Kelionė mašina iš Olandijos į Lietuvą

Grįžimas iš Olandijos į Lietuvą savo automobiliu – tai patirtis, kurią daugelis lietuvių išgyvena bent kartą per metus. Vieni važiuoja atostogų, kiti grįžta po darbo sezonų, treti tiesiog nori parsivežti daiktus, kurių nesutalpinsi į lėktuvo bagažą. Kelionė mašina turi savo privalumų – laisvė rinktis maršrutą, galimybė sustoti kur nori, nereikia derintis prie tvarkaraščių. Bet yra ir minusų – ilgas vairavimas, nuovargis, kuro kainos. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, planuojančių šią kelionę. Remiuosi savo patirtimi – esu važiavęs šį maršrutą ne vieną kartą.

Maršrutas – geriausi keliai iš Olandijos į Lietuvą

Koks trumpiausias maršrutas iš Olandijos į Lietuvą?

Trumpiausias maršrutas veda per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Amsterdamo ar Roterdamo važiuojate link Hanoverio, tada Berlyno, Poznanės, Varšuvos, o iš ten – link Lietuvos sienos. Bendras atstumas – apie 1400-1600 kilometrų, priklausomai nuo to, iš kur Olandijoje išvykstate ir kur Lietuvoje norite atsidurti. Jei važiuojate į Vilnių – ilgiau, jei į Kauną ar Marijampolę – trumpiau. Šis maršrutas trunka 14-16 valandų be sustojimų, bet realiai – su poilsio pertraukomis – apie 18-20 valandų.

Ar verta važiuoti per kitas šalis?

Yra alternatyvų. Vienas variantas – per Belgiją, Liuksemburgą, Prancūziją, tada Vokietiją. Ilgiau, bet keliai geresnės kokybės. Kitas variantas – per Daniją ir Švediją, tada keltu į Lietuvą. Tai brangiau dėl kelto, bet galima pailsėti plaukimo metu. Dar yra variantas per Čekiją ir Slovakiją – bet tai labai ilgas aplinkkelis. Asmeniškai renkuosi tiesiausią kelią per Vokietiją ir Lenkiją – paprasčiausia ir pigiausia. Nors Lenkijos keliai ne visada idealūs, bet pastaraisiais metais situacija gerėja.

Kokia Lenkijos kelių būklė?

Mišri. Autostrados – geros, su mokamais ruožais. Bet ne visur autostrados baigtos – yra atkarpų, kur tenka važiuoti paprastais keliais per miestus ir miestelius. Tai lėtina kelionę. Ypač sudėtinga atkarpa tarp Varšuvos ir Lietuvos sienos – ten autostrada dar nebaigta, važiuojama dviejų juostų keliais. Žiemą šie keliai gali būti slidūs – Lenkija ne visada spėja nuvalyti sniegą. Vasarą – remontai, kurie sukelia kamščius. Planuojant kelionę, reikia turėti laiko atsargą.

Ar yra mokamų kelių ruožų?

Taip, ir jų nemažai. Vokietijoje keliai nemokami lengviesiems automobiliams – tai didelis pliusas. Lenkijoje yra mokamų autostradų ruožų – A2 ir A4. Kaina priklauso nuo atstumo – pavyzdžiui, nuo Varšuvos iki Vokietijos sienos gali kainuoti 30-50 zlotų (apie 7-12 eurų). Mokėti galima grynaisiais arba kortele prie vartelių. Yra ir elektroninė sistema – e-TOLL – bet ji labiau skirta sunkvežimiams. Lietuvoje keliai nemokami, išskyrus kai kuriuos mokamus kelius – bet tai neaktualu grįžtant iš Olandijos.

Kur geriausia sustoti pailsėti?

Rekomenduoju sustoti kas 2-3 valandas – ilgiau vairuoti pavojinga, ypač naktį. Vokietijoje yra puikių poilsio aikštelių – Rasthof – su tualetais, kavinėmis, degalinėmis. Lenkijoje situacija prastesnė – poilsio aikštelių mažiau, bet yra degalinių su kavinėmis. Asmeniškai mėgstu sustoti Poznanėje – ten galima ne tik pailsėti, bet ir pavalgyti normalų maistą. Jei važiuojate su šeima, planuokite ilgesnius sustojimus – vaikams reikia prasibėgti. Nakvynės kelyje – atskira tema, apie tai vėliau.

Kuras – kuro sąnaudos ir kainos

Kiek kuro sunaudoja kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio. Vidutinis dyzelinis automobilis sunaudoja 5-6 litrus 100 kilometrų, benzininis – 7-8 litrus. Jei atstumas 1500 kilometrų, tai reiškia 75-90 litrų dyzelino arba 105-120 litrų benzino. Su pilnu baku (50-60 litrų) reikės papildyti 1-2 kartus. Sąnaudos priklauso ir nuo važiavimo stiliaus – greitis, oro sąlygos, krovinių svoris. Jei vežate daug bagažo arba priekabą – sąnaudos didėja. Žiemą, kai reikia šildyti, taip pat sunaudojama daugiau kuro.

Kur pigiausias kuras pakeliui?

Pigiausias kuras Lenkijoje – ten dyzelinas ir benzinas pigesni nei Vokietijoje ar Olandijoje. Skirtumas gali būti 10-20 centų už litrą. Todėl protinga pripilti pilną baką prieš įvažiuojant į Vokietiją, o Lenkijoje papildyti. Olandijoje kuras brangiausias – ten nerekomenduoju piltis, nebent būtina. Lietuvoje kainos panašios į Lenkijos, kartais net pigiau. Degalinių tinklai skiriasi – Lenkijoje pigiausios dažniausiai būna mažesnės degalinės, ne didieji tinklai.

Ar galima važiuoti su dujų įranga?

Taip, bet reikia pasiruošti. Vokietijoje ir Lenkijoje dujų degalinių yra, bet mažiau nei įprastų. Prieš kelionę pasitikrinkite, kur pakeliui yra dujų degalinių – yra programėlių ir svetainių, kurios tai rodo. Olandijoje dujų degalinių mažai – ten dujos nepopuliarios. Jei važiuojate su dujomis, turėkite ir benzino atsargą – kad galėtumėte pasiekti kitą dujų degalinę. Dujų kaina Lenkijoje labai patraukli – pigiau nei bet kur kitur Europoje.

Ką daryti, jei baigėsi kuras vidury niekur?

Pirma – neprarasti ramybės. Jei dega rezervinė lemputė, dar turite 50-80 kilometrų atsargą. Ieškokite artimiausios degalinės navigacijoje. Jei kuras baigėsi – sustokite saugioje vietoje, įjunkite avarinį signalą. Skambinkite draudimo bendrovei – dauguma draudimų apima techninę pagalbą kelyje, įskaitant kuro pristatymą. Arba skambinkite vietinei pagalbos tarnybai. Vokietijoje tai ADAC, Lenkijoje – PZM. Geriausia prevencija – visada turėti bent pusę bako ir sekti degalinių atstumus.

Nakvynė – kur nakvoti kelionėje

Ar verta daryti nakvynės pertrauką?

Jei važiuojate vienas – taip, be abejo. 16-20 valandų vairavimas be poilsio yra pavojingas. Net jei jaučiatės budrus, reakcijos laikas ilgėja, padidėja avarijos rizika. Su dviem vairuotojais galima važiuoti be nakvynės, bet vis tiek rekomenduočiau sustoti bent trumpam pailsėti. Asmeniškai aš visada darau nakvynę – paprastai Lenkijoje, pusiaukelėje. Taip kitą dieną važiuoju pailsėjęs, o ne išsekęs. Nakvynės kaina – nuo 20 iki 50 eurų už kambarį, priklausomai nuo vietos.

Kur geriausia nakvoti pakeliui?

Populiariausios vietos – Poznanė, Varšuva, Lodzė. Poznanė patogi, nes yra maždaug pusiaukelėje. Ten daug viešbučių ir motelių prie autostrados. Varšuva didesnė, bet gali būti brangiau. Lodzė – pigesnė alternatyva. Jei norite sutaupyti, ieškokite motelių ne pačiame mieste, bet prie autostrados – jie pigesni ir nereikia važinėti po miestą. Booking.com arba Airbnb – patogu užsisakyti iš anksto. Bet galima ir be rezervacijos – Lenkijoje nakvynės vietų paprastai užtenka.

Ar galima miegoti automobilyje?

Galima, bet ne visur ir ne visada patogu. Vokietijoje leidžiama miegoti automobilyje poilsio aikštelėse – tai ne draudžiama. Lenkijoje taip pat, bet saugumas prastesnis – yra buvę vagysčių iš automobilių. Jei miegate automobilyje, rinkitės apšviestas, judrias poilsio aikšteles, užrakinkite duris, nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje. Patogumui – atloškite sėdynę, turėkite pledą ir pagalvę. Bet tai ne pats patogiausias būdas – po tokios nakties kitą dieną jausitės kaip po bokso kovos.

Dokumentai – ko reikia kelionei

Kokie dokumentai reikalingi kelionei mašina?

Privalomi dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, draudimo polisas (žalioji kortelė). Jei automobilis ne jūsų – įgaliojimas iš savininko. Asmens dokumentas – pasas arba tapatybės kortelė. Europos sveikatos draudimo kortelė – jei kas atsitiktų. Rekomenduoju turėti ir techninės apžiūros dokumentą, nors jo retai prašo. Visus dokumentus turėkite originalus – kopijos kartais nepriimamos. Ir svarbu – patikrinkite dokumentų galiojimo laiką prieš kelionę. Pasibaigęs draudimas ar vairuotojo pažymėjimas gali sukelti rimtų problemų.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Europos Sąjungoje – ne. Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja visose ES šalyse, įskaitant Olandiją, Vokietiją ir Lenkiją. Tarptautinio pažymėjimo reikia tik važiuojant už ES ribų. Bet jei pažymėjimas seno pavyzdžio – su kirilica arba be nuotraukos – gali kilti problemų. Tokiu atveju geriau pasikeisti į naują pavyzdį prieš kelionę. Nauji lietuviški pažymėjai atitinka visus ES standartus ir jokių klausimų nekyla.

Ar reikia žaliosios kortelės?

Taip, tai privalomas dokumentas. Žalioji kortelė patvirtina, kad jūsų automobilio draudimas galioja kitose šalyse. Be jos gali neleisti įvažiuoti arba skirti baudą. Žaliąją kortelę išduoda draudimo bendrovė – paprastai kartu su draudimo polisu. Jei neturite – kreipkitės į savo draudiką, jie išduos nemokamai arba už nedidelį mokestį. Patikrinkite, ar kortelė galioja visose šalyse, kuriomis važiuosite – Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Paprastai galioja, bet pasitikrinti verta.

Saugumas – saugumas kelyje

Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Sąlyginai. Lenkijos autostrados naktį gana saugios – apšviestos, su poilsio aikštelėmis. Bet mažesni keliai – kita istorija. Ten apšvietimo nėra, keliai siauri, kartais pasitaiko laukinių gyvūnų. Be to, naktį pavargstate greičiau, reakcija lėtesnė. Asmeniškai aš vengiu važiuoti per Lenkiją naktį – ypač ne autostradomis. Jei reikia važiuoti naktį, laikykitės autostradų, darykite dažnesnius sustojimus, gerkite kavos. Ir svarbiausia – jei jaučiatės mieguistas, sustokite ir pailsėkite. Mieguistumas kelyje žudo daugiau nei alkoholis.

Ką daryti, jei sugedo automobilis pakeliui?

Pirma – patraukite automobilį į saugią vietą, įjunkite avarinį signalą, užsidėkite liemenę. Išdėkite avarinį ženklą – 100 metrų už automobilio autostradoje, 50 metrų mieste. Skambinkite draudimo bendrovei – jei turite techninės pagalbos draudimą, jie atsiųs pagalbą. Jei ne – skambinkite vietinei pagalbos tarnybai. Vokietijoje – ADAC, Lenkijoje – PZM arba policija. Turėkite su savimi pagrindinius įrankius – atsuktuvą, veržliaraktį, lemputes. Ir svarbu – turėti pakankamai pinigų remontui arba evakuacijai.

Ar reikia žieminių padangų?

Priklauso nuo sezono. Vokietijoje žieminės padangos privalomos, kai yra žiemos sąlygos – sniegas, ledas, plikledis. Nėra konkrečios datos, bet praktiškai – nuo spalio iki balandžio. Lenkijoje žieminės padangos neprivalomos, bet rekomenduojamos. Lietuvoje privalomos nuo lapkričio iki balandžio. Jei važiuojate žiemą – be žieminių padangų nerizikuokite. Net jei Olandijoje šilta, pakeliui gali būti sniego. Aš pats esu važiavęs balandį su vasarinėmis – Vokietijoje užklupo sniegas, buvo labai nemalonu.

Kelionė su šeima – patarimai

Ar verta važiuoti su vaikais?

Verta, bet reikia pasiruošti. Vaikams ilga kelionė nuobodi – reikia pramogų. Planšetė su filmais, žaidimai, knygos, užkandžiai. Sustokite dažniau – kas 2 valandas, kad vaikai galėtų prasibėgti. Rinkitės poilsio aikšteles su žaidimų aikštelėmis – Lenkijoje jų yra. Keliaukite naktį, jei vaikai gali miegoti automobilyje – taip sutaupysite laiko. Bet jei vaikai nemiega automobilyje – geriau važiuoti dieną, su daugiau sustojimų. Svarbiausia – neskubėti. Geriau atvykti pavargusiam, bet su sveikais nervais.

Ar galima vežtis augintinius?

Taip, bet su sąlygomis. Šunys ir katės turi turėti pasą su skiepų įrašais, mikročipą. ES viduje galioja gyvūno pasas, kurį išduoda veterinaras. Augintinis turi būti saugiai pritvirtintas automobilyje – specialiame narve arba su diržu. Negalima leisti augintiniui laisvai važinėti po automobilį – tai pavojinga ir gali užtraukti baudą. Sustojimų metu augintiniui reikia vandens ir galimybės pasivaikščioti. Ilgoje kelionėje augintinis gali pavargti – planuokite dažnesnius sustojimus.

Išlaidos – kiek kainuoja kelionė

Kiek iš viso kainuoja kelionė mašina iš Olandijos į Lietuvą?

Suskaičiuokime. Kuras – apie 100-150 eurų, priklausomai nuo automobilio ir kuro kainų. Mokami keliai Lenkijoje – 10-20 eurų. Nakvynė – 20-50 eurų, jei darote pertrauką. Maistas pakeliui – 20-30 eurų. Iš viso – apie 150-250 eurų vienam automobiliui. Jei važiuojate dviese arba su šeima, vienam žmogui kaina mažėja. Palyginimui – lėktuvo bilietas vienam žmogui kainuoja 100-300 eurų, o bagažas papildomai. Taigi automobiliu važiuoti apsimoka, ypač jei keliese.

Ar yra paslėptų išlaidų?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei sugenda automobilis – remontas svetimoje šalyje brangus. Jei gaunate baudą už greičio viršijimą – Lenkijoje ir Vokietijoje baudos didelės. Jei reikia nakvynės dėl nenumatytos situacijos – papildomos išlaidos. Draudimas – jei neturite tinkamo, gali tekti mokėti iš savo kišenės. Ir dar – nuovargis. Po 20 valandų vairavimo esate išsekęs, o tai reiškia prastesnę savijautą kitą dieną. Tai ne piniginė išlaida, bet sveikatos kaina. Kartais pigiau sumokėti už lėktuvą nei alinti save.

Išvada

Kelionė mašina iš Olandijos į Lietuvą – tai nuotykis, kuris turi savo žavesio. Laisvė, kurią suteikia nuosavas automobilis, yra neįkainojama – sustokite kur norite, važiuokite kada norite. Bet reikia ir pasiruošimo – dokumentai, kuras, poilsis. Svarbiausia – neskubėti ir klausyti savo kūno. Jei pavargote – sustokite. Geriau atvykti vėliau, bet sveikas. Sėkmingos kelionės.