Mikriukai į Lietuvą iš Olandijos

Grįžtate namo iš Olandijos ir ieškote patogaus transporto? Mikriukas – vienas pigiausių ir lanksčiausių būdų nusigauti iš Olandijos į Lietuvą. Kelionė trunka maždaug 18-22 valandas, priklausomai nuo to, iš kurio Olandijos miesto išvykstate. Dauguma vežėjų siūlo reisus iš Amsterdamo, Roterdamo ar Hagos. Ši paslauga ypač populiari tarp lietuvių, dirbančių Olandijoje ir grįžtančių švenčių ar atostogų metu. Mikriukai važiuoja kasdien arba kas antrą dieną, todėl nesunku rasti tinkamą datą. Prieš užsisakant rekomenduoju pasitikrinti atsiliepimus – ne visi vežėjai vienodai patikimi.

Kryptys – nuo kur iki kur

Iš kurių Olandijos miestų išvyksta mikriukai?

Dauguma mikriukų išvyksta iš Amsterdamo – tai pagrindinis taškas. (Ten pat ir dauguma lietuvių gyvena.) Taip pat išvyksta iš Roterdamo, Hagos, Eindhoveno ir Utrechto. Mažesni miestai – rečiau, bet būna. Jei gyvenate mažame miestelyje, galite susitarti su vežėju, kad paimtų pakeliui – dažniausiai 10-20 eurų papildomai. (Bet ne visada įmanoma.) Aš pats gyvenu Groningene – mažas miestas šiaurėje. Kartais mikriukas atvažiuoja pasiimti, kartais važiuoju traukiniu iki Amsterdamo ir ten sėdu į mikriuką. Antras variantas dažniau – tiesiog patikimesnis. Svarbu suderinti su vežėju iš anksto, kad neatsitiktų taip, jog mikriukas pravažiuoja pro šalį, o jūs stovite kelyje.

Į kuriuos Lietuvos miestus mikriukas veža?

Daugiausia – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Tai pagrindiniai maršruto punktai. (Kai kurie mikriukai taip pat važiuoja per Šiaulius ir Panevėžį.) Priklauso nuo to, kiek keleivių nori į tą ar kitą miestą. Jei pakanka – mikriukas sustoja. Jei ne – gali tekti išlipti didesniame mieste ir persėsti. Aš važiuoju į Kauną – visada yra sustojimas. Bet mano draugė, gyvenanti Tauragėje, turi važiuoti iki Kauno ir tada pasiimti kitą transportą. (Mikriukas į Tauragę nevažiuoja tiesiai.) Tai ne visada patogu, bet ką padarysi – mikriukas negali užsukti į kiekvieną miestą. Svarbu pasidomėti maršrutu prieš perkant bilietą.

Ar mikriukas važiuoja per kitas šalis?

Taip, maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. (Olandija – Vokietija – Lenkija – Lietuva.) Tai standartinis maršrutas, kuriuo važiuoja visi vežėjai. Kartais pravažiuojama pro Belgiją, bet tai retai – priklauso nuo maršruto. Svarbu suprasti, kad visos trys šalys yra Šengeno zonoje, todėl pasienio patikrinimų praktiškai nėra. (Nors Vokietija pastaruoju metu kartais atlieka atsitiktinius patikrinimus.) Asmeniškai niekada neturėjau problemų dėl sienos perėjimo – dokumentų netikrina. Bet visada turėkite dokumentą su savimi – niekada nežinote. Ypač po to, kai vienas pažįstamas pamiršo pasą namie ir turėjo grįžti atgal. (Tai buvo labai brangi klaida – prarasti tiek laiko ir pinigų.)

Bilietai – kaip ir kur pirkti

Kur galima nusipirkti bilietą į Lietuvą iš Olandijos?

Internete – dauguma vežėjų turi svetaines, kur galima užsisakyti. Taip pat yra brokerių, kurie parduoda bilietus kelių vežėjų. (Patogu palyginti kainas.) Trečias variantas – skambinti tiesiogiai vežėjui telefonu. Tai mažiau populiaru, bet kartais gali išgauti geresnę kainą. Asmeniškai naudoju pirmą variantą – internetas. Paprasta, greita, aišku. (Nors kartais svetainės būna prastai sutvarkytos – senas dizainas, neaiškūs mygtukai.) Svarbu nepamiršti patvirtinimo – išsaugokite el. laišką arba atsispausdinkite. Be to, visada patikrinkite, ar data teisinga. Aš kartą netyčia užsisakiau bilietą kitai dienai – ir tik oro uoste pastebėjau. (Laimei, vežėjas sutiko perkelti.)

Ar galima mokėti eurais Olandijoje?

Taip, Olandija – euro zona, mokėti eurais galima visur. (Skamba absurdiškai klausti, bet kai kurie žmonės nežino.) Jei perkate bilietą internetu – mokate kortele arba pavedimu, nesvarbu, iš kurios šalies. Jei mokate grynais – vairuotojui arba prieš išvykimą vežėjo biure. (Dauguma vežėjų turi atstovus Olandijoje.) Asmeniškai visada moku internetu – saugiau, patogiau ir lieka įrodymas. Grynais mokėjau tik vieną kartą, kai bilietą užsakiau paskutinę minutę ir internetas neveikė. (Tai buvo ne Olandijoje, bet Liuksemburge – kita istorija.) Svarbiausia – turite pinigus, vežėjas turi vietą. Valiuta – euras. Jokių komplikacijų.

Kada geriausia rezervuoti bilietą?

Bent savaitę prieš. (Idealiau – dvi.) Prieš Kalėdas ar Velykas – mėnesį. Vasarą – taip pat geriau anksčiau. Aš asmeniškai rezervuoju, kai tik nusprendžiu grįžti – taip nebereikia galvoti. Bet būna ir spontaniškų grįžimų – susirgo mama, reikia skubiai. (Tokiais atvejais teks mokėti daugiau arba ieškoti alternatyvų.) Yra buvę, kad paskutinę minutę viskas užimta, o man reikia grįžti – teko važiuoti traukiniu iki Berlyno, o iš ten ieškoti mikriuko. (Tai užtruko papildomą dieną ir kainavo dvigubai.) Nuo to laiko planuoju keliones bent dviem savaitėms į priekį. Spontaniškumas kartais kainuoja brangiai.

Atstumai ir laikas – kiek užtrunka

Kiek kilometrų nuo Amsterdamo iki Vilniaus?

Apie 1800 kilometrų tiesioginiu keliu. Bet mikriukas nevažiuoja tiesiai – sustoja miestuose paimti keleivius, degalinėse ilsėtis. (Todėl realus atstumas didesnis – apie 1900-2000 km.) Laikas – 18-22 valandos. Asmeniškai važiavau ir 17 valandų (labai greitas vairuotojas, beveik be sustojimų), ir 24 valandas (gedimas, kamščiai, blogas oras). Vidurkis – 20 valandų. Nuo Roterdamo iki Vilniaus – šiek tiek trumpiau (maždaug 1750 km), bet skirtumas nereikšmingas. Iš Hagos – panašiai. Esminis dalykas – pasiruoškite ilgai kelionei. 20 valandų sėdėti nėra juokas. Ypač jei nemiegate mikriuke.

Kada geriausia išvykti iš Olandijos?

Vakariniai išvykimai (18:00-22:00) – populiariausi. (Didžioji kelionės dalis naktį, ryte jau Lietuvoje.) Rytiniai – 06:00-08:00 – retesni, bet būna. Man asmeniškai labiau patinka vakariniai – nors ir sunkiau miegoti bent jau psichologiškai žinau, kad pusė kelionės praeis tamsoje. (O miego – papildomas pliusas, jei pavyksta.) Yra ir vidurdienio variantų – 12:00-14:00 – bet tai mažiau populiaru. Žmonės prabunda, mikriukas važiuoja, bet dauguma nori praleisti kelionę miegodami. Asmeniškai rekomenduoju vakarą. Ypač jei dirbate ir negalite išeiti iš darbo vidury dienos. Taip pat vakariniai reisai pigiau – mažiau paklausa nei penktadienio vakarą.

Ar kelionė ilgesnė grįžtant į Lietuvą?

Ne. Kelionės trukmė praktiškai tokia pati abiem kryptimis. (Mažas skirtumas gali būti dėl to, kad Olandijoje išvykstama iš skirtingų miestų, bet nereikšmingas.) Esminis veiksnys – kelių būklė ir eismas. Vasarą, kai visi važiuoja atostogauti, Lenkijos keliai gali būti kamščiais. (Tai pasitaiko abiem kryptimis.) Žiemą – sniegas ir ledas, bet vėl – abiem kryptimis. Asmeniškai negaliu pasakyti, kad viena kryptis greičiau už kitą. Tiesiog priklauso nuo dienos, laiko ir sėkmės. Svarbiau nei kryptis – pasirinkti tinkamą vežėją. Geras vairuotojas žino trumpesnius kelius, protingai planuoja sustojimus. Blogas vairuotojas – tiesiog važiuoja pagal GPS.

Patogumai – kas mikriuke

Ar mikriukuose grįžtant yra tie patys patogumai?

Taip, mikriukas yra mikriukas – nesvarbu, kuria kryptimi važiuojate. (Tos pačios sėdynės, tas pats kondicionierius, tas pats Wi-Fi – jei yra.) Skirtumo tarp išvykstančių ir grįžtančių mikriukų nėra. Tačiau vienas dalykas pastebėjau: grįžtančiuose mikriukuose dažniau būna lietuviško maisto. (Žmonės vežasi duoną, sūrį, saldainius iš Lietuvos ar Olandijos.) Kartais net visas mikriukas kvepia rūkyta žuvimi – nes kažkas veža. (Ne pats maloniausias kvapas, bet suprantu sentimentus.) Asmeniškai man svarbiausia – ausinės ir krepšys su užkandžiais. Visa kita – antraeiliai dalykai.

Ar mikriuke yra tualetas?

Dažniausiai ne. (Bet yra išimčių – didesniuose mikriukuose kartais būna.) Sustojimai kas 3-4 valandas degalinėse. Mano patirtis – grįžtant į Lietuvą dažniau sustojama. (Gal dėl to, kad vairuotojai supranta, jog grįžtantys žmonės pavargę ir dažniau nori prasitempti.) Buvau kelionėje, kur vairuotojas sustojo kas 2 valandas – per anksti, bet niekas nesiskundė. Kita vertus, kartą važiavome be sustojimo 5 valandas – žmonės jau nekantravo. (Vienas keleivis net paprašė sustoti kelkraštyje.) Rekomenduoju nevartoti daug skysčių prieš kelionę. (Skamba kvailai, bet veikia.) Ir pasiimkite tualetinio popieriaus – degalinėse ne visada būna.

Ar mikriuke galima gauti elektrą telefonui?

Priklauso nuo mikriuko amžiaus. Naujuose – USB lizdai yra. Senesniuose – ne visada. (Tai vienas tų dalykų, kurie erzina.) Asmeniškai visada turiu maitinimo banką – du. Vieną mažą kasdieniam naudojimui, kitą – didelį kelionėms. (Skamba per daug, bet 20 valandų kelionė be įkrovimo – ne variantas.) Kartą pamiršau maitinimo banką – telefonas išsikrovė po 10 valandų. Likusią kelionės dalį praleidau be muzikos, podcastų ar komunikacijos. (Tai buvo... meditacinė patirtis.) Nuo to laiko triskart tikrinu maitinimo banką prieš išeidamas. Rekomenduoju visiems. Ypač jei mikriuke nėra USB lizdų – o to nežinosite iki pat įlipimo.

Keleiviai – kas dar važiuoja

Kas dažniausiai važiuoja mikriuku į Lietuvą?

Įvairūs žmonės. Dirbantieji Olandijoje – žemės ūkyje, fabrikuose, statybose. (Tai didžioji dalis.) Studentai, grįžtantys atostogoms. Šeimos su vaikais – nors mažiau. Senyvo amžiaus žmonės, aplankę vaikus. Ir tiesiog turistai, kuriems mikriukas pigiau nei lėktuvas. (Aš pats esu viskas: dirbantis, studentas ir turistas vienu metu.) Atmosfera mikriuke priklauso nuo keleivių. Kartą važiavome tik trys žmonės – tylu, ramu, kiekvienas savo pasaulyje. Kitą kartą – pilnas mikriukas, kažkas garsiai kalba telefonu, vaikas verkia. (tai buvo ilga kelionė.) Bendra taisyklė – kuo daugiau keleivių, tuo mažiau komforto. Bet už tai pigiau.

Ar mikriuke yra lietuvių bendruomenės jausmas?

Kartais taip. Ypač grįžtant – visi vienodai pavargę, vienodai nori namo. (Tai suartina.) Esu sutikęs įdomių žmonių mikriuke – vienas dirbo tulpių laukuose, kitas – IT įmonės. Trečias – mėsinėje. Visi skirtingi, bet viena bendra – noras grįžti namo. Pokalbiai mikriuke gali būti labai įdomūs. (Arba labai nuobodūs – priklauso nuo to, kas sėdi šalia.) Asmeniškai aš dažniau klausau nei kalbu – ausinės vienoje ausyje, kitą laisvą palieku. Kartais išgirsti įdomių istorijų. Vienas vyriškis pasakojo, kaip dirbo Olandijoje 10 metų – su daugybe nuotykių. (Ir ne visi malonūs.) Žmonės mikriuke – tai gyva istorijų knyga.

Ar vaikai mikriuke kelia?

Taip, bet ne taip dažnai. Dažniausiai – grįžtant pas senelius arba persikeliant gyventi. (Tėvai dirba Olandijoje, vaikai pas senelius Lietuvoje.) Vaikiui mikriuke – ne pats maloniausias dalykas. Ilga kelionė, siaura erdvė, mažai veiklos. (Tėvai paprastai pasiima planšetę su filmukais arba žaidimų.) Vieną kartą važiavome su mama ir dviem vaikais – klykė beveik visą kelionę. (Ne dėl to, kad blogi – tiesiog pavargo ir nepatogiai jautėsi.) Vairuotojas buvo kantrus, bet kiti keleiviai – ne visi. Rekomenduoju, jei važiuojate su mažamečiais vaikais – imkitės viską, kas gali juos užimti. Ir kantrybės.

Dokumentai – ko reikia grįžtant

Ar reikia paso grįžtant į Lietuvą?

Ne. ES piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės. (Olandija ir Lietuva – tos pačios Šengeno zonos.) Pasas reikalingas tik ne ES piliečiams arba ypatingais atvejais. Asmeniškai važiuoju tik su asmens tapatybe – niekada nebuvo problemų. (Kartą pamiršau tapatybę ir turėjau pasą – išgelbėjo.) Bet visada turėkite dokumentą. Mikriuke be dokumento – ne kelionė. Vairuotojas turi teisę neįleisti keleivio be dokumento. (Tai labai retai, bet nutinka.) Be to, Vokietijos patikrinimų metu – jei tokių būtų – dokumentas privalomas. Todėl – asmens tapatybė arba pasas. Abiem atvejais galioja. Svarbu, kad dokumentas būtų galiojantis – pasibaigęs dokumentas nebegalioja.

Ar reikia deklaruoti daiktus grįžtant?

Paprastai ne. Šengeno zonoje muitinės kontrolės nėra, todėl jokių deklaracijų pildyti nereikia. (Žinoma, yra išimčių – jei vežatės labai didelį kiekį prekių komerciniais tikslais.) Asmeniškai niekada nedeklaravau nieko – nei maisto, nei drabužių, nei dovanų. Bet žinau, kad jei veži didelį kiekį alkoholio ar tabako, gali kilti klausimų. (Nors Šengeno viduje – mažiau tikėtina.) Svarbiau – draudžiami daiktai. Narkotikai, ginklai, padirbtos prekės. (Tai jau ne mikriuko, o teisėsaugos klausimas.) Trumpai tariant – grįžtant iš Olandijos į Lietuvą, muitinės problemų neturėtų būti. (Bet dokumentus turėkite vis tiek.)

Ar vaikui reikia atskiro bilieto?

Taip. Kiekvienas keleivis – suaugęs ar vaikas – turi turėti savo bilietą. (Kūdikiai iki 2 metų kartais važiuoja nemokamai, bet tai priklauso nuo vežėjo.) Vaikams nuo 2 metų – pilnas bilietas arba su nedidele nuolaida. (Dažniausiai ne – mikriukas nėra lėktuvas, kur vaikų nuolaidos standartinės.) Mano sesuo važiavo su 4 metų dukra – bilietas pilnas. (Šiek tiek nesąžininga, bet suprantu – vaikas užima sėdynę tiek pat kiek suaugęs.) Rekomenduoju patikrinti vežėjo politiką prieš rezervuojant. Kiti vežėjai – kitos taisyklės. Jei vaikas keliauja be tėvų – reikia notaro patvirtinto leidimo. Tai svarbu.

Kainos – kiek kainuoja grįžimas

Kiek kainuoja bilietas iš Olandijos į Lietuvą?

Panašiai kaip ir atvirkščiai – 80-140 eurų. (Gal keliais eurais brangiau, bet skirtumas nereikšmingas.) Iš Amsterdamo – 100-120 eurų. Iš Roterdamo – 90-110. Iš Hagos – panašiai. (Viskas priklauso nuo to, į kurią Lietuvos miestą važiuojate.) Iki Vilniaus brangiau nei iki Kauno – logiška, nes toliau. Aš asmeniškai moku apie 100 eurų išAmsterdamo į Kauną. Vasarą – 110-120. Žiemą – 90-100. (Kalėdų laikotarpiu – 130-140.) Patarimas: palyginkite kelių vežėjų kainas prieš perkant. Skirtumas gali būti 20-30 eurų už tą patį maršrutą. (Kokybė kartais atitinka kainą, kartais ne.)

Ar pigiau pirkti bilietą pirmyn-atgal?

Kartais. Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidą perkant abu bilietus vienu metu. (Dažniausiai 10-15% nuolaida nuo bendros sumos.) Bet ne visi – tai priklauso nuo vežėjo politikos. Asmeniškai aš perku du atskirus bilietus – dažniau keičiu datas, ir lanksčiau. (Kartą reikėjo grįžti anksčiau – su pirmyn-atgal bilietu būtų sudėtingiau.) Bet jei jūsų datos aiškios ir nekintamos – pirmyn-atgal bilietas geras variantas. Ypač jei planuojate grįžti per šventes – tada bilietų trūksta, o pirmyn-atgal garantuoja vietą abiem kryptimis. Asmeniškai rekomenduoju – jei datos aiškos, pirkite pirmyn-atgal. Jei ne – atskirai.

Ar kainos skiriasi grįžtant?

Paprastai ne. Kainos iš Olandijos į Lietuvą yra tokios pačios kaip iš Lietuvos į Olandiją. (Gal kelių eurų skirtumas, bet tai nereikšminga.) Ką pastebėjau – grįžtant prieš Kalėdas kainos gali būti aukštesnės nei važiuojant į Olandiją. (Visi nori namo, paklausa auga.) Po Naujųjų – atvirkščiai: pigiau grįžti nei važiuoti. (Dauguma jau grįžo, paklausa mažesnė.) Esminis patarimas – rezervuokite iš anksto. Kuo anksčiau – tuo geriau kaina. Ir kuo anksčiau – tuo daugiau pasirinkimo. Paskutinėms dienoms likusios brangiausios vietos – arba visai nėra. Planavimas čia svarbus.

Išvykimo procesas – kas laukia prieš kelionę

Kur tiksliai mikriukas sustoja Olandijoje?

Dažniausiai – prie pagrindinių traukinių stotyse arba sutartose vietose. Amsterdame – dažniausiai prie Sloterdijk stoties. (Ten patogu privažiuoti mikriukui, ten yra erdvės.) Roterdame – prie Centraal Station. Hagoje – skirtingose vietose, priklausomai nuo vežėjo. Svarbu tiksliai žinoti vietą prieš išvykimą – ne visada akivaizdu. (Ir ne visada lengva rasti, ypač jei pirmą kartą.) Buvau situacijoje, kurioje ieškojau mikriuko stotelės 40 minučių – neteisingas adresas biliete. (Vežėjas paskui atsiprašė ir davė 10 eurų nuolaidą kitai kelionei.) Todėl – visada patikrinkite adresą, paskambinkite vežėjui ir paklauskite, jei abejojate. Google Maps jūsų draugas.

Ar mikriukas atvyksta tiksliai laiku?

Planuojamas – taip. Realybėje – dažniausiai su 15-30 minučių vėlavimu. (Tai normalu – eismas Olandijoje ne visada sklandus.) Yra buvę, kad mikriukas vėlavo 2 valandas – kažkur kitur buvo problema. Svarbu būti stotelėje bent 15 minučių prieš suplanuotą išvykimo laiką. (Kitaip mikriukas išvažiuos be jūsų.) Kartą atvykau 5 minutės prieš – mikriukas jau buvo ten, ir vairuotojas sakė, kad buvo pasiruošęs išvažiuoti. (Laimei, dar palaukė.) Nuo to la visada atvykstu bent 20 minučių prieš. Tai suteikia ir laiko susitvarkyti su bagažu, ir patikrinti, ar viskas tvarkoje. Per anksti – geriau nei per vėlai.

Kaip atpažinti mikriuką?

Dauguma mikriukų turi įmonės logotipą ant šono. (Ryškios spalvos, dideli užrašai – sunku praleisti.) Taip pat vairuotojas paprastai paskambina arba atsiunčia SMS pranešimą apie atvykimą. (Nors ne visi tai daro.) Asmeniškai aš visada paprašau mikriuko valstybinių numerių – tai papildomas patvirtinimas. Yra buvę, kad du mikriukai sustojo toje pačioje vietoje – vienas į Amsterdamą, kitas į Berlyną. (Keleiviai sumaišė – vienas atsidūrė ne ten, kur norėjo.) Todėl – patikrinkite numerius, patikrinkite vežėjo pavadinimą, patikrinkite vairuotojo vardą. Tris kartus patikrinti geriau nei vieną kartą atsidurti ne ten.

Kelionės metu – ką daryti ir ko nedaryti

Ar galima miegoti mikriuke?

Galima – sėdynės atsilenkia, tamsu, monotonija migdo. (Arba ne.) Asmeniškai aš nemiegu mikriuke – galvos sūpavimas, triukšmas, nepatogi poza. (Mano miegas turi būti horizontalus.) Bet dauguma žmonių sugeba užmigti. Ausų kištukai, kaklo pagalvėlė ir tamsi kaukė – geriausi draugai naktinei kelionei. (Be jų – sunkiau.) Vieną kartą sėdėjau šalia žmogaus, kuris užmigo per 5 minutes po išvykimo ir miegojo iki pat Lietuvos. (Pavydėjau.) Kita vertus, kartą šalia sėdėjo žmogus, kuris knarkė visą kelionę – nei man, nei kitiems miego nebuvo. (Tai buvo ilgiausia kelionė mano gyvenime.) Rekomenduoju pasiruošti miegui – net jei nemiegate – ką nors veikite.

Ar mikriuke galima valgyti?

Taip, bet elkitės protingai. Stipriai kvepiantis maistas mikriuke – bloga mintis. (Ypač grįžtant – mikriukas pilnas pavargusių žmonių, o čia kažkas valgo kebabą.) Asmeniškai rekomenduoju sausą maistą – sumuštinius, vaisius, sausainius. (Lengva valgyti, nelieka daug atliekų.) Mano mama man visada įdeda lietuviškų lašinių su duona – klasika. (Bet valgau tyliai, kad neerzinčiau kitų.) Vieną kartą keleivis atsidarė tuno konservus mikriuke – kvapas buvo... išliekantis. (Vairuotojas paprašė uždaryti.) Pasiruoškite maistą iš anksto – degalinėse brangu, o maisto pasirinkimas ribotas. Ypač naktį.

Ar mikriuke galima klausytis muzikos?

Taip – su ausinėmis. Be ausinių – ne. (Tai pagrindinė taisyklė.) Mikriukas – bendra erdvė, jūsų muzika neturėtų trukdyti kitiems. Asmeniškai ausinės – mano pirmas dalykas, kurį ištraukiu prieš atsisėsdamas. (Nes tas mikriukas – 20 valandų muzikos ir podcastų.) Yra buvęs atvejis, kai keleivis klausėsi muzikos per garsiakalbį – vairuotojas paprašė nutraukti. (Teisingai.) Kitas atvejis – vaikinas kalbėjo telefonu garsiai 20 minučių, o moteris šalia jo bandė miegoti. (Nemaloni situacija.) Esmė – elkitės taip, kaip norėtumėte, kad kiti elgtųsi su jumis. Mikriukas – mažas pasaulis, kiekvienas veiksmas juntamas.

Atvykimas į Lietuvą – kas laukia

Kur mikriukas išleidžia Lietuvoje?

Vilniuje – dažniausiai prie autobusų stoties arba prie Akropolio. Kaune – prie autobusų stoties arba Megos. Klaipėdoje – prie autobusų stoties. (Tai standartinės stotelių vietos, bet gali skirtis.) Svarbu paklausti vežėjo prieš kelionę. Aš asmeniškai visada prašau konkrečios vietos – kad žinočiau, kur man reikia būti. Vieną kartą mikriukas sustojo ne toje vietoje, kur tikėjausi – teko taksi imti. (Nemalonus papildomas išlaidas.) Olandijoje mikriukas paprastai išleidžia didesnėje aikštelėje, Lietuvoje – prie žinomų objektų. Tai palengvina orientaciją. Jei nežinote – klauskite vairuotojo prieš išlipdami.

Ar mikriukas veža tiesiai iki namų?

Paprastai ne. Mikriukas sustoja tam tikroje vietoje, o iš ten – savarankiškai. (Taksi, viešasis transportas, draugai, šeima.) Yra vežėjų, kurie siūlo durų-durų paslaugą už papildomą mokestį. (20-30 eurų.) Jei gyvenate už miesto ribų – verta pagalvoti. Mano patirtis – po 20 valandų kelionės norisi kuo greičiau būti namie. (Net jei tai reiškia sumokėti papildomai už taksi.) Vieną kartą sesuo atvažiavo pasiimti – tai geriausias variantas. (Nemokamai ir patogiai.) Bet ne visada turi kas atvažiuoja. Todėl – planuokite paskutinį etapą. Tai gali būti svarbiau nei pats mikriukas.

Ar mikriukas grįžta atgal į Olandiją?

Taip, mikriukas paprastai išvyksta atgal tą pačią dieną arba kitos dienos vakare. (Priklauso nuo grafiko.) Galite užsisakyti atgalinį bilietą iš karto – dažniausiai pigiau. (Arba bent jau garantuoja vietą.) Aš asmeniškai kartais perku atgalinį bilietą paskutinę minutę – priklauso nuo to, kada noriu grįžti. Bet sezonu – rizikinga. (Bilietų gali nebūti.) Rekomenduoju, jei datos aiškios – pirkti abu vienu metu. Jei ne – bent jau užsirezervuoti pirmenybę. Vežėjai dažnai turi lojalumo programas – pastoviems klientams nuolaidos arba pirmenybė. (Tai verta pasinaudoti, jei reguliariai važinėjate.)

Išvada

Grįžimas mikriuku iš Olandijos į Lietuvą – paprastas ir patogus procesas. Svarbu pasirinkti tinkamą datą, vežėją ir pasiruošti ilgai kelionei. Dokumentai, maistas, ausinės – trys dalykai, be kurių sunku. Mikriukas veža kiekvieną dieną, tad jums tereikia nusipirkti bilietą. Olandija gali palaukti – namai visada laukia pirmiausia.