Žmonių vežimas Amsterdamas Lietuva

Žmonių vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą – tai paslauga, kurios prireikia daugeliui lietuvių, gyvenančių arba dirbančių Nyderlanduose. Kartais reikia grįžti namo atostogų, kartais – dėl šeimos reikalų, kartais tiesiog norisi pamatyti Lietuvą po ilgo laiko. Ir nors yra daug būdų nusigauti iš Amsterdamo į Lietuvą – lėktuvu, traukiniu, nuosavu automobiliu – autobusiukas išlieka populiariausiu pasirinkimu. Priežastis paprasta: tai tiesioginis maršrutas be persėdimų, su galimybe vežtis daugiau bagažo. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, kurie planuoja grįžti iš Amsterdamo į Lietuvą.

Grįžimas – žmonių vežimas iš Amsterdamo

1. Kaip dažnai veža iš Amsterdamo į Lietuvą?

Dauguma vežėjų siūlo reisus 3-5 kartus per savaitę. Savaitgaliais – dažniau, darbo dienomis – rečiau. Vasarą, kai daugiau žmonių grįžta atostogų, reisų būna daugiau – kartais net kasdien. Žiemą – mažiau. Todėl, jei planuojate grįžti konkrečią dieną, geriau bilietą pirkti iš anksto. Ypač prieš Kalėdas ar Velykas – tada vietų greitai nelieka. Vienas klientas bandė nusipirkti bilietą gruodžio 20 dieną – viskas jau buvo išparduota. Jam teko grįžti tik sausio pradžioje. Nemalonu, bet tai pamoka – planuoti iš anksto.

2. Kada išvyksta autobusiukai iš Amsterdamo į Lietuvą?

Paprastai vakare – tarp 17:00 ir 21:00. Tai patogu, nes galite paskutinę dieną dar padirbėti arba susitvarkyti reikalus, o vakare tiesiog sėsti į autobusiuką. Bet yra ir rytinių išvykimų – apie 8:00-10:00. Tokie reisai mažiau populiarūs, bet kartais patogesni, ypač jei nemėgstate naktinių kelionių. Svarbu žinoti, kad išvykimo laikas gali keistis priklausomai nuo sezono ir keleivių skaičiaus. Todėl visada verta pasitikrinti tvarkaraštį prieš kelionę.

3. Kur Amsterdame galima įlipti į autobusiuką?

Dažniausiai – prie Amsterdam Sloterdijk stoties. Tai pagrindinė vieta, kur stoja dauguma vežėjų. Bet yra ir kitų variantų – pavyzdžiui, prie Amsterdam Centraal stoties, prie tam tikrų viešbučių arba degalinės užmiestyje. Svarbu žinoti tikslią vietą iš anksto, kad nereikėtų klaidžioti po Amsterdamą ieškant autobusiuko. Vienas klientas pasakojo, kad jis valandą vaikščiojo po Sloterdijk stotį, kol rado autobusiuką – pasirodo, jis stovėjo kitoje stoties pusėje. Nemalonu, bet nutinka.

4. Ar galima įlipti ne Amsterdame, o kitame Nyderlandų mieste?

Taip, dauguma vežėjų tai leidžia. Jei gyvenate Hagoje, Roterdame, Utrechte arba kitame mieste, galite įlipti ten. Bet reikia pranešti iš anksto – kad vežėjas žinotų, kur jūsų laukti. Kai kurie vežėjai turi fiksuotas stoteles skirtinguose miestuose, kiti – važiuoja pro jūsų adresą. Priklauso nuo vežėjo ir maršruto. Svarbu pasitikslinti prieš perkant bilietą, kad žinotumėte, kur ir kada turite būti.

Maršrutas – vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą

5. Koks yra maršrutas iš Amsterdamo į Lietuvą?

Paprastai maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. Tipinis maršrutas: Amsterdamas – Enschede – Osnabriukas – Hanoveris – Berlynas – Poznanė – Varšuva – Marijampolė – Kaunas – Vilnius. Bet tai tik vienas variantas. Kai kurie vežėjai važiuoja per kitus miestus – priklausomai nuo to, kur reikia paimti arba išlaipinti keleivius. Pavyzdžiui, vienas vežėjas važiuoja per Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį – tai ilgiau, bet patogiau tiems, kurie gyvena šiuose miestuose. Maršrutas gali keistis ir dėl eismo ar kelių remonto – vairuotojas parenka geriausią kelią.

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Amsterdamo į Lietuvą?

Į Vilnių – apie 22-24 valandos. Į Kauną – 21-23 valandos. Į Klaipėdą – 26-28 valandos. Bet tai tik teoriniai skaičiai. Reali kelionė dažniausiai trunka ilgiau – 24-26 valandos į Vilnių. Priežastys: sustojimai, eismas, sienos patikrinimai. Vokietijos autostradose dažnai būna remonto darbų, kurie prideda laiko. Taip pat Lenkijos keliai ne visada yra geriausios būklės – ypač mažesni keliai. Todėl visada rekomenduoju turėti laiko rezervą, ypač jei Lietuvoje turite svarbų susitikimą.

7. Ar autobusiukas sustoja pakeliui grįžtant?

Taip, kaip ir važiuojant į Amsterdamą – 3-5 sustojimai degalinėse arba poilsio aikštelėse. Kiekvienas sustojimas – 15-20 minučių. Sustojimai paprastai būna Vokietijoje (1-2 kartus) ir Lenkijoje (1-2 kartus). Vairuotojas praneša, kiek laiko truks sustojimas, ir prašo grįžti laiku. Sustojimai yra svarbu – tiek dėl tualeto, tiek dėl to, kad reikia prasitempti kojas. Ilgai sėdint gali sutinti kojos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl per sustojimus rekomenduoju pasivaikščioti, net jei tik 5 minutes.

8. Ką daryti, jei noriu išlipti ne galutinėje stotelėje?

Paprastai nėra problemų – vežėjai leidžia išlipti bet kurioje maršruto stotelėje. Jei norite išlipti Kaune, nors bilietas iki Vilniaus – tiesiog praneškite vairuotojui. Bet jei norite išlipti mažesniame miestelyje, kur autobusiukas neplanuoja stoti, gali tekti susitarti dėl papildomo mokesčio. Vienas keleivis prašė išlaipinti jį Alytuje – vairuotojas sutiko, nes Alytus buvo pakeliui, ir neėmė papildomo mokesčio. Bet tai priklauso nuo vairuotojo geros valios – garantijos nėra.

Bagažas – žmonių vežimas Amsterdamas Lietuva

9. Kiek bagažo galima vežtis grįžtant iš Amsterdamo?

Tas pats, kaip ir važiuojant į Amsterdamą – vienas didelis lagaminas (iki 25-30 kg) ir vienas rankinis bagažas. Bet grįžtant iš Nyderlandų dažnai būna daugiau bagažo – ypač jei dirbote ten ir grįžtate su visais savo daiktais. Tokiu atveju reikia pranešti vežėjui iš anksto. Papildomas bagažas paprastai kainuoja 10-15 eurų už vienetą. Bet jei bagažo per daug, vežėjas gali atsisakyti jį priimti – autobusiukas turi ribotą vietą. Todėl, jei planuojate vežtis daug daiktų, verta pagalvoti apie siuntų pervežimo paslaugą – tai atskira paslauga, kurią siūlo kai kurie vežėjai.

10. Ar galima vežtis dviratį iš Nyderlandų?

Nyderlandai – dviračių šalis, ir daugelis lietuvių ten nusiperka dviratį. Bet vežti jį autobusiuku yra sudėtinga – nėra tam skirtos vietos. Nebent sulankstomą dviratį, kuris telpa į bagažo skyrių. Jei norite vežti įprastą dviratį, geriau ieškoti siuntų pervežimo paslaugos arba naudotis specializuotomis įmonėmis, kurios veža didelius daiktus. Tai brangiau, bet vienintelis realus variantas. Vienas klientas bandė įtikinti vairuotoją, kad jo dviratis „tikrai tilps" – netilpo. Galiausiai jis paliko dviratį Amsterdame ir grįžo be jo.

11. Ką daryti, jei bagažas dingo grįžtant?

Tas pats, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje – iš karto pranešti vežėjui. Papasakokite, ką pametėte, kur sėdėjote, kada pastebėjote, kad bagažo nėra. Vežėjas turėtų patikrinti autobusiuką ir sandėlį. Jei bagažas nerandamas, vežėjas turi atlyginti žalą pagal draudimo sąlygas. Bet čia reikia būti realistais – jei lagamine buvo vertingi daiktai, standartinis draudimas gali jų visiškai nepadengti. Todėl vertingus daiktus – dokumentus, pinigus, elektroniką – visada vežkitės su savimi salone. Tai auksinė taisyklė.

12. Ar galima vežtis maistą iš Nyderlandų?

Taip, bet su apribojimais. ES viduje galima vežtis daugumą maisto produktų, bet yra išimčių – pavyzdžiui, negalima vežtis mėsos ir pieno produktų iš ne ES šalių. Kadangi Nyderlandai yra ES, tai netaikoma. Bet vis tiek verta atsiminti, kad ilgoje kelionėje kai kurie maisto produktai gali sugesti – ypač vasarą. Todėl geriau vežtis ne greitai gendančius produktus. Be to, autobusiuke gali būti karšta, ir maistas gali pradėti skleisti kvapą – kas nėra malonu kitiems keleiviams.

Laikas – vežimas iš Amsterdamo

13. Kada geriausia grįžti iš Amsterdamo į Lietuvą?

Priklauso nuo jūsų tikslų. Jei norite sutaupyti – grįžkite žiemos viduryje (sausis-vasaris), kai kainos mažiausios. Jei norite patogumo – grįžkite darbo dienomis, kai mažiau keleivių. Jei norite greičiau – venkite savaitgalių ir švenčių, kai keliuose daugiau eismo. Asmeniškai aš mėgstu grįžti trečiadienio vakarą – mažiau keleivių, mažiau eismo, ramesnė kelionė. Bet tai tik mano nuomonė – kiekvienas turi savo prioritetus.

14. Ar galima grįžti tą pačią dieną, kai atvykau į Amsterdamą?

Techniškai taip, bet tai nelabai prasminga. Kelionė trunka 24 valandas – jei atvykstate ryte ir tą patį vakarą išvykstate atgal, jūs tiesiog praleidote 48 valandas kelyje, kad praleistumėte kelias valandas Amsterdame. Bet yra situacijų, kai to reikia – pavyzdžiui, jei atvykote į svarbų susitikimą ir iš karto po jo grįžtate. Tokiu atveju verta pagalvoti apie kitą transporto priemonę – lėktuvą arba traukinį. Jie greitesni, nors brangesni.

15. Kiek laiko prieš išvykimą reikia atvykti į stotelę Amsterdame?

Bent 30 minučių prieš išvykimą. Bet rekomenduoju 45 minutes – ypač jei pirmą kartą važiuojate iš tos stotelės. Amsterdam Sloterdijk stotis yra didelė, ir gali užtrukti, kol rasite tikslią vietą, kur stovi autobusiukas. Taip pat gali būti eilė prie bagažo registracijos – ypač jei daug keleivių. Vieną kartą atvykau tiksliai laiku ir vos spėjau – autobusiukas jau buvo beveik pilnas. Nuo to laiko visada atvykstu anksčiau.

16. Ką daryti, jei pavėlavau į autobusiuką Amsterdame?

Paskambinkite vairuotojui iš karto. Kartais jis sutinka palaukti 5-10 minučių, ypač jei žino, kad esate pakeliui. Bet jei autobusiukas jau išvykęs, deja, bilietas gali būti prarastas. Kai kurie vežėjai siūlo persikelti į kitą reisą, bet tai ne visada nemokamai – gali tekti mokėti 15-20 eurų keitimo mokestį. Todėl visada rekomenduoju atvykti anksčiau. Ypač Amsterdame – ten gali būti sudėtinga rasti stotelę, jei ten pirmą kartą.

Kainos – žmonių vežimas Amsterdamas Lietuva

17. Kiek kainuoja grįžti iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kaina panaši kaip ir važiuojant į Amsterdamą – nuo 65 iki 95 eurų vienai pusei. Vasarą ir prieš šventes – brangiau, iki 110 eurų. Žiemos viduryje – pigiau, kartais net 60 eurų. Taip pat kaina priklauso nuo to, į kurį miestą važiuojate. Į Vilnių ir Kauną – pigiau, į Klaipėdą ar Šiaulius – kiek brangiau. Abipusis bilietas (Amsterdamas-Lietuva-Amsterdamas) dažnai kainuoja pigiau nei du vienpusiai – verta pagalvoti, jei žinote, kad grįšite.

18. Ar kainos skiriasi perkant bilietą Amsterdame ir internetu?

Paprastai ne, bet gali būti skirtumas. Perkant internetu dažniausiai gaunate tą pačią kainą, kaip ir perkant tiesiogiai iš vežėjo. Bet jei perkate per tarpininkus – kelionių agentūras arba bilietų pardavimo platformas – gali būti papildomas mokestis. Todėl visada rekomenduoju pirkti tiesiai iš vežėjo – taip ir pigiau, ir paprasčiau, jei reikia ką nors pakeisti. Be to, perkant internetu galite palyginti skirtingų vežėjų kainas – tai naudinga.

19. Ar yra nuolaidų grįžtantiems klientams?

Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas – apie 5-10 procentų grįžtantiems klientams. Bet tai ne visada. Norint gauti nuolaidą, paprastai reikia užsiregistruoti vežėjo sistemoje arba turėti lojalumo kortelę. Taip pat kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas studentams, pensininkams arba didelėms grupėms (5+ žmonės). Verta paklausti prieš perkant bilietą – kartais nuolaida nėra aktyviai reklamuojama, bet ji egzistuoja.

20. Kaip mokėti už bilietą grįžtant?

Tas pats, kaip ir važiuojant į Amsterdamą – bankinis pavedimas, mokėjimas kortele internetu arba grynaisiais vairuotojui. Bet pastarasis variantas tampa vis retesnis. Taip pat kai kurie vežėjai priima mokėjimą per PayPal arba Paysera. Svarbu gauti patvirtinimą apie apmokėjimą – kad žinotumėte, jog jūsų vieta rezervuota. Be patvirtinimo gali nutikti taip, kad atvykstate į stotelę, o vietos nėra – nes sistema neregistravo jūsų mokėjimo.

Praktiniai klausimai – vežimas iš Amsterdamo

21. Ką daryti, jei grįžtant autobusiukas labai vėluoja?

Susisiekti su vežėju. Jei vėluoja daugiau nei 2 valandas, vežėjas turėtų jus informuoti. Bet ne visi tai daro – kartais reikia patiems skambinti. Jei vėluoja labai ilgai (5+ valandos) ir jums reikia būti Lietuvoje konkrečiu laiku, galbūt verta pagalvoti apie alternatyvų transportą – lėktuvą arba traukinį. Tai brangiau, bet kartais vienintelis variantas. Vienas klientas laukė 6 valandas, kol autobusiukas atvažiavo – jis turėjo svarbų susitikimą Lietuvoje, kurio praleido. Nemalonu, bet kartais taip nutinka.

22. Ar galima keleiviams vežti siuntas arba laiškus?

Kai kurie vežėjai siūlo siuntų pervežimo paslaugą – tai reiškia, kad galite siųsti daiktus arba dokumentus su keleivių autobusiuku. Tai pigiau nei naudotis kurjerių paslaugomis, bet ne visada patikima – priklauso nuo vežėjo. Jei siunčiate vertingus daiktus, geriau naudotis oficialiomis kurjerių paslaugomis – DPD, DHL, TNT. Bet jei siunčiate paprastus daiktus – drabužius, maistą, knygas – vežėjo paslauga gali būti geras variantas. Svarbu supakuoti daiktus tvarkingai ir aiškiai pažymėti, kam jie skirti.

23. Ką daryti, jei autobusiuke susipykau su kitu keleiviu?

Tai nemaloni situacija, bet ji nutinka. Pirmas žingsnis – stengtis išspręsti konfliktą ramiai. Jei tai neįmanoma, kreipkitės į vairuotoją. Vairuotojas yra atsakingas už tvarką autobusiuke ir turi teisę perspėti ar net išlaipinti problematišką keleivį. Bet išlipimas vidury kelionės – kraštutinis variantas, kuris naudojamas tik tada, kai situacija tampa nevaldoma. Dauguma konfliktų išsprendžiami ramiai – tiesiog reikia kantrybės ir supratimo. Ilgoje kelionėje žmonės pavargsta ir tampa dirglesni – tai normalu.

24. Ar galima grįžti su vaikais autobusiuku?

Taip, bet reikia pasiruošti. Vaikams ilga kelionė gali būti nuobodi arba nemaloni. Todėl pasiimkite jiems užkandžių, gėrimų, žaislų arba planšetinį kompiuterį su filmais. Taip pat verta turėti papildomų drabužių – vaikai gali išsipilti gėrimą arba išsipurvinti. Jei vaikas mažas, galite pasiimti automobilinę kėdutę – nors tai neprivaloma autobusiuke, tai saugiau. Be to, jei vaikas keliauja su vienu iš tėvų, gali prireikti notaro patvirtinto kito tėvo sutikimo – tai ne visada tikrinama, bet geriau turėti.

25. Ką daryti, jei grįžtant susirgau?

Jei susirgote kelionės metu, praneškite vairuotojui. Jis gali padaryti papildomą sustojimą, kad galėtumėte nusipirkti vaistų arba tiesiog pailsėti. Jei jaučiatės labai prastai, galbūt geriau išlipti artimiausiame mieste ir kreiptis į gydytoją. Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) suteikia teisę į būtinąją medicinos pagalbą visoje ES. Taip pat verta turėti savo kelionių draudimą – jis gali padengti medicinines išlaidas, jei reikia. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir kreiptis pagalbos, jei reikia.

Išvada

Žmonių vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą – tai patogi paslauga, kurią naudoja tūkstančiai lietuvių. Tiesioginis maršrutas, lankstus tvarkaraštis ir prieinama kaina – tai pagrindiniai privalumai. Svarbiausia – planuoti iš anksto, ypač prieš šventes, ir pasirinkti patikimą vežėją. Jei turite klausimų, visada galite kreiptis tiesiai į vežėją – jie geriausiai žino atsakymus.