Vežu keleivius iš Olandijos į Lietuvą

Kas savaitę važinėju maršrutu Olandija–Lietuva ir atgal. Jau keleri metai. Žmonės skambina, rašo, klausia – kada, kur, kiek kainuoja, ar paims iš durų. Viskas paprasta, bet klausimų visada daug. Ypač tiems, kas pirmą kartą vežasi vaikus ar vyresnius tėvus. Suprantu – nežinomybė nervina. Todėl surinkau dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakiau taip, kaip paaiškinčiau draugui prie kavos. Be jokių gražių formuočių. Tiesiog – kaip yra. Jei kažko nerandi, skambink, atsakysiu. Maršrutas ilgas, bet kelionė gali būti patogi, jei žinai ko tikėtis.

Kainos – keleivių vežimas iš Olandijos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo to, iš kurio miesto važiuoji. Jei Amsterdamas ar Roterdamas – paprastai apie 80-120 eurų. Iš mažesnių miestų, kur reikia papildomai važiuoti, gali būti kiek daugiau. Vaikams iki 12 metų taikoma nuolaida, mažyliai iki 3 metų dažnai važiuoja nemokamai sėdėdami tėvams ant kelių. Bet čia reikia tartis iš anksto. Kartais būna akcijų – pavyzdžiui, grupei nuo 4 žmonių kaina mažesnė. Tiksliausią kainą sužinosi paskambinęs ar parašęs, nes kiekvienas maršrutas šiek tiek skiriasi.

2. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, bet ne drastiškai. Vasarą, prieš Kalėdas ir Velykas – paklausa didesnė, todėl kainos gali būti kiek aukštesnės. Ypač gruodžio viduryje, kai visi skuba namo. Tada vietų mažiau, o norinčių daugiau. Žiemą, sausio-vasario mėnesiais, paprastai ramiau ir pigiau. Bet jei užsisakai bilietą paskutinę dieną – gali mokėti daugiau, nes laisvų vietų tiesiog nėra. Rekomenduoju rezervuoti bent savaitę prieš planuojamą išvykimą. Taip ir tu ramus, ir mes galim planuoti.

3. Ką daryti, jei neturiu pinigų iš karto?

Yra kelios galimybės. Vieni vežėjai prašo avanso – 20-30 eurų, likusią dalį sumoki atvykęs. Kiti sutinka, kad viską sumokėtum pavedimu prieš pat kelionę. Grynaisiais vietoje – irgi variantas, bet reikia sutarti iš anksto. Būna, kad žmogus skambina ir sako – algą gausiu penktadienį, o važiuoju ketvirtadienį. Tada ieškom sprendimo. Svarbiausia – ne tylėti, o pasakyti. Dauguma vežėjų supranta, kad gyvenimas ne visada eina pagal planą.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Paprastai ne. Kaina, kurią sutari – ta ir yra. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei turi labai didelį bagažą – dviratį, kelis didelius lagaminus – gali būti papildomas mokestis už vietą. Arba jei reikia vežti gyvūną – čia irgi atskira kalba. Kartais žmonės pamiršta paminėti, kad vežasi šunį, ir tada būna nemalonus pokalbis prie mašinos. Geriau viską aptarti iš anksto. Taip išvengi nesusipratimų ir papildomų išlaidų.

5. Kaip vyksta apmokėjimas – pavedimu ar grynais?

Abu variantai galimi. Dažniausiai žmonės moka pavedimu prieš kelionę – taip patogiau abiem pusėm. Bet jei neturi banko sąskaitos arba tiesiog mėgsti grynus – nieko blogo. Tik reikia turėti tikslią sumą, nes vežėjas ne visada turi grąžos. Būna juokingų situacijų – žmogus duoda 100 eurų už 85 eurų kelionę ir prašo grąžos. O mes važiuojam per pusę Europos su monetomis kišenėje. Geriau pasiruošti iš anksto.

Maršrutai – keleivių pervežimas Olandija Lietuva

6. Per kuriuos miestus važiuojate?

Paprastai maršrutas eina per Amsterdamą, Utrechtą, Duisburgą, Kelną, tada į Lenkiją – Poznanė, Varšuva, ir Lietuvos link. Bet tai ne vienintelis variantas. Priklauso nuo to, kur keleiviai reikalingi. Kartais važiuojam per Roterdamą, Eindhoveną, kartais per Vokietijos šiaurę. Lietuvoje dažniausiai stojame Kaune, Vilniuje, kartais Šiauliuose ar Klaipėdoje. Tikslų maršrutą visada deriname prie keleivių poreikių. Jei reikia – galim pravažiuoti pro tavo miestą.

7. Ar paimate iš namų, ar reikia važiuoti į sutartą vietą?

Dauguma vežėjų siūlo abu variantus. Durys iki durų – patogiau, bet brangiau. Jei sutinki atvažiuoti į pagrindinį tašką – pavyzdžiui, Amsterdamo centrą ar tam tikrą stotį – kaina mažesnė. Būna, kad žmogus gyvena kaime už 50 km nuo didmiesčio. Tada tariamės. Kartais susitinkam pusiaukelėje. Svarbiausia – aiškiai pasakyti, kur esi, ir nepamiršti, kad Olandija maža, bet ne taip maža, kad per 10 minučių visur spėtum.

8. Kiek laiko trunka kelionė?

Nuo Amsterdamo iki Vilniaus – maždaug 22-26 valandos. Priklauso nuo eismo, sienų, poilsio sustojimų. Vasarą, kai daugiau keliaujančių, pasienyje gali užtrukti ilgiau. Žiemą – kelias gali būti slidus, važiuojam lėčiau. Bet paprastai skaičiuojam parą su trupučiu. Stojam kas 3-4 valandas – pailsėti, išgerti kavos, prasitempti kojas. Ilgai sėdėti nejudant nesveika, ir vairuotojui reikia pailsėti. Saugumas svarbiau nei greitis.

9. Ar važiuojate tiesiogiai, ar darote persėdimus?

Paprastai važiuojame tiesiogiai – sėdi vienoje mašinoje ar mikriuke ir važiuoji iki galo. Bet būna situacijų, kai reikia keisti transportą. Pavyzdžiui, jei vienas mikriukas veža iš Olandijos iki Lenkijos, o kitas perima toliau. Tai retai, bet pasitaiko. Ypač jei keleivių nedaug ir neapsimoka važiuoti viso maršruto. Tokiais atvejais visada informuojame iš anksto. Niekas nenori stovėti vidury nieko ir nežinoti, kas toliau.

10. Kada tiksliai išvykstate ir kada atvykstate?

Išvykimo laikas paprastai fiksuotas – dažniausiai vakare arba naktį, kad pagrindinę kelionės dalį pravažiuotume naktį, kai mažiau eismo. Tikslus laikas priklauso nuo maršruto. Atvykimo laikas – sunkiau prognozuoti. Priklauso nuo daug ko: eismo, oro, pasienio. Kartais atvykstam valanda anksčiau, kartais – dviem vėliau. Svarbu turėti veikiantį telefoną, kad galėtume informuoti. Ir nesistebėti, jei atvykimas šiek tiek keičiasi.

Patogumai – kelionė mikriuku į Lietuvą

11. Ar mikriuke yra kondicionierius?

Taip, visuose mūsų mikriukuose yra kondicionierius. Vasarą be jo būtų tikras košmaras – ypač važiuojant per Vokietiją, kur temperatūra gali siekti 35 laipsnius. Žiemą veikia šildymas. Bet būna, kad vienas keleivis nori šalčiau, kitas – šilčiau. Tada tenka derintis. Rekomenduoju pasiimti lengvą pledą ar megztinį – taip galėsi reguliuoti komfortą pats. Ir nepamiršk, kad naktį, net vasarą, gali būti vėsiau.

12. Kiek bagažo galiu vežtis?

Standartiškai – vienas didelis lagaminas ir vienas rankinis krepšys. Jei turi daugiau – reikia tartis iš anksto. Būna, kad žmogus grįžta iš Olandijos su trim lagaminais, dviem dėžėmis ir dviračiu. Tada reikia žiūrėti, ar telpa. Vietos mikriuke ribotos. Kartais tenka atsisakyti vežti papildomą daiktą, jei nėra vietos. Geriau paskambinti ir pasakyti, kiek turi, nei atvažiuoti ir stebėtis, kad netelpa.

13. Ar galima vežtis gyvūnus?

Galima, bet su sąlygomis. Maži gyvūnai – katės, maži šunys – paprastai važiuoja narveje arba specialioje dėžėje. Dideli šunys – sudėtingiau, nes ne visi keleiviai mėgsta gyvūnus šalia. Reikia tartis iš anksto. Ir būtinai turėti visus dokumentus – skiepų pasą, mikročipą. Be dokumentų per sieną nepravažiuosi. Būna, kad žmogus pamiršta pasą, ir tada tenka laukti, kol kas nors atsiųs nuotrauką. Nervinantis reikalas.

14. Ar yra WiFi mikriuke?

Kai kuriuose yra, kai kuriuose – ne. Priklauso nuo transporto. Bet net jei yra – ne visada veikia gerai. Ypač važiuojant per Lenkiją, kur ryšys kartais dingsta. Rekomenduoju turėti savo internetą – išankstinį paketą arba tiesiog atsisiųsti filmą, muziką, podcast'ą prieš kelionę. Laikas praeina greičiau, kai turi ką veikti. O jei nori tiesiog miegoti – pasiimk ausų kištukus ir akių kaukę.

15. Kaip dažnai darote sustojimus?

Kas 3-4 valandas, kartais dažniau, jei kas nors prašo. Stojam degalinėse – galima nueiti į tualetą, nusipirkti kavos, užkandžių. Ilgiausias sustojimas paprastai būna vidury maršruto – Lenkijoje, kur pavalgom karšto maisto. Bet tai ne restoranas – greičiau bufetas arba valgykla šalia degalinės. Jei turi specialių mitybos poreikių – vegetaras, alergijos – geriau pasiimk savo maistą. Ne visada randi, ko reikia.

Bagažas – keleivių vežimas Olandija Lietuva

16. Ar galima siųsti daiktus be žmogaus?

Taip, tai vadinama siuntų pervežimu. Dauguma vežėjų, kurie veža keleivius, taip pat veža siuntas. Kaina priklauso nuo dydžio ir svorio. Maža dėžė – 15-25 eurai, didelis paketas – daugiau. Svarbu gerai supakuoti, nes kelionė ilga, daiktai juda. Būna, kad žmogus atneša supakuotą dėžę, o viduje – stiklainiai su agurkais. Vienas kartas, ir dėžė atvažiuoja sulčių pripilta. Po to visi mokomės – stiklainiai į rankšluosčius, tarpas tarp jų užpildomas.

17. Ką daryti, jei bagažas dingsta arba sugadinamas?

Tai retai, bet pasitaiko. Pirmas žingsnis – pranešti vežėjui iš karto, kai pastebi. Jei daiktas sugadintas dėl mūsų kaltės – kompensuojame. Bet jei pats blogai supakavai – čia jau kita istorija. Rekomenduoju vertingus daiktus – dokumentus, elektroniką, pinigus – visada laikyti su savimi, ne bagaže. Ir fotografuok, ką įdedi. Taip lengviau įrodyti, kas buvo, jei kas nutinka. Skamba gal per daug atsargiai, bet geriau taip.

18. Ar galima vežtis dviratį?

Galima, bet reikia tartis iš anksto. Dviratis užima daug vietos, ir ne visada telpa. Ypač jei mikriukas pilnas žmonių su lagaminais. Kartais tenka nuimti ratą arba sulenkti, kad tilptų. Kaina už dviratį – papildomai, paprastai 20-40 eurų. Ir svarbu – dviratis turi būti švarus. Nešvarus dviratis gali sukelti problemų pasienyje, ypač jei ant jo žemės ar augalų. Nuplauk prieš kelionę.

19. Ką daryti su vaikiška kėdute?

Jei vežiesi vaiką, kuriam reikia kėdutės – pranešk iš anksto. Mes turime kėdučių, bet ne visada pakankamai. Geriau turėti savo. Ir dar – kėdutė turi būti sertifikuota, su žymomis. Be ženklų gali būti problemų, jei sustabdo policija. Būna, kad tėvai atsiveža seną kėdutę be jokių ženklų, ir tada tenka aiškintis. Paprasčiau – pasiimti tinkamą arba pranešti, kad reikia mūsų.

20. Ar galima vežtis maistą?

Galima, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktai iš ES šalių – paprastai be problemų. Bet jei veži iš ne ES šalies – gali būti apribojimų. Ir dar – kvapas. Jei veži raugintus kopūstus ar silkę – gali būti, kad kiti keleiviai nebus patenkinti. Ilgoje kelionėje kvapas plinta. Rekomenduoju sandariai supakuoti. Ir nepamiršk, kad mikriuke nėra šaldytuvo – vasarą greitai genda.

Saugumas – keleivių pervežimas iš Olandijos

21. Ar vairuotojai turi patirties?

Taip, visi mūsų vairuotojai turi ilgametę patirtį. Šis maršrutas – ne juokas. Tūkstančiai kilometrų, skirtingos šalys, skirtingi keliai. Reikia žinoti, kur pavojingi ruožai, kur dažnai stovi policija, kur geriau nestoti. Vienas mūsų vairuotojas važinėja jau 12 metų. Žino kiekvieną posūkį. Bet net ir patyręs vairuotojas pavargsta – todėl visada yra antras arba darom ilgesnius sustojimus. Saugumas pirmoje vietoje.

22. Ką daryti, jei kelionės metu pasijuntu blogai?

Pasakyk vairuotojui iš karto. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį, ir žinome, kur artimiausia ligoninė ar vaistinė. Būna, kad žmogui bloga nuo mašinos – pykina. Tada stojam, išeinam gryno oro. Kartais padeda tabletė nuo pykinimo. Jei rimčiau – skubios pagalbos numeris visose ES šalyse tas pats – 112. Svarbu ne tylėti ir nekentėti. Sveikata svarbiau nei bet koks grafikas.

23. Ar mikriukai yra drausti ir techniškai tvarkingi?

Žinoma. Be draudimo ir techninės apžiūros negalėtume važinėti. Visi dokumentai tvarkingi, transportas reguliariai tikrinamas. Bet tai nereiškia, kad niekada niekas negenda. Pernai vasarą, važiuojant per Vokietiją, užvirė variklis. Stovėjome 3 valandas, kol atvažiavo pagalba. Nemalonu, bet nutinka. Svarbu, kad keleiviai būtų saugūs – ir mes visada turime draudimą, kuris padeda tokiais atvejais.

24. Kaip elgtis, jei kelyje įvyksta avarija?

Pirmiausia – ramybė. Patikrinti, ar visi sveiki. Jei kas nors sužeistas – skambinti 112. Mes turime avarinį rinkinį – liemenes, trikampį, vaistinėlę. Vairuotojas žino, ką daryti – jis tam ir turi patirtį. Po to – draudimas. Visi mūsų mikriukai apdrausti, todėl žala atlyginama. Bet svarbiausia – kad visi gyvi. Daiktai – antraeilis dalykas. Tokių atvejų pasitaiko retai, bet geriau žinoti, kad esam pasiruošę.

Rezervacija – vežame keleivius į Lietuvą

25. Kaip užsisakyti vietą?

Paprasčiausia – paskambinti ar parašyti žinutę. Nurodai, iš kur važiuoji, kur nori atvykti, kada, kiek žmonių. Mes atsakom, kada važiuojam, kiek kainuoja. Jei tinka – rezervuojam. Kartais žmonės klausia, ar galima užsisakyti internetu. Kol kas – skambučiu ar žinute. Taip patogiau, nes galim iš karto atsakyti į klausimus. O jei reikia kažką pakeisti – lengviau susitarti žodžiu.

26. Kiek iš anksto reikia rezervuoti?

Kuo anksčiau – tuo geriau. Ypač prieš šventes – Kalėdas, Velykas, Jonines. Tada vietos išgraibstomos likus savaitei ar net dviem. Paprastomis dienomis – užtenka ir 2-3 dienų prieš. Bet jei skambini dieną prieš – gali būti, kad vietų nėra. Būna, kad žmogus skambina ir sako – rytoj reikia. O mes – pilni. Tada tenka ieškoti kitų vežėjų arba laukti kito reiso. Planavimas – tavo draugas.

Išvada

Kelionė iš Olandijos į Lietuvą – ilgas, bet įveikiamas maršrutas. Svarbiausia – pasiruošti, žinoti ko tikėtis ir nebijoti klausti. Mes važinėjam šiuo keliu jau ne vienerius metus, ir kiekviena kelionė – skirtinga. Kartais viskas sklandžiai, kartais – netikėtumai. Bet visada stengiamės, kad keleiviai jaustųsi saugiai ir patogiai. Jei turi klausimų – skambink. Atsakysim. Sėkmės kelyje.