Kelionė su gyvūnu į Olandiją

Keliauti su gyvūnu – tai visada papildomas galvos skausmas. Ypač jei kalbame apie ilgą kelionę mikroautobusu iš Lietuvos į Olandiją, kuri trunka apie 20 valandų. Bet daugelis žmonių turi augintinius – šunis, kates, kartais net triušius ar papūgas – ir nenori jų palikti namie. Tai suprantama. Gyvūnas yra šeimos narys, ir jį reikia vežtis kartu. Problema ta, kad ne visi vežėjai noriai priima gyvūnus, ir ne visi keleiviai draugiškai reaguoja į keturkojus bendrakeleivius. Todėl, jei planuojate kelionę su gyvūnu į Olandiją, yra keletas dalykų, kuriuos reikia žinoti iš anksto. Šiame tekste pasistengsiu atsakyti į visus klausimus, kuriuos girdžiu iš žmonių, kurie nori vežtis savo augintinius kartu.

Gyvūnai – kelionė mikroautobusu su augintiniu

1. Ar galima vežtis gyvūną mikroautobusu į Olandiją?

Taip, galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Gyvūnas turi būti tinkamai paruoštas kelionei – tai reiškia, kad jis turi būti narve arba specialioje transportavimo dėžėje. Mes negalime leisti, kad šuo laisvai vaikščiotų po mikroautobusą, nes tai kelia pavojų tiek pačiam gyvūnui, tiek kitiems keleiviams. Be to, ne visi žmonės mėgsta gyvūnus, ir ne visi gali būti šalia jų dėl alergijos. Todėl prašome visada pranešti iš anksto, kad planuojate vežtis gyvūną – mes tada galime atitinkamai planuoti. Vieną kartą moteris atėjo su katinu rankinėje, nepranešusi. Katinas iššoko ir pradėjo bėgioti po mikroautobusą. Vienas keleivis alergiškas katėms – prasidėjo problemos. Dabar visada prašome pranešti iš anksto.

2. Kokius gyvūnus galima vežtis?

Daugiausia vežame šunis ir kates. Tai dažniausi augintiniai. Mažesni gyvūnai – triušiai, jūrų kiaulytės, papūgos – taip pat gali važiuoti, bet reikia pasakyti iš anksto. Šunys ir katės – jau įprasta, mes žinome, kaip su jais elgtis. Egzotiniai gyvūnai – gyvatės, driežai – tai jau kitas reikalas, ir ne visada sutinkame. Vienas vaikinas norėjo vežtis iguaną. Mes sutikome, bet paprašėme, kad būtų uždarytoje dėžėje. Iguana važiavo ramiai, bet kiti keleiviai ne visai patogiai jautėsi žinodami, kad šalia yra roplis. Suprantama.

3. Kiek kainuoja vežtis gyvūną?

Paprastai už gyvūną reikia mokėti papildomai – tai gali būti nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio. Mažas katinas – pigiau, didelis šuo – brangiau. Tai nėra bauda už gyvūną – tiesiog gyvūnas užima vietą, ir mes turime apie tai galvoti, planuojant bagažą ir keleivius. Be to, po kelionės su gyvūnu mikroautobusą reikia kruopščiau išvalyti – tai irgi kainuoja. Todėl papildomas mokestis yra pagrįstas. Bet mes nespaudžiame – jei augintinis mažas ir telpa į nedidelę dėžę ant kelių, tai kartais neimame jokio papildomo mokesčio.

4. Ar gyvūnas turi būti narve?

Taip, arba specialioje transportavimo dėžėje. Tai saugiau tiek pačiam gyvūnui, tiek kitiems keleiviams. Narve gyvūnas negali pabėgti, negali sužeisti savęs ar kitų, ir jam yra saugiau staigaus stabdymo atveju. Maži gyvūnai – katės, maži šunys – paprastai telpa į rankinio bagažo dydžio dėžę. Didesniams šunims reikia didesnio narvo, ir tai jau gali būti problema dėl vietos. Visada pasakykite, koks jūsų gyvūno dydis, kad galėtume įvertinti, ar tilps.

5. Ką daryti, jei mano šuo labai didelis?

Dideli šunys yra sudėtingiau. Jei šuo labai didelis – vokiečių aviganis, Labradoras, auksaspalvis retriveris – jis gali netilpti į mikroautobusą kartu su kitų keleivių bagažu. Tokiais atvejais reikia individualiai tartis. Galbūt galima pastumti sėdynes, atlaisvinti daugiau vietos. Bet jei mikroautobusas pilnas keleivių su bagažu – labai didelis šuo gali netilpti. Vieną kartą žmogus turėjo dogą – milžinišką šunį. Tiesiog fiziškai neįmanoma buvo jį sutalpinti kartu su visais kitais. Teko ieškoti kitokio sprendimo – arba mažiau keleivių, arba kitas mikroautobusas. Galiausiai sutarėm, kad šuo važiuoja kitą dieną, kai buvo mažiau keleivių.

6. Ar gyvūnas gali sėdėti ant sėdynės?

Ne. Gyvūnas negali sėdėti ant sėdynės – jis turi būti savo narve ar dėžėje. Jei narvas telpa ant grindų šalia jūsų – gerai. Jei mažas narvas telpa ant jūsų kelių – irgi gerai. Bet gyvūnas ant sėdynės – ne. Tai ne tik higienos klausimas, bet ir saugumo. Staigaus stabdymo atveju gyvūnas ant sėdynės gali nuskristi ir susižeisti. Narve jis yra apsaugotas. Be to, po gyvūno ant sėdynės lieka plaukų, nešvarumų, ir kitas keleivis, kuris ten sėdės, to nevertina.

7. Kaip dažnai sustojate, kad gyvūnas galėtų pasivaikščioti?

Sustojame kas 3-4 valandas, ir tada galima išvesti šunį pasivaikščioti. Mes jau ir taip sustojame pailsėti, tad tai nėra papildomas sustojimas. Tiesiog per pertrauką galite išvesti šunį, leisti jam atlikti reikalus, pavaikščioti. Bet prašome tai daryti atsakingai – su pavadėliu, surinkti, ką reikia. Vieną kartą keleivė išvedė šunį be pavadžio, ir šuo nubėgo į lauką. Pusę valandos gaudėme. Nemalonu visiems. Todėl – pavadys visada, net jei jūsų šuo „labai paklusnus“.

Dokumentai – gyvūnų kelionė į Olandiją

8. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Olandiją?

Pirma – gyvūno pasas. Tai dokumentas, kuriame yra informacija apie gyvūną, skiepus, sveikatos būklę. Be paso gyvūno per sieną nepraleis. Antra – mikroschema arba tatuiruotė su identifikacijos numeriu. Trečia – pasiutligės skiepas, kuris turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Tai privaloma – be galiojančio pasiutligės skiepo gyvūnas negali keliauti po ES. Ketvirta – sveikatos pažymėjimas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Vieną kartą žmogus atėjo be paso – sakė, „pamiršau“. Deja, be paso negalime vežti, nes pasienyje gali būti problemų. Dabar visada prašome patikrinti dokumentus prieš kelionę.

9. Kur gauti gyvūno pasą?

Gyvūno pasą išduoda veterinarijos gydytojas. Tiesiog nueinate pas veterinarą, paprašote paso, ir jis jį išduoda. Tai nėra sudėtinga ar brangu – užtrunka vieną vizitą. Bet pasą reikia turėti iš anksto, ne paskutinę dieną prieš kelionę. Ypač jei gyvūnas dar neturi pasiutligės skiepo – skiepas turi būti padarytas bent 21 dieną prieš kelionę. Tai reiškia, kad negalite tiesiog susižinoti prieš kelionę, kad reikia paso, ir nueiti pas veterinarą išvakarėse. Reikia planuoti iš anksto.

10. Ar reikia karantino vežant gyvūną į Olandiją?

Paprastai ne, jei gyvūnas turi visus reikiamus dokumentus ir skiepus. Karantino reikalavimai galioja tik tam tikromis sąlygomis – pavyzdžiui, jei gyvūnas atvyksta iš šalies, kur yra pasiutligės protrūkis. Lietuva tokia šalis nėra, tad karantino nereikia. Bet jei kažkas pasikeitė – pasitikrinkite aktualią informaciją, nes taisyklės gali keistis. Mes ne veterinarijos specialistai, mes tik vežame. Dokumentų teisingumas – jūsų atsakomybė.

11. Ką daryti, jei gyvūno dokumentai netvarkingi?

Tvarkyti juos prieš kelionę. Jei atvyksite su netvarkingais dokumentais – mes negalime jūsų vežti, nes rizikuojame visais. Vieną kartą žmogus turėjo šunį su pasu, bet skiepas buvo pasibaigęs. Mes pastebėjome ir pasakėme, kad negalime vežti. Jis supyko, sakė, kad „čia nieko tokio“. Bet pasienyje toks šuo būtų sulaikytas, ir mes būtume atsakingi. Todėl prašome – prieš kelionę patikrinkite, ar viskas tvarkoje. Veterinaras gali tai padaryti per vieną vizitą. Neverta rizikuoti.

12. Ar reikia specialių dokumentų katėms?

Taip, katėms reikia tų pačių dokumentų kaip ir šunims – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Daugelis žmonių nežino, kad katėms taip pat reikia paso, ir atvyksta be jo. Tai nėra pasaulio pabaiga – galite nueiti pas veterinarą ir gauti pasą. Bet tai užtrunka laiko, ir jei skubate – gali būti problema. Todėl rekomenduoju pradėti ruoštis kelionei su gyvūnu bent mėnesį prieš – pasidaryti pasą, patikrinti skiepus, pripratinti gyvūną prie transportavimo dėžės.

13. Ar gyvūno paso turiojimas garantuoja, kad galėsiu vežtis gyvūną?

Paso turiojimas yra būtina sąlyga, bet ne vienintelė. Gyvūnas turi būti sveikas, turi būti tinkamai transportuojamas, ir mes turime turėti vietos mikroautobuse. Yra buvę atvejų, kai žmogus turėjo visus dokumentus, bet mikroautobuse nebuvo vietos gyvūnui – tada teko laukti kitos dienos. Taigi, pasas yra reikalingas, bet neužtenka. Reikia ir vietos, ir tinkamo pasiruošimo, ir bendradarbiavimo su mumis.

Praktiniai – kelionės su gyvūnu organizavimas

14. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pirma – pripratinkite gyvūną prie transportavimo dėžės ar narvo prieš kelionę. Įdėkite ten mėgstamą pledą ar žaislą, leiskite jam ten pabūti kelias valandas. Antra – prieš kelionę nešerkite per daug – pilvas gali supykdyti kelyje. Trečia – pasiimkite vandens ir dubenėlį. Ketvirta – jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų priemonių. Penkta – turėkite maišelių šuns exkrementams. Šešta – nepamirškite žaislo ar kramtuko, kad gyvūnas turėtų ką veikti. Kelionė ilga, ir gyvūnui, kaip ir žmogui, reikia užimtumo.

15. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelyje?

Sustoti ir spręsti. Jei gyvūnas vemė ar viduriuoja – sustojame, išvalome, duodame vandens. Jei situacija rimtesnė – paskambiname veterinarijos gydytojui arba važiuojame į artimiausią veterinarijos kliniką. Vieną kartą kelyje katė pradėjo dusti – pasirodė, kad karštyje narve labai perkaista. Sustojome, atvėsinome katę, atidarėme langą, leidome pabūti vėsiau. Po pusės valandos katinas jau buvo gerai. Bet buvo baisu. Todėl svarbu stebėti gyvūną kelionės metu, ypač vasarą, kai karšta.

16. Ar mikroautobuse yra oro kondicionierius gyvūnui?

Taip, yra kondicionierius, ir jis veikia visoje mikroautobuso erdvėje. Taigi, gyvūnas taip pat gali mėgautis vėsiu oru vasarą. Bet vasarą karštyje net ir su kondicionieriumi gali būti karšta, ypač jei gyvūnas yra didelis arba ilgaplaukis. Todėl rekomenduoju vežti gyvūną ne pačiomis karščiausiomis dienomis, jei įmanoma. Vieną rugpjūčio dieną vežėme šunį, ir net su kondicionieriumi jis sunkiai kentė karštį. Dabar stengiamės vasarą planuoti keliones su gyvūnais anksti ryte arba vėlai vakare, kai vėsiau.

17. Ką daryti, jei kitas keleivis alergiškas mano gyvūnui?

Tai gali nutikti, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl prašome pranešti apie gyvūną iš anksto. Jei žinome, kad važiuos gyvūnas, galime įspėti kitus keleivius. Jei kažkas alergiškas – galime pasiūlyti kitą datą ar kitą mikroautobusą. Vieną kartą buvo situacija, kai vienas keleivis atsinešė katę, o kitas – alergiškas. Teko ieškoti sprendimo – galiausiai katė važiavo priekyje su savo šeimininku, o alergiškas keleivias – gale, su atidarytu langu. Ne idealu, bet išgyvenome. Dabar prašome visada pranešti apie gyvūnus, kad išvengtume tokių situacijų.

18. Ar galima vežtis du gyvūnus vienu metu?

Galima, bet reikia tartis. Vienas šuo – vienas reikalas. Du šunys – jau daugiau vietos užima. Be to, ne visada du gyvūnai sutaria – jei vienas šuo nepažįsta kito, gali būti problemų.