Stotys Amsterdamas, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo nuvykti iš Lietuvos į Amsterdamą, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Kur stotys, kaip dažnai važiuoja, ar verta pirkti bilietą iš anksto – klausimų buvo daugiau nei atsakymų. Dabar, po kelių metų darbo pervežimų srityje, galiu pasakyti viena: maršrutai į Amsterdamą iš Lietuvos yra vieni populiariausių, ir ne be reikalo. Žmonės važiuoja dirbti, studijuoti, aplankyti giminių ar tiesiog pasižvalgyti po Nyderlandus. Vežame kiekvieną dieną – tai ne tuščias pažadas, o realybė, kurią patvirtina tūkstančiai keleivių kas mėnesį. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie stotis, maršrutus ir viską, kas susiję su kelione į Amsterdamą.

Stotys – pagrindinės stotys Amsterdame ir Lietuvoje

1. Kokios pagrindinės stotys Amsterdame priima autobusus iš Lietuvos?

Amsterdame autobusai iš Lietuvos dažniausiai atvyksta į Amsterdam Sloterdijk stotį – tai pagrindinis tarpmiestinių autobusų mazgas vakarinėje miesto dalyje. Iš čia patogu persėsti į vietinį transportą: metro, tramvajus ar kitus autobusus. Antras variantas – Amsterdam Bijlmer ArenA stotis pietryčiuose, bet ji mažiau populiari tarp lietuvių vežėjų. Kartais, priklausomai nuo vežėjo, galutinė stotelė gali būti netoli Amsterdam Centraal, bet tai retesnis atvejis. Sloterdijk yra patogiausia, nes ten yra viskas: tualetai, kavinės, bagažo saugyklos. Beje, vienas keleivis man pasakojo, kad pirmą kartą atvykęs į Sloterdijk, pusvalandį ieškojo, kur išeiti iš stoties – ji gana didelė ir paini, ypač pavargus po ilgos kelionės.

2. Iš kokių stočių Lietuvoje išvyksta autobusai į Amsterdamą?

Pagrindiniai išvykimo taškai – Vilniaus autobusų stotis ir Kauno autobusų stotis. Iš Vilniaus autobusai paprastai išvyksta vakare, apie 18–20 valandą, kad ryte pasiektų Amsterdamą. Iš Kauno – panašiu laiku, bet maršrutas gali skirtis. Klaipėda taip pat turi reisų, bet rečiau. Šiauliai ir Panevėžys kartais būna tarpinės stotelės. Vilniaus stotis yra patogesnė dėl geresnės infrastruktūros – ten yra ir kavinė, ir nedidelė parduotuvė, ir laukimo salė. Kauno stotis pastaraisiais metais atsinaujino, bet vis tiek jaučiasi, kad ji skirta labiau vietiniam, o ne tarptautiniam srautui. Vienas vairuotojas man sakė, kad Kaune kartais keleiviai painioja tarptautinių ir vietinių autobusų išvykimo aikšteles – verta atvykti anksčiau ir pasitikslinti.

3. Ar Amsterdam Sloterdijk stotis yra patogi atvykstant naktį?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Sloterdijk veikia visą parą, bet naktį ten gana tuščia ir, atvirai kalbant, ne pati jaukiausia vieta. Šviesos dega, bet žmonių beveik nėra. Jei atvykstate 5–6 valandą ryto, gali tekti palaukti, kol atsidarys kavinės arba pradės važiuoti metro. Aš pats rekomenduoju iš anksto susiplanuoti, kaip nuvyksite iki galutinės vietos – ar tai būtų viešbutis, ar draugo namai. Bolt arba Uber veikia puikiai, bet naktį kainos gali būti aukštesnės. Viešasis transportas pradeda važiuoti apie 6 valandą ryto, tai jei neskubate, galite tiesiog palaukti. Tiesa, viena klientė man rašė, kad naktį Sloterdijk stotyje jautėsi nejaukiai, nors nieko blogo neatsitiko – tiesiog tokia ta stoties atmosfera tamsiu paros metu.

4. Kiek trunka kelionė nuo Vilniaus iki Amsterdamo?

Vidutiniškai 22–26 valandos, priklausomai nuo maršruto, eismo ir sienos kirtimo laiko. Tiesioginis maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją yra greičiausias. Bet jei autobusas daro papildomus sustojimus – Varšuvoje, Berlyne ar Hanoveryje – kelionė gali pailgėti pora valandų. Vasarą, kai eismas intensyvesnis, ypač Vokietijos autostradose, gali būti ir 28 valandos. Žiemą, kai keliai slidūs, vairuotojai važiuoja atsargiau. Mano patirtis roda, kad vidutiniškai žmonės sako „apie parą laiko“ – ir tai gana tikslus apibūdinimas. Vienas keleivis man pasakojo, kad jo kelionė užtruko 30 valandų dėl avarijos Vokietijoje – tokie dalykai nutinka, ir niekas negali to garantuoti iš anksto.

5. Ar yra tiesioginių reisų iš Kauno į Amsterdamą?

Yra, bet ne kiekvieną dieną. Dažniausiai autobusai iš Kauno važiuoja per Vilnių arba turi tarpinių stočių Lenkijoje. Tiesioginiai reisai, be papildomų sustojimų kituose Lietuvos miestuose, vyksta kelis kartus per savaitę. Jei norite būtent tiesioginio reiso, rekomenduoju bilietą pirkti bent savaitę iš anksto – jie greičiau išperkami. Alternatyva – važiuoti iš Vilniaus, nes iš ten pasirinkimas didesnis. Kaunas turi savo privalumą – mažesnė stotis, mažiau chaoso, greičiau išvažiuoji iš miesto. Bet maršrutų pasirinkimas tiesiog nėra toks platus kaip iš sostinės. Tai vienas tų atvejų, kai patogumas priklauso nuo to, kur gyvenate ir kiek lankstumo turite su datomis.

Dažnumas – kiek dažnai vežame į Amsterdamą

6. Ar tikrai vežate kiekvieną dieną?

Taip, tai pagrindinis mūsų pranašumas. Kiekvieną dieną bent vienas autobusas išvyksta iš Lietuvos į Amsterdamą. Savaitgaliais net keli – penktadienį ir sekmadienį srautas didžiausias. Pirmadieniais ir antradieniais mažiau keleivių, bet autobusas vis tiek važiuoja. Mes suprantame, kad žmonėms reikia lankstumo – vienas dirba pamainomis, kitas turi skubų reikalą, trečias tiesiog nusprendė paskutinę minutę. Todėl neatsisakome reiso net jei keleivių vos keli. Aišku, buvo atvejų, kai autobusas važiavo su trimis keleiviais – ne pats pelningiausias reisas, bet pažadas yra pažadas. Žmonės vertina tą patikimumą, ir tai svarbiau nei pelnas vienam reisui.

7. Kokiais laikais autobusai išvyksta iš Vilniaus?

Dažniausiai vakare – tarp 17 ir 21 valandos. Tai optimalus laikas, nes keleiviai gali dieną susitvarkyti reikalus, o naktį miegoti autobuse. Konkretus laikas priklauso nuo vežėjo ir dienos. Pavyzdžiui, pirmadieniais gali būti 18:30, o penktadieniais – 19:00 ar net 20:00. Yra ir rytinių reisų, bet jie retesni – dažniausiai savaitgaliais arba vasarą, kai paklausa didesnė. Rytinis reisas reiškia, kad važiuosite dieną ir atvyksite naktį – ne visiems patogu. Aš asmeniškai rekomenduoju vakarinį reisą, nes atvykstate ryte, turite visą dieną. Bet pasirinkimas priklauso nuo jūsų grafiko. Vienas klientas visada renkasi rytinį reisą, nes nemėgsta naktinio važiavimo – sako, kad negali miegoti sėdėdamas.

8. Kaip dažnai keičiasi tvarkaraštis?

Pagrindinis tvarkaraštis gana stabilus, bet yra sezoninių pokyčių. Vasarą (birželis–rugpjūtį) pridedame papildomų reisų, nes paklausa auga. Žiemą, ypač gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje, kai žmonės grįžta iš švenčių, taip pat būna daugiau reisų. Pavasarį ir rudenį tvarkaraštis „standartinis“. Bet gali būti ir nenumatytų pokyčių – pavyzdžiui, jei autobusas sugenda arba vairuotojas suserga. Tada stengiamės pasiūlyti alternatyvą tą pačią dieną, bet kartais tenka perkelti į kitą dieną. Tai nemalonu, bet nutinka. Rekomenduoju prieš kelionę pasitikslinti tvarkaraštį – skambučiu arba internetu. Ypač jei bilietą pirkote prieš mėnesį ar ilgiau – per tą laiką kas nors galėjo pasikeisti.

9. Ar savaitgaliais yra daugiau reisų?

Taip, savaitgaliais paprastai būna daugiau reisų nei darbo dienomis. Penktadienį – pats pikas, nes žmonės važiuoja praleisti savaitgalio Amsterdame ar aplankyti ten gyvenančius artimuosius. Sekmadienį taip pat daug reisų, nes grįžtama namo. Šeštadienį reisų mažiau nei penktadienį ar sekmadienį, bet vis tiek daugiau nei, tarkime, antradienį. Vasaros savaitgaliais kartais pridedame net papildomą rytinį reisą, nes vakarinis būna pilnas. Tai natūralus ciklas – žmonės dirba penkias dienas, o savaitgalį keliauja. Mes prie to prisitaikome. Tiesa, vienas dalykas, kurį pastebėjau: sekmadienio vakaro reisai dažnai būna emocingesni – žmonės grįžta po susitikimų su šeima, būna pavargę, kartais liūdni. Autobuse tyliau nei penktadienį.

10. Kada geriausia pirkti bilietą, kad gaučiau vietą?

Jei planuojate kelionę savaitgalį arba šventiniu laikotarpiu – bent savaitę iš anksto. Darbo dienoms užtenka ir 2–3 dienų, bet ne visada. Ypač vasarą net antradienio reisas gali būti beveik pilnas, jei tai populiari data. Aš mačiau, kaip žmonės paskutinę minutę bando gauti bilietą penktadienio vakarui – kartais pavyksta, kartais ne. Tada tenka rinktis kitą dieną arba kitą vežėją. Internetu pirkti paprasčiau – matote, kiek vietų liko. Bet jei nežinote tikslios datos, galite rezervuoti su galimybe pakeisti – kai kurie vežėjai tai leidžia. Asmeniškai aš visada perku bilietą bent 5 dienas prieš kelionę – ramiau, ir dažnai pigiau, nes paskutinės minutės kainos būna aukštesnės.

Patogumai – kas autobuse yra ir ko nėra

11. Kokie patogumai yra autobuse?

Standartinis tarpmiestinis autobusas turi: kondicionierių, Wi-Fi (kartais veikia geriau, kartais prasčiau – priklauso nuo maršruto ir operatoriaus), elektros lizdus (ne visuose autobusuose, bet daugumoje), tualetą gale ir patogias sėdynes su atlošais. Kai kuriuose autobusuose yra ir pramogų sistema su filmais, bet tai ne standartas. Sėdynių tarpai skiriasi – vienuose autobusuose vietos kojoms daugiau, kituose mažiau. Jei esate aukštas, rekomenduoju prašyti vietos prie avarinio išėjimo – ten daugiausiai vietos. Wi-Fi kokybė... na, ji yra, bet nesitikėkite, kad galėsite žiūrėti HD filmus be pertraukų. Geriau atsisiųskite ką nors iš anksto. Vienas keleivis man sakė, kad Wi-Fi veikė puikiai Lenkijoje, bet Vokietijoje dingo – tokie dalykai nutinka.

12. Ar autobuse yra maitinimas?

Ne, maitinimas neįskaičiuotas. Autobusas sustoja kelis kartus per kelionę – paprastai 2–3 kartus degalinėse arba poilsio aikštelėse. Ten galite nusipirkti maisto, kavos, užkandžių. Sustojimai trunka 15–25 minutes, priklausomai nuo vairuotojo ir grafiko. Rekomenduoju turėti savo užkandžių ir vandens – ypač jei keliaujate naktį, kai degalinės gali būti uždarytos arba pasirinkimas ribotas. Aš pats visada turiu sumuštinį ir butelį vandens. Ir dar – termosą su kava, nes degalinės kava ne visada būna gera. Skamba paprastai, bet ilgoje kelionėje tai svarbu. Viena moteris man pasakojo, kad pamiršo pasiimti vandens, o autobusas nustojo tik po 6 valandų – ji sakė, kad tai buvo ilgiausios 6 valandos jos gyvenime.

13. Kiek bagažo galima vežtis?

Paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas (iki 20–25 kg) į bagažinę ir vienas rankinis krepšys salone. Bet tai priklauso nuo vežėjo – vieni leidžia daugiau, kiti griežčiau kontroliuoja. Papildomas bagažas gali kainuoti papildomai – 5–15 eurų už vienetą. Jei vežate kažką nestandartinio – dviratį, muzikos instrumentą, didelę dėžę – būtinai praneškite iš anksto. Ne visi autobusai turi vietos dideliems daiktams. Ir dar vienas dalykas – žymėkite savo bagažą. Skamba akivaizdžiai, bet pasitaiko, kad žmonės painioja panašius lagaminus. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad keleivė išlipo Amsterdame su svetimu lagaminu – panašaus modelio, tik spalva šiek tiek kitokia. Teko siųsti atgal kitu autobusu. Nepatogu visiems.

14. Ar galiu vežtis augintinį?

Dauguma vežėjų leidžia vežtis nedidelius augintinius – šunis, kates – bet su sąlygomis. Augintinis turi būti narve arba specialioje transportavimo dėžėje, kuri telpa po sėdyne arba ant kelių. Didelių šunų paprastai neleidžiama vežtis salone. Reikia turėti augintinio pasą, skiepų dokumentus ir mikroschemos numerį. Apie tai reikia pranešti perkant bilietą – ne visi autobusai priima gyvūnus. Kaina už augintinį paprastai 10–20 eurų. Ir dar – ne visi keleiviai mėgsta gyvūnus šalia, todėl gali tekti sėdėti gale. Vienas klientas vežėsi katiną Amsterdame – sakė, katinas visą kelionę pramiegojo, bet jis pats nemiegojo nė minutės, nes bijojo, kad katinas prabus ir pradės kniaukti.

15. Kokia temperatūra autobuse?

Priklauso nuo sezono ir vairuotojo nuotaikos. Vasarą kondicionierius veikia, bet ne visada pakankamai stipriai – ypač jei autobusas pilnas. Žiemą šildymas paprastai geras, bet kartais per geras – būna, kad keleiviai prašo sumažinti. Aš visada rekomenduoju turėti lengvą pledą arba megztinį – net vasarą, nes naktį gali būti vėsu, ypač jei sėdite prie lango. Ir atvirkščiai – žiemą nesirenkite per storai, nes autobuse gali būti karšta. Sluoksniai – geriausias sprendimas. Vienas keleivis man sakė, kad vasarą autobuse buvo taip šalta, kad jis visą kelionę sėdėjo su striuke, o kitas sako, kad žiemą buvo taip karšta, kad nusivilko viską, išskyrus marškinėlius. Panašu, kad komfortas labai subjektyvus dalykas.

Bilietai – kaip pirkti ir ką žinoti

16. Kur galima nusipirkti bilietą?

Internete – per vežėjo svetainę arba per bilietų platformas (pvz., FlixBus, Eurolines ar kitas). Tai paprasčiausias būdas, ir dažnai pigiausias. Taip pat galite pirkti autobusų stotyje – Vilniaus ar Kauno kasose, bet ten kaina gali būti aukštesnė, ir ne visada yra laisvų vietų. Trečias variantas – skambinti tiesiogiai vežėjui ir rezervuoti telefonu. Tai patogu vyresniems žmonėms, kurie nelabai draugauja su internetu. Bet reikia turėti omenyje, kad telefoninė rezervacija galioja ribotą laiką – jei nesumokėsite per tam tikrą laiką, rezervacija atšaukiama. Aš pats visada perku internetu – greičiau, paprasčiau, ir galiu palyginti kainas skirtingomis dienomis.

17. Kiek kainuoja bilietas iš Vilniaus į Amsterdamą?

Kainos svyruoja nuo 40 iki 90 eurų, priklausomai nuo sezono, dienos ir kada perkate. Pigiausi bilietai – darbo dienoms, perkant bent savaitę iš anksto. Brangiausi – penktadienio vakarui, paskutinę minutę, vasarą arba per šventes. Kalėdų laikotarpiu kainos gali šoktelėti iki 100 eurų ir daugiau. Jaunimas iki 26 metų, studentai ir senjorai dažnai gauna nuolaidas – 10–20 procentų. Grupėms (nuo 6 žmonių) taip pat taikomos nuolaidos. Bet reikia suprasti, kad pigiausias bilietas ne visada geriausias – kartais verta sumokėti 10 eurų daugiau už patogesnį laiką ar geresnį autobusą. Vienas klientas visada perka pigiausią variantą, bet paskui skundžiasi, kad autobusas senas – na, už 40 eurų negali tikėtis limuzino.

18. Ar galima grąžinti arba pakeisti bilietą?

Tai priklauso nuo bilieto tipo ir vežėjo. Standartinis bilietas paprastai leidžia atšaukti arba pakeisti datą, bet su mokesčiu – 5–15 eurų. Pigiausi „ekonominiai“ bilietai dažnai negrąžinami ir nekeičiami – tai turi būti aiškiai parašyta perkant. Jei perkate per platformą, taisyklės gali skirtis nuo tiesioginio vežėjo. Aš rekomenduoju prieš perkant perskaityti sąlygas – skamba nuobodžiai, bet vėliau gali sutaupyti nervų. Yra ir draudimas nuo kelionės atšaukimo – kai kurie vežėjai jį siūlo už papildomą mokestį. Jei dažnai keičiate planus, verta pagalvoti. Vienas klientas nusipirko bilietą, susirgo, ir negalėjo nei grąžinti, nei pakeisti – prarado 60 eurų. Nuo to laiko visada perka draudimą.

19. Ar reikia spausdinti bilietą?

Paprastai ne – užtenka bilieto telefone, su QR kodu arba numeriu. Vairuotojas nuskaito kodą arba patikrina bilieto numerį sąraše. Bet aš visada rekomenduoju turėti atsarginę kopiją – atspausdintą arba ekrano nuotrauką. Telefonas gali išsikrauti, dingti ryšys, arba programa gali nulūžti. Tai nutinka retai, bet nutinka. Vienas keleivis pasakojo, kad jo telefonas išsikraunė prieš pat įlipimą, ir jis neturėjo nei atspausdinto bilieto, nei nuotraukos. Vairuotojas pagal pavardę surado jį sąraše, bet tai užtruko papildomų minučių, ir visi keleiviai laukė. Nėra maloni situacija. Todėl – atsarginė kopija. Visada.

20. Kada bilietas pigiausias?

Antradieniais ir trečiadieniais, perkant bent 5–7 dienas iš anksto. Tai statistika, kurią pastebėjau per metus. Penktadienio ir sekmadienio bilietai visada brangesni, nes paklausa didžiausia. Pirmadienis ir ketvirtadienis – vidutinė kaina. Šeštadienis – priklauso nuo sezono. Dar vienas patarimas – palyginkite kainas skirtingose platformose. Kartais tas pats reisas vienoje svetainėje kainuoja 5 eurais pigiau nei kitoje. Ir dar – jei matote gerą kainą, nelaukite. Kainos keičiasi dinamiškai, ir tai, kas buvo 45 eurai ryte, vakare gali būti 55. Tai ne baiminimas – tai tiesiog kaip veikia dinaminis kainodara. Aš pats esu praradęs gerą kainą, nes „palauksiu iki rytojaus“ – rytojaus nebebuvo.

Praktiniai patarimai – kas svarbu žinoti prieš kelionę

21. Ką pasiimti į ilgą kelionę autobusu?

Vandens butelį, užkandžių, ausines, telefono įkroviklį, pledą arba didelį šaliką, kaklo pagalvėlę (jei mėgstate), higienos reikmenis (dantų šepetėlį, drėgnas servetėles), lengvą striukę ar megztinį, ir – labai svarbu – kantrybę. 24 valandos autobuse nėra juokas. Knyga arba atsisiųsti filmai padeda praleisti laiką. Aš visada turiu ir mažą pagalvėlę – skamba juokingai, bet po 10 valandų sėdėjimo kaklas pradeda skaudėti. Ir dar – patogius drabužius. Ne džinsus, ne aptemptus marškinėlius, o kažką laisvo, kuo galėtumėte ir miegoti. Vienas keleivis atvažiavo su kostiumu – sakė, važiuoja tiesiai į darbo pokalbį. Žaviuosi jo ryžtu, bet po 24 valandų autobuse kostiumas atrodo... na, kaip po 24 valandų autobuse.

22. Ar reikia paso vykstant į Nyderlandus?

Ne, jei esate Lietuvos pilietis – užtenka asmens tapatybės kortelės, nes Nyderlandai yra Šengeno zonoje. Bet jei turite pasą – pasiimkite kaip atsarginį dokumentą. Jei nesate ES pilietis, reikia paso ir galbūt vizos – priklauso nuo jūsų šalies. Svarbu, kad dokumentas galiotų visą kelionės laiką ir dar bent 3 mėnesius po grįžimo. Kartais pasienyje (Lenkijos–Vokietijos) būna patikrinimų – retai, bet būna. Tada prašo parodyti dokumentą. Jei neturite – gali būti nemalonumų. Vienas keleivis pamiršo dokumentus namie – šeima atvežė į stotį paskutinę minutę. Laimė, gyveno netoli. Kitas toks atvejis baigėsi mažiau laimingai – teko atidėti kelionę kitai dienai.

23. Kaip elgtis, jei vėluoja autobusas?

Pirma – nesinervinkite. Vėlavimai nutinka dėl daugybės priežasčių: spūstys, eismo įvykiai, techniniai gedimai, ilgesnis nei planuota pasienio patikrinimas. Jei autobusas vėluoja iki 30 minučių – tai normalu, ypač savaitgaliais. Jei vėluoja valandą ar ilgiau – skambinkite vežėjui ir klauskite, kas vyksta. Jie paprastai turi informaciją. Jei vėlavimas labai ilgas (3+ valandos), galite turėti teisę į kompensaciją – priklauso nuo vežėjo politikos. Bet svarbiausia – turėkite atsarginį planą. Jei Amsterdamą turite pasiekti iki tam tikro laiko (pvz., darbo pokalbis), neplanuokite atvykti paskutinę minutę. Atvykite diena anksčiau. Aš mačiau per daug streso tų, kurie planavo „autobusas atvyksta 8 valandą, pokalbis 10 valandą“ – tai per mažas laiko tarpas.

24. Ar saugu keliauti naktį autobusu?

Taip, apskritai saugu. Tarpmiestiniai autobusai važiuoja gerai apšviestais keliais, vairuotojai keičiasi kas 4–5 valandas, kad nebūtų pavargę. Bet, kaip ir bet kur viešoje vietoje, reikia būti budriems. Saugokite savo daiktus, ypač stotelėse – ne visada, bet pasitaiko vagysčių. Telefoną, piniginę ir dokumentus laikykite arti savęs, ne palaidoje kuprinėje bagažinėje. Salone taip pat – jei miegate, užsisekite kuprinę arba padėkite ją taip, kad kas nors negalėtų lengvai paimti. Skamba paranojiškai, bet geriau per daug atsargumo nei per mažai. Vienas keleivis prarado telefoną – paliko ant sėdynės, nuėjo į tualetą, grįžo – telefono nebėra. Galbūt nukrito, galbūt kas paėmė – neaišku. Faktas – dingo.

25. Ką daryti, jei praleidau savo autobusą?

Pirma – nesinervinkite per daug. Nutinka. Skambinkite vežėjui ir paaiškinkite situaciją. Kartais galima persėsti kitame mieste – pavyzdžiui, jei praleidote išvykimą iš Vilniaus, galbūt galite įlipti Kaune arba Varšuvoje, jei autobusas ten sustoja. Bet tai priklauso nuo maršruto ir vežėjo lankstumo. Jei ne – teks pirkti naują bilietą kitam reisui. Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidą naujam bilietui, jei praleidote ankstesnį – verta paklausti. Ir dar – atvykite į stotį bent 20–30 minučių prieš išvykimą. Ne 5 minutės prieš. Autobusas nelaukia, ypač jei yra daug keleivių ir griežtas grafikas. Vienas vėlavimo atvejis, kurį prisimenu: žmogus atbėgo prie autobuso jau pajudėjusio – vairuotojas sustojo, bet neprivalėjo. Laimė, sustojo.

26. Ar verta važiuoti autobusu, ar geriau skristi?

Priklauso nuo prioritetų. Autobusas pigesnis – net su pigių skrydžių bendrovėmis, kai pridėsite bagažą, transportą iki oro uosto ir iš jo, skirtumas nėra didelis. Autobusas veža nuo stoties iki stoties – nereikia papildomai važiuoti. Bet autobusas trunka ilgiau – 24 valandos prieš 2–3 valandas skrydžio. Jei laikas svarbiau nei pinigai – skriskite. Jei pinigai svarbiau nei laikas – važiuokite autobusu. Yra ir trečias variantas – traukinys, bet iš Lietuvos į Amsterdamą traukiniu sudėtingiau, reikia persėdimų. Aš pats, kai turiu laiko, renkuosi autobusą – man patinka stebėti kraštovaizdį pro langą, nors po 15 valandų tas kraštovaizdis pradeda kartotis. Bet tai jau kita istorija.

Stotys Amsterdamas, vežame kiekvieną dieną – tai ne tik šūkis, bet ir realybė, kurią gyvename kasdien. Kelionė autobusu turi savo privalumų ir trūkumų, bet vienas dalykas aiškus: žmonės pasitiki šiuo maršrutu, ir mes stengiamės to pasitikėjimo nenuvilti. Nesvarbu, ar pirmą kartą važiuojate, ar jau praradote skaičių, kiek kartų tą kelią įveikėte – svarbu, kad pasiektumėte savo tikslą saugiai ir patogiai. Iki greito.