Kelionės Lietuva Amsterdamas, Vežame kiekvieną dieną

Kas savaitę gaunu po kelis skambučius iš žmonių, kurie ieško patogaus būdo nuvykti iš Lietuvos į Amsterdamą. Vieni važiuoja dirbti, kiti – aplankyti giminių ar tiesiog pasižvalgyti po Nyderlandus. Tiesa ta, kad kelionės Lietuva Amsterdamas maršrutu tapo vienas populiariausių pasirinkimų tarp lietuvių, ir ne be reikalo. Autobusai kursuoja kasdien, kainos prieinamos, o patogumas – tikrai neblogas. Aišku, ne viskas visada vyksta sklandžiai – kartais stringa rezervacijos sistemos arba vėluoja autobusai dėl eismo spūsčių Vokietijoje. Bet apskritai tai patikimas būdas pasiekti Amsterdamą be didelių galvos skausmų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie šį maršrutą.

Maršrutas – kelionės Lietuva Amsterdamas

1. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą autobusu?

Kelionės trukmė priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto išvykstate. Iš Vilniaus iki Amsterdamo autobusu vidutiniškai užtrunka apie 22-26 valandas. Iš Kauno – šiek tiek trumpiau, maždaug 20-24 valandos. Aišku, tai priklauso nuo maršruto, sustojimų skaičiaus ir eismo sąlygų. Vasarą, kai daug žmonių keliauja, kartais pasitaiko papildomų vėlavimų dėl spūsčių Vokietijos autostradose. Žiemą situacija gali būti kitokia – dėl sniego ar ledo kelyje gali prireikti daugiau laiko. Rekomenduoju visada pasiimti su savimi užkandžių ir gėrimų, nes kelionė ilga, o ne visada pavyksta sustoti ten, kur norėtųsi.

2. Kokiu maršrutu važiuoja autobusai iš Lietuvos į Amsterdamą?

Dauguma vežėjų važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją. Standartinis maršrutas atrodo maždaug taip: Lietuva – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Osnabriukas – Enschede – Amsterdamas. Kartais maršrutai šiek tiek skiriasi priklausomai nuo vežėjo – vieni važiuoja per Hamburgą, kiti renkasi kitokį kelią per Vokietiją. Svarbu žinoti, kad ne visi autobusai stoja visuose tarpiniuose miestuose. Jei planuojate įlipti ne išvykimo vietoje, būtinai patikrinkite su vežėju, ar jų autobusas stoja jūsų pasirinktoje vietoje. Būna, kad žmonės nusiperka bilietą į kažkurį Vokietijos miestą, o autobusas ten tiesiog nestoja.

3. Ar yra tiesioginiai reisai iš Lietuvos į Amsterdamą?

Taip, yra tiesioginiai reisai, bet jie nėra labai dažni. Dauguma autobusų daro bent keletą sustojimų pakeliui – tai normalu, nes vairuotojai turi daryti pertraukas pagal ES reglamentus. Tiesioginiai reisai reiškia, kad autobusas nekeičia maršruto ir nevažiuoja aplinkiniais keliais, bet sustojimų vis tiek bus. Kai kurie vežėjai siūlo „express" variantą, kur sustojimų mažiau, bet ir kaina gali būti kiek didesnė. Jei jums svarbu greitis, ieškokite būtent tokių reisų. Tiesa, kartais „express" reisas pavėluoja labiau nei paprastas, nes vairuotojai turi mažiau lankstumo dėl poilsio laiko.

4. Iš kokių Lietuvos miestų galima išvykti į Amsterdamą?

Pagrindiniai išvykimo taškai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Iš šių miestų autobusai į Amsterdamą kursuoja kasdien arba beveik kasdien. Kai kurie vežėjai taip pat siūlo išvykimą iš Šiaulių, Panevėžio ar Alytaus, bet tai priklauso nuo sezono ir paklausos. Mažesniuose miestuose gali būti, kad autobusas tiesiog pravažiuoja pro šalį ir sustoja tik tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, degalinėje ar autobusų stotyje. Jei gyvenate mažesniame mieste, patikrinkite, ar vežėjas siūlo paėmimą iš jūsų vietos, ar reikia nuvykti iki didesnio miesto. Kartais pigiau nuvažiuoti iki Kauno ar Vilniaus savarankiškai ir ten sėsti į autobusą.

5. Kaip dažnai kursuoja autobusai į Amsterdamą?

Kasdien. Tai vienas iš tų maršrutų, kur paklausa tokia didelė, kad vežėjai tiesiog negali sau leisti nekursuoti. Paprastai iš Vilniaus ir Kauno autobusai išvyksta kasdien, dažniausiai vakare – tarp 17:00 ir 22:00 valandos. Iš Klaipėdos gali būti kiek rečiau, bet vis tiek beveik kasdien. Savaitgaliais paklausa didesnė, todėl kartais būna papildomų reisų. Švenčių dienomis grafikas gali keistis – prieš Kalėdas ar Velykas būna daugiau reisų, o pačiomis švenčių dienomis – mažiau. Visada patikrinkite tvarkaraštį prieš pirkdami bilietą, nes jis gali keistis.

Kainos – kelionės Lietuva Amsterdamas

6. Kiek kainuoja bilietas iš Lietuvos į Amsterdamą?

Kainos svyruoja priklausomai nuo vežėjo, sezono ir to, kada perkate bilietą. Vidutiniškai bilietas iš Vilniaus ar Kauno į Amsterdamą kainuoja nuo 35 iki 65 eurų. Jei perkate iš anksto – bent savaitę ar dvi prieš kelionę – galite gauti geresnę kainą. Paskutinės minutės bilietai dažniausiai būna brangesni. Vasarą kainos šiek tiek kyla dėl didesnės paklausos. Žiemą, ypač sausio-vasario mėnesiais, galima rasti tikrai gerų pasiūlymų. Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas studentams, senjorams ar vaikams – verta pasiteirauti. Tiesa, pigiausias bilietas ne visada reiškia geriausią pasirinkimą – kartais verta sumokėti kelis eurus daugiau už patogesnį reisą.

7. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo išvykimo miesto?

Taip, nors skirtumas paprastai nėra didelis. Iš Vilniaus bilietas gali kainuoti kiek daugiau nei iš Kauno, nes atstumas didesnis. Iš Klaipėdos kaina gali būti panaši arba šiek tiek didesnė priklausomai nuo maršruto. Skirtumas dažniausiai būna 5-10 eurų, ne daugiau. Bet yra ir kita pusė – kartais iš mažesnio miesto bilietas kainuoja daugiau, nes vežėjas turi mažiau keleivių ir negali paskirstyti išlaidų. Jei gyvenate, tarkime, Marijampolėje, gali būti pigiau nuvažiuoti iki Kauno ir ten sėsti į autobusą, nei pirkti bilietą iš Marijampolės. Paskaičiuokite abu variantus prieš pirkdami.

8. Kada geriausia pirkti bilietus, kad gautumėte geriausią kainą?

Paprastai geriausios kainos būna perkant 2-3 savaites prieš kelionę. Tai pakankamai anksti, kad vežėjas dar turėtų laisvų vietų, bet ne per anksti, kad kainos būtų nustatytos maksimaliai. Paskutinės minutės bilietai gali būti brangūs, ypač jei autobuse liko nedaug vietų. Kita vertus, kartais paskutinę akimirką vežėjai sumažina kainas, kad užpildytų tuščias vietas – bet tai loterija. Jei kelionės data fiksuota, geriau pirkti anksčiau. Jei lankstūs, galite palaukti ir pažiūrėti, ar atsiras geresnių pasiūlymų. Savaitgalio reisai paprastai brangesni nei darbo dienomis.

9. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikėtų žinoti?

Dauguma vežėjų į bilieto kainą įskaičiuoja visus pagrindinius mokesčius, bet yra keletas dalykų, dėl kurių gali tekti mokėti papildomai. Pavyzdžiui, už didelį ar sunkų bagažą gali tekti primokėti – paprastai 5-10 eurų. Jei norite sėdėti konkrečioje vietoje, kai kurie vežėjai taip pat prašo papildomo mokesčio už vietos pasirinkimą. Keitimo ar atšaukimo mokesčiai – dar vienas dalykas. Jei reikia keisti bilietą, gali tekti sumokėti skirtumą ir administracinį mokestį. Būna ir taip, kad žmogus nusiperka bilietą, o paskui sužino, kad reikia mokėti už vietos pasirinkimą – tai nemalonu, bet taip nutinka. Visada perskaitykite sąlygas prieš pirkdami.

10. Ar galima gauti nuolaidą perkant bilietus pirmyn ir atgal?

Taip, dauguma vežėjų siūlo nuolaidas perkant abiejų krypčių bilietus kartu. Nuolaida paprastai būna 10-20 procentų, priklausomai nuo vežėjo ir sezono. Tai geras pasirinkimas, jei jau žinote, kada grįšite. Bet yra niuansas – jei perkate pirmyn ir atgal bilietą, o paskui reikia keisti tik vieną kryptį, tai gali būti sudėtingiau ir brangiau. Kai kurie žmonės perka du atskirus bilietus, kad turėtų daugiau lankstumo. Kiti perka abu kartu ir tiesiog rizikuoja. Asmeniškai manau, kad jei datos aiškios, verta pirkti abu kartu – sutaupysite. Jei datos gali keistis, geriau pirkti atskirai.

Patogumai – kelionės Lietuva Amsterdamas

11. Kokie patogumai yra autobusuose?

Šiuolaikiniai tarpmiestiniai autobusai turi gana neblogus patogumus. Standartiškai rasite: oro kondicionierių, patogias sėdynes su atlošais, USB įkrovimo lizdus, nemokamą Wi-Fi (nors greitis ne visada džiugina), tualetą. Kai kurie vežėjai siūlo ir papildomus dalykus – pavyzdžiui, individualius ekranus su filmais ar gėrimus. Bet nesitikėkite verslo klasės lėktuvo patogumų – tai vis tiek autobusas. Sėdynės patogios, bet ne visada labai erdvios, ypač jei sėdite šalia aukšto žmogaus. Wi-Fi veikia, bet kartais stringa, ypač Lenkijos teritorijoje. Geriau turėti savo mobilų internetą kaip atsarginį variantą.

12. Ar autobusuose yra Wi-Fi ir elektros lizdai?

Taip, dauguma šiuolaikinių autobusų turi tiek Wi-Fi, tiek USB įkrovimo lizdus. Wi-Fi paprastai būna nemokamas, bet jo kokybė labai priklauso nuo to, kur esate. Lenkijoje ir Vokietijoje signalas gali būti nestabilus, ypač važiuojant per mažiau apgyvendintas teritorijas. USB lizdai dažniausiai būna prie kiekvienos sėdynės arba kas kelias sėdynes. Jei planuojate ilgai dirbti kompiuteriu, pasiimkite nešiojamą įkroviklį – taip būsite tikri, kad nepritrūks energijos. Būna, kad žmogus pasikliauna Wi-Fi svarbiam skambučiui, o tada ryšys dingsta viduryje pokalbio. Nemalonu, bet taip nutinka. Geriau turėti atsarginį planą.

13. Kiek bagažo galima vežtis nemokamai?

Paprastai leidžiama vežtis vieną rankinį bagažą (kuris telpa po sėdyne arba viršuje esančioje lentynoje) ir vieną didelį lagaminą, kuris keliauja bagažo skyriuje. Didelio lagamino svorio limitas paprastai būna 20-30 kilogramų, priklausomai nuo vežėjo. Rankinis bagažas turi tilpti nurodytuose matmenyse – paprastai apie 40x30x20 cm. Jei turite daugiau bagažo, gali tekti mokėti papildomai. Būna ir taip, kad žmogus atsiveža tris lagaminus ir stebisi, kodėl reikia mokėti – bet taisyklės yra taisyklės. Jei vežatės dviratį ar kitą didelį daiktą, būtinai praneškite iš anksto, nes ne visi autobusai turi tam vietos.

14. Ar galima vežtis gyvūnus autobusu?

Tai priklauso nuo vežėjo. Vieni leidžia vežtis mažus gyvūnus specialiuose nešioklėse, kiti neleidžia visai. Jei norite vežtis augintinį, būtinai patikrinkite vežėjo taisykles prieš pirkdami bilietą. Paprastai maži šunys ar katės nešioklėje gali keliauti salone, bet didesni gyvūnai turi keliauti bagažo skyriuje – kas ne visada saugu, ypač ilgai kelionei. Be to, reikia turėti visus reikiamus dokumentus – pasą, skiepų įrašus. Kelionė per kelias šalis reiškia, kad kiekviena gali turėti savo reikalavimus. Asmeniškai pažįstu žmogų, kuris bandė vežtis šunį be dokumentų ir ties Lenkijos-Vokietijos sula buvo rimtų problemų. Neverta rizikuoti.

15. Kokie yra sustojimai pakeliui ir kiek jie trunka?

Paprastai autobusas sustoja kas 3-4 valandas. Sustojimai trunka nuo 15 iki 30 minučių – pakankamai laiko nueiti į tualetą, nusipirkti kavos ar užkandžių, pramankštinti kojas. Pagrindiniai sustojimai paprastai būna degalinėse arba specialiose poilsio aikštelėse. Vieni vežėjai stoja didesniuose miestuose, kiti – tik degalinėse. Sustojimų vietas ir trukmę vežėjas nustato iš anksto, bet jos gali keistis priklausomai nuo eismo sąlygų. Svarbu – visada grįžkite į autobusą laiku. Būna, kad žmogus užsibūna parduotuvėje, o autobusas išvažiuoja be jo. Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti.

Bilietai – kelionės Lietuva Amsterdamas

16. Kaip užsisakyti bilietą internetu?

Procesas gana paprastas. Einate į vežėjo svetainę arba naudojate bilietų palyginimo platformą, pasirenkate maršrutą (Lietuva – Amsterdamas), datą ir laiką, suvedate keleivių skaičių ir asmens duomenis. Tada pasirenkate mokėjimo būdą – kortele arba per elektroninę bankininkystę. Po apmokėjimo gaunate bilietą el. paštu – jį galite atsispausdinti arba tiesiog parodyti telefone. Viskas skamba paprastai, bet kartais sistemos stringa – ypač piko metu, prieš šventes. Būna, kad žmogus bando nusipirkti bilietą, sistema pakimba, o paskui pasirodo, kad pinigai nuskaičiuoti, bet bilieto nėra. Tokiais atvejais reikia kreiptis į vežėjo klientų aptarnavimą.

17. Ar galima nusipirkti bilietą autobusų stotyje?

Taip, daugumoje didelių autobusų stočių galima nusipirkti bilietą kasose. Bet yra niuansas – ne visada bus laisvų vietų, ypač jei perkate paskutinę dieną. Internetu perkant matote realiu laiku, kiek vietų liko, o kasoje kasininkė gali tiesiog pasakyti, kad „šitas reisas pilnas". Be to, kai kurie vežėjai internetu siūlo geresnes kainas nei kasose. Taigi, nors galima pirkti stotyje, rekomenduoju pirkti internetu – patogiau ir dažniausiai pigiau. Aišku, jei nesate patogus su technologijomis arba neturite banko kortelės, kasa visada yra variantas. Tik nepamirškite, kad ne visos stotys dirba visą parą.

18. Ką daryti, jei reikia atšaukti ar pakeisti bilietą?

Kiekvienas vežėjas turi savo taisykles dėl bilietų keitimo ir atšaukimo. Paprastai galima keisti bilietą likus bent 24-48 valandoms iki išvykimo, bet gali tekti mokėti keitimo mokestį ir kainos skirtumą. Atšaukimas dažniausiai reiškia, kad atgausite tik dalį sumos – priklausomai nuo to, kiek liko iki kelionės. Paskutinės minutės atšaukimai dažniausiai reiškia, kad pinigų neatgausite. Yra buvę atvejų, kai žmogus susirgo prieš pat kelionę ir negalėjo gauti pinigų atgal – tai labai nemalonu. Kai kurie vežėjai siūlo draudimą nuo atšaukimo už papildomą mokestį. Jei jūsų planai nestabilūs, verta pagalvoti apie tokį draudimą.

19. Ar bilietą telefone užtenka, ar reikia spausdinto?

Dauguma vežėjų priima bilietą telefone – tiesiog parodykite QR kodą arba bilieto numerį vairuotojui. Tai patogu, nes nereikia nieko spausdinti. Bet yra išimčių – kai kurie mažesni vežėjai arba senesni maršrutai vis dar reikalauja spausdinto bilieto. Be to, kartais telefonas gali išsikrauti arba sugesti – tada turėsite problemų. Asmeniškai rekomenduoju turėti ir spausdintą versiją kaip atsarginę. Tai užtrunka penkias minutes, bet gali išgelbėti situaciją. Ypač jei kelionė ilga ir telefonas gali išsikrauti dar prieš įlipant į autobusą. Mažas dalykas, bet kartais maži dalykai išsprendžia dideles problemas.

20. Kaip veikia bilietų rezervacija grupėms?

Grupėms paprastai taikomos nuolaidos, bet reikia rezervuoti iš anksto. Grupė laikoma, kai keliauja 10 ar daugiau žmonių – tada galite gauti 10-15 procentų nuolaidą. Rezervacija grupėms paprastai vyksta ne per įprastą bilietų sistemą, o tiesiogiai susisiekus su vežėju – telefonu ar el. paštu. Tai užtrunka ilgiau, bet galite derėtis dėl geresnės kainos. Yra buvę atvejų, kai mokykla ar įmonė užsisakė autobusą grupei, o paskui paaiškėjo, kad pusė žmonių negali važiuoti – tada reikia derėtis iš naujo. Geriau turėti aiškų sąrašą prieš rezervuojant. Grupėms taip pat gali būti siūlomas atskiras autobusas – tai brangiau, bet patogiau.

Praktiniai patarimai – kelionės Lietuva Amsterdamas

21. Ką pasiimti į ilgą kelionę autobusu?

Ilga kelionė reikalauja pasiruošimo. Pirmiausia – patogūs drabužiai. Sėdėti 20+ valandų nepatogiais džinsais – tikras kankinimas. Antra – pagalvėlė kaklui ir lengvas pledas. Autobusuose būna vėsu, ypač naktį. Trečia – užkandžiai ir vanduo. Sustojimai ne visada būna ten, kur norėtumėte, o kainos degalinėse – kosminės. Ketvirta – ausinės ir ką nors veikti – knyga, filmai telefone, muzika. Penkta – vaistų, jei reikia, ir higienos reikmenų. Ir dar – nešiojamasis įkroviklis. Mačiau žmonių, kurie atvažiuoja be nieko ir tada skundžiasi, kad nuobodu ar šalta. Pasiruošimas pusę kelionės.

22. Ar reikia paso kelionei į Amsterdamą?

Lietuva ir Nyderlandai yra Šengeno zonoje, todėl paso nereikia – užtenka asmens tapatybės kortelės. Bet yra vienas dalykas – jei autobusas važiuoja per ne Šengeno šalį (nors šiuo maršrutu to paprastai nebūna), gali prireikti paso. Be to, asmens tapatybės kortelė turi galioti visos kelionės metu. Jei kortelės galiojimas baigiasi, gali kilti problemų. Yra buvę atvejų, kai žmogus atvyko į stotį su pasibaigusia kortele ir negalėjo išvykti. Nemalonu, bet taip nutinka. Visada patikrinkite dokumento galiojimą prieš kelionę. Jei keliaujate su vaikais, jiems taip pat reikia savo dokumento.

23. Ką daryti, jei pavėlavote į autobusą?

Deja, bet jei pavėlavote ir autobusas išvažiavo, bilietas paprastai negalioja. Galite bandyti susisiekti su vežėju ir paaiškinti situaciją – kartais jie leidžia persėsti kitą dieną be papildomo mokesčio, bet tai ne garantija. Geriausia – tiesiog nevėluoti. Atvykite į stotį bent 30 minučių prieš išvykimą. Ypač jei nežinote stoties arba reikia rasti tinkamą platformą. Būna, kad žmogus atvažiuoja paskutinę minutę, negali rasti autobuso, o tada jis išvažiuoja. Tai labai nemalonu, ypač kai kitas reisas tik kitą dieną. Planuokite laiką su atsarga – geriau palaukti stotyje pusvalandį, nei praleisti autobusą.

24. Ar saugu keliauti autobusu naktį?

Taip, apskritai tai saugu. Autobusai važinėja gerai apšviestais keliais, vairuotojai keičiasi, kad nebūtų pavargę, o keleiviai paprastai ramūs. Bet, kaip ir bet kurioje viešoje vietoje, reikia būti atsargiems su savo daiktais. Nelaikykite vertingų daiktų atvirai – telefoną, piniginę, dokumentus laikykite saugiai. Ypač per sustojimus – kai visi išlipa, paliktas telefonas sėdynėje gali „dingti". Tai nutinka retai, bet nutinka. Be to, jei sėdite prie lango ir norite miegoti, pasiimkite užsimerkimo kaukę – autobuse gali būti šviesu, o miegoti su akinančia lempa virš galvos nelabai patogu. Bendrai – saugu, bet atsargumas nepakenks.

25. Kaip pasiekti Amsterdamo centrą iš autobusų stoties?

Amsterdame pagrindinė autobusų stotis yra „Sloterdijk" arba „Amsterdam Bijlmer Arena", priklausomai nuo vežėjo. Iš abiejų stočių centrą pasiekti labai paprasta – metro, tramvajumi ar traukiniu. Iš Sloterdijk iki Centraal Station traukiniu užtrunka vos 5-7 minutes. Bilietą galite nusipirkti automatuose stotyje – priima korteles ir grynuosius. Jei turite daug bagažo, galite pasiimti taksi arba Uber – tai brangiau, bet patogiau. Viešasis transportas Amsterdame puikiai išvystytas, tad nesunkiai pasieksite bet kurią miesto dalį. Tik atkreipkite dėmesį, kad Amsterdamo viešojo transporto bilietai nėra pigūs – vienkartinis bilietas gali kainuoti 3-4 eurus.

Problemos – kelionės Lietuva Amsterdamas

26. Ką daryti, jei autobusas vėluoja?

Vėlavimai nutinka – dėl eismo spūsčių, oro sąlygų ar techninių problemų. Jei autobusas vėluoja, pirmiausia patikrinkite vežėjo svetainę arba paskambinkite jų klientų aptarnavimo linijon. Dažniausiai jie gali pasakyti, kiek laiko teks laukti. Jei vėlavimas ilgas – daugiau nei 2-3 valandos – pagal ES taisykles turite teisę į kompensaciją arba alternatyvų transportą. Bet praktiškai tai ne visada lengva gauti. Būna, kad žmogus laukia stotyje valandų valandas, niekas nieko neaiškina, o paskui paaiškėja, kad autobusas apskritai neatvažiuos. Tai kraštutiniai atvejai, bet jie pasitaiko. Svarbiausia – išlikti ramiems ir ieškoti informacijos.

27. Ar galima atgauti pinigus, jei kelionė buvo prastos kokybės?

Tai priklauso nuo to, ką reiškia „prastos kokybės". Jei autobusas sugedo ir jūsų kelionė užtruko dvigubai ilgiau – taip, galite reikalauti kompensacijos. Jei tiesiog nepatiko sėdynė arba Wi-Fi neveikė – tai jau sunkiau. Kompensacijos procesas paprastai prasideda nuo skundo pateikimo vežėjui – el. paštu arba per jų svetainę. Reikia nurodyti bilieto numerį, kelionės datą ir problemos aprašymą. Atsakymo gali tekti laukti kelias savaites. Jei vežėjas neatsako arba atsisako kompensuoti, galite kreiptis į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tai užtrunka, bet kartais veikia. Asmeniškai žinau atvejį, kai žmogus gavo 50 procentų bilieto kainos atgal po to, kai autobusas vėlavo 6 valandas.

28. Ką daryti, jei pamečiau daiktus autobuse?

Pirmiausia – susisiekite su vežėju kuo greičiau. Kuo anksčiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad daiktas bus rastas. Dauguma vežėjų turi prarastų daiktų skyrių arba bent jau kontaktą, per kurį galima pranešti. Jei radote, kad kažko trūksta jau išlipus, paskambinkite arba parašykite el. paštu nurodydami maršrutą, datą, sėdynės numerį ir daikto aprašymą. Deja, ne visada pavyksta atgauti daiktus – ypač jei tai maži dalykai kaip ausinės ar įkrovikliai. Vertingesni daiktai – telefonai, piniginės, dokumentai – dažniausiai randami. Bet procesas gali užtrukti. Vienas pažįstamas pametė nešiojamą kompiuterį autobuse ir atgavo jį tik po dviejų savaičių – bet atgavo.

Išvada

Kelionės Lietuva Amsterdamas maršrutu – tai patikimas ir prieinamas būdas pasiekti Nyderlandus. Autobusai kursuoja kasdien, kainos prieinamos, o patogumai – pakankami ilgai kelionei. Aišku, pasitaiko visko – vėlavimų, nesusipratimų, nepatogumų. Bet apskritai tai geras pasirinkimas tiems, kas nenori ar negali skristi lėktuvu. Svarbiausia – pasiruošti iš anksto, pirkti bilietą laiku ir turėti kantrybės. Kelionė ilga, bet Amsterdamas jos vertas. Sėkmės kelyje.