Kelionė į Amsterdamą su mašina

Važiuoti į Amsterdamą savo mašina – tai visai kitas reikalas nei sėsti į mikroautobusą. Čia jūs esate kapitonas: nustatote tempą, maršrutą, sustojimus. Bet tai ir didesnė atsakomybė. Reikia žinoti kelių taisykles, degalų kainas, kur nakvoti. Žmonės dažnai klausia: „Ar verta?“ Atsakymas priklauso nuo to, ko ieškote. Jei norite laisvės, nuotykio ir galimybės pakeliui pamatyti daugiau – taip. Jei norite tiesiog pigiai ir greitai nuvykti – gal geriau mikroautobusas. Bet kelionė su mašina turi savo žavesio, net jei ir vargina.

Paruošimas – kelionė su mašina į Amsterdamą

1. Ką pirmiausia reikia patikrinti prieš ilgą kelionę automobiliu?

Pirmiausia – techninę būklę. Padangos (atsarginė taip pat!), stabdžiai, skysčiai (alyva, aušinimo, stabdžių), diržai. Jei mašina senesnė, verta nuvažiuoti į servisą prieš kelionę. Antra – dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, techninis pasas, draudimas (žalioji kortelė). Trečia – navigacija. Ne pasikliaukite tik telefonu – turėkite atsarginį variantą, nes Lenkijoje ar Vokietijoje gali dingti ryšys. Vienas draugas išvažiavo be atsarginės padangos – pradūrė ratą Lenkijos viduryje, ir laukė pagalbos 5 valandas. Brangi pamoka.

2. Kokius dokumentus reikia turėti su savimi?

Asmens tapatybės kortelę ar pasą, vairuotojo pažymėjimą (lietuvišką užtenka, bet tarptautinis geriau), automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą (žaliąją kortelę). Jei mašina ne jūsų – įgaliojimą iš savininko. Taip pat rekomenduoju turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) – ji nemokama, ir suteikia teisę į būtinąją medicinos pagalbą ES šalyse. Be dokumentų galite turėti rimtų problemų pasienyje arba policijos patikrinimo metu. Vienas pažįstamas pamiršo žaliąją kortelę – teko grįžti iki sienos, o tai užtruko pusę dienos.

3. Kiek kainuoja degalai kelionei į Amsterdamą ir atgal?

Priklauso nuo automobilio ir degalų rūšies. Vidutiniškai, jei jūsų mašina sunaudoja 7 litrus 100 km, o kelias viena kryptimi yra apie 1800 km, tai sunaudosite apie 250 litrų degalų. Lenkijoje degalai pigesni nei Lietuvoje, Vokietijoje – brangesni. Bendra suma gali svyruoti nuo 300 iki 450 eurų į abi puses. Svarbu planuoti, kur degintis – Lenkijoje piltis pigiau, Vokietijoje brangžiau. Taip pat reikia įskaičiuoti kelių mokesčius (Vokietijoje jų nėra, bet Austrijoje ar Čekijoje – yra). Vienas kelionės draugas neskaičiavo ir išleido beveik 600 eurų degalams, nes pylėsi brangiausiose degalinėse.

4. Ar verta važiuoti su dyzeliniu automobiliu?

Ekonomiškumo prasme – taip. Dyzelinas pigesnis už benziną, o ir mašinos su dyzelinu paprastai taupiau važiuoja. Bet yra niuansų: Vokietijoje ir Nyderlanduose yra ekologiniai mokesčiai dyzeliniams automobiliams, ypač senesniems. Amsterdamas turi savo taisykles – dyzeliniai automobiliai gali būti apriboti tam tikrose zonose. Prieš kelionę patikrinkite savo automobilio Euro klasę. Jei tai senas dyzelis (Euro 3 ar žemesnės), galite susidurti su draudimais. Geriau pasikonsultuoti su specialistais arba pasidomėti internete.

Maršrutas – keliai ir kryptys

5. Koks yra trumpiausias maršrutas iš Vilniaus į Amsterdamą?

Trumpiausias – per Lenkiją, Vokietiją, o tada į Nyderlandus. Maždaug 1800 km. Važiuojate per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Osnabrücką, o tada jau į Amsterdamą. Tai pagrindinis maršrutas, ir jis gerai pravažiuojamas. Alternatyva – per Čekiją ir Austriją, bet tai ilgesnis kelias. GPS gali siūlyti kitokius maršrutus, bet laikykitės pagrindinių autostradų – jos saugesnės ir greitesnės. Vieną kartą bandžiau „gražų“ kelią per mažesnius miestelius – užtrukau dviem valandomis ilgiau dėl lėto eismo ir dažnų sustojimų.

6. Kiek laiko trunka kelionė automobiliu iki Amsterdamo?

Be sustojimų – apie 18-20 valandų. Bet realiai – 22-26 valandos, priklausomai nuo to, kiek kartų stosite, koks eismas. Aš asmeniškai mėgstu važiuoti per dvi dienas: pirmą dieną iki Berlyno ar netoli jo, pernakvoti, o antrą dieną iki Amsterdamo. Taip ne taip pavargstate, ir galite mėgautis kelione. Jei važiuojate vienas, rekomenduoju daryti dažnesnius sustojimus – kas 2-3 valandas. Nuovargis kelyje yra pavojingas. Vienas vairuotojas bandė nuvažiuoti beveik be sustojimų – užmigo prie vairo ir vos nepateko į avariją.

7. Ar yra kelių mokesčių pakeliui?

Vokietijoje – ne, ten autostrados nemokamos. Lenkijoje – taip, yra mokamų ruožų, bet jie nebrangūs (gal 10-20 eurų visam keliui). Čekijoje, jei važiuosite per ją, reikia vinjetės. Nyderlanduose – nemokama. Tačiau Amsterdamas turi savo specifiką: automobilių stovėjimas yra labai brangus, o centras gali būti uždarytas privačiam transportui. Geriau automobilį palikti už miesto ribų ir važiuoti viešuoju transportu. Vienas pažįstamas bandė važiuoti į Amsterdamo centrą – gavo baudą už įvažiavimą į draudžiamą zoną, nes nepastebėjo ženklo.

8. Kur geriausia nakvoti pakeliui?

Pigiausia – automobilyje, bet tai ne visada patogu. Geriau užsisakyti viešbutį ar hostelyje iš anksto. Lenkijoje nakvynė pigi – galima rasti už 30-50 eurų kambarį. Vokietijoje brangžiau – nuo 60 eurų. Aš dažniausiai nakvoju netoli autostrados esančiuose viešbučiuose – patogu, nereikia toli ieškoti. Booking.com arba Airbnb – geros platformos. Svarbu užsisakyti iš anksto, ypač vasarą ar savaitgaliais. Vieną kartą nesusiradau nakvynės – miegojau automobilių stovėjimo aikštelėje prie degalinės. Nerekomenduoju.

Vairavimas – taisyklės ir specifika

9. Kokie yra greičio apribojimai Vokietijoje ir Nyderlanduose?

Vokietijoje daugumoje autostradų nėra greičio apribojimo, bet rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Tačiau yra ruožų su apribojimais (100 ar 120 km/h), ypač aplink miestus arba remonto metu. Nyderlanduose – 100 km/h dieną, 120 km/h naktimis (po 19 val.) tam tikruose ruožuose. Lenkijoje – 140 km/h autostradose, 120 km/h greitkeliuose. Svarbu sekti ženklus, nes jie gali keistis. Vokietijoje policija labai griežta dėl greičio viršijimo – baudos didelės. Vienas draugas gavo 600 eurų baudą už 20 km/h viršijimą.

10. Ar reikalingi žibintai dieną važiuojant per Lenkiją ar Vokietiją?

Taip, Lenkijoje privaloma važiuoti su įjungtomis šviesomis visus metus. Vokietijoje – neprivaloma, bet rekomenduojama, ypač blogomis oro sąlygomis. Nyderlanduose – neprivaloma, bet vėlgi, rekomenduojama. Geriau tiesiog palikti šviesas įjungtas – tai saugiau. Be to, jei pamiršite jas įjungti Lenkijoje, policija gali sustabdyti. Vieną kartą mane sustabdė Lenkijoje dėl neįjungtų šviesų – davė įspėjimą, bet galėjo ir baudą.

11. Kaip su degalais Lenkijoje? Kur pigiau?

Lenkijoje degalai pigesni nei Lietuvoje, ypač dyzelinas. Pigiausia piltis didelėse degalinių tinkluose: Orlen, BP, Shell. Mažesnės degalinės gali būti pigesnės, bet kokybė abejotina. Stenkitės piltis Lenkijos viduryje, ne prie sienos – ten kainos aukštesnės dėl turistų. Taip pat patikrinkite degalų kokybę – kartais pigesniame degaluose gali būti priedų. Aš visada piluosi Orlyne – patikima. Vienas keliautojas pylėsi nežinomoje degalinėje – mašina pradėjo trūkčioti, teko ieškoti serviso.

12. Ar Lenkijoje saugu važiuoti naktį?

Saugu, bet reikia būti atidiems. Kelių kokybė gera, bet gali būti, kad mažiau apšviestų ruožų. Stenkitės važiuoti pagrindiniais keliais, venkite mažų keliukų. Taip pat saugokitės laukinių gyvūnų – ypač elnių ar šernų, kurie gali išbėgti į kelią. Aš asmeniškai nemėgstu važiuoti naktį Lenkijoje, nes pavargstu, o ir keliai tampa monotoniški. Bet jei reikia – važiuoju. Svarbu daryti pertraukas.

Amsterdamas – atvykimas ir parkavimas

13. Kur palikti automobilį Amsterdame?

Amsterde automobilių parkavimas yra brangus ir sudėtingas. Centre – beveik neįmanoma rasti vietos, o kainos – 7-10 eurų už valandą. Geriau palikti automobilį už miesto ribų: P+R (Park and Ride) aikštelėse. Jos yra prie metro stočių, kainuoja 1-8 eurus už dieną, ir į kainą įeina viešojo transporto bilietas į centrą. Populiariausios P+R yra: P+R Arena, P+R Sloterdijk, P+R Olympisch Stadion. Venkite palikti automobilį gatvėje be bilieto – baudos didelės (90 eurų). Vienas turistas paliko automobilį neteisingoje vietoje – grįžo su bauda ant priekinio stiklo.

14. Ar Amsterdame yra zonų, kur draudžiama važiuoti privačiam transportui?

Taip, yra vadinamoji „milieuzone“ – ekologinė zona, į kurią draudžiama įvažiuoti seniems dyzeliniams automobiliams (Euro 3 ar žemesnės klasės). Taip pat centras gali būti uždarytas privačiam transportui tam tikromis dienomis ar valandomis. Geriau automobilį palikti P+R aikštelėje ir naudotis viešuoju transportu. Amsterdamas yra dviračių miestas, tad automobilis čia – beveik nereikalingas. Be to, eismas chaotiškas, o dviratininkai gali būti agresyvūs. Vienas vairuotojas pateko į konfliktą su dviratininku – baigėsi policijos iškvietimu.

15. Kiek kainuoja viešasis transportas Amsterdame?

Vienkartinis bilietas tramvajui ar autobusui kainuoja apie 3 eurus. Dienos bilietas – 8-9 eurai. Galima nusipirkti OV-chipkaart – tai plastikinė kortelė, kurią galima papildyti ir naudoti visam viešajam transportui. Ji patogesnė nei popieriniai bilietai. Taip pat yra Amsterdam City Card – ji suteikia neribotą važiavimą ir nemokamą įėjimą į daugelį muziejų. Kainuoja apie 60 eurų dienai. Jei planuojate daug važinėti ir lankytis muziejuose – verta. Vienas turistas pirko atskirus bilietus – išleido daugiau nei pirkęs dienos bilietą.

Sauga – ką reikia žinoti

16. Ar saugu palikti daiktus automobilyje?

Nerekomenduoju. Ypač Amsterdame, kur vagysčių iš automobilių daug. Niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje – nešiojamo kompiuterio, fotoaparato, piniginės. Geriau viską pasiimkite su savimi arba paslėpkite bagažinėje prieš atvykdami į stovėjimo aikštelę. Vagys stebi automobilių stovėjimo aikšteles. Vienas pažįstamas paliko kuprinę ant sėdynės – grįžo su išdaužtu langu ir be kuprinės. Dabar jis niekada nepalieka nieko matomoje vietoje.

17. Ką daryti, jei patekote į avariją užsienyje?

Pirmiausia – įjunkite avarinius signalus, užsidėkite liemenę, pastatykite trikampį. Tada skambinkite pagalbos numeriu: 112 (veikia visoje ES). Užpildykite eismo įvykio deklaraciją (ją turėkite su savimi). Jei reikia, kvieskite policiją. Praneškite savo draudimo bendrovei. Svarbu: nefotografuokite avarijos vietos prieš policijos atvykimą, jei tai rimtas įvykis. Vienas draugas pateko į nedidelę avariją Vokietijoje – užpildė deklaraciją, susitarė su kitu vairuotoju, ir viskas išsisprendė be policijos. Bet jei yra sužeistų – būtinai kvieskite pagalbą.

18. Ar reikalingas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas?

Jeigu turite lietuvišką vairuotojo pažymėjimą (ES standarto), Nyderlanduose jis galioja. Tačiau tarptautinis pažymėjimas gali praversti, ypač jei planuojate nuomotis automobilį arba jei jūsų pažymėjimas yra seno pavyzdžio. Jis kainuoja apie 20 eurų ir išduodamas „Regitroje“. Aš asmeniškai turiu tarptautinį – jis galioja daugelyje šalių ir ramina. Vienas pažįstamas neturėjo, ir nuomojant automobilį Ispanijoje kilo problemų – jie nepripažino lietuviško pažymėjimo.

Alternatyvos – kada neverta važiuoti savo mašina

19. Ar verta važiuoti savo mašina, jei keliauju vienas?

Finansiškai – ne visada. Degalai, kelių mokesčiai, parkavimas, nakvynė – viskas susidaro. Mikroautobusas gali būti pigiau. Bet jei vertinate laisvę ir norite pakeliui sustoti kur norite – tada taip. Aš dažniausiai važiuoju vienas, bet tai man – meditacijos forma. Ilgas kelias, muzika, mintys. Kitiems tai gali būti nuobodu ar pavojinga. Svarbu įvertinti savo jėgas. Jei pavargstate greitai – geriau ne. Vienas pažįstamas važiavo vienas ir užmigo prie vairo – laimei, atsibudo prieš pat nuklysdamas nuo kelio.

20. Ką daryti, jei mašina sugedo pakeliui?

Turėkite pagalbos kelyje numerį. Dauguma draudimo bendrovių siūlo pagalbos kelyje paslaugą Europoje. Taip pat galite skambinti ADAC (Vokietija) ar kitoms panašioms tarnyboms. Jei negalite pats sutaisyti – iškvieskite techninę pagalbą. Svarbu turėti atsarginį ratą ir įrankius. Vienas draugas neturėjo atsarginio rato – laukė pagalbos 6 valandas Lenkijos autostradoje. Dabar jis visada turi ne tik atsarginį ratą, bet ir papildomą ratlankį.

21. Ar galiu vežtis savo augintinį automobiliu?

Taip, bet su sąlygomis. Gyvūnas turi būti saugiai pritvirtintas – specialioje dėžėje arba su diržu. Nyderlanduose ir Vokietijoje yra taisyklės dėl gyvūnų transportavimo. Taip pat reikia turėti gyvūno pasą su skiepais. Kelionė ilga, tad gyvūnas gali pavargsti arba susirgti. Planuokite dažnesnius sustojimus. Aš vežiausi šunį – jis mėgsta važiuoti, bet po 10 valandų jau nerimavo. Dabar žinau, kad reikia daryti pertraukas kas 3-4 valandas.

22. Ką daryti, jei pavargau vairuoti?

Sustokite. Niekada nevairuokite pavargę. Geriau prarasti valandą laiko nei gyvybę. Miegokite automobilyje (jei saugu), ieškokite poilsio aikštelės ar pigaus viešbučio. Jei keliaujate su draugu – keiskitės. Aš asmeniškai mėgstu klausytis podcastų ar audio knygų – tai padeda išlikti budriam. Bet jei jaučiate, kad akys merkiasi – būtinai sustokite. Vienas vairuotojas bandė „pramušti“ nuovargį kava – nepadėjo, ir jis sukėlė avariją. Dabar jis visada sustoja, kai pavargsta.

23. Ar yra specialių taisyklių dėl vaikų automobiliuose?

Taip. Vaikai iki 135 cm ūgio arba iki 12 metų turi sėdėti specialioje kėdutėje. Nyderlanduose ir Vokietijoje taisyklės griežtos – baudos didelės. Taip pat vaikai negali sėdėti priekinėje sėdynėje be kėdutės. Jei vežate svetimus vaikus (pvz., draugo), jų tėvai turi duoti sutikimą. Aš vežiau savo vaikus – turėjome dvi kėdutes, ir jos užėmė daug vietos. Planuokite bagažą atitinkamai. Vienas tėvas pamiršo kėdutę – teko pirkti Lenkijoje, o tai kainavo papildomai.

24. Kaip su mobiliuoju ryšiu ir internetu kelyje?

ES šalyse galioja „roam like at home“ principas – jūsų lietuviškas mobilusis planas veikia be papildomų mokesčių. Tačiau duomenų kiekis gali būti ribotas. Jei reikia daugiau interneto, galite nusipirkti vietinę SIM kortelę (Lenkijoje pigu). Taip pat naudokitės viešojo Wi-Fi degalinėse ar kavinėse, bet tai nesaugu. Aš naudojuosi savo telefonu kaip hotspotu navigacijai. Vienas draugas neturėjo interneto – pasiklydo Vokietijoje, nes GPS neveikė be ryšio. Dabar visada turiu atsarginį planą.

25. Ką daryti, jei praradote automobilio raktus?

Tai košmaras. Jei turite atsarginį raktą – gerai. Jei ne, reikės kreiptis į automobilių servisą arba gamintojo atstovybę. Tai brangu ir užtrunka. Taip pat galite skambinti pagalbos kelyje tarnybai – jie gali atrakinti automobilį arba nuvilkti jį į servisą. Aš visada turiu atsarginį raktą paslėptą saugioje vietoje (ne automobilyje!). Vienas pažįstamas prarado raktus Amsterdame – teko skambinti šaltkalviui, kuris už atrakinimą paėmė 200 eurų.

26. Ar verta naudotis keltu vietoj važiavimo per visą kelią?

Gali būti. Yra keltai iš Klaipėdos į Vokietiją (Kylį arba Karlshamną). Tai sutrumpina kelią, bet keltų bilietai brangūs – ypač su automobiliu. Tačiau jūs pailsite kelionės metu, o mašina ilsisi. Skaičiuokite: kelto bilietas į abi puses su automobiliu gali kainuoti 300-500 eurų, bet sutaupote degalų ir laiko. Asmeniškai aš mėgstu važiuoti visą kelią – tai nuotykis. Bet jei keliaujate su šeima arba nenorite vairuoti tiek daug – keltas geras variantas. Vienas draugas plaukė keltu – sakė, kad buvo verta dėl poilsio.

Kelionė į Amsterdamą su mašina – tai asmeninis pasirinkimas. Ji suteikia laisvę, bet reikalauja pasiruošimo, atsakomybės ir pinigų. Jei esate patyręs vairuotojas, mėgstate kelią ir norite matyti daugiau – važiuokite. Jei norite tiesiog nuvykti be rūpesčių – rinkitės mikroautobusą ar traukinį. Svarbiausia – saugumas. Nepavargsta, laikykitės taisyklių, ir Amsterdamas pasitiks jus su šypsene. Sėkmės kelyje.