Vežu žmones į Nyderlandus

Kai pirmą kartą pradėjau vežti žmones į Nyderlandus, galvojau, kad tai bus paprasta: sėdi, vairuoji, pristatai. Bet greitai supratau, kad čia ne tik vairavimas. Tai – atsakomybė už žmonių saugumą, jų daiktus, nuotaiką ir kartais net už jų gyvenimo planus. Vienas važiuoja į naują darbą, kitas – aplankyti anūkų, trečias – tiesiog pažiūrėti, kaip ten gyvena. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kurių gali kilti tiems, kurie galvoja apie tokią kelionę.

Organizavimas – keleivių vežimas į Nyderlandus

1. Kaip dažnai vyksta reisai į Nyderlandus?

Priklauso nuo sezono. Vasarą – beveik kasdien, žiemą – 2-3 kartus per savaitę. Bet čia kalbu apie reguliarius maršrutus. Jei vežu pagal užsakymą – galiu važiuoti bet kada, jei susirenka bent 4-5 žmonės. Kartą važiavome vien tam, kad pristatytume vieną močiutę pas dukrą. Užtruko ilgiau, bet močiutė buvo laiminga.

2. Kokia yra kelionės kaina?

Kainos prasideda nuo 60 eurų asmeniui, bet gali kilti iki 100, priklausomai nuo maršruto ir sezono. Jei vežu iki pat namų Nyderlanduose – brangiau. O jei tik iki pagrindinės stoties – pigiau. Dar vienas dalykas: jei žmogus veža daug bagažo – galiu paprašyti papildomai. Bet visada stengiuos būti lankstus, ypač jei žmogus važiuoja pirmą kartą.

3. Ar galima vežtis gyvūnus?

Galima, bet reikia iš anksto pranešti. Maži gyvūnai – narve arba dėže. Dideli – sudėtingiau, nes reikia vietos. Kartą vežiau šunį, kuris visą kelią lojo. Keleiviai buvo kantrūs, bet kitą kartą paprašiau, kad šeimininkas duotų raminamųjų. Ir dar – reikia turėti visus dokumentus, ypač jei kertate sieną.

4. Kiek bagažo galima vežtis?

Standartiškai – viena didelė dėžė ir vienas rankinis krepšys. Bet jei žmogus važiuoja ilgam laikui – suprantu, kad reikia daugiau. Tada tariamės. Svarbiausia, kad tilptų į automobilį ar mikroautobusą. Kartą moteris bandė vežti visą savo gyvenimą: tris dėžes, du lagaminus ir šunį. Teko palikti dalį daiktų.

5. Ar kelionės metu darote pertraukas?

Taip, kas 3-4 valandas. Sustojame degalinėse, kur galima nueiti į tualetą, išgerti kavos, prasitempti kojas. Pertrauka trunka 15-20 minučių. Jei kas nors prašo sustoti anksčiau – stengiuosi išpildyti, bet negaliu kiekvieną kartą stabdyti. Svarbiausia – saugumas ir grafikas.

6. Kaip vyksta pasienio kontrolė?

Paprastai tiesiog važiuojame per sieną, jei nėra eilės. Bet kartais, ypač naktį arba jei yra įtarimų, stabdo. Tada reikia parodyti pasus, kartais – atidaryti bagažinę. Mano patirtis: dažniausiai užtrunka 10-15 minučių. Bet buvo atvejis, kai muitininkai įtarė, kad vežu kontrabandines cigaretes – tikrino visą valandą. Nieko nerado, bet nuotaika sugadinta.

7. Ar automobilyje yra Wi-Fi?

Ne visada. Jei vežu mikroautobusu – dažniausiai taip. Jei paprastu automobiliu – ne. Bet visada turiu mobilųjį hotspot'ą, kuriuo galiu pasidalinti. Tik prašau, kad nesiųstų didelių failų, nes tada internetas lėtėja visiems. Geriau atsisiųsti filmus ar muziką iš anksto.

8. Ką daryti, jei vėluoju atvykti į paėmimo vietą?

Iškart skambinti. Aš visada duodu savo numerį ir prašau, kad žmonės praneštų, jei vėluos. Bet jei vėluoju aš – taip pat skambinu. Kartą buvo didelis avarija kelyje, tai praradome dvi valandas. Keleiviai buvo supratingi, bet vienas vaikinas turėjo svarbų susitikimą – teko jam padėti rasti alternatyvą.

9. Ar galima keisti maršrutą kelionės metu?

Paprastai ne, nebent visi keleiviai sutinka. Maršrutas planuojamas iš anksto, kad būtų efektyvus. Bet jei kas nors prašo išlipti anksčiau arba pakeisti kryptį – tariamės. Kartą vežiau tris žmones, ir vienas norėjo sustoti Roterdame, nors maršrutas buvo per Amsterdamą. Sutikau, bet užtrukome ilgiau.

10. Kaip elgtis, jei kelionės metu kas nors suserga?

Pirmiausia – sustoti saugioje vietoje. Tada įvertinti situaciją. Jei reikia greitosios pagalbos – iškviesti. Jei ne – pailsėti, duoti vandens, vaistų. Aš visada turiu pirmosios pagalbos rinkinį. Kartą moteriai pakilo temperatūra – sustojome vaistinėje, nusipirkome vaistų, ir ji po poros valandų jautėsi geriau.

11. Ar vežate tik į Nyderlandus, ar ir iš jų?

Abiem kryptimis. Dažniausiai žmonės važiuoja į Nyderlandus dirbti arba aplankyti, o atgal – grįžta atostogų arba reikalais. Bet būna ir kitaip: vienas vaikinas važiavo iš Nyderlandų į Lietuvą vestuvėms, o po savaitės prašė jį grąžinti atgal. Sutikau, nes tai buvo pakeliui.

12. Kokia yra automobilio ar mikroautobuso būklė?

Visada tvarkinga, su technine apžiūra. Bet tai ne naujas Mercedes – tai darbo įrankis. Svarbiausia – saugumas ir patikimumas. Aš kas mėnesį tikrinu stabdžius, padangas, variklį. Kartą pakeliui į Nyderlandus pradūriau ratą – laimei, turėjau atsarginį. Keleiviai padėjo keisti – buvo net linksma.

13. Ar galima mokėti kortele?

Taip, bet geriau turėti grynųjų. Ypač jei mokate ne visą sumą iš karto. Aš priimu ir pavedimus, ir grynuosius. Kortelių skaitytuvas kartais neveikia, ypač užsienyje. Todėl visada prašau turėti bent dalį sumos grynaisiais.

14. Kaip užtikrinate keleivių saugumą?

Visų pirma – laikausi kelių eismo taisyklių. Antra – reguliariai darau pertraukas, kad nevairuočiau pavargęs. Trečia – automobilyje yra gesintuvas, pirmosios pagalbos rinkinys, avarinis ženklas. Ir ketvirta – stengiuosi nevežti žmonių, kurie atrodo įtartini. Kartą atsisakiau vežti girtą vyrą – jis supyko, bet saugumas svarbiau.

15. Ar galima vežtis dviratį?

Jei yra vietos – taip. Mikroautobuse telpa 1-2 dviračiai, jei sulankstomi. Paprastame automobilyje – sunkiau. Reikia iš anksto pranešti, kad pasiruoščiau. Ir dar – dviratį reikia išvalyti, kad nesuteptų salono.

16. Ką daryti, jei pamečiau daiktą automobilyje?

Skambinti man. Aš visada patikrinu automobilį po kelionės, bet kartais maži daiktai nukrenta po sėdyne. Telefonai, akiniai, net dantų protezai – visko buvo. Paprastai grąžinu, jei žmogus gali atvykti arba jei galiu išsiųsti paštu.

17. Ar vežate vaikus be tėvų?

Ne, nebent yra notaro patvirtintas leidimas ir tėvai duoda sutikimą. Saugumas – pirmoje vietoje. Kartą mama prašė vežti 16-metį sūnų – atsisakiau, kol negavau raštiško sutikimo. Geriau būti atsargiam.

18. Kaip pasiruošti kelionei?

Patogūs drabužiai, užkandžiai, vanduo, ausinės, įkroviklis. Ir gera nuotaika. Aš visada prašau atvykti 15 minučių anksčiau, kad spėtume susidėti bagažą. Ir dar – turėti visus dokumentus: pasą, bilietą, vizą jei reikia.

19. Ar galima atšaukti kelionę?

Galima, bet priklauso nuo to, kiek liko laiko. Jei liko daugiau nei 48 valandos – grąžinu visą sumą. Jei mažiau – tik pusę. Bet visada stengiuosi būti lankstus, ypač jei žmogus susirgo arba mirė artimas žmogus. Tai ne verslas, o pagalba.

20. Ką veikiate, jei kelionės metu nuobodu?

Klausausi podcast'ų arba muzikos. Kartais kalbuosi su keleiviais – sužinau įdomių istorijų. Vienas žmogus pasakojo, kaip dirbo laivuose visame pasaulyje. Kitas – kaip augino orchidėjas. Tai geriau už bet kokį filmą.

21. Ar vežate ir į kitas šalis?

Kartais, jei yra paklausos. Vokietija, Belgija, Danija – čia dažniausiai. Bet Nyderlandai – mano pagrindinis maršrutas. Ten turiu pažįstamų, žinau gerus kelius, stovėjimo aikšteles. Tai mano specializacija.

22. Kaip jus rasti ir užsisakyti kelionę?

Geriausia – per Facebook arba skelbimų portalus. Aš neturiu svetainės, bet turiu telefono numerį ir el. paštą. Kartais žmonės rekomenduoja vieni kitiems – tai geriausias reklamos būdas. Ir dar – stotyse kartais palieku vizitines korteles.

23. Ką daryti, jei kelionės metu kyla konfliktas tarp keleivių?

Stengiuosi nuraminti. Jei nepavyksta – sustoju ir prašau išlipti. Bet tai labai retai. Paprastai žmonės supranta, kad yra uždaroje erdvėje, ir elgiasi mandagiai. Kartą du vyrai susipyko dėl politikos – paprašiau nutildyti temą, ir jie nurimo.

24. Ar jūsų paslaugos brangesnės už autobusą?

Kartais taip, kartais ne. Autobusas gali būti pigesnis, bet jis važiuoja pagal grafiką, o aš – pagal poreikį. Ir dar – aš pristatau iki pat namų, o autobusas – tik iki stoties. Taigi, kainą reikia vertinti ne tik pinigais, bet ir patogumu.

Išvada

Vežti žmones į Nyderlandus – tai ne tik darbas, bet ir atsakomybė. Kiekviena kelionė – skirtinga, kiekvienas keleivis – su savo istorija. Aš stengiuos ne tik pristatyti saugiai, bet ir padaryti kelionę kuo patogesnę. Kartais tai reiškia sustoti anksčiau, kartais – pakeisti maršrutą, kartais – tiesiog išklausyti. Svarbiausia – kad žmogus jaustųsi saugus ir patenkintas.