Kelionė iš Lietuvos į Olandiją, Vežame kiekvieną dieną

Kiekvieną dieną daugybė žmonių keliauja iš Lietuvos į Olandiją – vieni dirbti, kiti aplankyti artimųjų, treti tiesiog nori pamatyti Amsterdamą ar kitus Nyderlandų miestus. Maršrutas iš Lietuvos į Olandiją yra vienas populiariausių tarp lietuvių, ir tai suprantama – Olandija traukia dėl darbo galimybių, patogios infrastruktūros ir gyvenimo kokybės. Kadangi vežame kiekvieną dieną, kelionės organizuojamos reguliariai, todėl visada galima rasti tinkamą laiką. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie kelionę iš Lietuvos į Olandiją – nuo bilietų iki bagažo, nuo maršrutų iki patogumų autobuse.

Maršrutas – kelionė iš Lietuvos į Olandiją

1. Koks maršrutas pasirenkamas važiuojant iš Lietuvos į Olandiją?

Paprastai maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Išvykstama iš pagrindinių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – ir per Varšuvą, Poznanę, Berlyną ar Hanoverį pasiekiama Olandija. Tikslus kelias priklauso nuo to, kur vykstama – Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas ar kitas miestas. Kelionė trunka apie 20–24 valandas, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Važiuojant per Lenkiją, kartais būna remontuojamų ruožų, todėl vairuotojai stengiasi rinktis alternatyvius kelius, kad kuo mažiau vėluotų. Kelionės metu daromos kelios trumpesnės sustojimo pertraukėlės degalinėse.

2. Ar maršrutas keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip, vasarą maršrutas gali būti šiek tiek kitoks dėl intensyvaus eismo keliuose. Kartais vairuotojai renkasi mažiau apkrautus kelius, kad išvengtų spūsčių. Žiemą, ypač gruodžio mėnesį, kai Lenkijoje ir Vokietijoje būna sudėtingos oro sąlygos, maršrutas gali būti koreguojamas dėl saugumo. Bet kokiu atveju, pagrindinė kryptis išlieka ta pati – per Lenkiją ir Vokietiją į Olandiją. Vairuotojai, kurie važinėja šiuo maršrutu kasdien, gerai pažįsta kelius ir žino, kur galimi vėlavimai. Todėl nors maršrutas kartais kinta, kelionės trukmė išlieka panaši.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Amsterdamą?

Iš Vilniaus iki Amsterdamo kelionė trunka maždaug 22–24 valandas. Tai priklauso nuo daugelio dalykų – eismo intensyvumo, oro sąlygų, sienos kirtimo laiko (jei važiuojama per Lenkiją, sienos kontrolės nebėra, bet kartais būna patikrinimai). Vieną kartą teko važiuoti, kai dėl sniego audros Lenkijoje kelionė užtruko papildomas tris valandas. Tai nemalonu, bet nutinka. Paprastai, jei viskas sklandžiai, per 22 valandas pasiekiame Amsterdamą. Iš Kauno kelionė trumpesnė valanda ar dvi, o iš Klaipėdos – atitinkamai ilgesnė, nes reikia pirmiau pasiekti pagrindinį kelią.

4. Ar važiuojama tiesiai, ar yra tarpiniai sustojimai?

Tiesiai nevažiuojama – būtina daryti sustojimus. Pagal ES vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentą, vairuotojas privalo daryti pertraukas. Paprastai kelionės metu būna 3–4 sustojimai degalinėse, kur keleiviai gali išlipti, nusipirkti maisto, nueiti į tualetą. Be to, dažnai keleiviai paimami ir išleidžiami skirtinguose miestuose, todėl maršrutas nėra tiesioginis nuo taško A iki taško B. Pavyzdžiui, jei išvykstama iš Vilniaus, autobusas gali sustoti Kaune, Marijampolėje, o paskui Lenkijoje. Tai šiek tiek ilgina kelionę, bet leidžia patogiai pasiekti reikiamą vietą.

Bilietai – kelionė iš Lietuvos į Olandiją

5. Kaip galima įsigyti bilietą į Olandiją?

Bilietą galima užsisakyti internetu arba telefonu. Internete paprasčiausia – nueini į svetainę, pasirenki išvykimo datą, miestą, kur nori išvykti, ir kur nori atvykti. Mokėjimas atliekamas banko kortele arba pavedimu. Telefonu taip pat galima užsisakyti – paskambini, pasakai datą, vadybininkas viską suveda ir atsiunčia bilietą el. paštu. Kai kurie žmonės mėgsta užsisakyti iš anksto, kiti – paskutinę dieną. Rekomenduočiau užsisakyti bent kelias dienas prieš išvykimą, ypač vasarą ar prieš šventes, nes vietų gali nebūti. Kartais būna, kad žmogus skambina tą pačią dieną ir nori bilieto, bet vietų jau nebėra.

6. Kiek kainuoja bilietas iš Lietuvos į Olandiją?

Kaina priklauso nuo maršruto, datos ir vežėjo. Paprastai bilietas kainuoja nuo 80 iki 130 eurų į vieną pusę. Per šventes ar vasarą kainos gali būti aukštesnės. Jei perkamas bilietas pirmyn ir atgal, kartais taikoma nuolaida. Bet reikia suprasti, kad kainos svyruoja – vieną savaitę gali būti pigiau, kitą brangiau. Prieš porą metų buvo atvejis, kai klientas nusipirko bilietą už 85 eurus, o jo draugas, pirkęs tą pačią dieną, bet kitam maršrutui, mokėjo 110. Skirtumas atsirado dėl skirtingo miesto ir datos. Todėl verta palyginti kelių vežėjų pasiūlymus.

7. Ar bilietas galioja konkrečiai datai ar galima keisti?

Paprastai bilietas yra susietas su konkrečia data ir laiku. Tačiau dauguma vežėjų leidžia keisti datą, jei pranešama iš anksto – bent 24–48 valandas prieš išvykimą. Keitimas gali būti mokamas arba nemokamas, priklausomai nuo vežėjo sąlygų. Jei žmogus susirgo arba atsirado nenumatytų aplinkybių, paprastai galima susitarti. Bet jei tiesiog persigalvojai ir nori kitos dienos, gali tekti primokėti skirtumą. Geriausia prieš perkant bilietą perskaityti sąlygas – ten viskas parašyta, nors kartais tos sąlygos būna parašytos mažomis raidėmis ir sunku suprasti.

8. Ar galima atšaukti bilietą ir susigrąžinti pinigus?

Atšaukti bilietą galima, bet pinigų grąžinimo sąlygos skiriasi. Dažniausiai, jei atšaukiama likus daugiau nei 48 valandoms iki išvykimo, grąžinama didžioji dalis sumos. Jei atšaukiama paskutinę dieną, pinigai gali būti negrąžinami arba grąžinama tik dalis. Vienas pažįstamas bandė atšaukti bilietą likus 12 valandų iki išvykimo – jam grąžino tik 30 procentų sumos. Tai buvo nemalonu, bet sąlygos buvo aiškiai nurodytos. Todėl, jei yra bent menkiausia tikimybė, kad kelionė neįvyks, geriau rinktis lankstesnį bilietą, net jei jis kainuoja šiek tiek brangiau.

Patogumai – kelionė iš Lietuvos į Olandiją

9. Kokie patogumai yra autobuse kelionės metu?

Autobuse paprastai yra oro kondicionierius, patogios sėdynės, nemokamas Wi-Fi ir elektros lizdai telefonams ar nešiojamiesiems kompiteriams įkrauti. Kai kuriuose autobusuose yra ir tualetas, nors ne visuose – tai priklauso nuo vežėjo. Ilgoje kelionėje tai labai svarbu, ypač naktį, kai autobusas važiuoja ir negali sustoti. Sėdynės paprastai yra pakankamai patogios, nors po 15 valandų sėdėjimo bet kokia sėdynė tampa nepatogi. Rekomenduočiau pasiimti kaklo pagalvėlę ir pledą – tai labai padeda. Šviesos autobuse naktį išjungiamos, kad keleiviai galėtų miegoti.

10. Ar galima vežtis dviratį ar kitą didelį daiktą?

Dviratį vežtis galima, bet reikia apie tai pranešti iš anksto. Dviratis dedamas į bagažo skyrių, ir už jį paprastai imamas papildomas mokestis – apie 20–30 eurų. Svarbu, kad dviratis būtų tinkamai supakuotas arba bent jau apsaugotas, kad nesugadintų kitų keleivių bagažo. Vieną kartą važiavome su žmogumi, kuris atsinešė dviratį be jokio apvalkalo – vairuotojas paprašė jį bent jau uždengti plėvele. Kitus didelius daiktus – slidės, vežimėliai – taip pat galima vežtis, bet vėlgi reikia pranešti iš anksto, kad būtų vietos bagažo skyriuje.

11. Koks bagažas leidžiamas nemokamai?

Paprastai leidžiama viena didelė bagažo dėžė arba lagaminas (iki 30 kg) ir vienas rankinis bagažas, kurį galima pasiimti į saloną. Rankinis bagažas turi tilpti po sėdyne arba viršuje esančioje lentynoje. Jei bagažo daugiau, gali tekti mokėti papildomai. Kartais žmonės vežasi labai daug – viena moteris atsinešė tris didžiulius maišus ir dar dėžę. Vairuotojas paprašė sumokėti už papildomą bagažą, ir kilo nedidelis nesusipratimas, nes moteris sakė, kad jai niekas nieko neminėjo perkant bilietą. Todėl geriausia prieš kelionę pasitikslinti bagažo taisykles.

12. Ar autobuse galima valgyti ir gerti?

Taip, galima, bet reikia elgtis pagarbiai kitų keleivių atžvilgiu. Nerekomenduočiau valgyti stipriai kvepiančio maisto – tai gali erzinti kitus keleivius. Paprastai žmonės įsideda sumuštinių, vaisių, užkandžių. Gėrimai – vanduo, sultys, kava – visada tinka. Alkoholio vartojimas autobuse paprastai yra draudžiamas, nors kartais galima pamatyti žmogų, kuris slapta atsidaro alaus skardinę. Vairuotojai to netoleruoja ir gali paprašyti išmesti. Geriausia pasiruošti maisto iš anksto, nes degalinėse maistas brangus ir ne visada skanus.

Patirtis – kelionė iš Lietuvos į Olandiją

13. Kaip atrodo naktinė kelionė autobusu?

Naktinė kelionė – tai visai kitokia patirtis nei dieninė. Autobuse užgęsta šviesos, žmonės bando miegoti. Vieniems pavyksta, kitiems ne. Aš asmeniškai sunkiai miegu autobuse – sėdynė nėra pakankamai atlošta, o šalia sėdintis žmogus knarkia. Bet yra ir privalumų – naktį keliai tuštesni, mašinų mažiau, todėl autobusas važiuoja greičiau. Ryte atsibundi jau Lenkijoje ar Vokietijoje, ir atrodo, kad pusė kelio jau pravažiuota. Naktinė kelionė tinka tiems, kurie nori sutaupyti laiką – miegi ir tuo pačiu metu judi į priekį. Bet jei nemiegate gerai, kitą dieną būsite pavargę.

14. Ar kelionė autobusu yra saugi?

Taip, kelionė autobusu yra viena saugiausių transporto rūšių. Statistiškai autobusų avarijų yra gerokai mažiau nei automobilių. Vairuotojai yra profesionalai, turintys ilgametę patirtį, ir jie privalo laikytis griežtų poilsio taisyklių. Autobusai reguliariai techniškai tikrinami. Žinoma, niekas negali garantuoti šimtaprocentinio saugumo – kelyje visko nutinka. Bet lyginant su tuo, kad sėdi prie vairo pats pavargęs po darbo, autobusas yra daug saugesnis pasirinkimas. Be to, autobusas yra didesnis ir stabilesnis nei lengvasis automobilis, todėl smūgio atveju keleiviai mažiau nukenčia.

15. Ką daryti, jei atvykstu į Olandiją naktį?

Jei atvykstate naktį, reikia iš anksto pasirūpinti, kur nakvosite. Dauguma autobusų atvyksta į Olandiją anksti ryte – apie 5–7 valandą, bet kartais ir naktį, priklausomai nuo maršruto. Jei neturite kur apsistoti, galima laukti stotyje, kol atsidarys viešbutis arba kol atvažiuos pažįstamas. Amsterdamo centrinė stotis dirba visą parą, ten yra kavinės ir suoliukai. Bet naktį stotyje būna keistoki žmonės, todėl rekomenduočiau turėti bent jau užsakytą nakvynę. Jei važiuojate pas draugus ar giminaičius, praneškite jiems tikslų atvykimo laiką, kad galėtų pasitikti.

16. Ar verta važiuoti autobusu, o ne skristi lėktuvu?

Tai priklauso nuo situacijos. Lėktuvas yra greitesnis – skrydis trunka apie 2,5 valandos, bet reikia pridėti laiką oro uoste, registraciją, bagažo patikrą. Bendrai skrydis su visais pasiruošimais trunka apie 5–6 valandas. Autobusas trunka ilgiau, bet yra pigesnis – ypač jei vežatės daug bagažo. Lėktuve už papildomą bagažą mokate nemažai, o autobuse galite vežtis daugiau. Be to, autobusas nuveža tiesiai į miestą, o ne į oro uostą, iš kurio dar reikia važiuoti. Jei laikas nėra labai svarbus, o biudžetas ribotas – autobusas yra geras pasirinkimas. Jei skubate – lėktuvas.

Dažniausios problemos – kelionė iš Lietuvos į Olandiją

17. Ką daryti, jei pavėluoja autobusas?

Vėlavimai nutinka – tai neišvengiama. Priežasčių gali būti daug: spūstys kelyje, oro sąlygos, techniniai gedimai. Jei autobusas vėluoja, pirmiausia reikėtų paskambinti vežėjui ir pasiteirauti, kas vyksta. Dažniausiai jie informuoja apie numatomą atvykimo laiką. Jei vėluojate į svarbų susitikimą, tai gali būti problema – autobusas ne visada gali paspartinti. Vieną kartą autobusas vėlavo dvi valandas dėl eismo įvykio Vokietijoje, ir keleivis, kuris turėjo svarbų darbo pokalbį, jį praleido. Tokiais atvejais rekomenduočiau planuoti kelionę su laiko atsarga, ypač jei turite svarbių reikalų.

18. Ką daryti, jei pamečiau daiktą autobuse?

Pametus daiktą autobuse, reikia kuo greičiau susisiekti su vežėju. Paprastai vairuotojai surenka pamestus daiktus ir perduoda juos biure. Jei pastebėjote, kad kažką pametėte, paskambinkite ir nurodykite maršrutą, datą ir sėdynės numerį. Telefoną, piniginę ar dokumentus dažniausiai pavyksta atgauti. Bet jei pametėte mažesnį daiktą – ausines, raktą – gali būti sudėtingiau. Vienas žmogus pametė nešiojamąjį kompiuterį autobuse ir atgavo jį po trijų dienų – vairuotojas jį rado po sėdyne. Taigi, vilties yra, bet reikia veikti greitai. Ir, žinoma, verta pažymėti savo daiktus – bent jau telefono numerį užklijuoti ant nešiojamojo kompiuterio.

19. Kaip elgtis, jei šalia sėdintis keleivis trukdo?

Tai nemaloni situacija, bet ji nutinka. Gali būti, kad šalia sėdintis žmogus knarkia, kalba telefonu garsiai arba kvepia ne itin maloniai. Pirmiausia galima mandagiai paprašyti, kad elgtųsi tyliau. Jei tai nepadeda, galima paprašyti vairuotojo pakeisti vietą – jei yra laisvų sėdynių, tai paprastai įmanoma. Bet jei autobusas pilnas, teks kentėti. Vieną kartą šalia sėdėjo žmogus, kuris visą naktį kalbėjo telefonu garsiai – buvo labai sunku miegoti. Kitą kartą šalia sėdėjo labai malonus žmogus, su kuriuo prakalbėjome pusę kelionės. Tai loterija. Rekomenduočiau turėti ausines – jos išgelbėja bet kokioje situacijoje.

Patarimai – kelionė iš Lietuvos į Olandiją

20. Ką rekomenduotumėte pasiimti į ilgą kelionę autobusu?

Visų pirma – patogius drabužius. Sėdėti 20 valandų džinsuose nėra pats maloniausias dalykas. Antra – kaklo pagalvėlę ir pledą, kad galėtumėte miegoti. Trečia – ausines ir telefoną su įkrovimu, kad turėtumėte pramogų. Ketvirta – maisto ir vandens, nes degalinėse kainos didelės. Penkta – drėgnos servetėlės ir higienos reikmenys, nes po 15 valandų kelionės norisi bent jau nusivalyti veidą. Šešta – svarbius dokumentus ir pinigus laikykite saugiai, ne bagažo skyriuje. Ir dar – pasiimkite kantrybės, nes ilga kelionė autobuse reikalauja jos nemažai. Bet jei pasiruošite, kelionė bus daug malonesnė.

21. Ar galima užsisakyti konkrečią sėdynę autobuse?

Kai kurie vežėjai leidžia pasirinkti sėdynę perkant bilietą, kiti – ne. Jei sėdynės pasirinkimas svarbus – pavyzdžiui, norite sėdėti prie lango arba arti tualeto – verta užsisakyti bilietą anksčiau. Paskutinę dieną gerų vietų paprastai nebėra. Kartais, net jei oficialiai sėdynės pasirinkimas negalimas, galima paskambinti ir paprašyti – vadybininkai kartais padeda. Aš visada stengiuosi sėdėti priekyje, nes ten mažiau kratoma. Bet mano draugas visada renkasi galą – sako, kad ten daugiau vietos kojoms. Kiekvienam savo. Svarbiausia – kad būtų patogu jums.

22. Kaip pasiruošti kelionei su vaikais?

Keliauti su vaikais autobuse yra iššūkis, bet įmanoma. Pirmiausia – pasirūpinkite pramogomis: planšetė su filmais, spalvinimo knygelės, žaidimai. Vaikams ilga kelionė greitai pabosta, ir jei neturės ką veikti, pradės zyzti. Antra – pasiimkite pakankamai maisto ir gėrimų, nes vaikai dažnai nori valgyti. Trečia – jei vaikas mažas, pasirūpinkite sauskelnių atsargomis. Ketvirta – jei vaikui bloga nuo važiavimo, duokite vaistų prieš kelionę (pasitarkite su gydytoju). Ir penkta – būkite kantrūs. Vaikai gali verkti, triukšmauti, o aplinkiniai keleiviai gali pykti. Tai normalu – vaikai yra vaikai.

Informacija – kelionė iš Lietuvos į Olandiją

23. Kokie dokumentai reikalingi kelionei į Olandiją?

Kadangi Lietuva ir Olandija priklauso Šengeno zonai, kelionei užtenka asmens tapatybės kortelės arba paso. Vizos nereikia. Bet jei vykstate dirbti, gali prireikti papildomų dokumentų – darbo sutarties, draudimo ir pan. Jei vežatės vaiką, kuris keliauja su vienu iš tėvų, gali prireikti kito tėvo sutikimo. Tai dažnai pamirštama, ir tada pasienyje kyla problemų. Be to, jei vežatės vaistus, turėkite receptą arba gydytojo pažymą. Olandijoje tam tikri vaistai, kurie Lietuvoje laisvai parduodami, gali būti ribojami. Geriausia prieš kelionę patikrinti, ar turite visus reikiamus dokumentus.

24. Ar autobusas sustoja Olandijos miestuose, ar tik viename?

Paprastai autobusas sustoja keliuose Olandijos miestuose. Populiariausi sustojimai – Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Eindhovenas, Utrechtas. Tikslūs sustojimai priklauso nuo maršruto. Perkant bilietą galima pasirinkti, kuriame mieste norite išlipti. Bet reikia žinoti, kad ne visi autobusai važiuoja į visus miestus – kai kurie maršrutai yra tiesioginiai iki Amsterdamo, o kiti daro daugiau sustojimų. Jei reikia nuvykti į mažesnį miestą, gali tekti persėsti į vietinį transportą Olandijoje. Olandijos viešojo transporto sistema yra labai gera – traukiniai, autobusai, tramvajai veikia puikiai.

25. Ką reikia žinoti apie Olandiją prieš atvykstant?

Olandija yra tankiai apgyvendinta šalis su puikia infrastruktūra. Oficiali kalba – olandų, bet beveik visi kalba angliškai, todėl kalbos barjeras nebus problema. Valiuta – euras, kaip ir Lietuvoje. Kainos aukštesnės nei Lietuvoje – ypač maisto ir būsto. Dviračių kultūra labai stipri – dviračių daugiau nei žmonių, ir reikia būti atsargiems pėstiesiems. Orai – dažnai lyja, vėjuota, todėl rekomenduočiau turėti striukę nuo lietaus. Olandai yra draugiški, bet tiesmuki – jie sako tiesiai, ką galvoja, ir tai gali šokiruoti lietuvius, kurie yra įpratę prie subtilesnio bendravimo.

26. Kaip susisiekti su vežėju, jei kyla problemų?

Vežėjo kontaktus paprastai rasite ant bilieto – telefono numerį, el. paštą, kartais ir socialinių tinklų paskyrą. Jei kyla problemų kelionės metu, pirmiausia kreipkitės į vairuotoją – jis gali padėti arba nukreipti tinkamu numeriu. Jei problema kilo prieš kelionę – pavyzdžiui, norite pakeisti bilietą – skambinkite į biurą. Darbo valandomis paprastai atsiliepia greitai, bet savaitgaliais ar vakarais gali tekti palaukti. Rekomenduočiau visada turėti vežėjo kontaktus telefone, kad prireikus galėtumėte greitai susisiekti. Ir dar – jei rašote el. laišką, būkite konkretūs: nurodykite bilieto numerį, datą, maršrutą, kad atsakymas būtų greitas.

Kelionė iš Lietuvos į Olandiją yra ilga, bet visiškai įveikiama. Tinkamai pasiruošus, su patogiais drabužiais, maistu, pramogomis ir kantrybe, kelionė prabėgs greičiau, nei tikėjotės. Svarbiausia – išsirinkti patikimą vežėją, užsisakyti bilietą iš anksto ir pasirūpinti visais reikiamais dokumentais. Olandija laukia – ir ji tikrai verta tos kelionės.