Kelionės Olandija, Vežame kiekvieną dieną

Žmonės keliauja į Olandiją dėl pačių įvairiausių priežasčių – vieni dirba, kiti studijuoja, treti lanko ten gyvenančius giminaičius. O dar tie, kurie tiesiog nori pamatyti Amsterdamo kanalus arba tulpių laukus pavasarį. Nepriklausomai nuo priežasties, klausimas visada tas pats: kaip ten nusigauti patogiai ir nebrangiai? Mikriukai šiuo atveju yra vienas populiariausių pasirinkimų tarp lietuvių. Dirbu šioje srityje ir matau, kaip žmonės renkasi – dažnai po ilgų svarstymų ir lyginimų. Šiame straipsnyje atsakau į dažniausius klausimus apie keliones mikriuku į Olandiją.

Planavimas – kaip pasiruošti kelionei į Olandiją

1. Kada geriausia planuoti kelionę į Olandiją?

Priklauso nuo to, ką norite veikti. Pavasarį – balandį ir gegužę – Olandija gražiausia dėl tulpių ir malonaus oro. Vasarą – daug festivalių ir renginių, bet ir daugiau turistų. Ruduo ir žiema ramesni, pigiau apgyvendinimas, bet orai niūresni. Jei vykstate dirbti – sezonas paprastai prasideda pavasarį ir baigiasi rudenį. Svarbu ne tik oras, bet ir mikriukų prieinamumas – prieš šventes ar vasaros pradžią vietų gali būti mažiau. Tad planuokite ne tik ką veiksite, bet ir kaip nuvyksite.

2. Kiek laiko iš anksto reikia planuoti kelionę?

Rekomenduoju bent savaitę ar dvi, ypač jei vykstate sezonu. Mikriukai turi ribotą vietų skaičių – dažniausiai 8–9 – tad jos greitai užsipildo. Jei data fiksuota – pavyzdžiui, turite nusipirkę bilietus į koncertą ar susitikimą – rezervuokite kuo anksčiau. Bet jei lankstūs – galite palaukti ir geresnio pasiūlymo. Vienas žmogus planavo kelionę paskutinę savaitę ir rado vietą tik trečiadienį, nors norėjo pirmadienį. Nepatogu, bet išvengiama tinkamu planavimu.

3. Ką reikia pasiimti į kelionę mikriuku?

Patogius drabužius, nes sėdėsite ilgai. Užkandžių ir vandens, nes degalinėse kainos didesnės. Pagalvę kaklui – tai skamba banaliai, bet po 10 valandų sėdėjimo kaklas padėkos. Ausines ir ką nors veikti – knygą, serialą telefone, muziką. Šiltą megztinį ar pledą, nes naktį gali būti vėsu. Įkroviklį telefonui. Ir, žinoma, asmens dokumentą – be jo iš Lietuvos neišvažiuosite. Dar rekomenduočiau turėti grynųjų, jei prireiktų degalinėje nusipirkti ko nors papildomai.

4. Ar reikia turėti vizą kelionei į Olandiją?

Ne, jei esate Lietuvos pilietis. Lietuva yra ES narė, tad galite laisvai keliauti į Olandiją be vizos. Pakanka asmens tapatybės kortelės ar paso. Bet jei nesate ES pilietis – gali reikėti vizos ar leidimo gyventi. Tai priklauso nuo jūsų pilietybės. Jei nežinote – pasitikrinkite Olandijos ambasados interneto puslapyje arba pasikonsultuokite su migracijos specialistu. Geriau pasiruošti iš anksto, nei stovėti pasienyje su netinkamais dokumentais.

5. Ką daryti, jei pirmą kartą keliauju mikriuku?

Nesijaudinkite. Pirmiausia – susisiekite su vežėju ir pasiteiraukite visko, kas rūpi. Jie mielai atsakys. Antra – atvykite į susitikimo vietą bent 15 minučių anksčiau, kad spėtumėte susipažinti su situacija. Trečia – pasiimkite viską, ko gali prireikti ilgai kelionei. Ir ketvirta – būkite atviri. Mikriuke susitinka įvairūs žmonės, ir kartais kelionė tampa įdomesnė, nei tikėjotės, dėl pokalbių su bendrakeleiviais. Tai ne lėktuvas, kur visi sėdi tyliai – mikriuke atmosfera dažnai draugiškesnė.

Miestai – kur galima nuvykti Olandijoje

6. Į kokius Olandijos miestus veža mikriukai iš Lietuvos?

Pagrindiniai maršrutai veda į Amsterdamą, Roterdamą, Hagą ir Utrechtą. Tai didžiausi miestai, kur dauguma keleivių nori nusigauti. Kai kurie vežėjai dar veža į Eindhoveną, Groningeną ar Tilburgą, bet tai priklauso nuo paklausos. Jei jums reikia mažesnio miesto – pavyzdžiui, Alkmaaro ar Leideno – gali tekti išlipti didžiajame mieste ir tęsti kelionę vietiniu transportu. Olandijoje tai paprasta – traukiniai važiuoja dažnai ir yra patikimi.

7. Ar mikriukas gali nuvežti tiesiai prie mano viešbučio ar namų?

Kartais – taip, jei adresas yra pakeliui. Bet dažniausiai mikriukas sustoja tam tikroje centrinėje vietoje – stotyje, aikštelėje ar degalinėje. Iš ten reikia patiems pasiekti galutinį tikslą. Tai nėra problema, nes Olandija maža šalis, ir nuo bet kurio taško iki reikiamos vietos nėra labai toli. Galite naudotis viešuoju transportu, taksi arba paprašyti, kad kas nors jus pasitiktų. Svarbiausia – iš anksto žinoti, kur tiksliai mikriukas sustos.

8. Ką veikti Amsterdame, jei turiu laisvo laiko?

Amsterdamas turi daug ką pasiūlyti. Kanalai – tai klasika, bet verta pamatyti. Rijksmuseum ir Van Gogo muziejus – jei mėgstate meną. Anne Frank namas – jei domitės istorija. Vondelpark – jei norite tiesiog pasivaikščioti. Ir, žinoma, kavinės bei restoranai – išbandykite olandiškus blynelius arba šviežias silkutes. Bet svarbiausia – tiesiog vaikščiokite ir stebėkite. Amsterdamas yra miestas, kuris atsiveria pėsčiomis, ne iš autobuso.

9. Ar verta aplankyti kitus Olandijos miestus, ne tik Amsterdamą?

Verta, net labai. Roterdamas – visiškai kitoks, modernus ir architektūriškai įdomus. Haga – ramesnė, su gražiu paplūdimiu netoli Scheveningene. Utrechtas – mažesnis, bet žavus savo kanalais ir kavinėmis. Delftas – garsėja mėlyna keramika. Giethoornas – kaimas be kelių, tik kanalai, vadinamas „Olandijos Venecija“. Jei turite laiko, pabūkite Olandijoje kelias dienas ir apkeliaukite bent kelis miestus. Verta.

10. Kaip patogiausia keliauti po Olandiją atvykus?

Viešuoju transportu. Olandijos traukiniai yra vieni geriausių Europoje – dažni, patikimi ir gana greiti. Taip pat yra autobusai, tramvajai ir metro didmiesčiuose. Galite nusipirkti OV-chipkaart – tai kortelė, su kuria mokate už visą viešąjį transportą. Dviračiai – dar vienas variantas, ypač miestuose. Olandija yra dviračių šalis, tad nuomotis dviratį ir važinėti – labai olandiškas būdas pažinti šalį. Automobilis mieste nebūtinas – net trukdys.

Praktiniai klausimai – kas svarbu žinoti

11. Kokia valiuta Olandijoje?

Euras – kaip ir Lietuvoje. Tad nereikia keisti pinigų, kas yra didelis palengvinimas. Galite naudoti tą pačią banko kortelę, bet pasitikrinkite, ar ji tinka tarptautiniams atsiskaitymams. Taip pat rekomenduoju pranešti bankui, kad vykstate į užsienį, kad neblokuotų kortelės dėl įtartinos veiklos. Vienas žmogus pamiršo tai padaryti – pirmą dieną Amsterdame kortelė buvo užblokuota, ir teko skambinti į banką. Nepatogu, bet išsprendžiama.

12. Kokia kalba Olandijoje?

Oficiali kalba – olandų. Bet beveik visi kalba angliškai, ypač didmiesčiuose. Tad jei mokate anglų – problemų nebus. Lietuviškai retai kas supras, nebent sutiksite lietuvį – o jų Olandijoje nemažai. Jei vykstate dirbti, kartais darbdavys nori bent minimalių olandų kalbos žinių, bet tai priklauso nuo darbo pobūdžio. Apskritai, kalbos barjeras Olandijoje yra vienas mažiausių Europoje.

13. Ar Olandijoje brangu?

Taip, palyginus su Lietuva – brangiau. Maistas, transportas, pramogos – viskas kainuoja daugiau. Bet ne taip baisiai, kaip Šveicarijoje ar Norvegijoje. Pavyzdžiui, pietūs restorane gali kainuoti 15–25 eurus, kavos puodelis – 3–4 eurus. Jei taupote – valgykite prekybos centruose arba gaminkite patys. Apgyvendinimas – tai didžiausia išlaida, ypač Amsterdame. Bet jei ieškote iš anksto, galima rasti neblogų variantų už prieinamą kainą.

14. Ką daryti, jei susirgau Olandijoje?

Olandijos sveikatos sistema yra gera, bet brangi be draudimo. Tad pirmas patarimas – turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), kuri suteikia teisę į būtinąją pagalbą. Taip pat galite turėti kelionių draudimą. Jei susirgote – kreipkitės į artimiausią gydytoją ar ligoninę. Olandijoje yra ir lietuviškai kalbančių gydytojų, ypač didmiesčiuose. Svarbiausia – neignoruoti sveikatos problemų, net jei jos atrodo nedidelės. Geriau pasitikrinti nei vėliau gailėtis.

15. Ar Olandijoje saugu?

Taip, Olandija yra viena saugesnių Europos šalių. Bet, kaip ir bet kuriame didmiestyje, reikia būti atsargiam – ypač Amsterdame, kur yra kišenvagių. Saugokite telefoną, piniginę ir dokumentus. Naktį venkite tamsių gatvių, ypač vienas. Ir atsargiai su dviračiais – jie važiuoja greitai ir dažnai tyliai, tad gali kilti pavojus pėstiesiems. Apskritai, jei naudojate sveiką protą – Olandijoje jausitės saugiai.

Darbas Olandijoje – ką žinoti prieš vykstant

16. Kokių dokumentų reikia norint dirbti Olandijoje?

ES piliečiams nereikia darbo vizos, bet reikia BSN numerio – tai olandiškas asmens kodas, kurį gaunate užsiregistravę savivaldybėje. Taip pat reikia banko sąskaitos olandiškame banke, kad galėtumėte gauti atlyginimą. Kai kurie darbdaviai padeda su dokumentais, kiti tikisi, kad viską susitvarkysite patys. Prieš vykdami – pasidomėkite, ko reikės. Vienas vaikinas atvyko be jokių pasiruošimų – užtruko dvi savaites, kol susitvarkė visus dokumentus ir galėjo pradėti dirbti. Laiko švaistymas.

17. Kokie populiariausi darbai tarp lietuvių Olandijoje?

Žemės ūkis – gėlių rinkimas, daržovių pakavimas. Logistika – sandėlių darbas. Statybos – jei turite specialybę. Taip pat maitinimo sektorius – restoranai, kavinės. Ir, žinoma, IT – jei turite reikiamų įgūdžių. Dauguma lietuvių pradeda nuo paprastesnių darbų, o vėliau, įgiję patirties ir kalbos žinių, randa geresnes pozicijas. Svarbu nebijoti pradėti nuo apačios – tai ne gėda, o protingas kelias.

18. Ar sunku rasti darbą Olandijoje?

Priklauso nuo to, ką ieškote. Paprastų darbų – sandėliuose, žemės ūkyje – visada yra. Specializuotų – reikia daugiau pastangų. Kalbos mokėjimas labai padeda – net minimalios olandų kalbos žinios atveria daugiau durų. Taip pat svarbu turėti tinkamus dokumentus – BSN numerį, draudimą, banko sąskaitą. Yra agentūrų, kurios padeda rasti darbą – jos gali būti naudingos, ypač pradžioje. Bet atsargiai – ne visos agentūros sąžiningos. Pasidomėkite atsiliepimais prieš pasirašydami sutartį.

19. Kiek galima uždirbti Olandijoje?

Minimalus atlyginimas Olandijoje yra vienas didžiausių Europoje – apie 2000 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Bet tai minimalus – su patirtimi ir kalbos žiniomis galima uždirbti daugiau. IT specialistai, statybininkai su specialybe ar vadovaujančias pareigas užimantys žmonės uždirba gerokai daugiau. Svarbu atsiminti, kad gyvenimo išlaidos Olandijoje taip pat didesnės – tad vien atlyginimo dydis neparodo visko. Reikia skaičiuoti, kas lieka sumokėjus už būstą, maistą ir transportą.

20. Kaip rasti būstą Olandijoje?

Sunkiausia užduotis, ypač Amsterdame. Būsto rinka labai įtempta – paklausa gerokai viršija pasiūlą. Galite ieškoti per agentūras, Facebook grupes arba svetaines kaip Funda.nl ar Pararius. Kainos priklauso nuo miesto – Amsterdame brangiausia, mažesniuose miestuose pigiau. Dažnai lietuviai pradžioje nuomojasi kambarį bendrame bute – tai pigiau ir padeda susipažinti su kitais. Svarbu pasirašyti nuomos sutartį ir suprasti jos sąlygas – kad nebūtų nemalonių siurprizų.

Sveikata ir saugumas – kas svarbu keliaujant

21. Ar reikia skiepų vykstant į Olandiją?

Ne, specialių skiepų nereikia. Olandija yra Europos Sąjungoje, tad sveikatos standartai panašūs kaip Lietuvoje. Bet visada gerai turėti atnaujintus įprastus skiepus – difterijos, stabligės, tymų. Jei turite lėtinių ligų – pasiimkite vaistų pakankamai visai kelionei ir receptą anglų kalba. Taip pat rekomenduoju turėti Europos sveikatos draudimo kortelę – ji nemokama ir suteikia teisę į būtinąją pagalbą visoje ES.

22. Ką daryti, jei praradau dokumentus Olandijoje?

Pirmiausia – praneškite policijai ir gaukite pažymą apie praradimą. Tada kreipkitės į Lietuvos ambasadą Hagoje – jie gali išduoti laikiną dokumentą grįžimui namo. Be dokumentų negalėsite nei keliauti, nei įrodyti savo tapatybės. Tad visada turėkite dokumentų kopijas – telefone ar popierinę – kad turėtumėte bent kažkokį įrodymą. Ir saugokite originalus – geriausia nešiotis atskiroje vietoje, ne su pinigine.

23. Ar Olandijoje reikia draudimo?

Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) yra būtina minimumui. Bet ji dengia tik būtinąją pagalbą, ne visą sveikatos priežiūrą. Jei norite pilnos apsaugos – turėkite ir kelionių draudimą. Jis gali padengti ne tik sveikatą, bet ir prarastą bagažą, kelionės atšaukimą ar kitus nenumatytus atvejus. Draudimas kainuoja ne daug – keliasdešimt eurų už kelionę – bet gali sutaupyti tūkstančius, jei kas nors nutiktų. Tai vienas tų dalykų, kuriuos geriau turėti ir nenaudoti, nei neturėti ir gailėtis.

24. Ką daryti, jei turite alergiją ar specialių mitybos poreikių?

Olandijoje tai nėra problema – prekybos centruose ir restoranuose yra platus pasirinkimas tiems, kurie turi alergijų ar specialių poreikių. Veganai, vegetarai, be glitimo – viskas prieinama. Svarbu tik skaityti etiketes, nes pavadinimai olandų kalba gali skirtis nuo lietuviškų. Jei turite rimtų alergijų – turėkite su savimi vaistų ir kortelę su informacija apie alergiją anglų kalba. Geriau pasiruošti iš anksto, nei ieškoti vaistinės vidury nakties.

25. Kaip elgtis, jei susidūriau su diskriminacija Olandijoje?

Olandija yra viena tolerantiškiausių šalių Europoje, bet diskriminacija kartais pasitaiko – kaip ir bet kur. Jei jaučiatės diskriminuojami – galite kreiptis į policiją arba į specialią organizaciją – „Meldpunt Discriminatie“, kuri nagrinėja skundus dėl diskriminacijos. Taip pat galite kreiptis į Lietuvos ambasadą, jei jaučiate, kad jūsų teisės pažeidžiamos. Svarbu ne tylėti – praneškite apie tokius atvejus, kad jie būtų užfiksuoti ir ištirti.

Išvada

Kelionės į Olandiją mikriuku yra patogus ir praktiškas pasirinkimas – ypač tiems, kurie vertina tiesioginį maršrutą ir prieinamą kainą. Svarbiausia – planuoti iš anksto, pasirūpinti dokumentais ir būti pasiruošiam ilgai kelionei. Olandija – graži ir įvairi šalis, verta ne tik darbo, bet ir pažinimo. Jei dar nesate buvę – pats laikas pradėti planuoti.