Veža keleivius Amsterdamas Lietuva, vežame kiekvieną dieną

Keleivių pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą yra paslauga, kuria kasmet naudojasi tūkstančiai žmonių – tiek lietuvių, grįžtančių namo, tiek olandų ar kitų turistų, norinčių aplankyti Baltijos šalis. Vežėjai siūlo reguliarius reisus kiekvieną dieną, o kelionė trunka apie parą ar ilgiau, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Žmonės renkasi šį būdą dėl kelių priežasčių: pigesnė kaina nei lėktuvo, galimybė vežtis daugiau bagažo ir tiesiog patogumas – nereikia eiti per oro uosto procedūras. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų, keliaujančių iš Amsterdamo į Lietuvą.

Informacija – ką žinoti prieš kelionę

1. Iš kur Amsterdamoje išvyksta autobusai į Lietuvą?

Dauguma autobusų išvyksta iš Amsterdamo Sloterdijk stoties – tai pagrindinė tarpmiestinių autobusų stotis Amsterdame. Ji yra šiek tiek toliau nuo miesto centro, bet lengvai pasiekiama traukiniu arba metro. Kai kurie vežėjai taip pat siūlo išvykimą iš Amsterdamo Schiphol oro uosto – tai patogu tiems, kurie atskrenda į Amsterdamą ir iškart nori važiuoti į Lietuvą. Yra buvę, kad klientas atskrido į Schiphol ir nežinojo, kad gali iškart sėsti į autobusą – teko važiuoti iki Sloterdijk, kas užtruko papildomą valandą. Informacija yra raktas.

2. Kaip nuvykti iki autobusų stoties Amsterdamoje?

Iki Sloterdijk stoties galima nuvykti traukiniu iš Amsterdamo Centraal stoties (apie 5 minučių kelionė), metro arba tramvajumi. Iki Schiphol oro uosto – traukiniu iš bet kurios Amsterdamo stoties (apie 15 minučių). Jei turite daug bagažo, galite naudoti taksi arba Uber – bet tai kainuos brangiau. Aš visada rekomenduoju naudoti viešąjį transportą – pigiau ir patikimiau. Amsterdamo viešojo transporto sistema yra puiki, ir bilietus galima nusipirkti automatuose stotyse. Svarbu turėti OV-chipkaart – tai Amsterdamo viešojo transporto kortelė, kurią galima naudoti traukiniams, tramvajams ir autobusams.

3. Kada reikia būti stotyje prieš išvykimą?

Rekomenduojama atvykti bent 30 minučių prieš išvykimą. Tai laiko užteks, kad susirastumėte savo autobusą, susidėtumėte bagažą ir įsitaisytumėte. Sloterdijk stotis yra didelė, ir kartais sunku rasti tinkamą aikštelę – ypač jei esate pirmą kartą. Aš visada rekomenduoju atvykti anksčiau ir ramiai susirasti savo autobusą. Yra buvę, kad keleivis atbėgo paskutinę minutę, ir vairuotojas jau buvo uždaręs bagažo skyrių – spėjo, bet streso buvo nemažai. Autobusai nelaukia, ypač jei yra tvarkaraštis ir kiti keleiviai.

4. Kokius dokumentus reikia turėti?

Keliaujant iš Nyderlandų į Lietuvą, abi šalys yra Šengeno zonoje, todėl užtenka asmens tapatybės kortelės arba paso. Vizos nereikia, jei esate Lietuvos arba ES pilietis. Bet visada turėkite dokumentą su savimi – autobuse gali būti patikrinimai. Be dokumento galite turėti problemų. Vienas keleivis pamiršo asmens tapatybės kortelę viešbutyje ir bandė važiuoti su vairuotojo pažymėjimu – nepraėjo. Teko grįžti ir praleisti kitą dieną Amsterdame. Nemalonu, bet tokios smulkmenos kartais sukelia didžiulių problemų. Visada patikrinkite, ar turite dokumentą prieš išeidami iš namų.

Kelionė – kiek trunka ir kaip vyksta

5. Kiek laiko trunka kelionė iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kelionė trunka apie 24–30 valandų, priklausomai nuo maršruto, sustojimų ir eismo. Iš Amsterdamo į Vilnių – apie 26–30 valandų, į Kauną – 24–28 valandų. Vasarą, kai daug žmonių keliauja, gali būti spūsčių Vokietijoje, kas prailgina kelionę. Žiemą, ypač per pūgas Lenkijoje, irgi gali vėluoti. Aš visada sakau klientams – nesiplanuokite svarbių susitikimų tą pačią dieną, kai turėtumėte atvykti. Geriau turėti vieną dieną rezervo. Vienas klientas buvo suplanavęs gimtadienio vakarėlį tą pačią dieną, kai turėjo grįžti – autobusas vėlavo tris valandas, ir jis pavėlavo į savo paties vakarėlį.

6. Koks yra maršrutas iš Amsterdamo į Lietuvą?

Įprastas maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Amsterdamo: Amsterdamas – Osnabriukas – Hanoveris – Berlynas – Poznanė – Varšuva – Kaunas – Vilnius. Kai kurie reisai važiuoja kitu keliu – per Enschede arba per Belgiją. Maršrutas gali keistis priklausomai nuo vežėjo ir metų laiko. Svarbu patikrinti konkretų maršrutą prieš kelionę, ypač jei planuojate išlipti ne galutinėje stotelėje. Kelių būklė Vokietijoje ir Lenkijoje pastaraisiais metais pagerėjo, bet vis dar pasitaiko ruožų, kur reikia važiuoti lėčiau.

7. Kiek sustojimų būna kelionės metu?

Paprastai 4–6 sustojimai. Sustojimai būna degalinėse arba poilsio aikštelėse. Kiekvienas sustojimas trunka 15–30 minučių. Ilgesnis sustojimas dažniausiai būna viduryje kelionės, kur galima pavalgyti karšto maisto. Aš visada rekomenduoju nevėluoti grįžti į autobusą po sustojimo – vairuotojas skaičiuoja minutes. Yra buvę, kad keleivis užtruko degalinėje, nes ilgai rinko suvenyrus – autobusas išvažiavo be jo. Teko laukti kito reiso kitą dieną. Nemalonu, bet vairuotojas negali laukti vieno žmogaus, kai autobuse yra 50 kitų keleivių.

8. Ar autobusas sustoja kituose Lietuvos miestuose?

Taip, dauguma reisų sustoja Kaune prieš atvykstant į Vilnių. Kai kurie reisai taip pat sustoja Šiauliuose, Panevėžyje arba Klaipėdoje – tai priklauso nuo vežėjo ir maršruto. Jei jums reikia išlipti ne Vilniuje, praneškite vairuotojui iš anksto. Yra buvę, kad keleivis norėjo išlipti Šiauliuose, bet pamiršte pasakyti – autobusas pravažiavo, ir jis atsidūrė Vilniuje. Smulkmena, bet svarbu. Taip pat įsitikinkite, kad jūsų bilietas leidžia išlipti anksčiau – kai kurie bilietai yra tik į galutinę stotelę.

Bagažas – ką galima vežtis

9. Kiek bagažo galima vežtis iš Amsterdamo į Lietuvą?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas (iki 25–30 kg) ir vienas rankinis bagažas. Bet taisyklės skiriasi priklausomai nuo vežėjo. Jei grįžtate iš Amsterdamo su daug pirkinių, gali tekti mokėti papildomai už viršsvorį. Aš visada rekomenduoju sverti lagaminą prieš išvykstant – taip išvengsite nemalonių staigmenų prie autobuso. Yra buvę, kad žmogus Amsterdame nusipirko daug daiktų ir jo lagaminas svėrė 40 kg – teko mokėti 30 eurų papildomai. Planavimas yra raktas – jei žinote, kad pirksite daug daiktų, pasiimkite didesnį lagaminą arba papildomą krepšį.

10. Ar galima vežtis alkoholį iš Nyderlandų?

Taip, galima vežtis alkoholį asmeniniam naudojimui. ES viduje nėra kiekių apribojimų asmeniniam naudojimui, bet jei vežate didelį kiekį, gali kilti klausimų. Paprastai kelios buteliai alaus arba vyno nekelia problemų. Bet jei vežate dėžę degtinės, gali būti įtarta, kad tai komercinis kiekis. Aš mačiau, kaip žmogus vežė 10 butelių viskio – pasienyje buvo paprašyta paaiškinti, kam tiek reikia. Paaiškino, kad dovanoms – praleido. Bet geriau neeksperimentuoti su labai dideliais kiekiais. Taip pat patikrinkite, ar jūsų pasirinktas vežėjas leidžia vežtis alkoholį – kai kurie draudžia.

11. Ar galima vežtis dviratį iš Amsterdamo?

Kai kurie vežėjai leidžia, bet tai visada reikia derinti iš anksto. Dviratis paprastai keliauja bagažo skyriuje, ir už tai imamas papildomas mokestis – apie 20–30 eurų. Dviratis turi būti tinkamai supakuotas. Yra buvę, kad žmogus nusipirko dviratį Amsterdame ir norėjo jį parsivežti į Lietuvą – paskambino vežėjui, ir viskas buvo sutvarkyta. Bet ne visada taip paprasta – jei autobusas pilnas, dviračiui gali nebūti vietos. Visada skambinkite ir klauskite iš anksto. Dviratis Amsterdame yra pigesnis nei Lietuvoje, todėl daugelis žmonių nori parsivežti.

12. Ką daryti, jei bagažas viršija leistiną svorį?

Jei bagažas viršija leistiną svorį, turite keletą variantų: sumokėti papildomai už viršsvorį, perkelti kai kuriuos daiktus į rankinį bagažą arba siųsti likusius daiktus paštu. Papildomas mokestis už viršsvorį paprastai yra 5–15 eurų už kiekvieną papildomą kilogramą. Jei viršijate 5 kg, tai gali kainuoti 25–75 eurus – nemažai. Aš visada rekomenduoju sverti lagaminą prieš kelionę ir planuoti, ką vežtis. Jei Amsterdame pirksite daug daiktų, pagalvokite apie papildomą krepšį arba siuntų tarnybą. Planavimas iš anksto sutaupo pinigų ir nervų.

Patogumai – kas autobuse yra

13. Ar autobuse yra maitinimas?

Ne, maitinimas nėra įskaičiuotas į bilieto kainą. Bet sustojimų metu galima nusipirkti maisto degalinėse. Aš visada rekomenduoju pasiimti užkandžių ir vandens iš namų arba nusipirkti prieš išvykimą Amsterdame. Amsterdamo stotyse yra parduotuvių, kur galima nusipirkti sumuštinių, vaisių ir gėrimų. Venkite stipriai kvepiančio maisto – autobuse yra daug žmonių. Taip pat verta turėti termosą su kava – sustojimuose kava ne visada būna geros kokybės. Ilgoje kelionėje maistas yra svarbus – nevalgydamas 26 valandų jausitės prastai.

14. Ar autobuse yra pramogų sistema?

Ne, dauguma autobusų neturi pramogų sistemų. Jūs esate atsakingi už savo pramogas – telefonas, planšetė, knyga, muzika. Aš visada rekomenduoju atsisiųsti filmus arba serialus prieš kelionę. Taip pat verta turėti power banką. Ausinukai yra būtini – ne tik dėl muzikos, bet ir dėl to, kad galite atsiriboti nuo aplinkos triukšmo. Kelionė autobuse yra puiki proga perskaityti tą knygą, kurią jau pusę metų atidėliojate. Aš paskutinę kelionę perskaičiau visą romaną – 26 valandos yra pakankamai laiko net lėtam skaitytojui.

15. Kaip su komfortu ilgoje kelionėje?

Komfortas priklauso nuo autobuso amžiaus ir vežėjo. Naujuose autobusuose sėdynės yra patogesnės, yra rozetės, Wi-Fi ir geresnis oro kondicionavimas. Senesniuose – mažiau patogumų. Bet net ir naujuose autobusuose po 20 valandų sėdėjimo bet kokia sėdynė tampa nepatogi. Aš visada rekomenduoju pasiimti kaklo pagalvėlę, pledą ir patogius drabužius. Taip pat verta dėvėti laisvą avalynę – kojos ilgoje kelionėje tinsta, ir aptempti batai tampa kankinimu. Mačiau žmonių, kurie važiuoja su kostiumu – nežinau, kaip jie ištveria.

16. Ar autobuse yra tualetas?

Taip, visuose tarpmiestiniuose autobusuose yra tualetas. Jis yra autobuso gale ir veikia visos kelionės metu. Tualetas nėra prabangus – mažas, kartais ne pats švariausias po ilgos kelionės, bet funkcionalus. Kai kurie keleiviai renkasi naudotis tualetais sustojimų metu degalinėse – ten dažniausiai švariau. Bet jei prireikia vidury nakties, kai autobusas važiuoja, tualetas autobuse yra vienintelė išeitis. Verta turėti savo rankų dezinfekavimo priemonę – tai visada praverčia. Taip pat rekomenduoju turėti savo tualetinio popieriaus – kartais autobuse jo nebūna.

Problemos – kas gali nutikti

17. Ką daryti, jei autobusas vėluoja iš Amsterdamo?

Vėlavimai kartais nutinka – dėl eismo, oro sąlygų arba techninių problemų. Jei autobusas vėluoja, patikrinkite vežėjo svetainę arba paskambinkite jų klientų aptarnavimo linijai. Jei vėlavimas ilgas, kai kurie vežėjai siūlo kompensaciją. Bet dažniausiai tiesiog reikia kantriai laukti. Aš visada sakau – turėkite rezervinį planą, jei kažkur turite spėti Lietuvoje. Vienas klientas laukė autobuso dvi valandas Sloterdijk stotyje, nes autobusas vėlavo dėl avarijos Vokietijoje – nemalonu, bet nieko negali padaryti. Svarbu neprarasti kantrybės ir turėti ką veikti laukiant.

18. Ką daryti, jei pamečiau daiktus autobuse?

Paskambinkite vežėjui ir praneškite, ką pametėte, kur sėdėjote ir kuriuo reisu važiavote. Dauguma vežėjų turi pamestų daiktų skyrių. Jei radote, galite atsiimti stotyje arba paprašyti, kad atsiųstų paštu. Bet ne visada pavyksta – jei daiktas vertingas, jis gali dingti. Aš visada rekomenduoju ant brangių daiktų turėti kontaktinę informaciją. Vienas žmogus pametė nešiojamą kompiuterį – laimei, jis turėjo lipduką su kontaktiniais duomenimis, ir vairuotojas paskambino. Kompiuteris grįžo pas savininką kitą dieną. Bet ne visada taip pasiseka – svarbu saugoti savo daiktus.

19. Ką daryti, jei autobusas sugenda pakeliui?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Vežėjas paprastai siunčia pakaitinį transportą. Gali tekti palaukti kelias valandas. Svarbu turėti vežėjo kontaktinį numerį. Vienas mano klientas pasakojo, kad autobusas sugedo Vokietijoje – laukė keturias valandas, kol atvyko kitas. Nemalonu, bet vežėjas vėliau kompensavo dalį bilieto kainos. Tokios situacijos retos, bet reikia būti pasiruošiam. Aš visada turiu su savimi užkandžių, vandens ir power banką – jei reikia laukti, bent jau nebadu ir telefonas veikia. Kantrybė yra svarbiausia.

20. Ką daryti, jei susidūriau su problema su kitu keleiviu?

Pabandykite išspręsti problemą ramiai.