebėti klaidas prieš išvykimą. Tai dažnai išgelbsti nuo nemalonių situacijų kelyje.

10. Kokia kalba turi būti dokumentai?

CMR paprastai pildomas anglų kalba – tai standartas. Sąskaita faktūra taip pat dažniausiai anglų kalba, nors kai kurie klientai reikalauja olandų kalbos. Pakavimo lapas – anglų kalba. Jei vežate specializuotą krovinį, kuriam reikia sertifikatų, tada priklauso nuo šalies reikalavimų. Olandijoje paprastai priima anglų kalbos dokumentus, bet kartais gavėjas prašo vertimo. Vienas mano klientas turėjo problemų, nes jo sąskaita buvo tik lietuvių kalba – olandų partneris atsisakė priimti krovinį, kol negavo angliškos versijos. Dabar jis visada siunčia abiem kalbomis.

Krovinių tipai – eksportas į Roterdamą

11. Kokius krovinių tipus vežate į Roterdamą?

Vežame praktiškai viską – nuo palečių su baldais iki birių krovinių konteineriuose. Dažniausiai tai yra pramoninės prekės, maisto produktai, statybinės medžiagos, elektronika. Yra ir specifinių krovinių, pavyzdžiui, temperatūrai jautrios prekės – tada naudojame šaldytuvus. Vieną kartą vežėme laboratorinę įrangą, kurios negalima stipriai kratyti – teko specialiai rinktis maršrutą su geresniais keliais. Kiekvienas krovinys turi savo reikalavimus, ir mes prie to prisitaikome. Svarbiausia – žinoti, ką vežame, kad galėtume pasiruošti.

12. Ar vežate pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tam reikia specialaus pasiruošimo. Vairuotojai turi turėti ADR pažymėjimą, transporto priemonė turi būti tinkamai paženklinta, o dokumentai – tvarkingi. Pavojingų krovinių vežimas kainuoja daugiau dėl papildomų reikalavimų ir draudimo. Vienas klientas bandė „pamiršti" paminėti, kad jo krovinys yra ADR klasės – sužinojome tik pakrovimo metu. Teko keisti transporto priemonę ir vairuotoją, kas užtruko papildomą dieną. Tokių situacijų geriausia vengti – visada praneškite apie pavojingą krovinį iš anksto.

13. Koks maksimalus svoris, kurį galite vežti?

Standartinė transporto priemonė gali vežti iki 24 tonų naudingojo svorio. Tai reiškia, kad bendras sunkvežimio su priekaba svoris gali siekti 40 tonų. Bet čia svarbu atskirti – vienas dalykas yra transporto priemonės galimybės, kitas dalykas yra leistinas svoris keliuose. Lenkijoje ir Vokietijoje yra apribojimų tam tikruose keliuose, todėl kartais tenka rinktis ilgesnį maršrutą, kad tilptume į svorio limitus. Ypač tai aktualu, kai vežame sunkius krovinius, pavyzdžiui, metalo gaminius arba statybines medžiagas.

14. Ar vežate dalinius krovinius?

Taip, daliniai kroviniai (LTL) yra mūsų kasdienybė. Ne kiekvienas klientas turi pilną sunkvežimį prekių, ir tai visiškai normalu. Daliniai kroviniai vežami pagal nustatytą grafiką – paprastai kelis kartus per savaitę. Kaina skaičiuojama pagal užimamą tūrį arba svorį, priklausomai nuo to, kas daugiau. Vienas mažas gamintojas iš Alytaus kas mėnesį siunčia vos kelias paletes į Roterdamą – jam pilnas sunkvežimis būtų per brangus, todėl dalinis krovinys yra idealus sprendimas. Trūkumas tas, kad pristatymo laikas gali būti ilgesnis, nes reikia laukti, kol susikaups pakankamai siuntų.

15. Kaip supakuoti krovinį vežimui į Roterdamą?

Pakavimas priklauso nuo krovinio tipo, bet yra bendri principai. Prekės ant padėklų turi būti stabilios – ne taip, kad viena paletė svyruotų ant kitos. Jei vežate dėžes, jos turi būti tvirtai sukrautos ir, pageidautina, apvyniotos plėvele. Lengvai dūžtančius daiktus reikia papildomai apsaugoti. Kartą klientas atvežė paletes su stiklo gaminiais, supakuotais tik kartoninėse dėžėse be jokios papildomos apsaugos – pusė krovinio sudužo pakeliui. Ne mūsų kaltė, bet nemalonu visiems. Geras pakavimas kainuoja šiek tiek daugiau, bet sutaupo daug nervų.

Kainos – eksportas į Roterdamą

16. Nuo ko priklauso eksporto į Roterdamą kaina?

Kainą veikia keli pagrindiniai veiksniai: atstumas nuo pakrovimo vietos iki Roterdamo, krovinio svoris ir tūris, krovinio tipas (ar reikia specialių sąlygų), sezoniškumas ir degalų kaina. Žiemą kainos paprastai kyla dėl sudėtingesnių eismo sąlygų, vasarą – dėl didesnės paklausos. Be to, jei reikia greito pristatymo, tai kainuoja daugiau. Vienas klientas norėjo, kad krovinys Roterdamą pasiektų per 36 valandas – tai įmanoma, bet kaina buvo beveik dvigubai didesnė nei įprastai. Paprastai kainos svyruoja tarp 1200 ir 2500 eurų už pilną krovinį, bet tai labai priklauso nuo situacijos.

17. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, sezoninis svyravimas yra realus dalykas. Prieš Kalėdas kainos kyla, nes visi skuba siųsti prekes. Vasarą taip pat brangiau, nes dalis vairuotojų atostogauja ir mažiau transporto priemonių. Pigiausias laikotarpis paprastai būna sausio-vasario mėnesiais, kai paklausa nukrenta. Bet tai nereiškia, kad reikia laukti pigiausio sezono – kartais verslo poreikiai yra svarbesni nei keli šimtai eurų skirtumo. Be to, pastovūs klientai gauna geresnes sąlygas, nes mes galime planuoti iš anksto.

18. Kaip skaičiuojama dalinio krovinio kaina?

Dalinio krovinio kaina skaičiuojama pagal užimamą erdvę transporto priemonėje. Paprastai naudojame formulę: kaina už palečių vietą arba kaina už kubinį metrą. Pavyzdžiui, jei jūsų krovinys užima pusę padėklo vietos, mokėsite mažiau nei tas, kuris užima visą. Bet yra minimalus mokestis – negalime vežti vienos dėžės už kelis eurus, nes tai tiesiog neapsimoka. Dažniausiai minimalus užsakymas yra bent viena paletė. Kartais klientai bando derėtis dėl labai mažų siuntų – suprantu norą sutaupyti, bet logistika turi savo ekonomikos dėsnius.

19. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Mūsų kainoje paprastai jau yra įskaičiuota viskas – kelių mokesčiai, draudimas, vairuotojo darbas. Bet yra situacijų, kai atsiranda papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, jei reikia laukti pakrovimo ilgiau nei sutarta (paprastai 2-3 valandos), skaičiuojamas stovėjimo mokestis. Jei krovinys reikalauja specialaus tvarkymo – kranas, autokrautuvas – tai irgi kainuoja papildomai. Vienas klientas nesakė, kad reikės kelti krovinį kranu – sužinojome tik atvykę. Tokios staigmenos visada brangiai kainuoja, todėl geriau viską aptarti iš anksto.

20. Ar galima gauti nuolaidą pastoviems klientams?

Žinoma. Pastovūs klientai, kurie veža reguliariai, gauna geresnes sąlygas. Kuo daugiau vežate, tuo geresnę kainą galime pasiūlyti. Tai paprasta matematika – mes galime planuoti maršrutus iš anksto, optimizuoti krovinius ir taip sumažinti sąnaudas. Vienas mūsų klientas veža kas savaitę po vieną pilną krovinį – jam taikome apie 15 procentų nuolaidą nuo standartinės kainos. Be to, pastoviems klientams suteikiame pirmenybę, kai reikia skubaus vežimo. Tai abipusiai naudingas bendradarbiavimas.

Laikas – eksportas į Roterdamą

21. Koks yra greičiausias pristatymo laikas?

Greičiausias pristatymas, kurį esu organizavęs, buvo 36 valandos nuo pakrovimo Vilniuje iki iškrovimo Roterdame. Tai buvo ekspresas su dviem vairuotojais, kurie keitėsi pakeliui. Bet tai išimtis, o ne taisyklė. Įprastai reikia planuoti 2-3 paras. Jei krovinys yra Šiauliuose ar Klaipėdoje, galima spėti ir per 2 paras su vienu vairuotoju. Svarbu suprasti, kad greitesnis pristatymas visada kainuoja daugiau – reikia arba dviejų vairuotojų, arba labai griežto grafiko be jokių nukrypimų.

22. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Taip, turime GPS sekimo sistemą, kuri leidžia matyti, kur yra transporto priemonė bet kuriuo metu. Klientai gauna prieigą prie sistemos arba tiesiog informuojami pagal pageidavimą. Yra buvę atvejų, kai klientas kas valandą skambindavo klausdamas, kur krovinys – tai jau per daug, bet suprantu nerimą, ypač kai siunčiate vertingą prekę. Paprastai informuojame pakrovimo, tranzito ir pristatymo momentais. Jei kas nors nutinka pakeliui – pavyzdžiui, vėlavimas dėl eismo įvykio – iš karto pranešame.

23. Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirma – išsiaiškinti priežastį. Vėlavimas gali būti dėl daugelio priežasčių: eismo įvykis, techninis gedimas, eilės pasienyje, oro sąlygos. Antra – informuoti gavėją. Geriau pranešti iš anksto, kad krovinys vėluos kelias valandas, nei leisti jam laukti nežinioje. Trečia – ieškoti sprendimo. Kartais galima paspartinti procesą – pavyzdžiui, pakeisti maršrutą arba pasiųsti kitą transporto priemonę. Vieną kartą mūsų sunkvežimis sugedo Lenkijoje – per šešias valandas organizavome pakaitinį ir krovinys vėlavo tik pusę dienos. Svarbiausia – ne panikuoti, o veikti.

24. Ar dirbate savaitgaliais ir švenčių dienomis?

Vairuotojai gali važiuoti savaitgaliais, bet yra apribojimų – sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikromis valandomis sekmadieniais ir švenčių dienomis Vokietijoje ir Olandijoje. Tai vadinamieji „Fahrverbot" draudimai. Todėl savaitgalinės kelionės reikalauja kruopštesnio planavimo – reikia suderinti grafiką taip, kad vairuotojas pasiektų tam tikrą tašką iki draudimo pradžios. Ofisas savaitgaliais nedirba, bet avariniais atvejais visada galima susisiekti. Švenčių dienomis stengiamės nekrauti, bet jei situacija kritinė – randame sprendimą.

Specifika – eksportas į Roterdamą

25. Kokie yra Roterdamo uosto ypatumai?

Roterdamo uostas yra milžiniškas – jame dirba tūkstančiai žmonių, ir koordinavimas ten yra atskiras mokslas. Jei jūsų krovinys keliauja toliau jūra, reikia suderinti laiką su konteinerio pakrovimu. Uoste yra griežti grafikai – pavėlavus pusvalandį, gali tekti laukti kitos dienos. Be to, uosto teritorija didžiulė, ir ne visada aišku, kur tiksliai reikia pristatyti krovinį. Vienas mano klientas davė neteisingą terminalo adresą – vairuotojas pusę dienos važinėjo po uostą ieškodamas tinkamo vartų. Dabar visada patikriname adresą du kartus.

26. Ar vežate krovinius iki pat uosto terminalo?

Taip, galime pristatyti tiesiai į uosto terminalą. Bet reikia žinoti, kad uosto teritorijoje galioja papildomi reikalavimai – specialūs leidimai, saugumo patikros, tam tikri laiko langai. Mes turime reikiamus leidimus ir patirtį dirbti su uosto terminalais, todėl tai nėra problema. Svarbu tik turėti visus reikiamus dokumentus ir žinoti tikslų terminalą bei laiką. Kartais terminalai keičia savo tvarkaraščius, todėl visada patikriname informaciją prieš išvykimą. Tai papildomas žingsnis, bet jis išgelbsti nuo daugybės nesusipratimų.

Išvada

Eksportas į Roterdamą yra vienas populiariausių maršrutų iš Lietuvos, ir tam yra rimtų priežasčių. Roterdamo uostas yra vartai į pasaulį, o patogus sausumos kelias per Lenkiją ir Vokietiją leidžia pristatyti krovinius greitai ir patikimai. Svarbiausia – turėti tvarkingus dokumentus, tinkamai supakuoti krovinį ir iš anksto aptarti visas detales su vežėju. Kasdienis vežimas reiškia, kad jums nereikia laukti – krovinys gali pajudėti jau kitą dieną. Jei turite klausimų, visada galite kreiptis – geriau paklausti kartą papildomai, nei vėliau taisyti klaidas.