Veža keleivius Olandija Lietuva, vežame kiekvieną dieną

Kasdien gaunu po kelis skambučius iš žmonių, kurie ieško patogaus būdo grįžti iš Olandijos. Viena moteris iš Utrechto skambino praėjusį ketvirtadienį – sako, kad jos mama Lietuvoje susirgo, ir jai reikia būti Kaune kuo greičiau. Kitas vaikinas skambino iš Hago – dirba ten jau metus, nori grįžti namo Kalėdoms. Kiekvienas turi savo istoriją, savo priežastis. Keleivių pervežimas maršrutu Olandija–Lietuva tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu kasdien – nuo maršrutų iki patarimų, kaip pasiruošti ilgai kelionei.

Maršrutai – veža keleivius Olandija Lietuva pagrindiniai keliai

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai tarp Olandijos ir Lietuvos?

Pagrindiniai maršrutai eina per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Olandijos įvažiuojame į Vokietiją, važiuojame link Berlyno, tada į Poznanę arba Varšuvą, ir iš ten – į Lietuvą. Yra du pagrindiniai variantai: šiaurinis maršrutras per Hamburgą ir Poznanę, arba pietinis per Hanoverį ir Varšuvą. Kurį pasirenkame, priklauso nuo eismo, oro sąlygų ir keleivių. Pavyzdžiui, vasarą Vokietijos autostradose dažnai būna remontų, todėl kartais važiuojame kitu keliu. Aš pats važiavau abiem maršrutais – laiko skirtumas minimalus, apie 1-2 valandas. Svarbiau ne maršrutas, o vairuotojo patirtis.

2. Per kuriuos Olandijos miestus važiuoja autobusiukas?

Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas – tai pagrindiniai taškai. Bet ne kiekvienas reisas apima visus šiuos miestus. Viskas priklauso nuo to, kur yra keleivių. Jei dauguma keleivių yra Amsterdame ir Roterdame, važiuojame per juos. Jei kažkas yra Groningene – galbūt važiuojame ir ten, bet tik jei yra pakankamai keleivių, kad būtų prasmės daryti aplinkkelį. Kartais siūlome keleiviams iš mažesnių miestų atvykti iki didesnio – pavyzdžiui, iš Emmeno atvažiuoti iki Zwolle arba Utrechto. Tai paprasčiau ir pigiau visiems.

3. Kur Lietuvoje išleidžia autobusiukas?

Paprastai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Bet čia vėl gi – priklauso nuo keleivių poreikių. Jei visi nori į Vilnių, važiuojame tiesiai ten. Jei kažkas nori į Marijampolę ar Alytų, galima sustoti pakeliui. Svarbu pranešti iš anksto, kur jums reikia. Buvęs atvejis, kai žmogus norėjo, kad jį išleistų kažkur tarp Kauno ir Klaipėdos, mažame miestelyje – vairuotojas sutiko, bet paprašė papildomai 10 eurų, nes reikėjo nuvažiuoti nuo pagrindinio kelio. Tai suprantama – degalai kainuoja, laikas taip pat.

4. Ar autobusiukas važiuoja tiesiogiai ar su persėdimais?

Paprastai tiesiogiai – sėdi Olandijoje, išlipi Lietuvoje. Bet yra išimčių. Kartais, jei keleivių mažai iš vieno miesto, sujungiami du maršrutai – tada gali tekti persėsti kitame mieste. Pavyzdžiui, vienas autobusiukas surenka keleivius iš Amsterdamo ir Roterdamo, o kitas – iš Eindhoveno ir Hago. Susitinkame Vokietijoje ir važiuojame toliau vienu autobusiuku. Tai nėra dažnas atvejis, bet nutinka. Svarbu, kad vežėjas apie tai praneštų iš anksto – niekas nenori stebėtis vidury Vokietijos, kad reikia persėsti.

5. Kiek kilometrų yra nuo Amsterdamo iki Vilniaus?

Apie 1600-1700 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Iš Roterdamo – truputį mažiau, apie 1500-1600. Iš Eindhoveno – dar mažiau, apie 1400-1500. Atstumas skamba didelis, bet su gera autostrada ir be kamščių tai yra 16-18 valandų kelio. Su sustojimais, pertraukomis ir galimais vėlavimais – 20-24 valandos. Aš pats kartą važiavau, kai viskas ėjo sklandžiai – be kamščių, be avarijų, be ilgų sustojimų – ir buvome Vilniuje per 18 valandų. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Realiau planuoti 22-24 valandas.

Pasiruošimas – vežame kiekvieną dieną pasiruošimas kelionei

6. Ką pasiimti į 20 valandų kelionę autobusiuku?

Patogius drabužius – tai pirmas dalykas. 20 valandų sėdėti aptemptuose džinsuose – ne pats geriausias sprendimas. Laisvi drabužiai, patogūs batai (kuriuos galima nusiauti), šilta striukė ar pledas – autobusiuke kartais būna šalta, ypač naktį. Be to: ausinės, telefonas su atsisiųstais filmais ar muzika, užkandžiai, vanduo, kaklo pagalvėlė, akių kaukė. Vaistai, jei vartojate. Kroviklis telefonui – dauguma autobusiukų turi USB lizdus, bet ne visi. Ir svarbiausia – dokumentai. Be jų niekur. Aš pats mačiau žmogų, kuris atėjo be paso – teko grįžti namo. Nemalonu.

7. Kiek maisto ir vandens pasiimti?

Pakankamai, bet ne per daug. Vandens butelį ar du – užtenka. Maisto – sumuštinių, vaisių, užkandžių. Nesiimkite ko nors, kas stipriai kvepia – silkės, sūrio, svogūnų. Tai mikroautobusas, ne jūsų virtuvė. Kiti keleiviai gali būti alergiški arba tiesiog nemėgti kvapų. Be to, venkite sunkaus maisto – po 10 valandų kelio jūsų skrandis gali protestuoti. Geriau lengvi užkandžiai: vaisiai, batonėliai, sumuštiniai su vištiena. Degalinėse galima nusipirkti maisto, bet kainos aukštesnės nei parduotuvėje, ir ne visada spėsite per 15 minučių sustojimo.

8. Ar reikia pasiimti pagalvę ir pledą?

Rekomenduoju – taip. Kaklo pagalvėlė skamba banaliai, bet po 10 valandų sėdėjimo ji tampa geriausiu draugu. Pledas arba šilta striukė – autobusiuke naktį gali būti vėsu, net jei vasara. Kondicionierius kartais veikia per stipriai, o kartais – neveikia iš viso. Buvęs atvejis, kai vasarą autobusiuke buvo taip karšta, kad visi prakaitavo – kondicionierius sugedo. Kitą kartą žiemą buvo taip šalta, kad žmonės sėdėjo su striukėmis. Todėl geriau būti pasiruošusiam bet kokioms sąlygoms. Pagalvėlę galima nusipirkti bet kurioje degalinėje už 5-10 eurų.

9. Ar galima pasiimti vaistus kelionei?

Ne tik galima, bet ir rekomenduojama. Jei vartojate vaistus reguliariai, visada turėkite jų su savimi – ne lagamine, o rankiniame krepšyje. Be to, verta turėti vaistų nuo galvos skausmo, pykinimo (jei linkę į kelionės ligą) ir skrandžio. 20 valandų kelionė – tai stresas organizmui, ir gali atsirasti įvairių negalavimų. Vienas keleivys man pasakojo, kad pamiršo vaistus nuo kraujo spaudimo – teko prašyti vairuotojo sustoti vaistinėje Lenkijoje. Laimei, pavyko rasti tą patį vaistą, bet ne visada taip pasiseka. Todėl – pasiruoškite iš anksto.

Kelionė – veža keleivius kasdien kelionės eiga

10. Kaip atrodo tipinė kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Vakare susitinkame nurodytoje vietoje, susitikriname keleivius, pakrauname bagažą ir išvažiuojame. Pirmas sustojimas – po 4-5 valandų, paprastai Vokietijoje. Tada toliau per Vokietiją, naktį pasiekiame Lenkiją. Antras ar trečias sustojimas – Lenkijos degalinėje. Ryte jau Lietuvos pasienyje, o priešpiečiais arba popiet – galutinėje stotelėje. Bet tai idealus scenarijus. Realybėje gali būti visko: kamščiai prie Berlyno, avarija autostradoje, ilgas laukimas pasienyje (retai, bet nutinka). Aš pats važiavau, kai dėl avarijos Vokietijoje stovėjome tris valandas – nieko nepadarysi.

11. Kada paprastai atvykstame į Lietuvą?

Jei išvykstate 18-19 valandą iš Olandijos, paprastai atvykstate kitą dieną 14-18 valandą. Bet tai labai priklauso nuo maršruto ir eismo. Iš Amsterdamo ilgiau nei iš Eindhoveno. Į Vilnių ilgiau nei į Kauną. Be to, jei reikia vežti keleivius į skirtingus miestus, tai prideda laiko. Buvęs atvejis, kai autobusiukas važiavo į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą – paskutinis keleivys Klaipėdoje išlipo tik 22 valandą, nors išvyko 18 valandą prieš parą. Tai ilgai, bet suprantama – negalima pravažiuoti pro Klaipėdą ir jos nepasiekti.

12. Ar galima išlipti anksčiau, ne galutinėje stotelėje?

Taip, jei tai pakeliui. Paprastai maršrutras eina per kelis Lietuvos miestus, ir galima išlipti bet kuriame iš jų. Svarbu pranešti vairuotojui iš anksto, kad jis žinotų, kur sustoti. Jei prašote išleisti ne numatytame taške, o kažkur pakeliui – tai gali būti įmanoma, bet ne visada patogu. Ypač jei turite daug bagažo ir esate vienas lauke, vidury nakties. Aš pats rekomenduoju rinktis pagrindinį miestą arčiau jūsų galutinės vietos ir iš ten važiuoti toliau vietiniu transportu.

13. Ką daryti, jei blogai jaučiuosi kelionės metu?

Praneškite vairuotojui. Jis gali sustoti anksčiau nei planuota, jei jums bloga. Be to, visada turėkite vaistų nuo pykinimo – kelionės liga yra dažna problema, ypač ilgose kelionėse. Sėdėkite priekyje, jei galite – mažiau siūbuoja. Žiūrėkite į kelią, ne į telefoną ar knygą. Gerkite vandenį, ne kavą ar energetinius gėrimus. Vienas keleivys man pasakojo, kad jai taip blogai buvo, jog teko prašyti vairuotojo sustoti tris kartus per valandą – gėdinga, bet sveikata svarbiau. Geras vairuotojas supras ir padės.

Patogumai – vežame keleivius Olandija Lietuva komfortas

14. Kokie patogumai yra autobusiuke?

Standartiškai – kondicionierius, patogios sėdynės, USB įkrovikliai. Kai kurie autobusiukai turi Wi-Fi, bet ne visi, ir ne visada veikia tobulai. Ekranų su filmais paprastai nėra – tai ne tarpmiestinis autobusas. Sėdynės geros, bet ne visada reguliuojamos. Vietos kojoms pakanka, bet ne per daug – jei esate aukštesnis nei 185 cm, gali būti ankštoka. Aš pats esu 190 cm ir visada prašau sėdynės prie lango, kur daugiau vietos. Arba priekinės sėdynės – ten daugiausia erdvės. Bet tai ne visada įmanoma, jei kas kitas jau užsisakė.

15. Ar autobusiuke yra Wi-Fi?

Kai kurie turi, bet nesitikėkite stebuklų. Wi-Fi autobusiuke dažnai būna lėtas ir ne stabilus, ypač Vokietijos atkarpoje, kur kartais dingsta ryšys. Be to, jei visi keleiviai jungiasi prie to paties Wi-Fi, greitis dar labiau krenta. Aš visada rekomenduoju atsisiųsti filmus, muziką ar podcast'us prieš kelionę, kad netektų kliautis vien internetu. Be to, jei turite pakankamai duomenų savo telefone, galite naudoti mobilų internetą – dažnai jis būna greitesnis nei autobusiuko Wi-Fi. Ypač jei turite ES roaming'ą, kuris leidžia naudoti duomenis be papildomų mokesčių.

16. Ar galima rūkyti autobusiuke?

Ne. Tai draudžiama ir pagal įstatymus, ir pagal sveiką protą. Mikroautobuse 20 valandų su rūkančiu žmogumi – tai košmaras ne rūkantiems keleiviams. Bet vairuotojai daro pertraukas degalinėse, kur galima rūkyti lauke. Paprastai pertraukos būna kas 4-5 valandas, tai pakankamai dažnai rūkantiems. Vienas vairuotojas man sakė, kad kartais keleiviai prašo sustoti dažniau, nes nori parūkyti – jis paprastai sutinka, bet ne visada yra tinkama vieta. Autostradoje sustoti „tik parūkyti" – ne pats geriausias sprendimas.

17. Ar galima vartoti alkoholį kelionės metu?

Techniškai – ne. Dauguma vežėjų draudžia vartoti alkoholį autobusiuke. Bet realybėje – vienas alus ar taurė vyno paprastai nekelia problemų. Svarbiausia – nepiktnaudžiauti. Buvęs atvejis, kai keleivys atsinešė butelį degtinės ir gėrė visą kelionę – iki Lenkijos jau buvo girtas, triukšmavo, erzino kitus keleivius. Vairuotojas turėjo jį nuraminti, o galiausiai grasino išlaipinti. Nemalonu visiems. Todėl, jei norite atsipalaiduoti kelionės metu, geriau pasiimkite knygą ar filmą, ne alkoholį.

Saugumas – veža keleivius Olandija Lietuva saugumo aspektai

18. Ar saugu važiuoti autobusiuku naktį?

Taip, bet reikia pasirinkti patikimą vežėją. Naktiniai reisai yra standartinė praktika – dauguma kelionių vyksta naktį, nes taip efektyviau. Vairuotojai privalo laikytis poilsio režimo – ne daugiau kaip 4,5 valandos be pertraukos. Bet yra vežėjų, kurie taupo ant saugumo – vienas vairuotojas, ilgos valandos be poilsio, senas autobusiukas. Tai pavojinga. Todėl visada patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją, ar vairuotojai turi reikiamą kvalifikaciją. Galite paprašyti licencijos numerio ir patikrinti jį Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje. Skamba biurokratiškai, bet tai gali išgelbėti gyvybę.

19. Ką daryti, jei autobusiukas patenka į avariją?

Pirmiausia – ramybė. Patikimi vežėjai turi draudimą, kuris apima ir keleivius, ir bagažą. Jei nutinka avarija, vairuotojas iškviečia policiją ir greitąją pagalbą, jei reikia. Tada vežėjas organizuoja pakaitinį transportą arba nakvynę, priklausomai nuo situacijos. Svarbu turėti vežėjo kontaktus ir draudimo dokumentus. Buvęs atvejis, kai autobusiukas pateko į nedidelę avariją Lenkijoje – niekas nenukentėjo, bet autobusiukas sugedo. Keleiviai laukė keturias valandas, kol atvyko kitas transportas. Nemalonu, bet visi saugiai pasiekė namus. Blogiau, jei vežėjas neturi draudimo – tada jūs liekate be nieko.

20. Ar bagažas yra saugus kelionės metu?

Paprastai – taip. Bagažas dedamas į užrakinamą bagažinę, ir niekas negali prieiti prie jo kelionės metu. Bet yra niuansas: jei visi keleiviai turi didelius lagaminus, bagažinė gali būti perpildyta, ir lagaminai gali būti sugadinti. Todėl nesiimkite trapų daiktų registruotame bagaže – elektroniką, dokumentus, pinigus visada laikykite su savimi. Vienas keleivys vežėsi trapią vazą dovanų – ji sudužo, nes lagaminas buvo prispaustas kitų. Jis piktinosi, bet kaltinti vežėją sunku – jis nežinojo, kad viduje yra kažkas trapaus. Todėl – būkite atsargūs su tuo, ką dedate į bagažinę.

Problemos – vežame kiekvieną dieną dažniausios problemos

21. Ką daryti, jei autobusiukas vėluoja?

Skambinkite vežėjui ir klauskite. Vėlavimai nutinka – kamščiai, avarijos, techniniai gedimai. Patikimi vežėjai visada informuoja keleivius, jei vėluoja. Bet ne visi tai daro – kartais reikia patiems skambinti. Jei autobusiukas vėluoja daugiau nei valandą, tai jau ne normalu. Buvęs atvejis, kai žmogus laukė pusantros valandos, o tada paaiškėjo, kad autobusiukas išvyko be jo – vairuotojas nesulaukė ir išvažiavo. Žmogus pyko, bet paaiškėjo, kad jis stovėjo ne toje vietoje. Todėl svarbu tiksliai žinoti susitikimo vietą ir turėti vairuotojo numerį.

22. Ką daryti, jei atvykstu ne į tą susitikimo vietą?

Skambinkite vairuotojui iš karto. Jei esate netoliese, jis gali palaukti arba atvažiuoti prie jūsų. Bet jei esate kitame miesto gale – gali būti sudėtinga. Vienas keleivys atvyko į Amsterdam Centraal, o susitikimo taškas buvo prie Sloterdijk – 15 minučių kelio traukiniu. Teko skubėti, bet spėjo. Kitas atvejis: žmogus supainiojo Roterdamą su Haga – atvyko į visai kitą miestą. Tada jau niekas nepadėjo – teko ieškoti kitos dienos reiso. Todėl, jei nežinote miesto gerai, patikrinkite susitikimo vietą Google Maps prieš kelionę.

23. Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi neprofesionaliai?

Praneškite vežėjui. Patikimi vežėjai vertina atsiliepimus ir imasi veiksmų, jei vairuotojas elgiasi netinkamai. Bet čia yra niuansas: kas yra „neprofesionalu"? Vienam žmogui gali atrodyti, kad vairuotojas per daug kalba telefonu, kitam – kad per mažai bendrauja. Svarbu atskirti subjektyvius vertinimus nuo objektyvių problemų. Jei vairuotojas rizikuoja saugumu – viršija greitį, vairuoja pavargęs, elgiasi agresyviai – tai rimta ir apie tai reikia pranešti nedelsiant. Jei tiesiog nemalonus – tai kita istorija, bet vis tiek verta paminėti vežėjui.

24. Ar galima keisti sėdynės vietą kelionės metu?

Paprastai – taip, jei yra laisvų vietų. Bet mandagumo dera paklausti vairuotojo, ypač jei keičiate vietą dėl to, kad šalia esantis keleivys jums trukdo. Buvęs atvejis, kai moteris persėdo į kitą vietą, nes šalia sėdintis vyras knarkė – suprantama, bet vyras įsižeidė. Nemalonu. Geriau tiesiog pasakyti vairuotojui, kad norite kitos vietos, ir neaiškinti priežasčių. Be to, jei sėdynės numeruotos (kas retai būna mikroautobusuose), gali tekti laikytis savo vietos. Bet dažniausiai sėdim, kur norime.

25. Ką daryti, jei autobusiuke yra per karšta ar per šalta?

Prašykite vairuotojo sureguliuoti temperatūrą. Kondicionierius ir šildymas paprastai valdomi vairuotojo, ir jis gali pakoreguoti pagal keleivių pageidavimus.