Kelionė mašina iš Nyderlandų į Lietuvą

Kai pirmą kartą važiavau iš Amsterdamo į Vilnių savo mašina, maniau, kad tai bus nuotykis. Ir buvo, tik ne visai toks, kokio tikėjausi. 1200 kilometrų, keturios šalys, begaliniai greitkeliai ir tas keistas jausmas, kai supranti, kad esi vienas su savo mintimis visą dieną. Dabar važinėju dažnai, jau žinau, kur geriau nestoti, kur pigiau piltis degalų, ir kodėl nereikia klausytis vienos radijo stoties visą kelią. Kelionė mašina iš Nyderlandų į Lietuvą – tai ne tik atstumo įveikimas, tai tam tikras ritualas.

Planavimas – prieš kelionę mašina

1. Kiek realiai trunka kelionė mašina iš Nyderlandų į Lietuvą?

Oficialiai – apie 12-13 valandų. Realiai – 14-16, kartais ir 17. Priklauso nuo kamščių, oro, sienos kirtimo. Aš visada pridedu 2 valandas atsargai. Vieną kartą užtrukau 18 valandų, nes Vokietijoje buvo baisus eismas dėl avarijos. Dabar žiūriu ne tik navigaciją, bet ir naujienas apie eismą. Ir dar – kuo toliau nuo penktadienio popietės, tuo geriau. Visi važiuoja savaitgalį, kamščiai garantuoti.

2. Koks geriausias maršrutas mašina?

Yra trys pagrindiniai: per Vokietiją ir Lenkiją, per Vokietiją, Čekiją ir Lenkiją, arba per Vokietiją, Lenkiją ir Baltarusiją (jei turite vizą). Aš dažniausiai renkuosi pirmą – per Hanoverį, Berlyną, Poznanę. Greitkeliai geresni, nors Lenkijos ruožas kartais prastokas. Vienas draugas visada važiuoja per Čekiją, sako, kad gražiau. Bet ilgiau. Man svarbiau greitis, ne kraštovaizdis. Nors kartais pasiilgstu tų mažų keliukų.

3. Kiek kainuoja kelionė mašina – degalai, keliai, kiti mokesčiai?

Priklauso nuo mašinos. Mano dyzelinis „Volkswagen“ sunaudoja apie 6-7 litrus 100 km. Tai reiškia, kad vien degalams reikia apie 80-90 eurų. Tada kelių mokesčiai: Vokietijoje nemokama, Lenkijoje – apie 20 eurų už greitkelius, Lietuvoje – 10 eurų (jei važiuoji greitkeliu). Dar maistas, kava, kartais nakvynė, jei pavargstu. Išeina apie 150 eurų vienai pusei. Pigiau nei lėktuvas, bet laiko sąnaudos kitokios.

4. Ar reikia specialaus pasiruošimo mašinai prieš tokią kelionę?

Taip, ir ne tik „patikrinti padangas“. Aš visada darau pilną patikrą: alyva, stabdžiai, aušinimo skystis, žibintai. Ir atsarginis ratas – būtinai. Kartą Lenkijoje pradūriau padangą. Laimei, turėjau atsarginę. Bet jei neturėtum... Baisu pagalvoti. Dar – įrankių rinkinys, pirma pagalba, šviesą atspindinti liemenė. Vokietijoje ir Lenkijoje ji privaloma. Ir dar – geras įkroviklis telefonui. Navigacija be telefono – ne navigacija.

5. Kada geriausia išvykti iš Nyderlandų?

Aš mėgstu išvykti labai anksti, apie 4-5 valandą ryto. Tada išvengi Amsterdamo kamščių, o Vokietijos greitkeliuose dar tuščia. Bet yra kita mokykla – išvykti vėlai vakare, apie 22 val., ir važiuoti naktį. Mašinų mažiau, bet pavojus – mieguistumas. Vienas draugas taip važiavo ir užmigo prie vairo. Laimei, tik trumpam. Dabar jis renkasi ankstyvą rytą. Asmeniškai man naktiniai važiavimai nepatinka – per tamsu, per pavojinga.

Kelyje – kas svarbu važiuojant mašina

6. Kaip dažnai reikia stoti ilsėtis?

Kas 2-3 valandas, net jei nejaučiate nuovargio. Išlipkite, pramankštinkite kojas, gryno oro. Aš turiu taisyklę: kiekvienas sustojimas – bent 15 minučių. Ir ne tik degalinėje. Kartais sustoju tiesiog aikštelėje prie kelio, išgeriu termosą arbatos. Vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas darė mankštą šalia mašinos. Atrodė keistai, bet suprantu – sėdėti 12 valandų nejudant yra baisu. Kūnas turi judėti.

7. Kur geriausia piltis degalus kelyje?

Vokietijoje – ne greitkelių degalinėse, brangu. Išsukite į mažesnius miestelius. Lenkijoje – „Orlen“ arba „BP“, patikimos. Lietuvoje – „Circle K“ arba „Viada“. Bet svarbiausia – nestoti, kai dega lemputė. Geriau piltis dažniau, po truputį. Vieną kartą bandžiau „pratempti“ iki kitos degalinės ir vos neįstrigau. Dabar piluosi, kai liko ketvirtis bako. Ir dar – stebėkite kainas. Lenkijoje pigiau nei Vokietijoje, Lietuvoje – panašiai kaip Lenkijoje.

8. Kaip elgtis su policija Lenkijoje?

Ramiai, mandagiai. Turėkite visus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, mašinos registraciją, draudimą. Lenkų policininkai kartais nemoka anglų kalbos, bet paprastai būna draugiški. Manęs stabdė kelis kartus – tikrinome greitį. Vieną kartą gavau baudą už greičio viršijimą. Mokėjau vietoje, kortele. Svarbu – nebandykit derėtis ar aiškinti. Priimkite baudą, jei pažeidėte. Ir dar – naktį geriau nestoti tamsiuose ruožuose, ypač Lenkijos kaimuose.

9. Ką daryti, jei mašina sugenda Lenkijoje?

Turėkite numerį savo draudimo bendrovės pagalbos kelyje. Jie organizuoja evakuaciją ir remontą. Bet tai užtrunka. Aš visada turiu papildomą draudimą, kuris apima ir pagalbą užsienyje. Vieną kartą sugedo generatorius. Skambinau, per 2 valandas atvažiavo techninė pagalba. Mašiną nuvežė į servisą, man davė pakaitinę. Bet jei neturite tokio draudimo... Skaudu. Gali tekti mokėti šimtus eurų. Ir dar – turėkite grynųjų. Ne visur priima korteles.

10. Kaip išvengti mieguistumo vairuojant?

Man padeda: garsiai dainuoti, atidaryti langą, gerti šaltą vandenį, klausytis podcast’ų, o ne muzikos. Ir – svarbiausia – jei jaučiate, kad akys merkiasi, STOKITE. Net jei liko 100 km. Mieguistumas yra pavojingesnis už girtumą. Aš kartais darau 20 minučių „migdymo“ sustojimą: užsimerkiu, bet nemiegu, tiesiog ilsisiu. Po to jaučiuosi geriau. Vienas draugas geria energinius gėrimus, bet aš ne – jie tik laikinai padeda, paskui būna dar blogiau.

Sienos ir dokumentai – mašinos kelionės niuansai

11. Ar reikia vizos važiuojant per Lenkiją?

Ne, jei esate ES pilietis. Užtenka paso arba asmens tapatybės kortelės. Bet jei važiuojate per Baltarusiją – TAIP, reikia vizos. Ir ne bet kokios, o tranzitinės. Aš bandžiau gauti – užtruko 2 savaites, kainavo 60 eurų. Nusprendžiau, kad neverta. Dabar važiuoju aplinkui per Lenkiją. Ilgiau, bet paprasčiau. Ir dar – pasienyje gali tekti laukti. Ypač vasarą, kai visi važiuoja į Lietuvą.

12. Kokių dokumentų reikia mašinai?

Vairuotojo pažymėjimas (ES šalies galioja), mašinos registracijos liudijimas, draudimas (žalioji kortelė). Jei mašina ne jūsų – įgaliojimas iš savininko. Aš visada turiu popierinę draudimo kopiją, nors dabar viskas elektroninė. Bet Lenkijos policininkas kartą prašė popierinės. Laimei, turėjau. Ir dar – techninės apžiūros galiojimas. Jei baigiasi kelionės metu, gali kilti problemų.

13. Kaip vyksta sienos kirtimas mašina?

ES viduje – formalumas. Važiuoji be sustojimo. Bet yra atsitiktinės patikros. Mane tikrino kartą, Vokietijos-Lenkijos pasienyje. Klausė, kur važiuoju, ką vežu. Atidariau bagažinę, pažiūrėjo, paleido. Truko 10 minučių. Jei važiuojate iš ne ES šalies (pvz., Šveicarijos), gali būti ilgiau. Svarbu – nevežkite draudžiamų daiktų: narkotikų, ginklų, didelių kiekių grynųjų (virš 10 000 eurų deklaruoti).

14. Ar reikia mokėti už kelius Lenkijoje?

Taip, bet ne visur. Yra mokamų greitkelių ruožų. Galima mokėti grynais arba kortele prie įvažiavimo. Aš naudoju „e-TOLL“ programėlę – patogiau. Bet kartą programėlė neveikė, teko stoti prie langelio. Eilė buvo didelė, užtrukau 20 minučių. Dabar visada turiu grynųjų atsargą. Kainos: nuo 10 iki 30 zlotų (2-7 eurai) už ruožą. Ne daug, bet susidaro.

15. Ką daryti, jei pasienyje randa neleistiną daiktą?

Bendrauti, bendradarbiauti, nemeluoti. Jei netyčia vežate draudžiamą daiktą (pvz., per daug cigarečių), gali tekti sumokėti baudą arba konfiskuoti. Aš pažįstu žmogų, kuris vežė dešras iš Lietuvos į Nyderlandus – pasienyje paėmė, nes ne ES maisto produktai draudžiami. Jis nežinojo. Dabar visada tikrinu, ką galiu vežti. Geriau pasidomėti iš anksto, nei stovėti pasienyje ir aiškintis.

Praktiniai dalykai – mašinos kelionės kasdienybė

16. Ką valgyti ir gerti kelyje?

Aš vengiu sunkaus maisto. Geriau sumuštiniai, vaisiai, riešutai. Vandens – daug, bet ne per daug, kad nereiktų dažnai stoti. Kavą geriu tik ryte, paskui – žaliąją arbatą. Lenkijos degalinėse yra gerų karštų patiekalų, bet aš ne visada pasitikiu. Kartą valgiau barščių ir visą likusią kelionę jaučiausi sunkiai. Dabar renkuosi lengvą maistą. Ir dar – užkandžiai turi būti po ranka, ne bagažinėje.

17. Kaip susiplanuoti muziką ar klausymąsi kelyje?

Aš turiu kelis playlist’us: vieną energingam ryto važiavimui, kitą – ramiam vakarui, trečią – lietingai dienai. Podcast’ai – tik įdomūs, ne per ilgi. Vieną kartą klausiau 3 valandų podcast’o ir praleidau posūkį. Dabar renkuosi 30-40 minučių epizodus. Ir dar – klausau ne tik lietuviškai. Kartais vokišką radiją, nors nieko nesuprantu. Keista, bet ramina.

18. Kaip elgtis, jei pavargau, o iki tikslo liko 200 km?

STOTI. Jokių „dar truputį“. Aš taisyklę turiu: jei pradedu galvoti „o gal dar pavažiuosiu“, iš karto ieškau vietos sustoti. Kartais užtenka 15 minučių poilsio, kartais – valandos miego. Vieną kartą sustojau mažoje aikštelėje Lenkijoje, užmigau 20 minučių, pabudau kaip naujas. Bet svarbu – rasti saugią vietą. Ne tamsiame miško kelyje, o gerai apšviestoje degalinėje.

19. Ar verta važiuoti su draugais, kad būtų smagiau?

Taip ir ne. Su draugais linksmiau, bet ir sudėtingiau. Vienas nori stoti dažnai, kitas – ne. Vienas klausosi vienos muzikos, kitas – kitos. Aš mėgstu važiuoti vienas – mano taisyklės, mano tempas. Bet kartais pasiimu keleivį. Tada susitariame iš anksto: aš vairuoju, jis moka už degalus. Ir dar – jei keleivis nemoka vairuoti, jis turi bent jau nemiegoti visą kelią. Bendravimas padeda išvengti mieguistumo.

20. Ką daryti su mašina, kai atvyksti į Lietuvą?

Priklauso, kiek būsiu. Jei savaitei – palieku prie namų. Jei ilgiau – kartais nuomoju garažą. Vilniuje sunku rasti vietą, ypač centre. Aš naudoju „Unipark“ zonas, bet tai brangu ilgam laikui. Vieną kartą palikau mašiną prie draugo buto ir gavau baudą, nes nežinojau, kad ten mokama. Dabar visada tikrinu ženklus. Ir dar – jei mašina stovės ilgai, atjunkite akumuliatorių, kad neišsikrautų.

Problemos ir sprendimai – kelyje mašina

21. Ką daryti, jei patekai į kamštį Vokietijoje?

Kantrybė. Ir navigacijos perjungimas į alternatyvų maršrutą. Bet kartais alternatyvus kelias būna dar blogesnis. Aš paprastai lieku kamštyje, jei jis juda. Stovėjimas vietoje – blogiau. Vieną kartą stovėjau 3 valandas. Išlipau iš mašinos, bendravau su kitais vairuotojais. Vokietis davė obuolį. Keista patirtis, bet išgyvenome. Svarbu – turėti vandens ir užkandžių. Ir neprarasti humoro jausmo.

22. Kaip elgtis, jei Lenkijoje kelyje pasitaiko gyvūnas?

Staigiai, bet saugiai stabdyti. Lenkijos keliuose dažnai pasitaiko elnių, šernų. Ypač naktį. Aš visada važiuoju lėčiau tamsiuose ruožuose. Vieną kartą vos nepartrenkiau stirnos. Sustojau, drebėjau 10 minučių. Dabar žinau: jei matau vieną gyvūną, greičiausiai bus ir antras. Ir dar – nenaudokite ilgų šviesų, kai priešais ateina mašina. Aklina kitus vairuotojus.

23. Ką daryti, jei sugedo navigacija?

Turėti atsarginį planą. Aš visada turiu popierinį žemėlapį. Senamadiška, bet veikia. Ir dar – atsiminti pagrindinius miestus maršrute: Amsterdamas – Hanoveris – Berlynas – Poznanė – Varšuva – Kaunas – Vilnius. Jei navigacija dingsta, seku rodykles į šiuos miestus. Kartą telefonas išsikrovė, o įkroviklis sugedo. Važiavau pagal ženklus. Užtrukau ilgiau, bet pasiekiau tikslą.

24. Kaip išvengti vagystės iš mašinos stovėjimo aikštelėje?

Nepalikti vertingų daiktų matomoje vietoje. Net tuščio kuprinės. Vagis mato kuprinę, galvoja, kad yra nešiojamas kompiuteris, ir išdaužia langą. Aš visada dedu daiktus į bagažinę prieš stodamas, ne po to. Ir renkuosi apšviestas, judrias aikšteles. Vieną kartą mačiau, kaip vyras paliko fotoaparatą ant sėdynės. Perspėjau jį. Jis padėkojo. Maži dalykai, bet svarbūs.

25. Ką daryti, jei pavargai ir nebegali vairuoti, o iki namų liko 50 km?

Skambinti draugui, prašyti, kad atvažiuotų ir pavažiuotų už tave. Arba – sustoti, pamiegoti 20 minučių. 50 km – tai valanda kelio. Bet jei užmiegi prie vairo... Geriau vėluoti valandą, nei nebeatvykti. Aš pažįstu žmogų, kuris taip padarė: sustojo, užmigo, pabudęs nuvažiavo likusį kelią. Sakė, kad tai išgelbėjo jam gyvybę. Gal skamba dramatiškai, bet taip yra.

26. Ar verta važiuoti mašina, jei galima skristi?

Priklauso nuo prioritetų. Jei svarbu laikas – skriskite. Jei svarbu laisvė, galimybė sustoti bet kur, vežtis daug bagažo – važiuokite. Aš renkuosi mašiną, nes mėgstu kelią. Tai mano laikas su savimi. Bet suprantu tuos, kurie skrenda. Vienas draugas sako: „Kodėl turėčiau praleisti 14 valandų kelyje, jei galiu būti per 2?“ Teisingas klausimas. Atsakymas paprastas: kai kuriems žmonėms kelias yra ne kliūtis, o patirtis.

Kelionė mašina iš Nyderlandų į Lietuvą – tai ne tik maršruto įveikimas. Tai sprendimų priėmimas, prisitaikymas, kartais kantrybės išbandymas. Būna sunku, būna nuobodu, būna baisu. Bet būna ir gražu: saulėtekis virš Lenkijos laukų, kavos kvapas mažoje degalinėje, tas jausmas, kai pagaliau matai lietuviškus kelio ženklus. Kelias moko kantrybės. O galiausiai – visada pasieki namus.