Mikriukai iš Olandijos į Lietuvą trečiadieniais ir kasdien

Kai kas nors manęs klausia, kaip geriausiai grįžti iš Olandijos į Lietuvą, pirmiausia pagalvoju apie mikriukus. Ne dėl to, kad tai vienintelis variantas – tiesiog dauguma mano pažįstamų, kurie dirba Amsterdame, Roterdame ar Eindhovene, būtent taip ir važiuoja. Mikriukai iš Olandijos į Lietuvą trečiadieniais ir kasdien yra turbūt patogiausias būdas grįžti namo, ypač jei neturi savo automobilio arba tiesiog nenori vairuoti tūkstančio kilometrų po darbo savaitės. Maršrutai jungia didžiuosius Olandijos miestus su Lietuvos miestais – Vilniumi, Kaunu, Klaipėda, Šiauliais. Kelionė trunka apie 24-30 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Dažniausiai važiuojama per Vokietiją, Lenkiją, kartais per Belgiją. Kainos svyruoja nuo 60 iki 120 eurų, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko.

Kasdieniniai – mikriukai iš Olandijos kasdien

1. Ar mikriukai iš Olandijos į Lietuvą iš tiesų važiuoja kasdien?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Didieji vežėjai, kurie turi nusistovėjusius maršrutus, organizuoja išvykimus beveik kasdien. Tačiau reikia suprasti, kad „kasdien" nereiškia, jog kiekvienas mikriukas važiuoja iš kiekvieno miesto. Pavyzdžiui, pirmadieniais gali būti išvykimas iš Amsterdamo, antradieniais – iš Roterdamo, trečiadieniais – vėl iš Amsterdamo. Toks grafikas leidžia vežėjams optimizuoti maršrutus ir nevažinėti tuščiais. Jei tau reikia konkrečios dienos, geriausia užsakyti bilietą bent 3-4 dienas prieš išvykimą. Vasarą ar prieš Kalėdas vietų greitai nelieka, tai nereikia delsti. Vienas mano pažįstamas bandė užsakyti bilietą likus parai iki išvykimo – vietų nebebuvo, teko laukti kitos savaitės.

2. Kokiu laiku paprastai išvyksta mikriukai iš Olandijos?

Dažniausiai išvykimai būna vakare – tarp 17:00 ir 22:00 valandos. Tai logiška, nes dauguma keleivių dirba dieną ir gali atvykti tik po darbo. Yra ir ankstyvų rytinių reisų, bet jie rečiau. Jei mikriukas išvyksta iš Amsterdamo apie 19:00, tai į Vilnių paprastai atvykstama kitos dienos vakare – apie 18:00-20:00. Aišku, tai priklauso nuo eismo, sienos kirtimo laiko ir kitų faktorių. Kartais vėluojama valandą ar dvi, ypač jei Lenkijoje būna eismo įvykiai ant greitkelio. Vežėjai dažnai nurodo preliminarų atvykimo laiką, bet realybė gali skirtis. Patartina neplanuoti svarbių susitikimų iškart po numatomo atvykimo.

3. Kiek kainuoja mikriukas iš Olandijos į Lietuvą?

Kainos priklauso nuo daugelio dalykų. Standartinė kaina svyruoja tarp 70 ir 110 eurų už vieną kelionę. Priklauso nuo to, iš kurio miesto važiuoji, kuriuo savaitės dieną, ar užsakai iš anksto. Trečiadieniais dažnai būna šiek tiek pigiau, nes tai ne pats populiariausias laikas. Savaitgaliais ir prieš šventes kainos šokteli. Yra vežėjų, kurie siūlo nuolaidas studentams arba jei perki pirmyn-atgal bilietą. Bet nesitikėk stebuklų – pigiau nei 60 eurų retai rasi, nebent būtų akcija. Kai kurie vežėjai skelbiasi su labai mažomis kainomis, bet paskui prideda mokesčius už bagažą arba už vietos pasirinkimą. Skaityk smulkų šriftą prieš mokėdamas.

4. Kaip rasti mikriuką, kuris važiuoja trečiadieniais?

Trečiadienis yra gera diena kelionei – mažiau keleivių, dažnai ir kainos palankesnės. Norint rasti mikriuką trečiadienį, geriausia naudotis specializuotomis platformomis – skelbimų portalais, vežėjų svetainėmis arba Facebook grupėmis, kur vežėjai skelbia savo maršrutus. Taip pat galima tiesiog paskambinti vežėjui ir paklausti, ar trečiadieniais turi reisus. Dauguma didesnių kompanijų turi internetinius tvarkaraščius, kur galima pasitikrinti datas. Jei nerandi tinkamo varianto, gali rašyti vežėjui tiesiogiai – kartais jie gali pridėti papildomą reisą, jei susirenka pakankamai keleivių. Asmeniškai aš visada užsakau bent savaitę prieš, nes taip ramiau.

5. Ar mikriukai važiuoja tiesiogiai be persėdimų?

Dauguma mikriukų važiuoja tiesiogiai, bet „tiesiogiai" nereiškia, kad nestojama. Sustojimai būna maistui, tualetui, kartais keleivių paėmimui ar išlaipinimui tarpiniuose miestuose. Paprastai būna 2-4 sustojimai per visą kelionę. Jei mikriukas važiuoja iš Amsterdamo į Vilnių, gali sustoti Hagoje paimti keleivių, paskui Berlyne, Varšuvoje ir dar kur nors. Tai normalu. Kas kita, jei reikia persėsti – tai jau sudėtingiau. Yra maršrutų, kur reikia persėsti Lenkijoje, bet tai retesnis variantas. Geriausia rinktis tiesioginį reisą, net jei kiek brangiau – mažiau streso, mažiau rizikos, kad kažkas nepavyks.

Trečiadieniniai – mikriukai trečiadieniais iš Olandijos

6. Kodėl trečiadienis populiari diena grįžti iš Olandijos?

Trečiadienis iš tiesų yra viena populiariausių dienų grįžimui, ypač tarp tų, kurie dirba Olandijoje savaitės pradžioje. Daugelis lietuvių, kurie dirba sezoninius darbus arba trumpalaikius projektus, būtent trečiadieniais baigia savo darbo ciklą. Be to, trečiadieniais paprastai būna mažiau eismo keliuose nei savaitgaliais, todėl kelionė gali būti netgi greitesnė. Vežėjai pastebėjo šią tendenciją ir pradėjo siūlyti daugiau trečiadienio reisų. Dar vienas privalumas – atvykstant ketvirtadienio vakarą ar penktadienį, turi visą savaitgalį pailsėti namuose. Tai patogu tiems, kurie nori derinti darbą užsienyje su gyvenimu Lietuvoje. Aš pats dažnai rekomenduoju trečiadienio reisus savo pažįstamiems.

7. Kiek laiko trunka kelionė mikriuku trečiadienį?

Kelionės trukmė labai priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Iš Amsterdamo į Vilnių – apie 24-28 valandos. Iš Roterdamo į Kauną – panašiai, gal kiek ilgiau. Iš Eindhoveno į Klaipėdą – jau gali būti ir 30 valandų. Trečiadieniais paprastai eismas būna vidutinis, tai didelių vėlavimų nebūna. Bet vasarą, kai daug žmonių keliauja, Lenkijos greitkeliuose gali susidaryti spūsčių. Dar vienas faktorius – sienos kirtimas. Nuo tada, kai Lietuva įstojo į Šengeną, sienos kirtimas paspartėjo, bet kartais vis tiek būna patikrinimų, ypač jei mikriukas veža daug bagažo. Reali kelionės trukmė – para su kaupu, bet ne daugiau kaip 30 valandų.

8. Ar trečiadieniais kainos skiriasi nuo kitų dienų?

Kartais taip, bet ne visada. Kai kurie vežėjai taiko dinaminį kainodaros modelį – kai mažiau keleivių, kainos mažesnės, kai daugiau – didesnės. Trečiadieniais paprastai būna mažiau paklausos nei penktadieniais ar sekmadieniais, todėl kainos gali būti 10-15 eurų mažesnės. Bet tai ne taisyklė – jei trečiadienis patenka prieš šventes, kainos gali būti net didesnės. Aš mačiau, kaip gruodžio viduryje trečiadienio reisas kainavo 130 eurų, nors įprastai kainuoja 80. Taigi reikia žiūrėti konkrečiai. Geriausia patikrinti kainas keliose platformose ir palyginti. Kartais tiesiogiai kreipiantis į vežėją galima gauti geresnę kainą nei per tarpininkus.

9. Kokie miestai Olandijoje turi mikriukų išvykimus trečiadieniais?

Pagrinde tai didieji miestai: Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhoventas. Taip pat kartais išvykimai būna iš Tilburgo, Groningeno ar Maastrichto, bet rečiau. Amsterdamas turi daugiausia reisų, nes ten didžiausia lietuvių bendruomenė. Roterdamas taip pat labai populiarus, ypač tarp tų, kurie dirba uoste ar logistikos sektoriuje. Haga ir Utrechtas – labiau tranzitiniai miestai, mikriukas sustoja paimti keleivių, bet retai pradeda kelionę iš ten. Jei gyveni mažesniame Olandijos mieste, gali tekti vykti iki didesnio miesto, kad įliptum į mikriuką. Vežėjai kartais siūlo paėmimą iš adreso, bet tai papildomai kainuoja.

10. Kaip užsisakyti mikriuko bilietą trečiadieniui?

Yra keli būdai. Paprasčiausias – per vežėjo svetainę arba skambučiu. Daugelis vežėjų turi internetines rezervacijos sistemas, kur gali pasirinkti datą, maršrutą ir vietą. Kitas būdas – per Facebook grupes. Yra grupės, kur vežėjai skelbia savo maršrutus, o keleiviai komentuoje ar asmeninėje žinutėje užsisako vietas. Trečias variantas – skelbimų portalai, kur vežėjai deda savo pasiūlymus. Bet ten reikia būti atsargiam – ne visi skelbimai patikimi. Aš asmeniškai rekomenduoju rinktis vežėjus, kurie turi rekomendacijų ar atsiliepimų. Užsisakydamas bilietą visada patikrink, ar gausi patvirtinimą – be jo gali kilti nesusipratimų.

Maršrutai – mikriukų maršrutai iš Olandijos į Lietuvą

11. Kokie yra populiariausi maršrutai iš Olandijos į Lietuvą?

Populiariausi maršrutai yra Amsterdamas–Vilnius, Roterdamas–Kaunas, Amsterdamas–Klaipėda. Taip pat populiarus maršrutas Eindhoventas–Šiauliai. Šie maršrutai turi daugiausia reisų ir keleivių. Mažiau populiarūs, bet egzistuojantys maršrutai: Haga–Panevėžys, Utrechtas–Alytus, Groningenas–Marijampolė. Kiekvienas vežėjas turi savo maršrutų tinklą, ir jie gali skirtis. Vienas vežėjas gali važiuoti per Berlyną ir Poznanę, kitas – per Hanoverį ir Lodzę. Maršruto pasirinkimas priklauso nuo to, kur gyveni Olandijoje ir kur nori atvykti Lietuvoje. Jei gyveni mažesniame mieste, gali tekti rinktis maršrutą su persėdimu arba papildomu transportu iki galutinio tikslo.

12. Ar mikriukai sustoja tarpiniuose miestuose?

Taip, ir tai normalu. Mikriukai nėra lėktuvai – jie sustoja ten, kur reikia paimti ar išlaipinti keleivius. Dažniausi tarpiniai sustojimai Olandijoje: Haga, Utrechtas, Roterdamas (jei išvykstama iš Amsterdamo). Vokietijoje: Berlynas, Hamburgas, Hanoveris. Lenkijoje: Varšuva, Poznanė, Lodzė, Gdanskas. Lietuvoje: Kaunas (jei galutinė stotelė Vilnius), Šiauliai (jei važiuojama į Klaipėdą). Sustojimai paprastai trunka 10-30 minučių, priklausomai nuo to, kiek keleivių reikia paimti ar išlaipinti. Kartais būna ilgesnių sustojimų maistui – valandą ar pusantros. Tai gera proga išsitiesti kojas, nes sėdėti 24 valandas yra tikras iššūkis.

13. Kaip pasirinkti tinkamą maršrutą?

Pirmiausia reikia žinoti, iš kurio Olandijos miesto nori išvykti ir į kurį Lietuvos miestą nori atvykti. Tada ieškai vežėjų, kurie turi tokį maršrutą. Antras dalykas – kelionės trukmė. Vienas maršrutas gali būti trumpesnis už kitą, net jei atstumas panašus. Pavyzdžiui, maršrutas per Vokietiją gali būti greitesnis nei per Belgiją, priklausomai nuo eismo. Trečias dalykas – patogumas. Kai kurie mikriukai turi WiFi, įkrovimo lizdus, patogesnes sėdynes. Kituose to gali nebūti. Ketvirtas dalykas – atsiliepimai. Pasitikrink, ką kiti keleiviai sako apie vežėją. Jei daug skundų dėl vėlavimų ar nešvarių mikriukų, geriau rinkis kitą. Penktas dalykas – kaina, bet tai neturėtų būti vienintelis kriterijus.

14. Ar mikriukai važiuoja per Klaipėdą?

Taip, yra maršrutų, kurie važiuoja į Klaipėdą arba per Klaipėdą. Dažniausiai tai maršrutai iš Amsterdamo ar Roterdamo, kurie važiuoja per Vilnių ar Kauną, o paskui tęsia kelionę į Klaipėdą. Taip pat yra tiesioginių maršrutų į Klaipėdą, bet jų mažiau. Klaipėda yra svarbus miestas, nes ten yra uostas, ir daug žmonių dirba su jūriniu transportu ar logistika. Jei tau reikia į Klaipėdą, gali rinktis arba tiesioginį maršrutą, arba važiuoti iki Kauno ar Vilniaus, o paskui kitu transportu iki Klaipėdos. Antras variantas kartais būna pigesnis, bet užima daugiau laiko. Priklauso nuo prioritetų.

15. Kokiais keliais važiuoja mikriukai iš Olandijos?

Dažniausiai maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Amsterdamo važiuojama per Utrechtą, tada Vokietijos greitkeliu per Hanoverį, Berlyną, tada į Lenkiją – Poznanė, Varšuva, ir iš ten į Lietuvą. Alternatyvus maršrutas – per Belgiją ir Vokietijos pietus, bet tai rečiau. Dar yra šiaurinis maršrutas – per Hamburgą ir Gdanską, bet jis ilgesnis. Keliai dažniausiai geri, ypač Vokietijoje, kur greitkeliai nemokami ir kokybiški. Lenkijoje keliai pastaraisiais metais labai pagerėjo, bet vis dar yra ruožų, kur remontuojama. Lietuvoje – greitkelis nuo sienos iki Vilniaus gana geras. Bendrai kelionės kokybė priklauso nuo vežėjo – ar jis renkasi gerus kelius, ar taupo degalus važiuodamas per kaimus.

Patogumai – mikriukų patogumai ir sąlygos

16. Kokių patogumų galima tikėtis mikriuke?

Priklauso nuo vežėjo ir mikriuko klasės. Standartinis mikriukas paprastai turi patogias sėdynes, kondicionierių, kartais WiFi. Geresni mikriukai gali turėti įkrovimo lizdus prie kiekvienos sėdynės, individualius šviesos šaltinius, daugiau vietos kojoms. Yra ir prabangesnių variantų su televizoriais, bet tai retai. Dažniausiai mikriukai yra 8-20 vietų, priklausomai nuo dydžio. Mažesni mikriukai gali būti netgi patogesni, nes mažiau keleivių – mažiau triukšmo. Bet svarbiausia yra vairuotojas. Geras vairuotojas daro kelionę malonią – nevažinėja per greitai, daro pakankamai sustojimų, yra mandagus. Blogas vairuotojas gali sugadinti net ir geriausią mikriuką. Man teko važiuoti su vairuotoju, kuris kalbėjo telefonu visą kelionę – nemalonu.

17. Kiek bagažo galima vežtis mikriuku?

Paprastai leidžiama viena didelė bagažo dėžė arba lagaminas ir vienas rankinis bagažas. Tai standartinė taisyklė, bet kiekvienas vežėjas gali turėti savo reikalavimus. Kai kurie leidžia daugiau, kiti – griežčiau riboja. Jei vežiesi daug daiktų – pavyzdžiui, grįžti iš Olandijos su visa įranga ar baldais – tai jau ne mikriuko reikalas, reikia krovininio transporto. Bet kasdieniniam bagažui – drabužiai, maistas, suvenyrai – vietos pakanka. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti: jei bagažas per sunkus ar per didelis, vežėjas gali paprašyti papildomo mokesčio. Todėl geriau iš anksto pasitikslinti bagažo sąlygas. Aš pats visada keliauju su vienu lagaminu ir kuprine – paprasta ir patogu.

18. Ar mikriukuose yra tualetas?

Daugumoje mikriukų tualetų nėra. Tai vienas iš pagrindinių skirtumų tarp mikriuko ir autobuso. Mikriukas yra mažesnis, ir tualetui tiesiog nėra vietos. Bet tai nėra didelė problema, nes vairuotojas daro reguliarius sustojimus – kas 3-4 valandas – degalinėse, kur yra tualetai. Jei tau reikia dažniau, gali paprašyti vairuotojo, kad sustotų – paprastai jie supranta. Patartina prieš kelionę nevartoti per daug skysčių, ypač kavos ar alaus. Ir dar – turėk su savimi servetėlių ar rankų dezinfekcinio skysčio, nes degalinių tualetai ne visada būna švarūs. Skamba banaliai, bet po 12 valandų kelionės tai tampa aktualu.

19. Kaip pasiruošti ilgai kelionei mikriuku?

Visų pirma – patogi apranga. Sėdėti 24 valandas džinsuose nėra pats maloniausias dalykas. Aš visada rengiuosi laisvai – treningai ar patogios kelnės, megztinis, patogi avalynė. Antras dalykas – užkandžiai ir vanduo. Mikriuke nebūtinai bus maisto, o degalinėse kainos aukštos. Pasiruošk sumuštinių, vaisių, riešutų. Trečias dalykas – pramogos. Telefonas su muzika, podcast'ais, filmais. Knyga, jei mėgsti skaityti. Ausinės, kad netrukdytum kitiems. Ketvirtas dalykas – kaklo pagalvėlė ir antklodė, jei nori miegoti. Penktas dalykas – pinigai grynaisiais, nes ne visur galima atsiskaityti kortele, ypač Lenkijos degalinėse. Ir galiausiai – kantrybė. Ilga kelionė reikalauja psichologinio pasiruošimo.

Saugumas – mikriukų saugumas ir patikimumas

20. Ar saugu važiuoti mikriuku?

Apskritai taip, bet reikia būti atsargiam. Kaip ir bet kurioje srityje, yra patikimų vežėjų ir yra tokių, kurie taupo saugumo sąskaita. Patikimas vežėjas turi draudimą, techniškai tvarkingą transportą, kvalifikuotus vairuotojus. Nepatikimas gali važinėti su senais mikriukais, be draudimo, su pavargusiais vairuotojais. Kaip atskirti? Pirmiausia – atsiliepimai. Jei daug neigiamų atsiliepimų, venk. Antra – dokumentai. Patikimas vežėjas gali parodyti licenciją, draudimą, techninės apžiūros dokumentus. Trečia – bendras įspūdis. Jei mikriukas atrodo apgailėtinai, vairuotojas atrodo pavargęs ar neblaivus – nevažiuok. Geriau prarasti pinigus nei sveikatą. Tai galioja bet kokiam transportui, ne tik mikriukams.

21. Ką daryti, jei mikriukas vėluoja?

Vėlavimai pasitaiko, ir tai normalu. Priežastys gali būti įvairios – eismo spūstys, gedimai, orai, vėluojantys keleiviai. Pirmas dalykas – turėti vežėjo kontaktą. Jei mikriukas vėluoja, skambink arba rašyk. Dažniausiai vežėjas informuoja apie vėlavimą, bet ne visada. Antras dalykas – nesinervinti. Vėlavimas valandą ar dvi yra nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga. Blogiau, jei vėluoja pusę dienos – tada jau reikalauti paaiškinimų. Trečias dalykas – turėti atsarginį planą. Jei mikriukas neatvyksta visai, reikia žinoti, ką daryti – ar laukti kitą dieną, ar ieškoti alternatyvaus transporto. Man asmeniškai yra buvę, kad mikriukas vėlavo 3 valandas dėl to, kad Lenkijoje sugedo ratas. Nemalonu, bet viskas baigėsi gerai.

22. Kaip patikrinti vežėjo patikimumą?

Yra keletas būdų. Pirmas – internetiniai atsiliepimai. Google, Facebook, specializuoti forumai. Skaityk ne tik teigiamus, bet ir neigiamus atsiliepimus. Antras – rekomendacijos. Paklausk draugų, pažįstamų, bendruomenės. Jei kas nors jau važiavo su tuo vežėju ir liko patenkintas, tai geras ženklas. Trečias – paties vežėjo svetainė ar socialiniai tinklai. Profesionali išvaizda, aiški informacija, kontaktai – tai rodo rimtumą. Ketvirtas – tiesioginis kontaktas. Paskambink, paklausk klausimų. Jei vežėjas atsako mandagiai, išsamiai, kantriai – geras ženklas. Jei atsako trumpai, vengia klausimų arba yra grubus – venk. Penktas – kaina. Jei kaina per maža, tai gali reikšti, kad kažkur taupoma – saugume, draudime, komforte.

Praktiniai – mikriukų naudojimo praktiniai patarimai

23. Kada geriausia užsisakyti bilietą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent savaitę prieš išvykimą, o jei važiuoji šventiniu laikotarpiu – dvi ar tris savaites. Ypač tai svarbu vasarą ir prieš Kalėdas, kai paklausa didžiausia. Jei užsisakai paskutinę minutę, gali likti be vietos arba mokėti daugiau. Bet jei esi lankstus ir gali važiuoti bet kurią dieną, gali rasti gerų pasiūlymų ir paskutinę minutę – vežėjams kartais reikia užpildyti likusias vietas. Asmeniškai aš visada užsakau bent 10 dienų prieš – taip turiu laiko susiplanuoti kitus dalykus. Dar vienas patarimas – užsisakyk per patikrintus kanalus, ne per nežinomus skelbimus. Yra buvę atvejų, kai žmonės užsisakė per sukčius ir prarado pinigus.

24. Ar galima atšaukti arba pakeisti bilietą?

Tai priklauso nuo vežėjo sąlygų. Kai kurie leidžia atšaukti nemokamai likus 48 valandoms iki išvykimo, kiti reikalauja pranešti likus savaitei, treti iš viso negrąžina pinigų. Todėl svarbu prieš perkant bilietą perskaityti sąlygas. Jei vežėjas neturi aiškių sąlygų – tai jau raudona vėliava. Keisti datą paprastai lengviau nei atšaukti – dauguma vežėjų leidžia pakeisti datą be papildomo mokesčio, jei praneši pakankamai anksti. Bet vėlgi – viskas priklauso nuo vežėjo. Aš pats esu keitęs bilietą du kartus – vieną kartą be problemų, kitą kartą teko primokėti 10 eurų. Rekomenduoju visada prašyti patvirtinimo raštu – el. paštu arba SMS.

25. Ką daryti, jei pamiršai daiktus mikriuke?

Pirmiausia – ne panikuok. Paskambink vežėjui iš karto, kai pastebėjai. Daiktai dažniausiai būna mikriuke arba vairuotojas juos surenka. Jei vežėjas sąžiningas, jis tau atgal atsiųs arba palaikys, kol galėsi atsiimti. Bet tai ne visada paprasta – jei mikriukas jau išvažiavo atgal į Olandiją, gali tekti laukti, kol jis grįš. Man yra buvę, kad palikau ausines – vežėjas jas išsaugojo, bet teko laukti savaitę, kol mikriukas vėl atvažiavo. Todėl prieš išlipant iš mikriuko visada patikrink, ar turi visus daiktus – telefoną, dokumentus, rankinį bagažą. Ypač dokumentus – be jų gali kilti rimtų problemų, ypač jei tave sustabdytų policija.

26. Ar mikriukais veža tik lietuviai?

Dauguma keleivių mikriukuose iš Olandijos į Lietuvą yra lietuviai, bet ne tik. Kartais važiuoja latviai ar estai, kurie persėda Lietuvoje. Taip pat gali būti kitų tautybių žmonių, kurie keliauja į Baltijos šalis arba tranzitu per jas. Bendravimas mikriuke paprastai vyksta lietuviškai, bet vairuotojai dažnai moka ir rusiškai, ir angliškai. Jei nemoki lietuviškai – ne bėda, susikalbėsi. Mikriukas yra gana draugiška aplinka – žmonės bendrauja, dalijasi maistu, pasakoja istorijas. Aišku, jei nori ramybės, gali įsidėti ausines ir tiesiog klausytis muzikos. Niekas neverčia bendrauti. Asmeniškai man patinka paklausyti kitų žmonių istorijų – sužinau įdomių dalykų apie gyvenimą Olandijoje.

Mikriukai iš Olandijos į Lietuvą trečiadieniais ir kasdien yra patogus, prieinamas ir praktiškas būdas grįžti namo. Svarbu rinktis patikimą vežėją, užsisakyti bilietą iš anksto ir pasiruošti ilgai kelionei. Nepaminkite pasitikrinti bagažo sąlygų, turėti vežėjo kontaktą ir būti kantriems – kelionė ilga, bet verta. Laimingos kelionės!