Kelionės mikroautobusu Lietuva Olandija, Vežame kiekvieną dieną

Kasdien važinėti mikroautobusu tarp Lietuvos ir Olandijos – skamba ne taip jau egzotiškai, bet daugeliui tai kasdienybė. Tūkstančiai lietuvių dirba Olandijoje, ir jiems reikia patikimo būdo grįžt namo bei vėl nuvykt. Lėktuvai brangūs ir ne visada patogūs, traukiniai – su persėdimais, o savo automobiliu vienam važiuot per pusę Europos brangu ir pavojinga. Todėl mikroautobusas lieka populiariausias pasirinkimas. Aš vežu žmones šiuo maršrutu jau ilgai, ir galiu pasakyt, kaip viskas veikia iš vidaus – nuo užsakymo iki atvykimo. Be gražių žodžių, be reklamos – tiesiog tai, ką reikia žinot.

Pasiruošimas – kelionės mikroautobusu Lietuva Olandija

1. Ką reikia pasiruošti prieš kelionę mikroautobusu?

Pirmiausia – pasirūpinti dokumentais. Reikia galiojančio asmens tapatybės kortelės arba paso – be jo niekur. Jei važiuoji iš Lietuvos į Olandiją, ES piliečiams vizos nereikia, bet dokumentą turi turėt. Antra – pasiimti reikiamus daiktus: užkandžių, vandens, patogius drabužius, galbūt mažą pagalvėlę. Mikroautobuse nėra maitinimo paslaugos, todėl viską reikia turėt savo. Trečia – sužinot tikslų paėmimo laiką ir vietą. Mes visada siunčiam pranešimą prieš dieną, bet geriau dar kartą patikrint. Ir dar – pasiruošt ilgai kelionei psichologiškai. 20+ valandų mikroautobuse nėra tas pats, kas skrist lėktuvu.

2. Kokių dokumentų reikia kelionei?

ES piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės ar paso. Nereikia vizos, nereikia jokių papildomų leidimų. Svarbu, kad dokumentas būtų galiojantis – pasibaigęs pasas ne tinka. Jei ne ES pilietis, situacija kita – gali reikėt vizos ar leidimo gyventi, priklausomai nuo šalies. Dar rekomenduoju turėt sveikatos draudimą – ne privaloma, bet protinga. Jei kas nutinka Vokietijoj ar Lenkijoj, be draudimo gali brangiai kainuot. Ir dar – jei vežiesi vaiką, kuris važiuoja be tėvų, reikia notaro sutikimo. Tai dažnai pamirštama, ir tada būna problemų pasienyje.

3. Kaip pasirinkti tinkamą vežėją?

Čia svarbu ne tik kaina. Pirmiausia – patikimumas. Paklausk pažįstamų, kas jau važinėja, paskaitinėk atsiliepimus (bet ne visada jais pasitikėk – vieni rašo vieną, kiti kitą). Antra – pažiūrėk, ar vežėjas turi licenciją ir draudimą. Be licencijos vežiot žmones yra nelegalu, ir jei kas atsitinka, esi be apsaugos. Trečia – paklausk, kokio amžiaus mikroautobusai, kaip dažnai jie techniškai tikrinami. Ir ketvirta – bendravimas. Jei vežėjas neatsiliepia į skambučius, neatsako į klausimus – tai blogas ženklas. Patikimas vežėjas visada atsako, paaiškina, pasako tiesą net jei ji nemaloni.

4. Kiek laiko reikia skirti pasiruošimui?

Ne tiek jau daug. Jei turi dokumentą, kelis eurus grynais ir minimalų bagažą – gali važiuot bet kada. Bet praktiškai rekomenduoju pradėt planuot bent prieš savaitę – užsisakyt bilietą, susitart dėl paėmimo vietos, pasiruošt reikiamus daiktus. Jei važiuoji pirmą kartą, gali prireikt daugiau laiko – reikia išsiaiškint, kur mikroautobusas paims, kada reikia būt, ką vežtis. Kartais žmogus paskambina paskutinę minutę ir klausia „ar yra vieta rytoj?“ – ir būna, kad yra, bet geriau ne rizikuot. Ypač savaitgaliais ar prieš šventes.

5. Ar reikia draudimo kelionei?

Privalomo – ne. Bet rekomenduojamo – taip. Europos sveikatos draudimo kortelė (EHIC) galioja visoje ES, ir tai nemokama – tiesiog reikia pasidaryt Sodroj arba per sveikatos draudimo įstaigą. Be jos, jei susirgsti Vokietijoj ar Lenkijoj, gali tekt mokėt už gydymą iš savo kišenės. Dar galima pasidaryt papildomą kelionių draudimą, kuris apima ir bagažo praradimą, ir kelionės atšaukimą. Tai kainuoja kelis eurus, bet ramiau. Mes kaip vežėjas turim savo draudimą, bet jis apima tik transporto priemonę ir avarijos atvejį – ne tavo sveikatą.

6. Ką daryti, jei neturiu paso?

Jei esi Lietuvos pilietis ir važiuoji į Olandiją (kuri yra ES), užtenka asmens tapatybės kortelės. Paso nereikia. Bet jei turi tik vairuotojo pažymėjimą ar studento pažymėjimą – deja, to neužtenka. Sienos kontrolės formaliai nėra Šengeno zonoje, bet mikroautobusai gali būt sustabdyti patikrinimui, ir tada reikia parodyt dokumentą. Be dokumento gali būt nemalonu – policija gali išlaipint, nuvežt į nuovadą, ir t. t. Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Todėl visada turėk galiojantį dokumentą – ar tai būtų pasas, ar tapatybės kortelė.

Kelionė – kelionės mikroautobusu Lietuva Olandija

7. Kaip atrodo kelionė mikroautobusu?

Įlipi, randi savo vietą, susidėti daiktus. Mikroautobusas pajuda. Pirmos valandos visada įdomesnės – žiūri pro langą, stebi, kaip keičiasi kraštovaizdis. Lietuva, Lenkija, Vokietija, Olandija – kiekviena šalis kitokia. Paskui prasideda rutina – sėdi, kartais miegi, kartais kalbiesi su kitais keleiviais. Vairuotojas stoja kas kelias valandas – tualetui, kavai, kojų pramankštai. Vienas ilgesnis sustojimas būna maistui. Jei važiuoji dieną, matai daugiau – peizažus, miestus, greitkelius. Jei naktį – miegi arba bandai miegot. Pats kelionės procesas nėra sudėtingas, bet ilgas. Reikia kantrybės.

8. Kaip dažnai mikroautobusai stoja?

Kas 3-4 valandas būna trumpas sustojimas – 15-20 minučių degalinėje. Tualetas, kava, prasitampymas. Vienas ilgesnis sustojimas – 30-45 minutės – būna maistui, dažniausiai Lenkijoj arba Vokietijoj. Tada galima nusipirkt karšto maisto, ne tik sumuštinį. Jei maršrutas su nakvyne – stojam kur nors vidury kelio, nakvojam, ir ryte važiuojam toliau. Bet jei tiesioginis reisas – tada tik trumpi sustojimai. Sustojimų skaičius ir vieta gali skirtis priklausomai nuo vairuotojo ir maršruto. Svarbiausia – niekada neinam toli nuo mikroautobuso ir visada žinom, kiek laiko turim.

9. Ką veikti ilgoje kelionėje?

Kiekvienas turi savo būdą. Vieni miega – tai efektyviausias būdas praleist laiką. Kiti skaito knygas ar klausosi podcast'ų. Dar kiti žiūri filmus telefone ar planšetėje – rekomenduoju pasiruošt iš anksto, nes Wi-Fi mikroautobuse ne visada veikia gerai. Galima bendraut su kitais keleiviais – kartais susipažįsti su įdomiais žmonėmis, išgirsti istorijų. O galima tiesiog žiūrėt pro langą – Lenkijos lygumos, Vokietijos miškai, Olandijos kanalai – kiekvienas kraštovaizdis turi savo grožį. Svarbu turėt užkandžių ir vandens – alkanas ir ištroškęs keliauti sunku.

10. Ar mikroautobuse galima valgyti?

Taip, galima, bet su saiku. Mes neprieštaraujam, kad keleiviai valgytų – tai ilga kelionė, ir alkanas žmogus yra piktas žmogus. Bet prašom nevežtis stipriai kvepiančio maisto – ne visiems patinka kiaušinių ar žuvies kvapas uždaroje erdvėje. Sumuštiniai, vaisiai, sausainiai – viskas ok. Svarbu tik tvarkytis po savęs – ne mėtyt popierių ant grindų. Vandens buteliukas būtinas – mikroautobuse gali būt sausa, ypač žiemą, kai veikia šildymas. Ir dar – geriau nevalgyt per daug, nes ilgai sėdint skrandis gali protestuot.

11. Ką daryti, jei blogai jaučiuosi kelionės metu?

Pirmiausia – pasakyti vairuotojui. Jis gali sustot, duot vandens, atidaryt langą. Jei pykina – geriau sėst prie lango, žiūrėt į tolį, ne į telefoną. Yra toks dalykas kaip „judesio liga“ – kai akys mato vieną, o kūnas jaučia kitą, ir smegenys painiojasi. Tabletės nuo pykinimo – vaistinėj parduodamos be recepto, galima išgert prieš kelionę. Jei bloga iš nervų – giliai kvėpuok, atsipalaiduok. Blogiausiu atveju – paprašyk vairuotojo sustot pirmoj degalinėj. Tai nutinka ne taip jau retai, ir nėra ko gėdytis.

12. Ar kelionėje yra tualetas?

Mikroautobuse paprastai nėra tualeto – tai ne autobusas su dviem aukštais. Bet mes stoja pakankamai dažnai – kas 3-4 valandas – tad ilgai kentėt nereikia. Jei labai reikia, galima paprašyt vairuotojo sustot anksčiau – mes suprantam, kad ne visada gali planuot. Bet geriausia – ribot skysčių vartojimą prieš kelionę ir per ją, kad nereikėtų dažnai eit. Degalinėse tualetai paprastai nemokami arba kainuoja centus. Lenkijos degalinėse kartais reikia mokėt 1-2 zlotus, bet tai nėra problema.

Maršrutai – kelionės mikroautobusu Lietuva Olandija

13. Per kurias šalis važiuojama?

Paprastai maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Lietuvos važiuojam per Suvalkus arba Augustavą, paskui per Varšuvą (arba pro šalį), toliau į Poznanę arba tiesiai į Vokietiją. Vokietijoj važiuojam per Berlyną arba Hanoverį, priklausomai nuo maršruto. Tada Olandijos siena – ir jau beveik namie. Kartais, jei reikia, dar pravažiuojam per Belgiją – bet tai retai. Bendras atstumas – apie 1700-1900 km, priklausomai nuo tikslios pradžios ir pabaigos vietos. Kelių kokybė gera – greitkeliai Vokietijoj nemokami, Lenkijoj irgi daugiausia nemokami, išskyrus kai kurias atkarpas.

14. Kuriose vietose Lietuvoje paima mikroautobusas?

Priklauso nuo maršruto. Paprastai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Tai pagrindiniai miestai, pro kuriuos važiuojam. Bet jei susirenka grupė iš mažesnio miesto – Alytaus, Marijampolės, Utenos – galim privažiuot. Svarbu tik tartis iš anksto. Kartais paimam iš namų durų, kartais iš tam tikros stotelės – degalinės, prekybos centro aikštelės. Viskas priklauso nuo to, kas patogiau. Svarbu tiksliai žinot, kur ir kada reikia būt – mikroautobusas nelaukia ilgai, nes turi kitus keleivius.

15. Kuriose vietose Olandijoje atiduoda keleivius?

Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechta – tai pagrindiniai taškai. Kartais dar Eindhovenas, Arnhemas, Groningenas. Priklauso nuo to, kur reikia. Jei važiuojam daug keleivių į skirtingus miestus, mikroautobusas važiuoja per visus – gali užtrukt papildomų valandų, bet visi pasiekia savo tikslą. Jei esi mažesniam mieste, gali tekt susitikt su mikroautobusu kur nors pagrindinėj vietoj. Olandija maža – nuo Amsterdamo iki bet kurio miesto ne daugiau 2 valandų. Todėl net jei tiesiogiai neprivžiuojam iki tavo durų, vis tiek nėra toli.

16. Koks maršrutas greičiausias?

Greičiausias – tiesiausias. Iš Vilniaus per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Osnabrücką, Olandijos sieną. Tai maždaug 1700 km, ir mikroautobusu – apie 18-20 valandų be ilgų sustojimų. Bet dažniausiai būna ilgesnis – dėl sustojimų, eismo, kartais dėl to, kad reikia paimt keleivius iš skirtingų miestų. Jei mikroautobusas važiuoja iš Klaipėdos – prideda dar 300 km. Jei reikia privažiuot iki Groningeno – dar plius valanda. Todėl tikslus laikas priklauso nuo konkrečios situacijos. Bet vidutiniškai – para laiko su viskuo.

17. Ar yra alternatyvių maršrutų?

Yra, bet jie retai naudojami. Vienas variantas – per Čekiją ir Austriją, bet tai daug ilgesnis kelias. Kitas – per Šiaurės jūrą keltu, bet tai visai kita logistika. Dauguma vežėjų važiuoja tuo pačiu klasikiniu maršrutu – Lenkija, Vokietija, Olandija. Tai greičiausias, pigiausias ir patikimiausias variantas. Kartais, jei yra kelių remontai ar spūstys, vairuotojas gali pasukt kitu keliu – bet tai išimtis, ne taisyklė. Svarbu pasitikėt vairuotoju – jis žino kelius geriau nei GPS.

Užsakymas – kelionės mikroautobusu Lietuva Olandija

18. Kaip užsisakyti vietą mikroautobuse?

Paprastas skambutis telefonu. Pasakai, iš kur, į kur, kada ir kiek žmonių. Mes patikrinam, ar yra vietų, ir jei taip – rezervuojam. Kai kurie vežėjai turi svetaines su rezervacijos forma, bet skambutis vis tiek patikimiau – gali iškart paklaust visko, kas domina. El. paštu taip galima, bet atsakymas gali užtrukt. WhatsApp – dar greičiau. Svarbiausia – gauti patvirtinimą. Jei paskambinai ir tau pasakė „taip, turi vietą“ – vadinasi, turi. Bet jei abejoji – prašyk patvirtinimo SMS arba el. paštu.

19. Kada geriausia užsisakyti?

Kuo anksčiau, tuo geriau – tai galioja visada. Ypač prieš šventes – Kalėdas, Velykas, Jonines – tada mikroautobusai būna užsakyti likus savaitei ar net dviem. Vasarą irgi aktyvu – žmonės grįžta atostogų, studentai važiuoja namo. Jei važiuoji vidury savaitės žiemą – gali užsisakyti ir prieš porą dienų, bet vis tiek geriau ankščiau. Paskutinės minutės užsakymai pavyksta, bet rizikuoji – arba nebebus vietos, arba teks važiuot ne patogiausiu laiku.

20. Kiek kainuoja kelionė mikroautobusu?

Kainos svyruoja – priklauso nuo sezono, maršruto, vežėjo. Standartiškai iš Lietuvos į Olandiją ar atgal – 80-130 eurų. Vasarą brangiau, žiemą pigiau. Grupinėms kelionėms – nuolaidos. Nuolatiniams klientams – specialios kainos. Siuntos be keleivio – pigiau, bet vėlgi priklauso nuo dydžio. Geriausia tiesiog skambint ir klaust – kainos gali skirtis net tarp to paties vežėjo skirtingomis dienomis. Svarbu – ne visada pigiausia kaina yra geriausias pasirinkimas. Kartais verta mokėt kelis eurus daugiau už patikimesnę paslaugą.

21. Ar galima mokėti kortele?

Dauguma vežėjų priima tik grynus – tai faktas. Mikroautobuse retai kada yra kortelių skaitytuvas. Kartais galima padaryt pavedimą prieš kelionę – ypač jei esi užsieny ir negali atvežt grynų. Bet jei važiuoji, turėk grynų – tai paprasčiausia. Olandijoj ir Lietuvoj eurai, tad valiutos keist nereikia. Bankomatai yra visur, bet geriau pasiimt iš namų, kad nereikėtų ieškot paskutinę minutę. 100-150 eurų su savimi užtenka – bilietui ir smulkioms išlaidoms pakeliui.

Patogumai – kelionės mikroautobusu Lietuva Olandija

22. Ar mikroautobusai patogūs?

Priklauso nuo amžiaus ir modelio. Nauji mikroautobusai – patogios sėdynės, geras kondicionierius, tylus variklis. Senesni – kukliau, bet vis tiek daug geriau nei važiuot senu asmeniniu automobiliu. Mes stengiamės laikyt mikroautobusus tvarkingus – švarius, su veikiančia ventiliacija, patogiomis sėdynėmis. Bet tai ne lėktuvo verslo klasė – vietos kojoms ribotos, sėdynės nesisuka. Jei esi aukštas arba didesnio sudėjimo, gali būt ankštoka. Todėl rekomenduoju pasirinkt vietą prie lango arba prie praėjimo – ten daugiau erdvės.

23. Ar yra rozetės telefono įkrovimui?

Kai kuriuose mikroautobusuose yra, kituose – ne. Tai priklauso nuo modelio ir amžiaus. Naujesni mikroautobusai dažniausiai turi bent vieną rozetę arba USB prievadą. Senesni – ne visada. Todėl rekomenduoju pasikraut telefoną prieš kelionę ir turėt išorinę bateriją – power bank. Tai pigiausias ir patikimiausias sprendimas. Jei labai reikia įkrovimo – paklausk vairuotojo, ar yra galimybė. Dažniausiai rasim sprendimą, bet geriau būt pasiruošusiam pačiam.

24. Kokia temperatūra mikroautobuse?

Vasarą – su kondicionieriumi, žiemą – su šildymu. Bet kaip jau minėjau – vienam per karšta, kitam per šalta. Mes stengiamės palaikyt normalią temperatūrą – apie 20-22 laipsnius. Bet jei sėdi prie lango, gali būt vėsiau, ypač žiemą. Todėl – sluoksniai. Džemperis, lengva striukė, šalikas – viskas, ką gali nusimest ar užsidėt pagal poreikį. Jei labai karšta ar šalta – pasakyk vairuotojui. Mes galim pakoreguot, bet ne visada idealiai visiems.

25. Ar galima pasiimti gyvūną?

Paprastai ne. Mikroautobuse yra keliolika žmonių, ir ne visi mėgsta gyvūnus – alergijos, baimės, kvapai. Yra išimčių – maži gyvūnai narvelyje, vedlių šunys – bet reikia tartis iš anksto. Negalima tiesiog atsivežt šunį ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Jei reikia vežt gyvūną – geriau ieškot specializuoto vežėjo arba vežt savo transportu. Mes suprantam, kad gyvūnas yra šeimos narys, bet mikroautobuse taisyklės yra taisyklės.

26. Ką daryti, jei pamiršau daiktą mikroautobuse?

Skambint mums kuo greičiau. Jei mikroautobusas dar kely, vairuotojas gali patikrint ir padėt atskirai. Jei jau grįžo – daiktus saugom ir bandom susisiekt. Bet realybė tokia – daiktai kartais dingsta. Ne todėl, kad kas nors pavogė, o todėl, kad žmogus paliko po sėdyne, kitas keleivis netyčia pasiėmė, arba tiesiog nėra aišku, kieno. Todėl – patikrink prieš išlipdamas. Telefoną, piniginę, dokumentus, ausines – viską. Geriau praleist minutę tikrinant nei vėliau ieškot.

Išvada

Kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Olandiją (ir atgal) yra patikrintas, prieinamas būdas keliauti. Nereikia daug pasiruošimo – dokumentas, grynieji, geras nusiteikimas. Kelionė ilga, bet tiesioginė, be persėdimų, su sustojimais pailsėt. Svarbu pasirinkt patikimą vežėją, užsisakyti iš anksto ir turėt lanksčius planus. Jei važiuoji pirmą kartą – nebijok klaust. Geriau vienu klausimu per daug nei vienu per mažai. Saugios kelionės.