Vežame žmones į Amsterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Prieš porą savaičių skambina vaikinas – klausia, ar vežame žmones į Amsterdamą. Sakau – taip, kasdien. Jis nustebęs: „Kasdien? Net žiemą?" Taip, net žiemą. Žmonės galvoja, kad pervežimai – sezoninis dalykas, kaip slidinėjimo autobusai. Bet ne. Amsterdamas – ne kurortas, tai miestas, į kurį žmonės važiuoja ištisus metus – dirbti, studijuoti, lankyti giminių, tvarkyti reikalų. Mes vežame žmones į Amsterdamą jau ne vienerius metus, ir kiekvienas keleivis – tai istorija. Vienas važiuoja pirmą kartą, kitas – penktoliktą. Vienas jaudinasi, kitas užmiega prieš mikriukui pajudant. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu kas savaitę.

Pagrindai – vežame žmones į Amsterdamą

1. Ar tikrai vežate žmones į Amsterdamą kiekvieną dieną?

Taip, kiekvieną dieną. Turime fiksuotą grafiką, kurio laikomės ištisus metus. Vasarą važiuoja daugiau mikriukų – kartais net du per dieną, vienas rytą, kitas vakare. Žiemą – vienas, bet jis važiuoja. Net per Kalėdas – nors tada keleivių mažiau, bet yra tokių, kurie negali grįžti namo švenčių, ir mes juos vežame. Grafikas skelbiamas mūsų svetainėje, bet geriausia paskambinti ir patikrinti, ypač jei planuojate kelionę ne sezono metu. Kartais dėl mažo keleivių skaičiaus reisas sujungiamas su kitu – bet apie tai visada informuojame.

2. Iš kokių Lietuvos miestų vežate žmones į Amsterdamą?

Iš didžiųjų – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Bet taip pat iš mažesnių – Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė. Tikslus maršrutas priklauso nuo to, kurie keleiviai užsisakė tą dieną. Jei iš Alytaus niekas nevažiuoja – mikriukas ten nestos. Todėl svarbu rezervuoti iš anksto, kad galėtume planuoti maršrutą. Kartais žmonės gyvena miesteliuose tarp didmiesčių – tada stengiamės pravažiuoti pro juos. Mikriukas nėra traukinys su fiksuotomis stotelėmis – mes galime keisti maršrutą pagal poreikį.

3. Kiek žmonių telpa į mikriuką?

Priklauso nuo mikriuko – nuo 8 iki 20 vietų. Mažesni mikriukai – patogesni, daugiau vietos kojoms, bet mažiau keleivių. Didesni – daugiau vietų, bet ankščiau. Mes naudojame skirtingus mikriukus priklausomai nuo poreikio – jei keleivių mažai, važiuojame mažesniu, jei daug – didesniu. Svarbiausia – kad visiems būtų patogu. Perpildytas mikriukas – ne mūsų stilius. Jei sakome, kad vietų nėra – reiškia nėra, nebandome grūsti papildomų žmonių.

4. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą?

22–26 valandos, priklausomai nuo išvykimo miesto ir eismo sąlygų. Iš Vilniaus – trumpiau, iš Klaipėdos – ilgiau. Bet tai tik vidurkis. Kartais Lenkijoje spūstis, kartais Vokietijoje remontas – tada kelionė pailgėja. Kartą važiavome 30 valandų dėl avarijos autostradoje – visi mikriuke pavargo, bet ką padaryti. Svarbu suprasti, kad mikriukas nėra lėktuvas – čia viskas priklauso nuo kelio. Rekomenduoju neplanuoti svarbių susitikimų pirmoms valandoms po numatyto atvykimo.

Keleiviai – vežame žmones į Amsterdamą

5. Kas dažniausiai važiuoja mikriuku į Amsterdamą?

Visokie žmonės. Darbininkai, kurie dirba Nyderlanduose – žemės ūkyje, fabrikuose, statybose. Studentai, kurie studijuoja Olandijoje. Žmonės, kurie važiuoja aplankyti giminių ar draugų. Turistai, nors jų mažiau – turistai dažniau renkasi lėktuvą. Ir tiesiog žmonės, kuriems reikia nusigauti iš taško A į tašką B, o mikriukas yra patogiausias variantas. Kiekvienas turi savo istoriją, savo priežastį. Mes neklausinėjame per daug – tiesiog vežame.

6. Ar vežate vaikus į Amsterdamą?

Taip, bet su sąlygomis. Vaikai iki 12 metų – su tėvais ar globėjais, privalomai. Vaikai nuo 12 iki 16 – gali važiuoti vieni, bet reikia tėvų sutikimo. Kūdikiai – ant tėvų kelių arba specialioje kėdėje, kurią tėvai atsineša. Kartą mama važiavo su dviem vaikais – vienas penkerių, kitas aštuonerių. Vaikai elgėsi ramiai, bet mama pavargo juos prižiūrėti 24 valandas. Mes padėjome – vairuotojas davė žaislų, kitas keleivis paskolino planšetę. Tokių situacijų būna, ir mes prie jų pripratę.

7. Ar vežate vyresnio amžiaus žmones?

Žinoma. Amžius nėra kliūtis. Svarbu, kad žmogus galėtų išsėdėti ilgą kelionę – mikriuke nėra galimybės vaikščioti kaip traukinyje. Jei sveikata leidžia – prašome. Vienas pagyvenęs vyras važiavo pas dukrą, kuri gyvena Amsterdame – jam buvo 78 metai. Važiavo ramiai, daugiausia miegojo, kartais pasikalbėdavo su kitais keleiviais. Atvykęs padėkojo ir pasakė, kad tai buvo patogiausia kelionė jo gyvenime. Nežinau, ar tai tiesia, bet malonu girdėti.

8. Ar vežate žmones su negalia?

Priklauso nuo situacijos. Jei žmogus gali sėdėti ir nereikia specialios įrangos – taip. Jei reikia neįgaliojo vežimėlio – sudėtingiau, nes mikriuke nėra specialaus įrenginio pakrovimui. Bet jei vežimėlį galima sulankstyti ir įdėti į bagažinę, o žmogus gali pats atsisėsti – galime vežti. Svarbu pranešti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Kartą vežėme moterį su ramentais – padėjome įlipti, padėjome išlipti, nieko sudėtingo. Svarbu žinoti iš anksto.

Maršrutai – vežame žmones į Amsterdamą

9. Kokiu keliu vežate žmones į Amsterdamą?

Paprastai per Lenkiją ir Vokietiją – tai pats patikrintas kelias. Iš Vilniaus – Suvalkai, Varšuva, Poznanė, Berlynas, Hanoveris, Osnabriukas, tada Nyderlandai. Iš Klaipėdos – kitas kelias, pro Torunę ar Lodzę. Bet ne visada tas pats maršrutas – priklauso nuo eismo, remontų, oro. Vairuotojai žino kelis alternatyvius kelius ir pasirenka geriausią. Svarbiausia – saugiai ir laiku. O „laiku" kartais reiškia „beveik laiku" – bet tai geriau nei rizikuoti pavojingu keliu.

10. Ar mikriukas sustoja pakeliui?

Taip, kelis kartus. Degalinėse – pailsėti, nueiti į tualetą, nusipirkti kavos. Paprastai kas 3–4 valandas. Sustojimai trunka 15–30 minučių. Vairuotojai turi privalomus poilsio laikus, kurių privalo laikytis – tai ne mūsų noras, o įstatymas. Bet mes stengiamės sustoti ten, kur patogu – didesnėse degalinėse su gerais tualetais ir parduotuvėmis. Mažose degalinėse Lenkijos kaime – ne visada švaru, todėl renkamės didesnes.

11. Ar galima prašyti sustoti papildomai?

Galima, bet ne visada įmanoma. Jei prašote sustoti degalinėje – paprastai ne problema. Bet jei prašote sustoti mieste, kuris nėra pakeliui – čia jau kita istorija. Vienas žmogus prašė sustoti Berlyne, nors mikriukas važiavo kitu keliu. Negalėjome – tai būtų reiškę valandą papildomai visiems keleiviams. Sustojimai turi būti protingi – pakeliui, ne per ilgi, netrukdantys kitiems keleiviams.

Patogumai – mikriukų įranga

12. Kokie patogumai yra mikriuke?

Kondicionierius, patogios sėdynės, Wi-Fi, elektros lizdai. Tai standartiniai dalykai, kuriuos turi visi mūsų mikriukai. Be to – geras garso sistema, nors muziką renkasi vairuotojas (arba keleiviai susitaria). Nėra tualeto mikriuke – tai vienas minusas, bet dažnai sustojame, todėl tai ne problema. Vietos kojoms – pakankamai, nors jei esate labai aukštas – gali būti ankštoka. Bet tai mikroautobusas, ne limuzinas – reikia turėti realius lūkesčius.

13. Ar mikriuke galima miegoti?

Galima, ir dauguma keleivių taip daro. Sėdynės atsilenkia, bet ne iki galo – tai ne traukinio kušetė. Rekomenduoju atsivežti kaklo pagalvėlę ir antklodę – naktį mikriuke būna vėsu, net su kondicionieriumi. Vienas vaikinas atsivežė visą miegmaišį – visi juokėsi, bet jis miegojo geriausiai iš visų. Ausų kištukai – taip pat geras dalykas, ypač jei šalia sėdi kas nors, kas knarkia.

14. Ar mikriuke yra tualetas?

Ne, mikriukuose tualetų nėra. Bet mes sustojame kas 3–4 valandas degalinėse, kur tualetai yra. Jei staiga prireikia – pasakykite vairuotojui, jis sustos artimiausioje tinkamoje vietoje. Bet ne kiekvieną kilometrą – reikia suprasti, kad autostradoje ne visada yra kur sustoti. Vienas keleivys prašė sustoti kas valandą – tai neįmanoma, kelionė užtruktų amžinybę. Geriausia – eiti į tualetą per kiekvieną sustojimą, net jei nenorite.

Saugumas – vežame žmones į Amsterdamą

15. Ar mikriukai yra saugūs?

Taip. Reguliariai tikriname techninę būklę – stabdžiai, padangos, šviesos, viskas. Vairuotojai turi reikiamas licencijas ir patirtį. Mikriukai apdrausti – tiek transporto priemonė, tiek keleiviai. Saugumas – ne vieta, ant kurios taupome. Bet saugumas priklauso ne tik nuo mūsų – keleiviai turi segėti diržus, nestovėti važiuojančiame mikriuke, netrukdyti vairuotojui. Tai elementaru, bet kartais reikia priminti.

16. Ką daryti, jei kelionės metu įvyko avarija?

Pirma – ramybė. Antra – vairuotojas iškviečia pagalbą. Trečia – laukite instrukcijų. Mikriukai apdrausti, todėl žala atlyginama. Bet svarbiausia – žmonės. Jei kas nors sužeistas – pirmiausia rūpinamės jais. Tokių situacijų pasitaiko retai, bet jos nutinka. Vieną kartą buvo nedidelė avarija Lenkijoje – mikriukas atsitrenkė į kitą automobilį, kai šis staiga stabdė. Nieks nenukentėjo, tik įlenktas bamperis. Keleiviai perkelti į kitą mikriuką, kelionė tęsėsi.

17. Ar vairuotojai vairuoja saugiai?

Taip, bet „saugiai" reiškia skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms. Vieniems atrodo, kad 130 km/h autostradoje – normalu, kitiems tai per greitai. Mūsų vairuotojai laikosi greičio ribojimų – ne todėl, kad bijo baudų, o todėl, kad veža žmones. Pavargę vairuotojai nevairuoja – yra privalomos poilsio valandos, kurių laikomės. Jei vairuotojas pavargęs – jis sustoja ir ilsisi, net jei tai reiškia, kad kelionė pailgėja. Saugumas svarbiau nei greitis.

Praktiniai patarimai – vežame žmones į Amsterdamą

18. Ką pasiimti į kelionę mikriuku?

Patogius drabužius – sėdėsite 24 valandas, todėl džinsai su diržu nėra geriausias pasirinkimas. Užkandžių ir vandens – nors sustojame degalinėse, ten kainos didesnės. Telefoną ir įkroviklį – mikriuke yra lizdai. Ausines – muzikai, podcastams arba tiesiog kad išvengtumėte pokalbių, jei norite ramybės. Kaklo pagalvėlę – miegui. Šiltą striukę ar antklodę – naktį būna vėsu. Ir gera nuotaika – tai svarbiausia.

19. Kaip pasiruošti ilgai kelionei mikriuku?

Miegokite naktį prieš – jei atvyksite pavargę, kelionė bus kančia. Valgykite normaliai – ne persivalgykite, bet ir nebaduokite. Atsisiųskite filmų, podcastų, muzikos – kad turėtumėte ką veikti. Ir svarbiausia – nusiteikite, kad kelionė bus ilga. Jei tikitės, kad tai bus kaip skrydis lėktuvu – nusivilsite. Mikriukas – tai lėtas, bet patogus būdas nusigauti iš vienos vietos į kitą. Priimkite tai kaip nuotykį, o ne kaip kančią.

20. Ką daryti, jei blogai jaučiuosi kelionės metu?

Pasakykite vairuotojui. Jis sustos, duos vandens, paklaus, ar reikia pagalbos. Jei pykina – prašykite atidaryti langą arba sėskite į priekį, kur mažiau kratoma. Jei skauda galvą – turime vaistų pirmosios pagalbos rinkinyje. Jei rimčiau – kviečiame pagalbą. Svarbiausia – nekentėti tyliai. Vienas vaikinas pykino visą kelią iš Vilniaus iki Varšuvos, bet nieko nesakė. Kai pagaliau pasakė, sustojome, jis išlipo, prasivėdino, ir toliau važiavo jausdamasis geriau. Pusė bėdos išsisprendė, kai jis tiesiog paprašė pagalbos.

Amsterdamas – ką žinoti atvykus

21. Ką daryti atvykus į Amsterdamą pirmą kartą?

Pirma – nusipirkti OV-chipkaart kortelę viešajam transportui. Antra – susirasti nakvynę, jei neturite. Trečia – pasiimti žemėlapį arba įsijungti Google Maps. Ir tada – tiesiog vaikščioti. Amsterdamas yra miestas, kurį geriausia pažinti pėsčiomis. Kanalai, tiltai, siauros gatvelės, kavinės – viskas arti vienas kito. Neskubėkite. Ir būkite atsargūs prie dviračių – jų daug, jie greiti, ir jie turi pirmenybę.

22. Kiek pinigų reikia Amsterdamui?

Daug. Amsterdamas brangus miestas. Nakvynė – nuo 30 eurų hostelyje iki 150 viešbutyje. Maistas – 10–25 eurai už patiekalą. Transportas – 8–9 eurai už dienos bilietą. Muziejai – 15–25 eurai už įėjimą. Diena Amsterdame gali kainuoti 50 eurų, jei taupote, arba 200, jei ne. Planuokite biudžetą iš anksto, kad nebūtų staigmenų. Ir pasiimkite grynųjų – ne visur priima korteles, ypač mažose parduotuvėse.

23. Ar Amsterdame saugu?

Gana saugu, bet kaip ir bet kuriame dideliame mieste – reikia būti budriam. Kišenvagiai egzistuoja, ypač turistinėse vietose. Naktį tamsiuose kampuose – ne visada jauku. Bet apskritai Amsterdamas – saugus miestas. Policija dirba gerai, žmonės draugiški. Svarbiausia – nesinešioti didelių sumų grynųjų, laikyti telefoną kišenėje, o ne rankoje, ir būti atsargiam prie dviračių. Elementaru, bet veikia.

Papildomi klausimai – vežame žmones į Amsterdamą

24. Ar galima važiuoti mikriuku, jei turiu tik asmens tapatybės kortelę?

Taip, Lietuvos piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės – nereikia paso. ES piliečiams taip pat. Bet užsieniečiams, gyvenantiems Lietuvoje – situacija gali būti kitokia. Visada patikrinkite prieš kelionę, ar turite tinkamus dokumentus. Be dokumentų ne tik kad negalėsite keliauti – bet ir turėsite problemų pasienyje, jei sustabdys patikrinimui. Vienas žmogus pamiršo pasą namie – teko grįžti. Nemalonu, bet geriau sužinoti prieš kelionę, o ne pasienyje.

25. Ar vežate žmones iš Amsterdamo į Lietuvą?

Žinoma, vežame į abi puses. Iš Amsterdamo į Lietuvą mikriukai išvyksta vakare, paprastai 18–21 valandą. Maršrutas atvirkščiai – Amsterdamas, Vokietija, Lenkija, Lietuva. Kainos gali skirtis nuo krypties iš Lietuvos – priklauso nuo paklausos. Rezervacija veikia taip pat – skambinate, rašome, mokate. Ir taip, vežame kiekvieną dieną – tiek į priekį, tiek atgal.

Vežame žmones į Amsterdamą – tai mūsų kasdienis darbas, kurį darome su atsakomybe. Kiekvienas keleivis – tai žmogus su savo istorija, savo tikslais, savo rūpesčiais. Mes tiesiog stengiamės, kad kelionė būtų kuo paprastesnė ir patogesnė. Jei turite klausimų – skambinkite, rašykite. Visada atsakysime.