Lietuva Olandija autobusų kaina gera kasdieną

Kasdien važinėjame maršrutu Lietuva–Olandija ir atgal, todėl žinau, kad žmonėms svarbiausia trys dalykai: kaina, patikimumas ir patogumas. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie autobusų kainas, maršrutus ir kelionės organizavimą. Neišsigąskite – nebus sausos informacijos be konteksto. Rašau taip, kaip papasakočiau draugui, kuris klausia, ar verta važiuoti autobusu iš Lietuvos į Olandiją ir kiek tai realiai kainuoja.

Kainodara – autobusu Lietuva Olandija kaina

Kokia vidutinė bilieto kaina iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutiniškai bilietas kainuoja nuo 75 iki 130 eurų. Priklauso nuo sezono, maršruto ir kada užsisakote. Jei užsisakote prieš dvi savaites – pigiau. Jei tą pačią dieną – brangiau. Vasarą kainos šiek tiek aukštesnės, nes paklausa didesnė. Žiemą, ypač sausį, galima rasti ir už 70 eurų. Bet nesitikėkite, kad kaina bus tokia pat kaip prieš penkerius metus – viskas brangsta, degalai, keliai, draudimas. Aš pats stengiuosi laikyti kainą protingą, bet negaliu dirbti nuostolingai. Geriausia palyginti kelis vežėjus ir išsirinkti tą, kuris siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį.

Kodėl kainos skiriasi skirtinguose vežėjuose?

Todėl, kad kiekvienas vežėjas turi skirtingas išlaidas. Vienas turi naujesnį autobusą, kitas senesnį. Vienas važiuoja tiesiogiai, kitas daro daug sustojimų. Vienas turi licenciją ir draudimą, kitas – ne visada. Pigiausias variantas ne visada geriausias. Yra tekę girdėti, kad žmonės važiavo su „pigiu“ vežėju, kuris pusiaukelėje pradėjo reikalauti papildomų pinigų už bagažą arba sustojo ne ten, kur žadėjo. Todėl aš sakau – patikrinkite, už ką mokate. Ar į kainą įeina bagažas? Ar yra draudimas? Kiek sustojimų? Šie dalykai lemia kainą.

Ar yra sezoninių akcijų ar nuolaidų?

Būna, bet ne kiekvieną mėnesį. Kartais darau akcijas, kai reikia užpildyti mikriuką – pavyzdžiui, jei likusios 2 vietos prieš išvažiavimą, galiu sumažinti kainą. Studentams dažnai duodu nuolaidą – 10 procentų, jei parodo studento pažymėjimą. Senjorams irgi. Bet tai ne nuolaida kiekvienam – reikia paprašyti ir parodyti dokumentą. Sezoninių akcijų būna retai, nes paklausa ir taip didelė. Labiau tai būna spontaniški sprendimai, ne iš anksto suplanuotos kampanijos. Geriausias būdas sužinoti apie nuolaidas – tiesiog paklausti skambinant.

Kaip kaina priklauso nuo maršruto ilgio?

Paprastas principas – kuo toliau, tuo brangiau. Iš Vilniaus į Amsterdamą brangiau nei iš Kauno į Eindhoveną, nes atstumas skiriasi. Bet ne visada tiesioginis santykis – kartais maršrutas ilgesnis, bet pigiau, nes daugiau keleivių ir mažesnė kaina vienam žmogui. Taip pat priklauso nuo to, ar važiuojame tiesiogiai, ar reikia daryti lankstą dėl keleivių paėmimo. Kiekvienas papildomas kilometras kainuoja degalus ir laiką. Todėl kai žmogus prašo paimti iš mažo miestelio ne pagrindiniame maršrute – kaina gali būti didesnė.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Šiek tiek. Penktadieniais ir sekmadieniais – brangiau, nes daugiau žmonių nori važiuoti. Savaitės viduryje – antradienį, trečiadienį – pigiau. Tai ne taisyklė, bet tendencija. Jei galite rinktis datą, rinkitės vidurį savaitės – sutaupysite 10–20 eurų. Bet dauguma žmonių negali rinktis, nes dirba pagal grafiką, turi atostogas konkrečiu metu. Aš suprantu, todėl stengiuosi nekelti kainos per daug, net penktadieniais. Bet paklausa diktuoja sąlygas – jei visi nori važiuoti tą pačią dieną, vietų mažiau, tai ir kaina aukštesnė.

Ką daryti, jei radau pigiau pas kitą vežėją?

Pirmiausia – patikrinkite, ar tikrai tas pats. Kartais kaina pigesnė, bet neįeina bagažas, arba mikriukas senesnis, arba maršrutas ilgesnis. Jei tikrai tas pats pasiūlymas – galiu bandyti konkuruoti, bet ne visada. Yra vežėjų, kurie dirba be licencijos, be draudimo – jie gali siūlyti pigiau, bet rizikuojate. Aš nekonkuruoju su tokiais. Jei jūsų biudžetas labai ribotas – suprantu, rinkitės pigiau. Bet jei norite patikimumo – kartais verta mokėti šiek tiek daugiau. Galų gale, tai jūsų sprendimas.

Dažnumas – autobusai Lietuva Olandija kasdien

Ar tikrai važiuojate kasdien?

Tiesą sakant, ne kiekvieną dieną. Važiuojame 4–5 kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais reguliariai, o antradieniais ar ketvirtadieniais – jei yra pakankamai keleivių. Sakyti „kasdien“ skamba geriau, bet realybė kitokia. Jei užsisakote datą, kurios tvarkaraštyje nėra, galiu padaryti išimtį, bet tada reikia bent 4–5 keleivių, kad apsimokėtų. Vieno žmogaus daryti specialų reisą negaliu. Todėl geriausia paskambinti ir pasitikslinti, ar jūsų norima data yra.

Koks tvarkaraštis – kada išvažiavimas?

Iš Lietuvos paprastai išvažiuojame vakare – apie 18–20 valandą. Taip patogiau, nes žmonės spėja baigti darbus, susitvarkyti reikalus. Kelionė trunka visą naktį ir kitą dieną atvykstame į Olandiją – apie 14–16 valandą. Atgal iš Olandijos – taip pat vakare. Bet tvarkaraštis gali keistis priklausomai nuo sezono ir keleivių pageidavimų. Kartais žmonės prašo išvažiuoti ryte – tada derinamės. Svarbiausia – iš anksto susitarti, ne paskutinę minutę keisti planus.

Ar galima važiuoti tik viena kryptimi?

Žinoma. Dauguma žmonių važiuoja tik viena kryptimi – arba į Olandiją, arba atgal. Nėra būtinybės pirkti bilieto į abi puses. Bet jei perkate iš karto abiem kryptimis – duodu nuolaidą, paprastai 10–15 procentų. Tai apsimoka, jei žinote, kada grįšite. O jei nežinote – pirkite vieną pusę, o grįžimą užsisakysite vėliau. Tik kad gali nebūti vietų, jei užimsite paskutinę minutę. Ypač sezonu.

Ką daryti, jei noriu važiuoti ne pagal tvarkaraštį?

Reikia tartis individualiai. Jei yra pakankamai norinčių – galiu padaryti papildomą reisą. Bet vieno žmogaus dėl nevažiuosiu, nebent sutiktumėte mokėti už visas vietas. Skamba griežtai, bet tai ekonomika. Mikriuko išlaikymas, degalai, mano laikas – viskas kainuoja. Kartais žmonės siūlo „aš sumokėsiu daugiau, tik vežkite mane tą dieną“ – tada tariamės. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Geriausia planuotis pagal tvarkaraštį.

Ar yra naktiniai reisai?

Visi mūsų reisai iš esmės yra naktiniai – išvažiuojame vakare, važiuojame naktį, atvykstame kitą dieną. Tai patogiausias variantas, nes žmonės gali miegoti kelionėje ir neprarasti dienos. Yra vežėjų, kurie važiuoja dieną – tada reikia sėdėti 20 valandų nemiegant, kas yra varginanti. Aš asmeniškai manau, kad naktinis variantas geresnis. Atsiguli, pamiegi, atsibundi – jau Olandijoje. Aišku, miego kokybė mikriuke nėra kaip lovoje, bet vis geriau nei sėdėti budriai visą dieną.

Kaip sužinoti, ar yra vietų konkrečiai datai?

Skambinkite arba rašykite. Internete ne visada atnaujinama informacija realiu laiku, tai geriau tiesiogiai paklausti. Aš patikrinu, kiek vietų užimta, ir pasakau. Jei liko paskutinė vieta – pranešu, kad reikia greičiau apsispręsti. Jei vietų daug – ramiai galite galvoti. Bet geriau neuždelsti, ypač prieš šventes. Yra buvę, kad žmogus sako „pagalvosiu iki rytojaus“, o rytojau jau nebėra vietų. Tada pyksta ant manęs, bet ką aš padarysiu.

Patogumai – autobusu į Olandiją komfortas

Kokios sėdynės – ar galima pasirinkti vietą?

Sėdynės patogios, su atlošais, pakankamai vietos kojoms. Nėra pirmos klasės lėktuvo, bet ir ne kietas suoliukas. Vietą galima pasirinkti – pirmas eiles, gale, prie lango ar prie praėjimo. Pirmos eilės populiariausios, nes daugiausia vietos kojoms. Bet ten šalia vairuotojo, tai kartais trukdo, kai jis kalba telefonu ar radija garsiai groja. Gale – daugiau privatumo, bet daugiau kratymo, jei kelias duobėtas. Aš asmeniškai rekomenduoju vidurį – nei per arti vairuotojo, nei per toli.

Ar yra tualetas mikriuke?

Mūsų mikriuke nėra tualeto. Bet mes sustojame kas 3–4 valandas degalinėse, kur yra tualetai. Žinau, kad tai ne pats patogiausias variantas, ypač naktį, bet mikriukas per mažas, kad tilptų tualetas. Dideliuose autobusuose yra, bet mes ne didelis autobusas. Todėl rekomenduoju nevartoti per daug skysčių prieš kelionę ir per ją. Skamba juokingai, bet rimtai. Yra buvę, kad žmogus gėrė alų visą kelią ir tada kas valandą prašė stabdyti – tai jau per daug. Reikia protingai planuoti.

Ar galima klausytis muzikos ar žiūrėti filmus?

Su ausinėmis – prašom. Be ausinių – ne. Mikriuke uždara erdvė, visi girdi viską. Jei vienas žmogus klausosi muzikos be ausinių, kitiems tai trukdo. Ypač naktį, kai kiti nori miegoti. Todėl prašau – ausinės būtinos. Ir dar – jei klausotės muzikos, pasitikrinkite, ar ausinės gerai izoliuoja garsą. Kartais žmogus mano, kad niekas negirdi, o iš tikrųjų pusė mikriuko klausosi jo muzikos. Nemalonu visiems.

Ar yra rozetės telefonams ir kompiuteriams?

Yra, bet ne prie kiekvienos sėdynės. Paprastai 2–3 rozetės visam mikriukui. Todėl rekomenduoju atsivežti savo power banką – patikimiau. Ypač jei reikia krauti telefoną naktį, kai visi kiti taip pat nori. Kartais tenka dalytis – vienas krauna, paskui kitas. Ne idealu, bet ką padarysi. Dideliuose autobusuose rozetės prie kiekvienos sėdynės, bet mes ne tas atvejis. Galima prašyti, kad įrengtų daugiau – gal kada nors padarysiu, bet kol kas tiek, kiek yra.

Ar mikriuke šilta žiemą ir vėsu vasarą?

Taip, yra kondicionierius ir šildymas. Žiemą mikriuke šilta, vasarą vėsu. Bet yra niuansų. Vasarą, jei lauke 35 laipsniai, kondicionierius dirba pilnu pajėgumu, bet mikriuke vis tiek gali būti šilčiau nei norėtųsi. Ypač jei sėdite gale, kur mažiau oro cirkuliacijos. Žiemą – atvirkščiai, priešais šilčiau, gale vėsiau. Stengiuosi išlaikyti komfortišką temperatūrą visur, bet ne visada pavyksta tobulai. Jei jums per šalta ar per karšta – pasakykite, sureguliuosiu.

Ką daryti, jei sergu kelionės metu?

Jei blogai jaučiatės – praneškite iš karto. Galiu sustoti, padėti, iškviesti pagalbą, jei reikia. Mikriuke yra pirmosios pagalbos rinkinys – tabletės nuo galvos skausmo, nuo pykinimo, pleistrai. Bet jei rimčiau – temperatūra, vėmimas, alerginė reakcija – reikia profesionalios pagalbos. Sustojame artimiausioje degalinėje ar mieste, kviečiame medikus. Svarbiausia – nekentėti tyliai. Kartą žmogus pusę kelionės kentė pykinimą, kol galiausiai paprašė sustoti – jau buvo per vėlu, mikriuke kvapas. Geriau iš karto sakyti.

Dokumentai – kelionė autobusu Olandija

Kokių dokumentų reikia kelionei?

Galiojančio asmens tapatybės dokumento – paso arba asmens tapatybės kortelės. Jei esate ES pilietis, užtenka ID kortelės. Jei ne ES – reikia paso su viza, jei reikia. Dokumentas turi galioti visą kelionės laiką ir dar bent 3 mėnesius po grįžimo – tai standartinis reikalavimas. Be dokumentų nevežu – tai ne mano taisyklė, o įstatymas. Pasienyje gali tikrinti, ir jei dokumentas negalioja – problemos. Todėl prieš kelionę patikrinkite savo dokumento galiojimo datą. Yra buvę, kad žmogus atėjo su pasu, kurio galiojimas baigėsi prieš savaitę – negalėjau vežti.

Ar reikia vizos lietuviams važiuojant į Olandiją?

Ne, Lietuva yra ES narė, tai lietuviai gali laisvai keliauti į Olandiją be vizos. Užtenka asmens tapatybės kortelės ar paso. Tas pats galioja ir olandams, važiuojantiems į Lietuvą. Laisvas judėjimas ES viduje – vienas didžiausių šios sąjungos privalumų. Bet jei nesate ES pilietis ir gyvenate Lietuvoje – tada reikia tikrinti, ar jūsų leidimas gyventi leidžia keliauti Šengeno zonoje. Dažniausiai taip, bet geriau pasitikrinti.

Ar pasienyje tikrina dokumentus?

Kartais. Nėra fizinio pasienio tarp Lietuvos ir Olandijos, nes abi šalys Šengeno zonoje, bet policija gali stabdyti ir tikrinti bet kur. Ypač Vokietijoje ir Lenkijoje – ten kartais daro patikrinimus. Todėl visada turėkite dokumentus su savimi, ne bagaže. Ir dar – jei vežate ne savo vaiką, turėkite tėvų sutikimą. Policija gali klausti, kodėl vežate svetimą vaiką. Geriau turėti popierių, nei aiškintis be jo.

Ką daryti, jei pamečiau dokumentus kelionės metu?

Pirma – ne panikuoti. Antra – pranešti man, kad galėčiau padėti. Jei dokumentas pamestas mikriuke – patikrinsiu, gal rasiu. Jei pamestas degalinėje – bandysime grįžti arba paskambinsime ten. Jei dokumento nėra – tada jau sudėtingiau. Reikia kreiptis į Lietuvos ambasadą ar konsulatą Olandijoje (arba atvirkščiai). Jie gali išduoti laikiną dokumentą grįžimui. Bet tai užima laiko ir kainuoja nervų. Todėl – saugokite dokumentus. Visada.

Ar reikia turėti sveikatos draudimą?

Rekomenduoju turėti Europos sveikatos draudimo kortelę – ESDK. Ji nemokama, suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą bet kurioje ES šalyje. Be jos – arba mokate iš savo kišenės, arba turite privatų sveikatos draudimą. Kelionės metu gali nutikti bet kas – nuo paprastos ligos iki rimtesnio atvejo. Geriau būti pasiruošusiam. ESDK galima užsisakyti per Sodros tinklalapį arba teritorinę ligonių kasą. Užtrunka kelias dienas, tai darykite iš anksto.

Ar reikia deklaruoti daiktus pasienyje?

Jei vežate asmeninius daiktus – ne. Bet jei vežate kažką didesniais kiekiais – alkoholį, tabaką, prekes – tada gali reikėti. ES viduje leidžiama vežti asmeniniam naudojimui, bet yra ribos. Pavyzdžiui, cigarečių – ne daugiau kaip 800 vienetų. Alkoholio – ne daugiau kaip 10 litrų stipriųjų gėrimų. Jei viršijate – reikia deklaruoti ir mokėti mokesčius. Bet čia jau ne mano reikalas – aš vežu keleivius, ne prekes. Jei jūsų bagaže yra kažkas įtartino, galiu paprašyti paaiškinti, bet nekontroliuoju.

Šeimos – kelionė autobusu su vaikais

Ar vaikams reikia atskiro bilieto?

Taip, kiekvienas keleivis – suaugęs ar vaikas – turi turėti savo vietą ir bilietą. Maži vaikai iki 2 metų gali sėdėti tėvams ant kelių, bet tada bilietas pigesnis – apie 50 procentų nuo pilnos kainos. Vyresni vaikai – pilna kaina. Žinau, kad tėvams tai brangu, ypač jei važiuoja visa šeima, bet mikriuke vietos skaičius ribotas. Jei vaikas užima vietą – jis užima vietą. Kita vertus, šeimoms su vaikais visada stengiuosi duoti nuolaidą, bent jau simbolinę.

Ar yra vaikiškų kėdučių?

Turiu vieną universalią kėdutę mažiems vaikams, bet geriau atsivežti savo. Kiekvienas vaikas skirtingas, kėdutė turi tikti. Be to, savo kėdutėje vaikas jaučiasi saugiau ir patogiau. Jei vaikas be kėdutės – atsakomybė tenka tėvams. Aš galiu patarti, bet negaliu priversti naudoti kėdutės, jei tėvai sako „nereikia“. Nors pagal įstatymą vaikai iki tam tikro ūgio turi būti kėdutėse. Bet čia jau tėvų reikalas, ne mano.

Ar mikriuke galima vežti vežimėlį?

Galima, jei telpa į bagažinę. Sulankstomas vežimėlis – be problemų. Didelis, nesulankstomas – gali būti sudėtingiau. Reikia pasakyti iš anksto, kad galėčiau įvertinti, ar tilps. Kartais tenka rinktis – arba vežimėlis, arba vienas papildomas lagaminas. Vietos nėra begalybė. Yra buvę, kad mama atėjo su trimis vaikais, dviem vežimėliais, keturiais lagaminais – tai jau per daug. Teko tartis, ką palikti. Geriau iš anksto planuoti, ne paskutinę minutę stebėtis, kad netelpa.

Ar vaikams kelionė per ilga?

Gali būti. 20 valandų mikriuke – iššūkis bet kam, o vaikams ypač. Rekomenduoju atsivežti užkandžių, gėrimų, pramogų – planšetę su filmais, knygų, žaidimų. Ir būkite pasiruošę, kad vaikas gali nuobodžiauti, verkti, erzinti kitus keleivius. Tai normalu, bet nemalonu visiems. Stengiuosi būti kantrus, bet kartais kiti keleiviai ne tokie supratingi. Todėl tėvai – pasiruoškite. Kuo daugiau veiklos vaikui, tuo ramesnė kelionė visiems.

Ar galima maitinti vaiką kelionės metu?

Žinoma. Maistas, gėrimai – viskas ok. Tik prašau – ne per daug kvapnų maistą. Mikriuke uždara erdvė, ir jei kažkas valgo stipriai kvepiančius dalykus – kitiems gali būti nemalonu. Sumuštiniai, vaisiai, sausainiai – puiku. Sultinys iš termoso ar karšta košė – jau sudėtingiau, nes gali išsipilti. Ir dar – šiukšles rinkite į maišelį, ne ant grindų. Paprasta pagarba aplinkai.

Ar vaikai turi dėvėti saugos diržus?

Taip, privaloma. Visi keleiviai turi būti prisegti saugos diržais, įskaitant vaikus. Jei vaikas per mažas, reikia specialios kėdutės su diržais. Tai ne mano taisyklė – tai įstatymas. Ir tai protinga taisyklė, nes avarijos atveju diržas gelbsti gyvybes. Aš visada primenu prisegti, bet jei kas nors atsisako – tada jau ne mano atsakomybė. Bet stengiuosi, kad visi būtų prisegę.

Išvada

Autobusu iš Lietuvos į Olandiją važiuoti apsimoka – kaina gera, kelionė patogi, o svarbiausia – patikima. Žinau, kad ne viskas tobula – nėra tualeto mikriuke, rozetės ne prie kiekvienos sėdynės, kelionė ilga. Bet už tą kainą gaunate daug. Jei planuojate kelionę – skambinkite, klauskite, derinkitės. Geriau pasiruošti iš anksto, nei nervintis paskutinę minutę. Iki susitikimo kelyje.