Kelionė Olandija – viskas, ką reikia žinoti prieš vykstant

Planuojate kelionę į Olandiją ir nežinote nuo ko pradėti? Suprantu, nes pats pirmą kartą važiavau be jokio plano – tiesiog susikroviau lagaminą ir išvažiavau. Dabar, po daugybės reisų, galiu pasakyti, kad pasiruošimas tikrai sutaupo nervų. Olandija vilioja ne tik tulpėmis ar vėjo malūnais – tai šalis, kurioje daug lietuvių dirba, studijuoja ar tiesiog lanko artimuosius. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie kelionę į Olandiją, kad jūsų patirtis būtų sklandesnė nei mano pirmoji.

Pasiruošimas – kelionė į Olandiją iš Lietuvos

1. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją autobusu?

Kelionė autobusu iš Vilniaus iki Amsterdamo trunka maždaug 22–26 valandas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Iš Kauno truputį trumpiau – apie 20–24 valandos. Skamba ilgai, bet jei pasirenkate naktinį reisą, didžiąją dalį pramiegate. Aišku, kartais pasitaiko vėlavimų dėl eismo ar sienų patikrų – vieną kartą pats sėdėjau papildomas tris valandas Vokietijos pasienyje, nes kažkoks sunkvežimis buvo užblokavęs kelią. Rekomenduoju visada turėti atsarginį planą, jei turite svarbų susitikimą.

2. Kokius dokumentus reikia turėti vykstant į Olandiją?

Lietuvos piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės arba paso – esame Šengeno zonoje, tad jokių vizų nereikia. Bet jei vykstate dirbti, reikės BSN numerio (tai olandiškas asmens kodas), darbo sutarties ir kartais gyvenamosios vietos registracijos. Studentams – priėmimo laiško iš universiteto. Aš pats pamiršau pasiimti draudimo dokumentus vieną kartą ir tai sukėlė nereikalingo streso, kai reikėjo pas gydytoją. Taigi, pasitikrinkite dokumentus prieš išvykstant – tai užtrunka penkias minutes, bet sutaupo valandų.

3. Ar reikia specialaus draudimo kelionei į Olandiją?

Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) galioja Olandijoje, bet ji padengia tik būtinąją medicinos pagalbą. Jei planuojate ilgesnę viešnagę ar dirbti, rekomenduoju papildomą sveikatos draudimą. Olandijos sveikatos sistema gera, bet brangi – paprastas vizitas pas gydytoją gali kainuoti 30–50 eurų, o jei prireikia specialisto, sumos auga greitai. Be to, kelionių draudimas su bagažo apsauga niekada nepamaišo, ypač jei vežate vertingus daiktus.

4. Ką dėti į lagaminą vykstant į Olandiją?

Olandijoje oras permainingas – gali lyti, pūsti vėjas, o po valandos šviesti saulė. Todėl sluoksniuota apranga yra būtina. Neperšlampama striukė – privaloma, nesvarbu koks metų laikas. Patogi avalynė, nes olandai daug vaikšto ir važinėja dviračiais. Jei vykstate dirbti, pasiimkite darbo drabužių pirmoms dienoms, kol apsipirksite vietoje. Aš visada įsidėdu ir mažą vaistinėlę – skausmą malšinančių, pleistrų, nuo peršalimo. Skamba banaliai, bet kai vidury nakties skauda galvą, vaistinė gali būti uždaryta.

Transportas – kaip keliauti po Olandiją

5. Koks pigiausias būdas nusigauti iš Lietuvos į Olandiją?

Pigiausias variantas – autobusas. Bilietas kainuoja nuo 40 iki 80 eurų, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko. Jei užsisakote mėnesį prieš, kainos būna geresnės. Lėktuvu pigiau kartais pavyksta rasti akcijų, bet reikia pridėti bagažo mokesčius ir transportą iš oro uosto. Traukinys – brangu, bet patogu, jei norite komforto. Asmeniškai dažniausiai renkuosi autobusą, nes galiu vežtis daugiau daiktų be papildomų mokesčių. Vieną kartą bandžiau važiuoti su pigiomis oro linijomis – bilietas buvo 20 eurų, bet bagažas kainavo 60.

6. Ar verta nuomotis automobilį Olandijoje?

Priklauso nuo to, ką planuojate. Jei gyvensite dideliame mieste – Amsterdame, Roterdame ar Hagoje – automobilis dažniausiai yra našta. Parkavimas brangus, eismas intensyvus, o viešasis transportas puikus. Bet jei norite keliauti po mažesnius miestus ar kaimo vietoves, automobilis suteikia laisvės. Nuoma kainuoja apie 30–50 eurų per dieną, plius degalai ir kelių mokesčiai. Aš nuomojausi automobilį, kai norėjau aplankyti Keukenhofą ir mažus kaimelius – be jo būtų sudėtinga.

7. Kaip veikia viešasis transportas Olandijoje?

Olandijos viešasis transportas – vienas geriausių Europoje. Traukiniai, autobusai, tramvajai, metro – viskas sujungta į vieningą sistemą. Reikia OV-chipkaart kortelės – tai kaip elektroninis bilietas, kurį papildote pinigais ir naudojate visur. Traukiniai važinėja dažnai, bet savaitgaliais gali būti rečiau dėl remonto darbų. Vieną sekmadienį stovėjau stotyje valandą laukdamas traukinio, kuris vėlavo dėl bėgių keitimo. Taip nutinka, tad visada patikrinkite tvarkaraštį iš anksto per NS programėlę.

8. Kiek kainuoja viešasis transportas Olandijoje?

Kainos priklauso nuo atstumo ir transporto rūšies. Vienas traukinio bilietas tarp miestų gali kainuoti 10–25 eurus. Dienos bilietas miesto transporte – apie 7–9 eurai. Jei planuojate daug keliauti, galite pirkti savaitinį ar mėnesinį abonementą – jis atsiperka greitai. Studentai gauna nemokamą viešąjį transportą, bet tik tam tikromis valandomis. Suaugusiems rekomenduoju Dal Voordeel nuolaidą – ji suteikia 40% nuolaidą ne piko metu.

Gyvenimas – kasdienybė Olandijoje

9. Kiek kainuoja pragyvenimas Olandijoje?

Olandija nėra pigi šalis. Nuoma vieno kambario butui Amsterdame prasideda nuo 1000 eurų per mėnesį, o mažesniuose miestuose – nuo 600–700 eurų. Maistas parduotuvėje panašiai kaip Lietuvoje, bet restoranai brangesni. Paprasti pietūs kavinėje – 12–18 eurų. Transportas, draudimas, komunaliniai – viskas susideda. Realiai vienam žmogui reikia mažiausiai 1500–2000 eurų per mėnesį, kad gyventum normaliai. Aišku, jei taupote ir gyvenate ne Amsterdame, galima ir už mažiau.

10. Ar sunku rasti darbą Olandijoje?

Jeigu kalbate angliškai – ne, nesunku. Ypač logistikos, sandėliavimo, technologijų sektoriuose. Daug lietuvių dirba per agentūras, kurios padeda susirasti darbą ir būstą. Bet reikia būti atsargiems – ne visos agentūros sąžiningos. Vienas pažįstamas atvažiavo dirbti per agentūrą, kuri žadėjo gerą atlyginimą, o realybėje gavo mažiau ir gyveno prastomis sąlygomis. Patikrinkite atsiliepimus, pasirašykite sutartį prieš išvykstant, ir niekada nemokėkite už tarpininkavimą iš anksto.

11. Kaip susirasti būstą Olandijoje?

Būsto paieška Olandijoje – vienas didžiausių iššūkių. Ypač Amsterdame ir kituose dideliuose miestuose, kur paklausa gerokai viršija pasiūlą. Populiariausios platformos – Funda.nl, Pararius, Kamernet. Rekomenduoju pradėti ieškoti prieš kelias savaites ar net mėnesį. Socialiniuose tinkluose yra lietuvių grupės, kur dalinasi nuomos skelbimais. Būkite pasiruošę mokėti depozitą – dažniausiai vieno ar dviejų mėnesių nuomos sumą. Ir atsargiai su skelbimais, kurie atrodo per geri, kad būtų tiesa – sukčių netrūksta.

12. Kokia sveikatos sistema Olandijoje?

Olandijoje privalomas sveikatos draudimas – zorgverzekering. Jis kainuoja apie 120–150 eurų per mėnesį, bet dalį gali kompensuoti darbdavys arba valstybė, jei pajamos mažos. Sistema gera – šeimos gydytojas (huisarts) yra pirmas kontaktas, ir jis nukreipia pas specialistus. Bet kartais reikia laukti – vieną kartą laukiau dvi savaites pas ortopedą. Skubios pagalbos skyriai veikia gerai, bet ne visada greitai. Svarbu užsiregistruoti pas gydytoją iškart atvykus, nes kitaip gali būti problemų, kai prireiks pagalbos.

Kultūra – ką svarbu žinoti apie olandus

13. Ar olandai draugiški lietuviams?

Apskritai – taip. Olandai atviri, tolerantiški ir dažnai kalba angliškai, tad komunikacija nėra problema. Bet jie gali atrodyti tiesmuki – sako tiesiai, ką galvoja, be užuolankų. Lietuviui tai kartais skamba grubokai, bet tai ne piktas ketinimas, tiesiog kultūrinis skirtumas. Aš pats ilgai pripratau prie to tiesmukiškumo, bet dabar vertinu – žinai, kur stovi, be spėlionių. Bendruomenė lietuvių Olandijoje didelė, tad visada galima rasti bendraminčių.

14. Ką reikia žinoti apie olandų kultūrą?

Olandai vertina punktualumą – jei susitariate 10 valandą, būkite 10 valandą. Jie mėgsta dviračius – daugiau dviračių nei žmonių šalyje. Tiesiogine prasme. Alaus kultūra stipri, bet negeriama tiek, kiek lietuviai įpratę – olandai mėgaujasi lėtai. Svarbu suprasti, kad „going Dutch" reiškia, jog kiekvienas moka už save – tai ne šykštumas, o norma. Dar vienas dalykas – olandai mėgsta planuoti. Kviečia į svečius? Gausite pakvietimą prieš tris savaites. Spontaniškumas čia mažiau vertinamas.

15. Ar reikia mokėti olandų kalbą?

Kasdieniam gyvenimui – ne iš karto. Anglų kalbos pakanka pirmiems mėnesiams, ypač dideliuose miestuose. Bet jei planuojate ilgesnį laiką ar norite integruotis, olandų kalba labai padeda. Darbe, valdžios įstaigose, gydytojo kabinete – visur geriau suprasti bent pagrindus. Nemokamos kalbos kursų yra, bet jų kokybė skiriasi. Aš pradėjau mokytis po pusmečio, ir tai pakeitė mano patirtį – žmonės pradėjo kitaip reaguoti, kai bent bandžiau kalbėti jų kalba.

Praktiniai patarimai – smulkmenos, kurios svarbu

16. Ką daryti, jei prarandu dokumentus Olandijoje?

Pirmiausia – ne panikuokite. Jei praradote pasą ar asmens tapatybės kortelę, kreipkitės į artimiausią policijos nuovadą ir užregistruokite praradimą. Tada eikite į Lietuvos ambasadą Hagoje – jie išduos laikiną dokumentą grįžimui. Tai užtrunka kelias dienas, tad turėkite atsarginių pinigų. Aš pamečiau piniginę Amsterdame su visais dokumentais – laimei, kažkas rado ir atnešė į policiją. Bet ne visada taip pasiseka, todėl rekomenduoju laikyti dokumentų kopijas telefone ar debesyje.

17. Kaip siųsti siuntas iš Olandijos į Lietuvą?

Populiariausios siuntų tarnybos – PostNL, DPD, DHL. Kainos priklauso nuo dydžio ir svorio – maža siunta kainuoja apie 10–15 eurų, didesnė – 25–40 eurų. Pristatymas trunka 3–7 darbo dienas. Jei siunčiate daiktus, kuriems reikia ypatingos priežiūros, rinkitės kurjerį su sekimu. Vieną kartą siunčiau svarbius dokumentus paprastu paštu – dingo. Nuo tada tik su sekimu. Taip pat yra lietuvių, kurie veža siuntas maršrutu Olandija-Lietuva – pigiau, bet lėčiau.

18. Ką veikti laisvalaikiu Olandijoje?

Olandija siūlo daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Muziejai – Rijksmuseum, Van Gogo muziejus, Anne Frank namas. Gamta – nacionaliniai parkai, kopos prie jūros, tulpės pavasarį. Miestai – kiekvienas turi savo charakterį. Utrechtas jaukus, Roterdamas modernus, Haga elegantiška. Dviračių takai veda per visą šalį – galima nuvažiuoti nuo vieno miesto iki kito be automobilio. Aš asmeniškai mėgstu tiesiog sėsti ant dviračio ir važiuoti be tikslo – atrandi vietas, kurių turistiniai gidai nemini.

19. Kaip atsidaryti banko sąskaitą Olandijoje?

Reikia BSN numerio, gyvenamosios vietos adreso ir paso arba asmens tapatybės kortelės. Populiariausi bankai – ING, ABN AMRO, Rabobank. Procesas paprastas – užsiregistruojate internetu arba banke, ir per kelias dienas gaunate kortelę. Bet be BSN niekas neveikia, tad pirmiausia registruokitės savivaldybėje. Aš atidariau sąskaitą ING banke – viskas vyko sklandžiai, bet reikėjo palaukti savaitę kortelės. Iki tol naudojau Revolut – jis veikia be problemų Olandijoje.

20. Kokie mokesčiai laukia Olandijoje?

Olandijoje mokesčių sistema sudėtinga, bet logiška. Pajamų mokestis progresyvinis – nuo 36% iki 49%, priklausomai nuo uždarbio. PVM – 21% daugumai prekių, 9% maistui ir knygoms. Jei dirbate, darbdavys dažniausiai pats išskaičiuoja mokesčius. Bet jei turite papildomų pajamų, reikia deklaruoti patiems. Belastingdienst – mokesčių inspekcija – turi gerą svetainę angliškai. Vienas dalykas, kuris nustebino – kelių mokestių nėra lengviesiems automobiliams, bet sunkvežimiams taikomas.

Problemos – ką daryti, kai kas nors nepavyksta

21. Ką daryti, jei pavėluoja autobusas ar traukinys?

Vėlavimai nutinka – tai gyvenimo dalis. Jei traukinys vėluoja daugiau nei 30 minučių, galite gauti kompensaciją per NS svetainę. Autobusų kompanijos turi savo politiką – vienos kompensuoja, kitos ne. Svarbu išsaugoti bilietą ir užregistruoti vėlavimą. Aš vieną kartą praleidau persėdimą dėl vėlavimo – autobusų kompanija davė nemokamą bilietą kitam reisui. Bet ne visada taip pasiseka, tad visada turėkite atsarginį planą, ypač jei turite svarbų susitikimą.

22. Kaip elgtis, jei susiduriate su diskriminacija?

Olandija yra viena tolerantiškiausių šalių, bet diskriminacija kartais pasitaiko – ypač nuomos rinkoje. Jei jaučiate, kad esate diskriminuojamas dėl tautybės ar kilmės, galite skųstis į College voor de Rechten van de Mens. Darbovietėje – pasikalbėkite su HR arba profsąjunga. Aš asmeniškai susidūriau su situacija, kai nuomotojas atsisakė nuomoti, kai sužinojo, kad esu lietuvis. Nemalonu, bet tokių atvejų mažėja. Svarbu žinoti savo teises ir nebijoti jų ginti.

23. Ką daryti, jei susirgote ir nežinote, kur kreiptis?

Pirmiausia – skambinkite savo šeimos gydytojui (huisarts). Jei jo nėra arba savaitgalis – Huisartsenpost (budintis gydytojas). Skubios pagalbos numeris – 112, kaip ir visoje Europoje. Vaistinė (apotheek) gali padėti su lengvais negalavimais. Jei nekalbate olandiškai, paprašykite vertėjo – tai jūsų teisė. Aš vieną kartą atsidūriau skubios pagalbos skyriuje vidury nakties su alergine reakcija – personalas kalbėjo angliškai, bet dokumentai buvo olandiškai, tad užtruko, kol supratau, ką pasirašau.

24. Kaip susisiekti su Lietuvos ambasada Olandijoje?

Lietuvos ambasada įsikūrusi Hagoje, adresu Laan van Meerdervoort 20. Telefonas +31 70 306 6000. Ambasada padeda su dokumentais, konsuliniais klausimais, ekstremaliomis situacijomis. Bet dirba tik darbo dienomis ir tam tikromis valandomis, tad ne visada patogu. Jei reikia skubios pagalbos ne darbo metu, yra budintis telefonas. Aš kreipiausi dėl paso praradimo – procesas užtruko tris dienas, bet gavau laikiną dokumentą grįžimui. Rekomenduoju išsaugoti ambasados kontaktus telefone prieš išvykstant.

25. Ką daryti, jei dingsta bagažas kelionės metu?

Jei bagažas dingo autobuse ar lėktuve, pirmiausia kreipkitės į vežėją ir užpildykite praradimo aktą. Turėkite bilietą, bagažo lipduką ir daiktų sąrašą. Kompensacijos priklauso nuo vežėjo politikos – vieni kompensuoja greitai, kiti tempia. Lėktuvų atveju galioja Monrealio konvencija – iki 1300 eurų kompensacija. Autobusų atveju – mažiau. Aš pats praradau lagaminą su autobusu – rado po dviejų dienų, bet turėjau pirkti būtiniausius daiktus. Dabar visada į rankinį bagažą dedu svarbiausius dalykus.

26. Kaip grįžti į Lietuvą, jei neturiu pinigų?

Situacija, kurios niekas neplanuoja, bet kartais nutinka. Pirmiausia – kreipkitės į Lietuvos ambasadą, jie gali padėti skubiais atvejais. Taip pat yra lietuvių bendruomenės, kurios kartais padeda. Socialiniai tinklai – Facebook grupės lietuvių Olandijoje – gali būti naudingi. Pigiausias grįžimo būdas – autobusas, kartais galima rasti bilietų už 30–40 eurų. Aš pažįstu žmogų, kuriam teko prašyti pagalbos bendruomenėje – žmonės surinko pinigų bilietui. Gėda? Galbūt. Bet geriau prašyti pagalbos nei būti įstrigusiam svetimoje šalyje.

Kelionė į Olandiją gali būti tiek nuotykis, tiek pragmatiškas žingsnis – priklauso nuo to, ko ieškote. Svarbiausia – pasiruošti, turėti reikiamus dokumentus ir atvirą požiūrį. Olandija priima, bet reikia ir patiems stengtis integruotis. Nesitikėkite, kad viskas bus paprasta – bus ir sunkumų, ir nusivylimų. Bet jei išlaikysite lankstumą ir kantrybę, ši šalis gali tapti antraisiais namais. Sėkmės kelyje.