Kelionė su mašina iš Olandijos į Lietuvą

Kai pirmą kartą važiavau su mašina iš Olandijos į Lietuvą, nežinojau, ko tikėtis. 1500 kilometrų, kelių mokesčiai, degalai, nuovargis – viskas susidėjo į vieną ilgą dieną. Dabar, po kelių tokių kelionių, galiu pasakyti – tai nėra taip baisu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet reikia pasiruošti. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie kelionę su mašina iš Olandijos į Lietuvą – nuo maršruto iki patarimų, kaip išvengti problemų kelyje.

Maršrutas – kur ir kaip važiuoti

1. Koks geriausias maršrutas iš Olandijos į Lietuvą?

Yra keletas variantų, bet populiariausias eina per Vokietiją ir Lenkiją – per Hanoverį, Berlyną, Poznanę, Varšuvą, Kauną. Tai greičiausias kelias – apie 1500 kilometrų iš Amsterdamo iki Vilniaus. Kitas variantas – per Belgiją, bet tai ilgesnis kelias. Dar yra variantas keltu iš Vokietijos į Klaipėdą, bet tai brangiau ir užima daugiau laiko. Aš rekomenduočiau važiuoti per Vokietiją ir Lenkiją – tai pats patogiausias variantas.

2. Kiek laiko trunka kelionė su mašina?

Kelionė trunka apie 14-18 valandų, priklausomai nuo greičio, sustojimų ir eismo sąlygų. Jei važiuojate vienas, reikia daryti daugiau sustojimų, kad pailsėti. Jei du vairuotojai, galima važiuoti greičiau. Bet nerekomenduočiau skubėti – nuovargis kelyje yra pavojingas. Geriau važiuoti lėčiau ir saugiau. Aš pats esu važiavęs vienas per 16 valandų – buvo sunku, bet įmanoma.

3. Kiek kainuoja kelionė su mašina?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – degalų sąnaudų, kelių mokesčių, keltų bilietų (jei naudojate). Paprastai kelionė kainuoja apie 200-350 eurų – degalai, kelių mokesčiai, maistas. Jei važiuojate su keleiviais, galite pasidalinti išlaidas. Bet jei važiuojate vienas, tai brangiau nei autobusas ar mikriukas. Be to, reikia atsižvelgti į mašinos nusidėvėjimą – ilga kelionė dėvina mašiną.

4. Kokie kelių mokesčiai pakeliui?

Olandijoje kelių mokesčių nėra – važiuojate nemokamai. Vokietijoje taip pat nėra kelių mokesčių lengvosioms mašinoms. Lenkijoje yra mokami keliai – A2 ir A4 autostrados. Mokestis priklauso nuo atstumo – paprastai apie 20-40 eurų už visą Lenkiją. Lietuvoje kelių mokesčių lengvosioms mašinoms nėra. Taigi, didžiausias mokestis yra Lenkijoje. Bet galima važiuoti ir nemokamais keliais – tik tai užims daugiau laiko.

Pasiruošimas – ką daryti prieš kelionę

5. Ką patikrinti mašinoje prieš ilgą kelionę?

Prieš ilgą kelionę patikrinkite padangas – slėgį, protektorių gylį, ar nėra pažeidimų. Patikrinkite alyvą, stabdžių skystį, aušinimo skystį, langų plovimo skystį. Patikrinkite šviesas – ar visos veikia. Patikrinkite stabdžius – ar gerai stabdo. Jei kažkas ne taip, sutaisykite prieš kelionę. Ilgoje kelionėje mašina turi būti tvarkinga – gedimas kelyje gali sugadinti visą planą. Aš pats esu turėjęs problemų su padanga pusiaukelėje – ne labai malonu.

6. Ką pasiimti į kelionę su mašina?

Pasiimkite dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, mašinos registracijos liudijimą, draudimą. Pasiimkite atsarginį ratą arba remonto komplektą. Pasiimkite vaistinėlę, gesintuvą, avarinį ženklą. Pasiimkite užkandžių ir gėrimų, kad nereiktų stoti kiekvieną valandą. Pasiimkite telefoną su įkrovikliu ir navigacija. Pasiimkite grynųjų pinigų – ne visur galima mokėti kortele, ypač Lenkijoje.

7. Ar reikia žieminų padangų?

Priklauso nuo sezono. Žiemą, nuo lapkričio iki kovo, Lietuvoje ir Lenkijoje reikia žieminių padangų. Olandijoje ir Vokietijoje žieminės padangos nėra privalomos, bet rekomenduojamos. Jei važiuojate žiemą, turėkite žiemines padangas – tai ne tik reikalavimas, bet ir saugumas. Vasarą galima važiuoti su vasarinėmis padangomis. Bet jei važiuojate rudenį ar pavasarį, kai orai nenuspėjami, geriau turėti žiemines padangas.

Kelyje – ką žinoti važiuojant

8. Koks greitis leidžiamas kelyje?

Olandijoje greitis priklauso nuo kelio – mieste 50 km/h, užmiestyje 80 km/h, autostradoje 100-130 km/h. Vokietijoje autostradoje greitis neribotas, bet rekomenduojamas 130 km/h. Lenkijoje autostradoje 140 km/h, greitkelyje 120 km/h, užmiestyje 90 km/h, mieste 50 km/h. Lietuvoje autostradoje 130 km/h, greitkelyje 120 km/h, užmiestyje 90 km/h, mieste 50 km/h. Svarbu laikytis greičio ribojimų – baudos gali būti didelės, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje.

9. Kur galima sustoti pailsėti?

Pakeliui yra daug degalinių, poilsio aikštelių ir restoranų. Vokietijoje autostradose yra didelės poilsio aikštelės su tualetais, maistu ir degalais. Lenkijoje situacija panaši, bet mažesnės aikštelės. Rekomenduočiau sustoti kas 2-3 valandas, kad pailsėti. Ypač jei važiuojate vienas – nuovargis yra pavojingas. Aš pats esu važiavęs be sustojimų 6 valandas – buvo labai sunku, ir neberekomenduoju taip daryti.

10. Ar Lenkijos keliai geri?

Lenkijos autostrados yra geros – A2 ir A4 yra modernūs keliai. Bet mažesni keliai ne visada geri – duobės, remontai, prastas žymėjimas. Jei važiuojate autostrada, problemų neturėtų būti. Jei važiuojate mažesniais keliais, būkite atsargūs. Lenkijoje vairavimo kultūra skiriasi nuo Vokietijos ar Olandijos – vairuotojai gali būti agresyvesni. Svarbu būti atsargiam ir laikytis taisyklių.

Problemos – kas gali nutikti kelyje

11. Ką daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Jei mašina sugenda kelyje, sustokite saugioje vietoje – degalinėje, poilsio aikštelėje arba kelio pakraštyje su avariniais žibintais. Išlipkite iš mašinos ir pastatykite avarinį ženklą. Paskambinkite pagalbos kelyje tarnybai arba draudimo kompanijai. Jei turite draudimą su pagalba kelyje, jie atsiųs mechaniką arba nutemps mašiną. Jei ne, ieškokite vietinės autoserviso. Svarbu turėti draudimą su pagalba kelyje – tai gali sutaupyti daug nervų ir pinigų.

12. Ką daryti, jei patekote į eismo įvykį?

Jei patekote į eismo įvykį, pirmiausia patikrinkite, ar visi sveiki. Jei kas nors sužeistas, skambinkite greitajai pagalbai. Tada skambinkite policijai. Užpildykite eismo įvykio deklaraciją – tai svarbu draudimui. Nufotografuokite įvykio vietą, mašinas, žalą. Gaukite kitos šalies duomenis – vardą, pavardę, draudimo informaciją. Nesutikite mokėti vietoje – viską tvarkykite per draudimą. Jei nežinote, ką daryti, skambinkite savo draudimo kompanijai.

13. Ką daryti, jei baigėsi degalai?

Jei baigėsi degalai, sustokite saugioje vietoje ir paskambinkite pagalbos kelyje tarnybai. Jie gali atvežti degalų arba nutempti mašiną iki artimiausios degalinės. Bet geriau to išvengti – stebėkite degalų lygį ir pildykite laiku. Ypač Lenkijoje, kur degalinės gali būti retai mažesniuose keliuose. Aš rekomenduočiau pildyti, kai degalų liko ketvirtis bako – tai saugus rezervas.

Saugumas – ką reikia žinoti

14. Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Apskritai taip, bet reikia būti atsargiems. Naktį keliai tuštesni, bet gali būti pavojingesni – tamsa, nuovargis, gyvūnai kelyje. Be to, Lenkijoje yra vietų, kur naktį gali būti nesaugu – ypač mažesniuose keliuose. Aš rekomenduočiau važiuoti dieną, jei įmanoma. Jei važiuojate naktį, būkite ypač atsargūs, važiuokite lėčiau ir darykite dažnesnius sustojimus.

15. Ar reikia draudimo kelionei?

Taip, draudimas yra privalomas – be draudimo negalima važiuoti. Bet svarbu turėti ne tik privalomąjį draudimą, bet ir draudimą su pagalba kelyje. Tai kainuoja papildomai, bet gali sutaupyti daug nervų ir pinigų, jei kas nors nutinka. Be to, jei važiuojate į užsienį, patikrinkite, ar draudimas galioja visose šalyse, kurias kertate.

16. Ką daryti, jei policija sustabdo?

Jei policija sustabdo, būkite mandagus ir bendradarbiaukite. Parodykite dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, mašinos registracijos liudijimą, draudimą. Jei policija ką nors klausia, atsakykite aiškiai. Jei gavote baudą, galite ją apskųsti, bet vietoje geriau nemokėti – paprašykite kvito. Lenkijoje policija kartais prašo sumokėti baudą vietoje – tai nelegalu, bet nutinka. Geriau prašyti kvito ir sumokėti vėliau.

Praktiniai patarimai – kas svarbu

17. Kada geriausia išvažiuoti iš Olandijos?

Geriausia išvažiuoti anksti ryte – apie 5-6 valandą. Taip išvengsite spūsčių Olandijoje ir Vokietijoje, kurios būna piko metu. Be to, dienos metu lengviau vairuoti – matote kelią, galite grožėtis kraštovaizdžiu. Jei išvažiuojate anksti, galite pasiekti Lietuvą tą pačią dieną, prieš vidurnaktį. Aš pats esu bandęs ir naktinį, ir dieninį variantą – dieninis man patogiau.

18. Ar reikia navigacijos?

Taip, navigacija yra labai naudinga – ypač Lenkijoje, kur keliai gali būti painūs. Galima naudoti telefoną su Google Maps arba Waze, bet geriau turėti ir atsarginį variantą – popierinį žemėlapį arba kitą navigacijos programėlę. Kartais telefonas gali išsikrauti arba prarasti signalą. Aš rekomenduočiau turėti bent du navigacijos variantus.

19. Ką daryti, jei pavargote vairuoti?

Jei pavargote, sustokite ir pailsėkite. Geriau prarasti valandą laiko nei rizikuoti gyvybe. Galima sustoti degalinėje, išgerti kavos, prasitempti kojas. Jei labai pavargę, galima net prigulti – 20 minučių miego gali padaryti stebuklus. Jei važiuojate su kitu vairuotoju, pasikeiskite. Svarbu nevairuoti pavargusiam – tai viena dažniausių avarijų priežasčių.

Alternatyvos – ką dar verta apsvarstyti

20. Ar geriau važiuoti su mašina ar skristi lėktuvu?

Priklauso nuo to, ko jums reikia. Lėktuvas yra greičiau – 2-2,5 valandos, bet reikia atsižvelgti į laiką, praleistą oro uostuose. Mašina yra lėčiau – 14-18 valandų, bet galite vežtis tiek bagažo, kiek norite, ir nereikia mokėti už papildomą bagažą. Be to, mašinoje galite sustoti, kur norite, ir važiuoti savo tempu. Jei skubate – lėktuvas. Jei turite laiko ir norite lankstumo – mašina.

21. Ar geriau važiuoti su mašina ar mikriuku?

Mikriukas yra pigiau – 80-130 eurų, o mašina – 200-350 eurų. Bet mašinoje galite vežtis tiek bagažo, kiek norite, ir nereikia derintis prie grafiko. Mikriuke galite miegoti, o vairuodami negalite. Jei važiuojate vienas, mikriukas gali būti pigiau. Jei važiuojate su šeima ar draugais, mašina gali būti pigiau, nes galite pasidalinti išlaidas.

22. Ar galima važiuoti traukiniu?

Traukinys iš Olandijos tiesiogiai į Lietuvą nevažiuoja. Reikia važiuoti iki Berlyno, iš ten traukiniu iki Varšuvos, o tada persėsti į kitą traukinį į Lietuvą. Tai sudėtinga ir brangu. Mašina yra paprastesnis variantas. Traukinys gali būti patogesnis, bet su persėdimais bendras laikas gali būti ilgesnis.

Praktiniai dalykai – kas dar svarbu

23. Ką daryti su mašina atvykus į Lietuvą?

Jei mašina užregistruota Olandijoje, galite ja važinėti Lietuvoje, bet yra ribojimų. Jei gyvenate Lietuvoje ilgiau nei 6 mėnesius, turite perregistruoti mašiną Lietuvoje. Tai kainuoja – registracijos mokestis, techninė apžiūra, draudimas. Jei tik lankotės, galite važinėti su olandiškais numeriais. Bet patikrinkite, ar draudimas galioja Lietuvoje.

24. Ar Lietuvoje pigiau degalai nei Olandijoje?

Taip, Lietuvoje degalai pigiau nei Olandijoje. Olandijoje benzinas kainuoja apie 1,80-2,00 eurų už litrą, Lietuvoje – apie 1,40-1,60 eurų. Dyzelis taip pat pigiau Lietuvoje. Todėl, jei įmanoma, pildykite degalus Lietuvoje, ne Olandijoje. Bet nepamirškite, kad reikia turėti pakankamai degalų, kad pasiektumėte Lietuvą.

25. Ką daryti, jei kelyje praradote dokumentus?

Jei praradote dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, mašinos registracijos liudijimą – tai rimta problema. Be dokumentų negalima vairuoti. Paskambinkite į ambasadą arba konsulatą – jie gali padėti. Jei praradote vairuotojo pažymėjimą, galite gauti laikiną pažymėjimą. Bet tai užima laiko. Todėl svarbu saugoti dokumentus ir turėti jų kopijas – telefone arba popieriuje.

26. Ar verta važiuoti su mašina, jei važiuoju vienas?

Priklauso nuo to, ko jums reikia. Jei turite daug bagažo arba norite lankstumo, mašina gali būti geras variantas. Bet jei svarbu kaina, mikriukas ar autobusas yra pigiau. Be to, vienam vairuoti 14-18 valandų yra sunku – nuovargis, vienatvė, monotonija. Aš rekomenduočiau važiuoti su mašina, jei bent du vairuotojai. Jei vienas, mikriukas ar autobusas gali būti patogiau.

Išvada: Kelionė su mašina iš Olandijos į Lietuvą yra geras variantas tiems, kas nori lankstumo ir gali vežtis tiek bagažo, kiek nori. Bet reikia pasiruošti – patikrinti mašiną, suplanuoti maršrutą, turėti pakankamai pinigų. Svarbiausia – saugumas. Nevairuokite pavargę, laikykitės taisyklių, turėkite draudimą. Gero kelio.