Kelionė automobiliu į Amsterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Amsterdamą – tai tema, kurios klausia labai dažnai. Žmonės skambina, rašo, klausia: „o kokiais keliais geriau važiuoti?", „kiek trunka?", „ar brangu?". Dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus, ir galiu pasakyti – kelionė automobiliu į Amsterdamą yra viena populiariausių krypčių tarp lietuvių. Mes vežame kiekvieną dieną, tad jei nenorite patys sėsti už vairo – visada galite prisijungti prie mūsų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausius klausimus apie šį maršrutą, kad galėtumėte planuoti savo kelionę be streso.

Maršrutas – automobiliu į Amsterdamą

1. Koks yra optimaliausias maršrutas iš Lietuvos į Amsterdamą?

Yra keli variantai, bet dažniausiai rekomenduoju važiuoti per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus – per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, paskui į Berlyną, Hannoverį, Osnabrücką ir per Enschede arba Arnhemą į Amsterdamą. Tai maždaug 1600 kilometrų. Kitas variantas – per Latviją, Estiją, Suomiją ir tada keltu, bet tai ilgiau ir brangiau, nebent norite pamatyti Baltijos šalis. Vienas klientas praėjusiais metais bandė važiuoti per Čekiją – pasuko ne ten, prarado tris valandas. Taigi, geriausia laikytis pagrindinio maršruto. Lenkijos autostrados pastaraisiais metais labai pagerėjo, kelionė per ją jau nebėra košmaras, kaip prieš dešimt metų.

2. Kiek kilometrų nuo Vilniaus iki Amsterdamo?

Maždaug 1600–1700 kilometrų, priklausomai nuo tikslaus maršruto. Jei važiuojate iš Kauno – apie 1550. Iš Klaipėdos – kiek daugiau, apie 1750. Šie skaičiai nėra tikslūs kaip matematikos formulė – priklauso nuo to, kokiais keliais važiuojate, ar darote lankstymus, ar ne. GPS rodo vienaip, realybė – kitaip. Pavyzdžiui, jei aplenkiate Berlyną iš rytų pusės, kelias sutrumpėja, bet jei važiuojate per centrą – ilgėja. Asmeniškai aš visada naudoju Waze arba Google Maps, bet pasitikrinu ir atsarginį maršrutą, jei GPS sugestų. Vieną kartą Lenkijoje GPS nusiuntė mane į lauko keliuką – dvi valandas važiavau per kaimus. Tikra istorija.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu?

Teoriškai – 16–18 valandų nepertraukiamo vairavimo. Praktiškai – 20–24 valandos, nes reikia stoti, pailsėti, pavalgyti. Jei vairuojate vienas, rekomenduoju sustoti bent kas 3–4 valandas. Jei du vairuotojai – galima važiuoti ilgiau be sustojimų. Vasarą kelionė trunka ilgiau dėl kamščių, ypač Vokietijoje. Žiemą – dėl sniego ir ledo Lenkijoje. Pernai gruodį vienas bičiulis važiavo vienas – nuo Vilniaus iki Amsterdamo užtruko 26 valandas, nes Lenkijoje užklupo pūga. Nemalonu, bet taip nutinka. Jei planuojate kelionę automobiliu, visada pridėkite 3–4 valandas rezervo prie GPS rodomo laiko. Geriau atvažiuoti anksčiau nei skubėti ir rizikuoti.

4. Kokios autostrados geriausios maršrute?

Lenkijoje – A2 nuo Varšuvos link Vokietijos sienos, S8 iš Vilniaus link Varšuvos. Šios autostrados pastaraisiais metais labai pagerėjos. Vokietijoje – A10 aplink Berlyną, A2 link Hannoverio, A30 link Olandijos. Vokietijos autostrados nemokamos lengviesiems automobiliams, o tai didelis pliusas – nereikia mokėti kelių mokesčių kaip Lenkijoje. Lenkijoje reikia „e-TOLL" sistemos arba pirkti vinjetą prie mokamų ruožų. Tai nėra sudėtinga, bet reikia žinoti. Vienas vairuotojas pamiršo susimokėti už Lenkijos autostradą – po mėnesio gavo baudą paštu. Nemalonu. Nyderlanduose autostrados nemokamos, bet spūstys prie Amsterdamo garantuotos, ypač piko valandomis.

Ką žinoti prieš kelionę automobiliu

5. Kokie dokumentai reikalingi kelionei automobiliu?

Vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, draudimas (žalioji kortelė), asmens dokumentas. Tai minimumas. Jei automobilis ne jūsų – reikia įgaliojimo iš savininko. Vienas vaikinas važiavo su tėvo automobiliu be įgaliojimo – Vokietijos policija sustabdė, buvo ilgas paaiškinimas. Techninės apžiūros galiojimas – irgi svarbu, jei baigiasi – geriau prasitęsti prieš kelionę. Draudimas turi galioti visose šalyse, per kurias važiuojate – paprastai standartinis lietuviškas draudimas galioja, bet patikrinkite. Nyderlanduose reikia turėti šviesą atspindinčią liemenę – jei sustojate autostradoje, privalote ją dėvėti. Tai smulkmena, bet bauda – apie 150 eurų. Būkite pasiruošę.

6. Kiek kainuoja kelionė automobiliu į Amsterdamą?

Priklauso nuo automobilio, bet paskaičiuokime. Degalai – maždaug 160–200 eurų į abi puses (jei vidutinės klasės automobilis, 7–8 litrai šimtui). Lenkijos kelių mokesčiai – apie 20–30 eurų. Mokama stovėjimo aikštelė Amsterdame – nuo 30 iki 60 eurų parai (pigiau prie priemiesčių). Nakvynė pakeliui – jei reikia – nuo 40 eurų. Maistas – dar 30–50 eurų. Iš viso – maždaug 300–400 eurų vienam automobiliui į abi puses. Jei važiuoja keturi žmonės, vienam išeina apie 80–100 eurų – panašiai kaip mikriuku. Skirtumas tas, kad automobiliu turite laisvę, bet ir atsakomybę. Vienas draugas sako, kad automobiliu pigiau – bet jis pamiršta įskaičiuoti automobilio nusidėvėjimą ir draudimą.

7. Ar reikia draudimo kelionei į užsienį?

Privalomasis draudimas (TPVCASD) galioja visoje ES, tad teisiškai problemų nebus. Tačiau rekomenduoju pasidaryti ir kelionių draudimą, kuris apima sveikatos išlaidas ir pagalbą kelyje. Pavyzdžiui, jei automobilis sugenda Vokietijoje – techninė pagalba kelyje gali kainuoti kelis šimtus eurų, o su draudimu – nemokamai arba su mažu mokesčiu. Turėjom klientą, kuriam sugedo transmisija netoli Hannoverio – be draudimo remontas kainavo 1200 eurų. Su draudimu būtų kainavę daug mažiau. Taigi, draudimas – tai ne prabanga, o saugumo tinklas. Ypač ilgoms kelionėms užsienyje. Kelionių draudimas kainuoja 20–50 eurų savaitei – verta investuoti.

8. Ką daryti, jei automobilis sugenda pakeliui?

Pirmiausia – nepanikuoti. Įjunkite avarinius žibintus, užsidėkite liemenę ir pastatykite trikampį ženklą. Tada skambinkite techninei pagalbai – jei turite draudimą, skambinkite draudimo numeriu. Jei ne – skambinkite ADAC (Vokietija) arba atitinkamai tarnybai toje šalyje, kurioje esate. Buvom situacijoje, kai mikriukas sugedo Lenkijoje – laukėm dvi valandas, kol atvažiavo tralas. Nemalonu, bet viskas išsisprendė. Automobiliui sugedus užsienyje svarbu turėti bent minimalų įrankių rinkinį ir atsarginį ratą. Ir – telefono įkroviklį automobiliui, kad galėtumėte skambinti. Be telefono šiais laikais – kaip be rankų. Pasiruošimas prieš kelionę yra pusė sėkmės.

Amsterdamas automobiliu – praktiniai dalykai

9. Kur stovėti automobilį Amsterdame?

Tai vienas sudėtingesnių klausimų. Amsterdamas – ne miestas, kuris myli automobilius. Centro stovėjimas brangus – 7,50 eurų už valandą, o diena gali kainuoti 50–75 eurus. Rekomenduoju palikti automobilį P+R (Park and Ride) aikštelėje – tai daug pigiau, apie 8–13 eurų visai dienai, ir gausite nemokamą transporto bilietą į centrą. Yra keletas P+R aikštelių – Arena, Sloterdijk, Zeeburg. Vienas klientas nusprendė palikti automobilį gatvėje šalia viešbučio – gavo baudą, nes nežinojo, kad ta zona mokama. Amsterdame stovėjimo taisyklės griežtos, ir baudos nemažos. Taigi, naudokitės P+R – tai protingiausias sprendimas automobiliu atvykusiems.

10. Ar galima važinėti automobiliu po Amsterdamą?

Techniškai – taip, praktiškai – geriau ne. Amsterdamas sukurtas dviračiams ir viešajam transportui, automobiliai – tarsi antraeilis dalykas. Gatvės siauros, dviratininkų daug, ir jie ne visada draugiški automobiliams. Parkavimas – košmaras. Kamščiai – garantuoti. Vienas žmogus bandė važiuoti automobiliu iki Rijksmuseum – užtruko 40 minučių, kai pėsčiomis būtų ėjęs 15. Be to, centre yra zonos, kur automobiliams draudžiama važiuoti. Sąžiningai – palikite automobilį P+R aikštelėje ir naudokitės tramvajumi arba nuomokitės dviratį. Taip patogiau, pigiau, ir pamatysite daugiau. Amsterdamas yra dviračių miestas – priimkite tai ir mėgaukitės.

11. Kokios kuro kainos Nyderlanduose?

Nyderlanduose degalai brangesni nei Lietuvoje – benzinas kainuoja apie 2,00–2,20 euro už litrą, dyzelis – apie 1,80–2,00. Tai viena brangiausių kuro kainų Europoje. Todėl protingiau pripilti baką Lietuvoje arba Lenkijoje, kur kuro pigiau. Lenkijoje benzinas kainuoja apie 1,40–1,60 euro – skirtumas akivaizdus. Vokietijoje – tarpinis variantas, apie 1,70–1,90. Vienas pažįstamas pripildė baką Amsterdame – sumokėjo 120 eurų, kai Lenkijoje būtų mokėjęs 80. Tokios smulkmenos susideda. Jei planuojate važinėti po Nyderlandus, pripilkite kurą prieš įvažiuojant. Ir patikrinkite, ar jūsų automobilis važinėja dyzeliu ar benzinu – kai kurie dyzeliniai automobiliai turi apribojimų Nyderlandų miestuose.

Saugumas – kelionė automobiliu

12. Ar saugu naktį važiuoti per Lenkiją?

Apskritai – taip, bet reikia būti atsargiam. Lenkijos keliai naktį būna tušti, kas yra ir pliusas, ir minusas. Pliusas – mažiau kamščių. Minusas – jei pavargstate, mažiau stimulo išlikti budriam. Lenkijos keliuose naktį kartais sutinkama laukinių gyvūnų – šernų, elnių – ypač miškinguose ruožuose. Tai reali rizika. Prieš porą metų vienas vairuotojas susidūrė su stirna – automobilis stipriai apgadintas, bet žmonės nenukentėjo. Kitas dalykas – stovėjimo aikštelės. Pernakvoti autostrados degalinėje paprastai saugu, bet palikti automobilį nuošalioje vietoje – ne. Jei nakvynei sustojate Lenkijoje, rinkitės viešbutį su privačia stovėjimo aikštele. Ir visada užrakinkite automobilį, net jei tik minutėlei išeinate.

13. Kaip elgtis su policija kelyje?

Paprastai – ramiai ir mandagiai. Lenkijos policija kartais stabdo atsitiktinai, Vokietijoje – rečiau. Nyderlanduose – dažniausiai tik jei pažeidėte taisykles. Sustojus parodykite dokumentus, atsakykite į klausimus. Jei nemokate tos šalies kalbos – anglų kalba visada padeda. Vieną kartą Lenkijos policininkas kalbėjo tik lenkiškai – mes susiženklom rankomis, ir viskas išsisprendė. Svarbu – nekonfliktuoti, nebandyti kyšio (tai baudžiamas nusikaltimas Lenkijoje ir kitur), ir turėti tvarkingus dokumentus. Jei gavote baudą – geriau sumokėti iš karto, jei galima, arba apskųsti vėliau. Nekvestionuokite pareigūno sprendimo kelyje – tai tik pablogina situaciją.

14. Ką daryti, jei patekau į avariją užsienyje?

Pirmiausia – įsitikinti, kad visi sveiki. Jei yra sužeistų – skambinti 112 (Europos pagalbos numeris). Tada – užpildyti eismo įvykio deklaraciją (Europos ataskaitą). Jei kita pusė sutinka – užpildote kartu. Jei nesutinka – kvieskite policiją. Nufotografuokite avarijos vietą, automobilių padėtį, žalą, numerius. Tai labai svarbu draudimui vėliau. Turėjom keleivį, kuris pateko į avariją Vokietijoje – jis padarė viską teisingai, nufotografavo, užpildė deklaraciją, ir draudimas kompensavo žalą. Kitas žmogus, kuris to nepadarė – metus ginčijosi su draudimu. Taigi, svarbiausia – dokumentuoti viską. Ir nekaltinti savęs, net jei manote, kad jūsų kaltė – tai nuspręs draudimas ir policija.

Praktiniai patarimai – automobiliu į Amsterdamą

15. Ką pasiimti į kelionę automobiliu?

Be dokumentų, kuriuos jau minėjau – atsarginį ratą ir domkratą, reflektorių liemenę, trikampį ženklą, vaistinėlę, degalų kanistrą (nedidelį), telefono įkroviklį, užkandžių ir vandens. Žiemą – grandines, ledo grandiklį, šiltą antklodę. Vasarą – saulės akinius, kepurę. Vienas draugas visada vežasi termosą su kava – sako, kad degalinės kava baisi, ir jis teisus. Jei važiuojate su vaikais – planšetę su filmais, knygas, žaidimus. Ilga kelionė automobiliu su vaikais be pramogų – tai kančia visiems. Dar vienas dalykas – atsarginiai raktai. Juokinga, bet vienas žmogus užrakino raktus automobilyje Vokietijoje – laukė dvi valandas, kol atvažiavo spynų meistras. Atsarginiai raktai kišenėje – taupote laiką ir nervus.

16. Kada geriausia išvykti iš Lietuvos?

Priklauso nuo to, kada norite būti Amsterdame. Jei norite atvažiuoti vakare – išvykite anksti ryte, apie 4–5 valandą. Jei norite atvažiuoti ryte – išvykite po pietų arba vakare ir važiuokite naktį. Naktinis vairavimas turi privalumų – mažiau kamščių, tuštesni keliai. Bet reikia būti budriam. Asmeniškai mėgstu išvykti apie 3 valandą ryto – tada didžiąją dalį kelio pravažiuoju dieną, o pavargstu tik pabaigoje. Vienas pažįstamas išvyko 18 valandą vakaro – važiavo visą naktį, ryte buvo Amsterdame, bet visą dieną miegojo viešbutyje. Veltui. Taigi, planuokite pagal savo ritmą. Svarbiausia – nepervargti prieš vairuojant. Miego trūkumas kelyje yra pavojingesnis už greitį.

17. Ar važiuoti vienam ar su draugais?

Su draugais – visada geriau. Du vairuotojai gali keistis kas 3–4 valandas, tai kelionė tampa daug lengvesnė. Be to, kompanija palaiko pokalbį, ir laikas eina greičiau. Vienas vairuotojas – tai iššūkis, ypač naktį. Bet jei važiuojate vienas – darykite dažnesnius sustojimus, gerkite kavą, klausykite podcast'ų ar muzikos. Vienas klientas važiavo vienas iš Vilniaus į Amsterdamą – sustojo penkis kartus, gėrė kavą, pramankštino kojas, ir sėkmingai pasiekė tikslą. Bet prisipažino, kad paskutines tris valandas vos nemiegojo. Taigi, jei galite – imkite draugą. Jei ne – planuokite nakvynę pakeliui. Pusiaukelėje – Berlyno ar Hannoverio regione – yra daug nebrangių viešbučių.

Mokesčiai ir taisyklės keliuose

18. Kokie kelių mokesčiai Lenkijoje?

Lenkijoje yra mokamų autostradų ruožų. A2 nuo Strykowo iki Vokietijos sienos – mokamas, ir tai nėra pigu. Maždaug 90 zlotų (apie 20 eurų) už visą ruožą. S8 ir kiti keliai – kai kurie mokami, kai kurie ne. Mokėti galima grynaisiais prie barjerų arba per „e-TOLL" programėlę – tai patogiau, nes nereikia stoti. Bet programėlę reikia susitvarkyti prieš kelionę. Vienas vairuotojas bandė mokėti kreditine kortele prie barjero – kortelė neveikė, susidarė eilė, žmonės pypino. Nemalonu. Taigi, rekomenduoju e-TOLL arba turėti grynųjų zlotų. Stotelės priima ir eurus, bet kursas blogas. Geriau keistis zlotus iš anksto arba mokėti per programėlę.

19. Kokie greičio apribojimai maršrute?

Lenkijoje – 140 km/h autostradoje, 120 km/h greitkelyje, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Vokietijoje – nėra bendro greičio limito autostradoje, bet rekomenduojama 130 km/h. Realiuose ruožuose dažnai būna apribojimų – 120, 100 ar net 80 km/h. Nyderlanduose – 100 km/h dieną (6–19 val.), 130 km/h naktį (kai kuriose vietose). Vienas pažįstamas važiavo Vokietijoje 200 km/h – susprogo padanga, vos išgyveno. Taigi, nors Vokietijoje nėra limito, nereikia elgtis kvailai. Be to, greitis didina kuro sąnaudas – 160 km/h degina gerokai daugiau nei 130. Protingas greitis – tai ne tik saugumas, bet ir pinigų taupymas. Be to, greičio matuokliai Lenkijoje ir Nyderlanduose – dažni.

20. Ką daryti, jei gavau baudą užsienyje?

Sumokėkite. Tai paprasčiausias kelias. Baudas iš Lenkijos, Vokietijos ar Nyderlandų gausite paštu, jei jūsų automobilis užregistruotas Lietuvoje. Tai gali užtrukti kelis mėnesius – vienas žmogus gavo baudą iš Nyderlandų po pusės metų. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo – greičio viršijimas nuo 50 iki kelių šimtų eurų, stovėjimo pažeidimas – nuo 30 iki 100 eurų. Jei nesutinkate su bauda – galite apskųsti, bet tai sudėtingas procesas užsienio kalba. Paprasčiau sumokėti ir pamiršti. Bet svarbu – sumokėti laiku, nes bauda gali padidėti. Yra tekę girdėti, kad žmogus ignoravo baudą iš Vokietijos – po metų gavo dvigubą sumą su delspinigiais. Neverta rizikuoti.

Nykstantys dalykai – mažiau žinomi patarimai

21. Ar reikia žinoti vietinę kalbą?

Lenkijoje – lenkų kalbos žinios padeda, bet dauguma jaunesnių žmonių kalba angliškai. Degalinėse ir viešbučiuose – anglų kalba paprastai pakanka. Vokietijoje – vokiečių kalba naudinga, bet angliškai susikalbėsite daug kur. Nyderlanduose – olandai puikiai kalba angliškai, tai viena labiausiai angliškai kalbančių ne anglakalbių tautų Europoje. Vienas draugas, kuris nekalba angliškai, važiavo vienas – susitvarkė su Google Translate, bet prisipažino, kad buvo sudėtinga. Taigi, minimalios anglų kalbos žinios labai padeda. Jei visiškai nekalbate – turėkite telefone išverstus svarbiausius sakinius. „Kur yra degalinė?", „Kiek kainuoja?", „Man reikia pagalbos" – tai gali išgelbėti sudėtingoje situacijoje.

22. Ką daryti, jei pasiklydau?

Nepanikuokite. Šiais laikais su telefonu pasiklysti beveik neįmanoma – GPS veikia visur, išskyrus gal tankius miškus Lenkijoje. Bet jei GPS nustojo veikti – sustokite saugioje vietoje, įjunkite jį iš naujo. Jei vis tiek neveikia – klauskite vietinių. Degalinėse visada yra žemėlapiai, o darbuotojai dažnai gali padėti. Vieną kartą Vokietijoje GPS nusiuntė mane į uždarą kelią – sustojau, paklausiau sunkvežimio vairuotojo, ir jis nurodė teisingą kryptį. Sunkvežimių vairuotojai – tai geriausi patarėjai kelyje, jie žino maršrutus mintinai. Svarbiausia – nesukti į nežinomus šalutinius kelius, ypač naktį. Laikykitės pagrindinių autostradų, ir nepasiklysite.

23. Ar verta daryti pertrauką Berlyne?

Jei turite laiko – verta. Berlynas yra maždaug pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Amsterdamo, ir tai miestas, kurį verta pamatyti. Net jei turite tik kelias valandas – Brandenburgo vartai, Berlyno sienos likučiai, Čekpointas Čarlis – tai nemokama ir įspūdinga. Vienas klientas sustojo Berlyne pusdieniui – pasakė, kad tai buvo geriausia kelionės dalis. Bet jei skubate – praleiskite. Berlyne parkavimas brangus, o miestas didelis. Jei norite tik pailsėti – sustokite prie Berlyno ir nakvokite pigesniame viešbutyje už miesto. Taip sutaupysite ir išvengsite kamščių. Man asmeniškai Berlynas – vienas įdomiausių Europos miestų, bet kiekvienas turi savo prioritetus.

Kelionės planavimas

24. Kada geriausia važiuoti – vasarą ar žiemą?

Abi sezonai turi pliusų ir minusų. Vasarą – ilgos dienos, geras matomumas, šiltas oras. Bet – kamščiai, brangus parkavimas, daug turistų. Žiemą – tuštesni keliai, pigesni viešbučiai, bet – sniegas, ledas, trumpas dienos šviesos laikas. Asmeniškai mėgstu rudenį – rugsėjį ar spalį. Oras dar pakenčiamas, turistų mažiau, kainos krenta. Vienas draugas važiavo gruodį – sakė, kad Nyderlandai Kalėdų laikotarpiu nuostabūs, bet kelias per Lenkiją buvo baisus dėl sniego. Taigi, priklauso nuo jūsų prioritetų. Jei svarbiausia saugumas – vasara. Jei svarbiausia kaina – žiema. Jei svarbiausia patogumas – pavasaris ar ruduo.

25. Ar rekomenduojate nakvoti pakeliui?

Jei važiuojate vienas – taip, be abejo. Jei du vairuotojai – nebūtinai. Nakvynė pakeliui prideda 40–80 eurų prie kelionės kainos, bet išgelbsti nuo pervargimo. Pusiaukelė – Berlyno ar Hannoverio regionas. Yra daug nebrangių viešbučių su stovėjimo aikštele. Booking.com arba Airbnb – geriausi draugai ieškant nakvynės. Vienas klientas nakvojo hostelyje už 25 eurus – sakė, kad lova buvo kieta, bet pailsėjo. Kitas pasiėmė viešbutį už 60 – sakė, kad verta. Asmeniškai, jei važiuoju vienas, visada nakvoju. Pervargimas kelyje yra pagrindinė avarijų priežastis. Ir ne tik avarijų – bet ir blogų sprendimų. Miegas yra svarbiau nei kelios sutaupytos valandos.

Išvada

Kelionė automobiliu į Amsterdamą – tai nuotykis, kuris gali būti ir malonus, ir varginantis. Priklauso nuo pasiruošimo. Mes vežame kiekvieną dieną, tad jei nuspręsite nevairuoti patys – visada galite prisijungti prie mūsų. Automobiliu turite daugiau laisvės, bet ir daugiau atsakomybės. Svarbiausia – planuoti, turėti tvarkingus dokumentus, nepervertinti savo jėgų. Kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą – tai ne maratonas, o kelionė. Mėgaukitės procesu, sustokite pamatyti gražių vietų, ir atvykite pailsėję, ne išvargę. Sėkmingos kelionės.