Lietuva Olandija autobusiukai, Vežame kiekvieną dieną

Kas antras lietuvis bent kartą gyvenime yra važiavęs į Olandiją – ar tai būtų darbas, ar studijos, ar tiesiog aplankyti ten gyvenančių artimųjų. Ir beveik visiems kyla tie patys klausimai: kaip patogiausia nuvykti, kiek kainuoja, ar verta rinktis autobusiuką vietoj lėktuvo. Mes vežame keleivius maršrutu Lietuva–Olandija kiekvieną dieną, ir per tuos metus išgirdome tikrai daug klausimų. Šiame straipsnyje sudėjome atsakymus į dažniausiai užduodamus – nuo bilietų kainų iki bagažo taisyklių, nuo kelionės trukmės iki to, ką daryti, jei reikia vežti siuntinį. Tiesiog skaitykite ir rasite atsakymus.

Kainos – Lietuva Olandija autobusiukai kasdien

1. Kiek kainuoja bilietas iš Lietuvos į Olandiją?

Bilieto kaina priklauso nuo to, iš kurio miesto išvykstate ir kur tiksliai Olandijoje reikia nuvykti. Paprastai vienos krypties bilietas iš Vilniaus ar Kauno į Amsterdamą kainuoja apie 80–120 eurų. Jei važiuojate į mažesnį miestą – pavyzdžiui, Eindhoveną ar Groningeną – kaina gali būti kiek kitokia. Kartais būna akcijų, kai bilietą galima gauti ir už 65 eurus, bet tai ne kasdienybė. Grįžtamasis bilietas dažnai kainuoja pigiau nei du vienkartiniai – apie 140–180 eurų. Vaikams iki 12 metų taikoma nuolaida, o mažiems vaikams iki 3 metų, kurie sėdi tėvams ant kelių, kartais vežame be papildomo mokesčio. Tiesa, jei norite atskiros sėdynės vaikui, teks mokėti kaip už vaikišką bilietą.

2. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Taip, nors ne visada labai ryškiai. Penktadienio ir sekmadienio vakarais bilietai paprastai būna brangesni, nes daugiau žmonių nori keliauti – tiek grįžtantys iš darbų, tiek važiuojantys savaitgaliui. Pirmadienio rytą ar trečiadienį dažnai galima rasti pigesnių vietų. Bet tai nėra taisyklė be išimčių – kartais ir sekmadienį pasitaiko laisvų vietų už gerą kainą, ypač jei autobusiukas ne visai pilnas. Rekomenduoju bilietą užsisakyti bent kelias dienas prieš išvykimą, nes paskutinę dieną kainos gali būti aukštesnės. Aišku, yra žmonių, kurie visada važiuoja spontaniškai ir jiems pasiseka – bet tai labiau loterija nei strategija.

3. Ką įeina į bilieto kainą?

Į bilieto kainą įeina sėdima vieta autobusiuke, vienas didelis bagažo vienetas (iki 30 kg) ir vienas rankinis bagažas. Taip pat kelionės metu darome trumpas sustojimo pertraukas – paprastai kas 3–4 valandas – kur galima išeiti, nusipirkti kavos ar užkąsti. Kai kurie vežėjai į kainą įskaičiuoja ir vandenį ar kavą, bet mes to nežadame, nes geriau nemeluoti. Jei turite papildomą bagažą arba vežate neįprastus daiktus – dviratį, didelį lagaminą – gali būti taikomas papildomas mokestis. Apie tai visada geriau paklausti prieš perkant bilietą, kad nebūtų nesusipratimų prie pat išvykimo.

4. Ar galima mokėti grynaisiais?

Galima, bet ne visada patogu. Jei bilietą perkate internetu, reikės mokėti kortele arba bankiniu pavedimu. Grynaisiais galima sumokėti, jei bilietą perkate tiesiogiai iš vairuotojo arba mūsų biure, bet tai priklauso nuo to, ar turime grąžos. Kartą klientas atėjo su 200 eurų banknote ir mes tiesiog neturėjome tiek grąžos – teko eiti iki parduotuvės keistis. Taigi, nors grynaisiais mokėti galima, patogiau turėti tikslią sumą arba tiesiog naudotis kortele. Be to, mokant kortele gaunate patvirtinimą el. paštu, kas praverčia, jei vėliau reikia įrodyti, kad bilietas buvo pirktas.

5. Ar yra nuolaidų grupėms?

Yra. Jei keliauja 4 ir daugiau žmonių, galime pasiūlyti grupinį tarifą – paprastai 10–15 procentų nuolaida nuo įprastos kainos. Bet reikia užsisakyti iš anksto, nes grupėms reikia derinti vietų skaičių. Kartais skambina žmonės ir sako „mes penkiese, rytoj norim važiuoti“ – tai jau per vėlu grupinei nuolaidai, nes tiesiog negalime garantuoti, kad visi tilps tame pačiame autobusiuke. Taip pat nuolaidos taikomos studentams su galiojančiu studento pažymėjimu – apie 10 procentų. Senjorams nuolaidų oficialiai neturime, bet jei žmogus reguliariai važinėja, visada galima pasikalbėti ir rasti bendrą sprendimą.

Maršrutai – vežame keleivius iš Lietuvos į Olandiją

6. Iš kokių Lietuvos miestų išvykstate?

Pagrindiniai išvykimo taškai yra Vilnius ir Kaunas. Iš Vilniaus paprastai išvykstame iš autobusų stoties arba nuo prekybos centro „Akropolis“ – priklauso nuo dienos. Iš Kauno – nuo „Mega“ arba Kauno autobusų stoties. Kartais, jei yra pakankamai keleivių, sustojame ir Klaipėdoje arba Šiauliuose, bet tai ne kasdienis maršrutas – reikia derinti iš anksto. Panevėžys irgi pasitaiko, bet rečiau. Jei gyvenate mažesniame mieste, paprasčiausia yra atvykti iki Vilniaus ar Kauno – ten autobusiukai išvyksta kiekvieną dieną be išimties. Aišku, suprantu, kad ne visiems patogu važiuoti iki didmiesčio, bet kol kas toks realybė.

7. Kur tiksliai Olandijoje vežate?

Dažniausiai vežame į Amsterdamą, Roterdamą, Hageną, Eindhoveną, Utrechtą ir Groningeną. Tai pagrindiniai taškai, kur gyvena daugiausia lietuvių. Bet jei jums reikia nuvykti į mažesnį miestą – pavyzdžiui, Tilburgą ar Bredą – dažnai galime pristatyti iki pat adreso arba bent iki artimiausio didesnio miesto, iš kur patogu toliau keliauti. Kartais vežame ir į kitus Olandijos miestus, bet tai priklauso nuo maršruto tos dienos. Vieną kartą vežėme žmogų į mažą kaimą netoli Maastrichto – teko gerokai pasukti nuo pagrindinio kelio, bet klientas buvo labai dėkingas. Taigi, jei jūsų tikslas ne standartiniame sąraše – tiesiog paklauskite, dažniausiai galime rasti sprendimą.

8. Koks maršrutas – per Lenkiją ar per Vokietiją?

Važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją – tai pats trumpiausias ir patogiausias kelias. Maršrutas paprastai eina: Vilnius/Kaunas – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Osnabriukas – Olandijos sieną. Kelias ilgas – apie 1500–1700 kilometrų priklausomai nuo tikslo – bet važiuojame be didelių nukrypimų. Per Lenkiją keliai pastaraisiais metais labai pagerėjo, ypač autostrados. Vokietijoje keliai puikūs, bet kartais būna spūsčių aplink Berlyną arba ties Hanoveriu – ypač penktadieniais. Stengiamės važiuoti naktį arba anksti ryte, kad išvengtume didžiausių spūsčių, bet ne visada pavyksta.

9. Ar sustojate pakeliui?

Taip, be abejo. Negalima sėdėti 15–18 valandų be sustojimų – tai būtų nežmoniška tiek keleiviams, tiek vairuotojams. Paprastai darome 4–5 sustojimus: vieną Lenkijoje (dažniausiai ties Varšuva arba Lodze), vieną ar du Vokietijoje, ir vieną prieš pat Olandijos sieną arba jau Olandijoje. Sustojimai trunka 15–25 minutes – užtenka nueiti į tualetą, išgerti kavos, pramankštinti kojas. Yra buvę, kad keleiviai prašė dažniau sustoti, bet tada kelionė užtruktų dar ilgiau. Stengiamės rasti aukso vidurį. Be to, vairuotojai turi griežtas darbo ir poilsio laiko taisykles – jie negali vairuoti be pertraukų, tai nustato ES reglamentai.

10. Kiek trunka kelionė?

Nuo Vilniaus iki Amsterdamo – maždaug 18–20 valandų, priklausomai nuo eismo, sienų ir sustojimų. Iš Kauno – kiek trumpiau, nes pradedame arčiau Vakarų. Į Eindhoveną ar Roterdamą – apie 17–19 valandų. Į Groningeną – gal kiek ilgiau, nes reikia važiuoti į šiaurę. Žinau, skamba ilgai, ir tai yra ilgai. Bet jei palyginsite su alternatyvomis – lėktuvu reikia važiuoti iki oro uosto, laukti, skristi, tada iš oro uosto dar važiuoti į miestą – bendras laikas kartais nėra daug trumpesnis, o kaina dažnai didesnė. Be to, autobusiuke galima miegoti, bendrauti, tiesiog žiūrėti pro langą – tai kitokia patirtis.

Patogumai – kas autobusiuke yra

11. Ar autobusiuke yra Wi-Fi?

Yra, bet nereikia tikėtis stebuklų. Wi-Fi veikia, bet greitis priklauso nuo to, kur esame – Lenkijoje kartais signalas būna silpnesnis, ypač tarp miestų. Vokietijoje ir Olandijoje paprastai veikia geriau. Jei jums reikia dirbti arba siųsti didelius failus, geriau turėti savo mobilųjį internetą kaip atsarginį variantą. Mes patys naudojamės tuo pačiu Wi-Fi ir kartais jis stringa – tai tiesiog realybė, kai vienu tinklu naudojasi 8–10 žmonių. Bet paprastai užtenka naršyti, tikrinti el. paštą arba parašyti žinutę per WhatsApp. Filmo per Netflix turbūt neperžiūrėsite be strigčių, bet tai jau prabangos klausimas.

12. Ar galima krauti telefoną?

Taip, kiekviena sėdynė turi arba USB jungtį, arba rozetę. Bent jau mūsų autobusiukuose taip yra. Bet rekomenduoju turėti savo kroviklį ir laidą – mes nedalijame. Kartą keleivė pamiršo kroviklį ir visą kelionę nerimavo, kad telefonas išsikraus – teko skolinti jai savo atsarginį. Taigi, prieš išvykstant patikrinkite, ar turite visus reikiamus laidus. Be to, jei sėdite gale, kartais rozetė būna užimta arba neveikia – pasakykite vairuotojui, jis pasiūlys kitą vietą arba pabandys sutvarkyti. Tai ne visada pavyksta iš karto, bet stengiamės.

13. Ar yra tualetas autobusiuke?

Mūsų mažesniuose autobusiukuose – ne. Tai nėra didelis autobusas su tualetu viduje. Bet mes darome reguliarius sustojimus kas 3–4 valandas, kur yra tualetai. Tiesa, kartais būna, kad žmogui reikia skubiai – tada tiesiog sustojame anksčiau, net jei tai nebuvo planuota. Vieną kartą važiavome per Lenkiją ir vienas keleivys susirgo – teko skubiai ieškoti degalinės. Tai nutinka, ir mes tam pasiruošę. Bet jei jūs žinote, kad turite sveikatos problemų arba dažnai reikia naudotis tualetu, geriau apie tai pasakyti prieš kelionę – galėsime suplanuoti dažniau sustojimus.

14. Ar galima vežtis maistą ir gėrimus?

Galima ir net rekomenduojama. Kelionė ilga, o degalinėse maistas brangus ir ne visada skanus. Imkitės sumuštinių, vaisių, užkandžių – ką mėgstate. Gėrimų irgi galite vežtis, bet prašome nealkoholinių – tai mūsų taisyklė. Alkoholio vartojimas autobusiuke draudžiamas, net jei tai tik alus. Kartą važiavo vyrukai, kurie išgėrė po skardinę alaus prieš įlipdami – nieko blogo, bet kai pradėjo garsiai kalbėti ir trukdyti kitiems, teko prašyti nurimti. Taigi, maistu ir nealkoholiniais gėrimais galite mėgautis laisvai, bet prašome pagarbos kitiems keleiviams.

15. Ar galima miegoti kelionės metu?

Žinoma, dauguma keleivių taip ir daro. Sėdynės atsilenkia, nors ne visai horizontaliai – tai ne traukinys su lovomis. Rekomenduoju atsivežti kaklo pagalvėlę ir antklodę, ypač jei važiuojate naktį. Būna šalta, net jei autobusiuke veikia šildymas – naktį temperatūra krenta, o kiekvienas žmogus jaučia šaltį skirtingai. Vieną kartą moteris skundėsi, kad per šalta, nors visiems kitiems buvo normalu – teko duoti papildomą antklodę iš atsargų. Ausų kamštukai ir akių kaukė taip pat praverčia, ypač jei šalia sėdi kas nors, kas knarkia arba žiūri telefoną su ryškiu ekranu.

Bagažas – ką galima vežtis

16. Kiek bagažo galima vežtis?

Į bilieto kainą įeina vienas didelis bagažo vienetas – lagaminas arba krepšys, sveriantis iki 30 kilogramų – ir vienas rankinis bagažas, kurį galite pasiimti į saloną. Rankinis bagažas neturi būti didesnis nei įprastas kuprinės dydis, kad tilptų virš sėdynės arba po ja. Jei turite daugiau bagažo – papildomas lagaminas, didelė dėžė – reikia pranešti iš anksto. Už papildomą bagažą mokama atskirai, paprastai 15–25 eurai už vienetą. Bet jei atsinešate trečią lagaminą ir nesakote nieko, o paskui stebitės, kad nėra vietos – tai jau ne mūsų problema. Geriau visada pasakyti iš anksto.

17. Ar galima vežti dviratį?

Galima, bet tai sudėtingiau. Dviratį reikia išardyti arba sulankstyti, kad tilptų į bagažinę. Pilno dydžio dviratis neužsidės ant stogo kaip automobilyje – mes neturime tokių laikiklių. Jei dviratis sulankstomas – kaip tie miesto dviračiai – tada paprasčiau. Už dviratį taikomas papildomas mokestis, apie 30–40 eurų, ir reikia pranešti iš anksto, kad žinotume, jog reikės vietos. Vieną kartą žmogus atėjo su pilnu kalnų dviračiu ir nustebo, kad jis netelpa – teko ieškoti sprendimo. Galiausiai išardė ratus ir kaip nors sutalpinome, bet tai užtruko laiko ir sukėlė streso visiems.

18. Ar galima vežti gyvūnus?

Mažus gyvūnus – kates, mažus šunis – galima, bet tik specialiame transportavimo krepšyje ir tik jei visi keleiviai tame autobusiuke neprieštarauja. Prieš kelionę visada klausiame, ar kas nors turi alergiją arba baimę gyvūnų. Jei bent vienas žmogus prieštarauja, gyvūno vežti negalime – tai kitų keleivių teisė. Didelių šunų vežti negalime, nes tiesiog nėra vietos. Taip pat reikia turėti visus reikiamus dokumentus – skiepų pasą, ES augintinio pasą – ypač kertant sienas. Be dokumentų gyvūnas gali būti sulaikytas pasienyje, ir tai būtų labai nemaloni situacija visiems.

19. Ką daryti, jei bagažas pradingsta?

Taip nutinka labai retai, bet pasitaiko. Paprastai problema būna ne tai, kad bagažas pradingsta, o tai, kad sumaišomi lagaminai – ypač jei jie panašūs. Mes žymime bagažą lipdukais, bet kartais lipdukas nusilupa arba keleivys pats netyčia paima ne savo lagaminą. Jei taip nutiko, skambinkite mums iš karto – mes žinome, kas tą dieną važiavo, ir galime sujungti žmones, kad susikeistų lagaminais. Jei bagažas tikrai dingo – kas nutinka labai retai – mes kompensuojame pagal sutartyje nurodytą sumą. Bet tai kraštutinis atvejis. Dažniausiai lagaminas randamas per 24–48 valandas.

20. Ar galima vežti siuntinį be pačio keleivio?

Taip, tai vadinama siuntų pervežimu. Galite siųsti siuntinį – dėžę, paketą, dokumentus – net jei pats nevažiuojate. Siuntinys turi būti tinkamai supakuotas ir pažymėtas gavėjo duomenimis. Kaina priklauso nuo dydžio ir svorio – mažas paketas gali kainuoti 20–30 eurų, didesnė dėžė – 40–60 eurų. Svarbu: mes neatsakome už siuntinio turinį, jei jis nebuvo deklaruotas. Jei siunčiate kažką vertingo – elektroniką, papuošalus – geriau apie tai pasakyti, kad galėtume atitinkamai pasirūpinti. Kartą žmogus siuntė dėžę „tik drabužius“, o viduje buvo naujas telefonas – laimei, nieko nenutiko, bet tai buvo rizikinga.

Užsakymas – kaip nusipirkti bilietą

21. Kaip užsisakyti bilietą?

Paprasčiausias būdas – per mūsų svetainę. Išsirenkate datą, maršrutą, suvedate duomenis, sumokate ir gaunate patvirtinimą el. paštu. Taip pat galite paskambinti telefonu – mes dirbame kasdien nuo 8 iki 20 valandos. Jei skambinate vėliau, galite palikti žinutę, ir mes atskambinsime ryte. Trečias variantas – parašyti per Facebook arba WhatsApp, bet ten atsakymas gali užtrukti ilgiau, ypač savaitgaliais. Rekomenduoju užsisakyti bent 3–5 dienas prieš išvykimą, kad būtų garantuota vieta. Paskutinės minutės užsakymai priimami, bet rizikuojate, kad vietų nebebus.

22. Ar galima atšaukti arba pakeisti bilietą?

Galima, bet su sąlygomis. Jei atšaukiate likus daugiau nei 48 valandoms iki išvykimo, grąžiname 80 procentų sumos. Likus mažiau nei 48 valandoms – 50 procentų. Jei neatvykstate ir nepranešate – pinigai negrąžinami. Tai griežta, bet kitaip tiesiog negalime dirbti – mes rezervuojame jums vietą, atsisakome kito keleivio, o paskui jūs tiesiog neatvykstate. Bilieto datą galima pakeisti nemokamai, jei pranešate bent 24 valandas iš anksto ir yra laisvų vietų naujoje dienoje. Vardą biliete galima pakeisti bet kada – jei vietoj jūsų važiuos kitas žmogus, tiesiog praneškite mums jo duomenis.

23. Kada reikia atvykti prieš išvykimą?

Rekomenduojame atvykti bent 30 minučių prieš išvykimo laiką. Tai laikas, per kurį spėsite susitvarkyti bagažą, gauti patvirtinimą, jei reikia, ir ramiai įsėsti. Jei atvykstate paskutinę minutę, o bagažas didelis – gali būti, kad nespėsime visko sutalpinti ir teks palaukti kito reiso. Yra buvę, kad žmogus atbėgo likus 2 minutėms iki išvykimo, visas suprakaitavęs, su dviem lagaminais – mes laukėme, bet kiti keleiviai jau nervinosi. Taigi, geriau ateiti anksčiau ir ramiai palaukti, nei bėgti paskutinę akimirką. Be to, jei vėluojate ir nepranešate, mes ilgai nelaukiame – po 10–15 minučių išvykstame.

Specialūs atvejai – neįprastos situacijos

24. Ką daryti, jei sergu ir negaliu važiuoti?

Praneškite kuo anksčiau. Jei turite gydytojo pažymą, mes galime perkelti bilietą į kitą datą be papildomo mokesčio arba grąžinti pinigus. Be pažymos taikomos standartinės atšaukimo taisyklės. Suprantame, kad liga ne visada planuojama – kartais žmogus atsibunda ryte su temperatūra ir negali keliauti. Tokiais atvejais stengiamės būti lankstūs, bet prašome bent jau pranešti, o ne tiesiog neatvykti. Vieną kartą žmogus neatvyko, neatsakė į skambučius, o po trijų dienų parašė „atsiprašau, susirgau“ – tai jau per vėlu ir per mažai.

25. Ar vežate neįgaliuosius?

Vežame, bet reikia pasiruošti. Mūsų autobusiukai nėra pritaikyti vežimėliams – nėra lifto ar specialios rampos. Jei žmogus gali sėdėti ir jam reikia tik pagalbos įlipant, mes padedame. Bet jei reikia vežti vežimėlį, reikia iš anksto pasakyti, kad galėtume paruošti vietą ir, jei reikia, pasiimti papildomą pagalbą. Kartais vežame žmones su ramentais arba laikinomis traumomis – tai paprasčiau. Svarbiausia – praneškite iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Nėra nieko blogiau, nei kai žmogus atvyksta ir staiga paaiškėja, kad jam reikia pagalbos, o mes neturime tam sąlygų.

26. Ką daryti, jei autobusiukas vėluoja?

Vėlavimai nutinka – dėl spūsčių, eismo įvykių, blogo oro arba pasienio patikros. Mes stengiamės informuoti keleivius, jei žinome, kad vėluosime. Gausite SMS žinutę arba skambutį su numatomu atvykimo laiku. Bet kartais mes patys nežinome, kiek užtruksime – pavyzdžiui, jei Vokietijoje įvyko avarija ir visas eismas sustojęs. Tokiais atvejais prašome kantrybės. Jei vėlavimas viršija 3 valandas, galite prašyti dalinio kompensavimo arba perkėlimo į kitą reisą. Bet tai reti atvejai – dažniausiai vėluojame 30–60 minučių, kas, deja, yra gana įprasta tolimųjų reisų pasaulyje.

Ilgos kelionės visada turi savo iššūkių – kartais vėluojame, kartais kažkas ne taip su bagažu, kartais tiesiog pavargstate sėdėti. Bet jei planuojate kelionę maršrutu Lietuva–Olandija ir norite patogaus, tiesioginio susisiekimo be persėdimų – autobusiukas yra geras pasirinkimas. Mes vežame kiekvieną dieną, stengiamės būti patikimi ir visada atsakome į skambučius. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – skambinkite arba rašykite, mielai padėsime.