Kiek trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą? Vežame kasdien

Šis klausimas – vienas dažniausių, kuriuos girdžiu iš žmonių, kurie planuoja grįžti iš Olandijos į Lietuvą. Vieni dirba Olandijoje sezoninį darbą ir nori grįžti namo, kiti lankė vaikus ar draugus, treti tiesiog nori pabėgti nuo olandiško lietaus. (Nors, tiesą sakant, lietus Olandijoje ne toks jau blogas – bent jau ne taip šalta kaip Lietuvoje žiemą.) Atsakymas į klausimą "kiek trunka kelionė?" nėra toks paprastas, kaip atrodo. Priklauso nuo maršruto, eismo, oro sąlygų ir dar kelių dalykų, kurių negalite kontroliuoti. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus apie kelionę iš Olandijos į Lietuvą – nuo laiko iki kainos, nuo patogumų iki galimų problemų. Rašau tai remdamasis ne teorija, o realia patirtimi.

Laikas – kelionė iš Olandijos į Lietuvą

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutiniškai 20–26 valandos. Tai priklauso nuo to, iš kurio Olandijos miesto išvykstate ir kur Lietuvoje norite atvykti. Iš Amsterdamo į Vilnių – apie 22–24 valandos. Iš Roterdamo – truputį mažiau, nes Roterdamas arčiau Vokietijos sienos. Iš Eindhoveno – panašiai kaip iš Amsterdamo. Iš Maastrichto – ilgiau, nes reikia važiuoti per visą Olandiją. (Ir Olandija nėra maža, nors iš žemėlapio taip atrodo.) Atstumas – apie 1500–1700 km priklausomai nuo maršruto. Sustojimai prideda 2–3 valandas. Tad realiai sėdite autobusiuke apie 22–26 valandas. Ilgai, bet išgyvenama.

2. Kas ilgiau – kelionė į Olandiją ar iš Olandijos?

Paprastai kelionė iš Olandijos į Lietuvą trunka truputį trumpiau. Priežastis paprasta – važiuojant į Olandiją dažnai susiduriama su kamščiais prie Roterdamo ir Amsterdamo, kur eismas intensyvus. Važiuojant atgal – jau pravažiavote šiuos taškus ir likęs kelias dažniausiai laisvesnis. (Nors Vokietijos greitkeliuose kamščių gali būti bet kur ir bet kada.) Skirtumas nėra didelis – 1–2 valandos – bet jis juntamas, ypač kai jau norisi greičiau namo. Beje, grįžtant iš Olandijos dažnai mažiau keleivių – tai reiškia mažiau sustojimų ir greitesnę kelionę.

3. Kada geriausia išvykti iš Olandijos, kad kelionė būtų trumpiausia?

Geriausia išvykti sekmadienio vakarą arba pirmadienio ryte. Savaitgaliais eismas intensyvesnis, ypač sekmadienį, kai visi grįžta iš savaitgalio išvykų. Penktadienio popietę taip pat blogas laikas – tada prasideda savaitgalio eismas. (Olandai mėgsta važiuoti į Vokietiją savaitgaliais – nežinau kodėl, bet taip yra.) Antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis – geriausios dienos kelionei. Eismas mažesnis, vairuotojai ramiau važiuoja, o kelionė sklandesnė. Žinoma, ne visada galite pasirinkti datą – darbas yra darbas, ir jis diktuoja sąlygas. Bet jei turite pasirinkimą, rinkitės vidurio savaitės dienas.

4. Ar kelionės laikas skiriasi vasarą ir žiemą?

Taip, ir gana reikšmingai. Vasarą kelionė gali užtrukti ilgiau dėl kamščių – Vokietijos greitkeliuose vasarą susidaro milžiniški kamščiai, ypač ties Hamburgo ruožu. (Kartais stovite vietoje valandą ar ilgiau.) Žiemą kamščių mažiau, bet keliai gali būti slidūs, o tai reiškia lėtesnį važiavimą. Be to, žiemą trumpiau šviesu – vairuotojai važiuoja atsargiau tamsoje. Rudenį būna lietus ir stiprus vėjas – tai taip pat lėtina kelionę. Pavasarį – gal geriausias metas, bet irgi ne be staigmenų – balandį dar gali snigti. (Lietuvoje tai normalu, bet Vokietijoje irgi pasitaiko.) Taigi, sezono skirtumas yra, bet nėra dramatiškas – kalba eina apie 1–3 valandas.

5. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei tikėtasi?

Pirma – nesinervinkite. Vairuotojas taip pat nori greičiau pasiekti tikslą. Antra – klauskite vairuotojo, kas vyksta. Jis turėtų žinoti, ar yra kamščiai, avarija ar kitos priežastys. Trečia – jei vėluojate į svarbų susitikimą, praneškite apie tai tiems, kas jūsų laukia. (Mobiliuoju telefonu arba žinute.) Ketvirta – tiesiog priimkite tai kaip kelionės dalį. (Skamba filosofiškai, bet kartais kitos išeities nėra.) Ilgoje kelionėje visko nutinka – avarijos, remontai, eismo ribojimai. Vairuotojas negali to kontroliuoti. Svarbiausia – saugumas. Geriau pavėluoti 2 valandas, nei patekti į avariją dėl skubėjimo.

Maršrutai – kelionė iš Olandijos į Lietuvą

6. Koks yra populiariausias maršrutas iš Olandijos į Lietuvą?

Populiariausias maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją – Amsterdamas, Osnabriukas, Hanoveris, Berlynas, Poznanė, Varšuva, Kaunas, Vilnius. Tai pagrindinė magistralė, kurią naudoja dauguma vežėjų. Alternatyvus maršrutas eina per pietinę Vokietiją – pro Frankfurtą ir Erfurtą – bet jis ilgesnis. (Nors kartais greitesnis, jei šiaurinėje Vokietijoje yra kamščių.) Dar yra maršrutas per Čekiją, bet tai dar ilgiau – naudojamas retai, tik kai kitais keliais negalima važiuoti dėl remontų ar oro sąlygų. Svarbu žinoti, kad vairuotojas gali keisti maršrutą priklausomai nuo situacijos – navigacija parenka optimaliausią kelią realiu laiku.

7. Per kiek miestų važiuoja autobusiukas Olandijoje?

Priklauso nuo vežėjo. Vieni autobusiukai išvyksta tik iš vieno miesto – pavyzdžiui, Amsterdamo – ir važiuoja tiesiai. Kiti surenka keleivius iš kelių miestų – Roterdamo, Hagos, Utrechto, Eindhoveno. Tai patogu keleiviams, bet ilgina kelionę. (Kiekvienas papildomas sustojimas prideda 30–60 minučių.) Jei svarbu greitis, ieškokite vežėjo, kuris išvyksta tiesiai iš jūsų miesto. Jei svarbu patogumas ir nenorite važiuoti iki išvykimo miesto, tinka variantas su keliais sustojimais. Tik turėkite omenyje, kad kelionė bus ilgesnė.

8. Ar autobusiukas pravažiuoja per Lenkiją naktį?

Dažniausiai taip. Autobusiukas išvyksta iš Olandijos vakare, naktį pravažiuoja Vokietiją, o ryte – Lenkiją. (Arba atvirkščiai – priklauso nuo išvykimo laiko.) Naktinis važiavimas per Vokietiją gana ramus – greitkeliai tušti, eismas minimalus. Lenkija ryte – jau intensyvesnis eismas, bet ne toks kaip Vokietijoje dieną. Vienintelis trūkumas – naktį nematote kraštovaizdžio. (Nors ar tai tikrai trūkumas – kai kurios Lenkijos vietovės nėra labai įspūdingos.) Svarbiausia, kad vairuotojas būtų pailsėjęs – naktinis vairavimas pavargina labiau nei dieninis. Geras vežėjas užtikrina, kad vairuotojas būtų pailsėjęs prieš kelionę.

9. Kiek sienų reikia kirsti grįžtant iš Olandijos?

Kaip jau minėjau kitame straipsnyje – techniškai nė vienos. Visos šalys – Olandija, Vokietija, Lenkija, Lietuva – priklauso Šengeno zonai. Sienų kontrolės nėra, bet policija gali tikrinti dokumentus bet kur. (Ypač Vokietijoje, kur kartais vyksta atsitiktiniai patikrinimai.) Todėl dokumentą visada turėkite po ranka – ne lagamine, o kišenėje arba rankinėje. Jei policija paprašys dokumento, o jūs turėsite kasti lagaminą – tai užtruks ir sukels įtarimą. (Net jei neturite ko slėpti.)

10. Ką daryti, jei autobusiukas keičia maršrutą dėl eismo ar remontų?

Jeigu vairuotojas keičia maršrutą, jis turėtų informuoti keleivius. Paprastai tai nutinka dėl rimtų priežasčių – avarija, remontas, uždarytas kelias. Naujas maršrutas gali būti ilgesnis arba trumpesnis, priklausomai nuo situacijos. (Kartais netrumpesnis, nors ir atrodo kitaip – navigacija žino, ką daro.) Jūsų užduotis – tiesiog sėdėti ir laukti. Negalite paveikti sprendimo, todėl nėra prasmės nervintis. Jei maršruto pakeitimas labai ilgina kelionę – pavyzdžiui, papildomos 3 valandos – galite prašyti kompensacijos. Bet tai priklauso nuo vežėjo politikos.

Patogumai – kelionė iš Olandijos į Lietuvą

11. Kokie patogumai yra autobusiuke grįžtant iš Olandijos?

Tokie patys kaip važiuojant į Olandiją – sėdynės su atlošu, kondicionierius (arba šildymas žiemą), WiFi, kartais USB įkrovikliai. Bet priklauso nuo autobusiuko – naujesni turi daugiau patogumų, senesni – mažiau. (Tai jau ne kartą minėjau, bet verta pakartoti, nes tai svarbu.) Svarbiausia – pasitikrinti prieš užsakant. Jei jums reikia WiFi darbui arba USB krovimui, paklauskite. Jei vežėjas sako "turbūt yra" – tai ne atsakymas. Reikia konkretumo. "Taip, yra" arba "ne, nėra". (Tarpinis variantas reiškia "nežinau, bet nenoriu prarasti kliento".)

12. Ar grįžtant iš Olandijos yra mažiau keleivių?

Kartais taip. Priklauso nuo sezono ir dienos. Vasarą, kai sezoniniai darbuotojai grįžta namo, keleivių gali būti net daugiau nei važiuojant į Olandiją. Žiemą – mažiau. (Žmonės Olandijoje lieka per žiemą, nes darbas tęsiasi.) Savaitgaliais daugiau, darbo dienomis mažiau. Jei norite daugiau erdvės ir ramybės, rinkitės mažiau populiarias dienas – antradienį arba trečiadienį. Tada autobusiuke gali būti tik 5–6 keleiviai, o ne 15. (Tai jaučiasi – daugiau vietos, mažiau triukšmo, galima net atsigulti per dvi sėdynes.)

13. Kaip pasiruošti ilgai kelionei atgal?

Tas pats kaip ir pirmyn – patogi apranga, užkandžiai, vanduo, pramogos, kaklo pagalvėlė. Bet grįžtant iš Olandijos yra vienas papildomas dalykas – nuovargis. Jei dirbote Olandijoje kelias savaites ar mėnesius, esate pavargę. O pavargęs žmogus autobusiuke miega geriau – tai geras dalykas. (Miegas sutrumpina kelionę – bent jau subjektyviai.) Bet pavargęs žmogus taip pat gali būti dirglesnis – todėl ausinės su triukšmo slopinimu yra dar svarbesnės. Ir dar – turėkite su savimi papildomą grynųjų, jei prireiktų. Olandijoje likę eurai pravers degalinėje Lenkijoje arba Vokietijoje.

14. Ar galima prašyti papildomų sustojimų grįžtant?

Galima prašyti, bet vairuotojas neprivalo sutikti. Jei sustojimas nėra toli nuo maršruto ir neužima daug laiko, vairuotojas gali sutikti – ypač jei prašote mandagiai. (Mandagumas stebuklus daro.) Bet jei prašote sustoti mažame miestelyje, kur reikia nusukti nuo greitkelio ir važiuoti 20 km papildomai – tikriausiai atsisakys. Ir teisingai – kiti keleiviai taip pat nori greičiau namo. Jei jums reikia specialaus maršruto, rinkitės individualią kelionę. Standartinis autobusiukas turi savo maršrutą, ir jis jo laikosi.

15. Ką daryti, jei autobusiuke per šalta arba per karšta?

Pasakykite vairuotojui. Jis gali reguliuoti temperatūrą – įjungti arba išjungti kondicionierių, padidinti arba sumažinti šildymą. Bet ne visada visiems tinka ta pati temperatūra – vienam per karšta, kitam per šalta. (Tai amžina problema.) Todėl pasiimkite sluoksnius – marškinėlius, megztinį, striukę. Taip galėsite prisitaikyti prie bet kokios temperatūros. Ir dar – jei sėdite prie lango, gali būti vėsiau nei vidury autobusiuko. (Saulė šildo vieną pusę, o kita pusė – šalta.) Paprastas patarimas, bet praktiškas.

Praktiniai klausimai – kelionė iš Olandijos į Lietuvą

16. Kaip užsisakyti bilietą grįžimui iš Olandijos?

Tas pats būdas kaip ir pirmyn – skambinkite vežėjui, rašykite el. laišką arba užsisakykite internetu. (Kartais vežėjai turi atskirą puslapį grįžimams – patikrinkite.) Svarbu užsakyti iš anksto, ypač jei grįžtate populiariu metu – sekmadienį, prieš šventes arba vasaros pabaigoje, kai sezoniniai darbuotojai grįžta namo. Bilietai greitai išperkami, o paskutinės minutės kainos aukštesnės. (Jau minėjau anksčiau, bet pakartosiu – planavimas sutaupo pinigus.) Jei negalite užsisakyti iš anksto, bent jau paskambinkite ir rezervuokite vietą – dauguma vežėjų leidžia rezervuoti be išankstinio mokėjimo.

17. Ką daryti, jei reikia grįžti skubiai, o bilietų nėra?

Yra keletas variantų. Pirma, paklauskite vežėjo, ar yra laukiančiųjų sąrašas – jei kas nors atšauks užsakymą, jūs gausite tą vietą. Antra, ieškokite kito vežėjo – ne vienas vežia iš Olandijos. Trečia, galite ieškoti bendro važiavimo – yra grupių Facebook, kur žmonės siūlo vietas automobilyje. (Tai pigiau, bet mažiau patikima – priklauso nuo vairuotojo.) Ketvirta, jei skubu labai – lėktuvas. Tai brangiau, bet greičiau. (Amsterdamo oro uostas – vienas didžiausių Europoje, skrydžių į Vilnių ar Kauną yra beveik kasdien.) Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų – greitis ar kaina.

18. Ar galima vežti gyvūnus grįžtant iš Olandijos?

Tos pačios taisyklės kaip ir važiuojant į Olandiją – dažniausiai ne, nebent vežėjas leidžia. Maži gyvūnai narvelyje kartais leidžiami, bet reikia suderinti iš anksto. Beje, jei vežate gyvūną iš Olandijos, reikia turėti veterinarinius dokumentus – pasą, skiepų įrašus. (Tai ne vežėjo reikalavimas, o ES teisės aktai.) Be šių dokumentų gyvūnas gali būti sulaikytas pasienyje. (Nors Šengeno zonoje pasienio nėra, bet atsitiktiniai patikrinimai vyksta.) Todėl prieš kelionę pasitarkite su veterinarijos gydytoju – jis žinos, kokie dokumentai reikalingi.

19. Ką daryti su likusiais eurais grįžtant į Lietuvą?

Galite keisti į litus (arba eurus, nes Lietuva jau naudoja eurą – bet tai jau kita tema). (Ups, Lietuva naudoja eurą nuo 2015 metų, tai nereikia nieko keisti.) Gerai, tada tiesiog išleiskite – degalinėje, kavinėje, parduotuvėje. Arba pasilikite kitai kelionei. Jei turite daug grynųjų, galite įsidėti į banką – bet tai jau per daug pastangų dėl 50 eurų. (Tiesiog išleiskite.) Vienas dalykas – nelaikykite visų pinigų vienoje vietoje. Jei pametate piniginę, o joje visi pinigai – tada blogai. Padalinkite – dalis piniginėje, dalis kišenėje, dalis kuprinėje. Paprasta, bet veiksminga.

20. Ar grįžtant iš Olandijos reikia deklaruoti kažką muitinėje?

ES viduje muitinės kontrolės nėra – galite vežti prekes laisvai, jei jos asmeniniam naudojimui. Bet yra ribojimų alkoholiui ir tabakui – negalite vežti neriboto kiekio. (Nors autobusiuku retai kas vežia tiek, kad tai taptų problema.) Jei vežate didelį kiekį prekių – pavyzdžiui, 20 butelių alkoholio arba 10 pakelių cigarečių – gali kilti klausimų. (Ir teisingai – tai jau ne asmeninis naudojimas.) Svarbiausia – nebandykite vežti draudžiamų daiktų – narkotikų, ginklų, kontrabandos. Tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga.

Problemos – kelionė iš Olandijos į Lietuvą

21. Ką daryti, jei susirgau Olandijoje prieš kelionę?

Jei susirgote – įvertinkite, ar galite keliauti. Jei liga lengva – peršalimas, nedidelis karščiavimas – galite važiuoti, bet pasiimkite vaistus ir kaukę (kad neužkrėstumėte kitų). Jei liga rimta – geriau atidėti kelionę. (Sveikata svarbiau už bilietą.) Olandijoje sveikatos priežiūra gera, bet be draudimo brangu. Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC), galite gauti būtinąją pagalbą nemokamai arba už nedidelį mokestį. (Bet ne viskas – tik būtinoji.) Todėl, kaip jau minėjau ne kartą, kelionės draudimas yra labai svarbus. Ypač jei keliaujate ilgai ir toli.

22. Ką daryti, jei autobusiukas išvyko be manęs Olandijoje?

Pirma – nesijaudinkite per daug. (Lengva pasakyti, sunku padaryti.) Antra – skambinkite vežėjui. Jei autobusiukas ką tik išvažiavo, jis gali grįžti arba palaukti kitoje vietoje. Trečia – jei autobusiukas jau toli, ieškokite kito reiso. Ketvirta – jei bilietas pamestas arba jūs pavėlavote savo kaltės, gali tekti pirkti naują bilietą. (Nemalonu, bet tokia realybė.) Kad išvengtumėte šios situacijos, atvykite bent 15 minučių anksčiau. Ir turėkite vežėjo telefono numerį, kad galėtumėte pranešti, jei vėluojate.

23. Ką daryti, jei Olandijoje liko nebaigtų reikalų?

Jei liko nebaigtų reikalų – sveikatos draudimo dokumentai, darbo sutarties kopijos, banko reikalai – galite išspręsti nuotoliu. Dauguma Olandijos institucijų dirba el. paštu ir telefonu. (Olandai labai efektyvūs tokiais dalykais.) Jei reikia kažką fiziškai atsiimti – pavyzdžiui, dokumentus iš darbdavio – paprašykite, kad atsiųstų paštu. (Olandijos paštas veikia gerai.) Jei negalite išspręsti nuotoliu, teks grįžti į Olandiją – bet tai jau kita kelionė. (Ir naujas bilietas.) Todėl prieš išvykstant iš Olandijos patikrinkite, ar viską sutvarkėte – sąskaitas, dokumentus, prenumeratas. Paprastas patikrinimas gali sutaupyti daug nervų vėliau.

24. Kaip elgtis, jei autobusiuke dingsta daiktai?

Jau minėjau anksčiau, bet pakartosiu – iš karto praneškite vairuotojui. Jei daiktas tikrai dingo, parašykite oficialų pranešimą vežėjui. Saugokite visus įrodymus – nuotraukas, susirašinėjimą. Jei vežėjas neatsako arba atsisako padėti, galite kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. (Lietuvoje arba Olandijoje – priklauso nuo to, kur dingimas įvyko.) Bet geriausia prevencija – vertingus daiktus laikykite su savimi. Ne lagamine, ne bagažo skyriuje, o su savimi. Telefonas, pinigai, dokumentai – visada po ranka. Tai ne paranoja, o paprastas atsargumas.

25. Ką daryti, jei autobusiukas vėluoja grįžtant?

Vėlavimai nutinka – eismas, oro sąlygos, techninės problemos. Jei autobusiukas vėluoja, vežėjas turėtų informuoti keleivius. Jei neinformuoja – skambinkite patys. Svarbu žinoti, kad jei vėlavimas labai ilgas – daugiau nei 6 valandos – galite prašyti kompensacijos. (Bet tai priklauso nuo vežėjo politikos ir vėlavimo priežasties.) Jei vėluojate patys – praneškite vairuotojui. Jis gali palaukti kelias minutes, bet ne valandą. (Ir tai suprantama – kiti keleiviai taip pat nori namo.) Geriausias patarimas – tiesiog būkite kantrūs. Kelionė baigsis, anksčiau ar vėliau.

26. Ar verta grįžti į Lietuvą dažnai, ar geriau likti Olandijoje ilgiau?

Tai jau ne transporto klausimas, bet atsakysiu. Priklauso nuo situacijos. Jei dirbate Olandijoje ilgalaikį darbą – galbūt geriau grįžti kartą per kelis mėnesius. (Taip sutaupote kelionės išlaidas ir laiką.) Jei dirbate sezoninį darbą – grįžtate pasibaigus sezonui. Jei lankote gimines ar draugus – priklauso nuo poreikio. Finansiškai – rečiau grįžti pigiau. Emociškai – kartais reikia namų. (Žmogus ne robotas – kartais reikia pamatyti savo miestą, savo žmones, savo lovą.) Svarbiausia – rasti pusiausvyrą tarp finansų ir emocinių poreikių. Tai individualus sprendimas, kurio niekas negali padaryti už jus.

Išvada

Kelionė iš Olandijos į Lietuvą trunka 20–26 valandas – ilgai, bet išgyvenama. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, pasiruošti ilgai kelionei ir būti kantriems. Nėra tobulos kelionės, bet tinkamai pasiruošus ji gali būti netgi maloni. Olandija – graži šalis, bet namai yra namai. Ir autobusiukas jus ten nuveš – anksčiau ar vėliau.