Kelionė autobusu iš Olandijos į Lietuvą

Grįžimas namo – tai visada ypatingas jausmas, nesvarbu, ar buvote Olandijoje savaitę, ar pusę metų. Kelionė autobusu iš Olandijos į Lietuvą yra vienas populiariausių būdų grįžti – pigiau nei lėktuvu, patogiau nei traukiniu su persėdimais, ir galima vežtis tiek bagažo, kiek reikia. Bet yra niuansų, kuriuos verta žinoti prieš perkant bilietą. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, kurie planuoja grįžti iš Olandijos autobusu. Rašau taip, kaip pats suprantu – be jokių gražių formuočių.

Kainos – kelionė autobusu iš Olandijos į Lietuvą

1. Kiek kainuoja autobuso bilietas iš Olandijos į Lietuvą?

Kainos prasideda nuo maždaug 50 eurų, bet tai jau labai pigus variantas. Įprastai bilietas iš Amsterdamo į Vilnių ar Kauną kainuoja 60–90 eurų. Vasarą – brangiau, žiemą – pigiau. Bet yra vienas dalykas – grįžimo bilietas iš Olandijos dažnai būna keliais eurais brangesnis nei vykimo bilietas į Olandiją. Kodėl? Nes paklausa didesnė – daug lietuvių grįžta savaitgaliais arba prieš šventes. Pernai gruodį vienas pažįstamas mokėjo 95 eurus už bilietą iš Roterdamo į Kauną – bet tai buvo prieš pat Kalėdas, kai visi skubėjo namo. Jei galite rinktis datas, venkite prieššventinių laikotarpių.

2. Ar grįžimo bilietas pigesnis nei vienkartinis?

Kartais taip – kai kurie vežėjai siūlo nuolaidą perkant į abi puses. Bet ne visada. Yra buvę, kad du vienkartiniai bilietai buvo pigiau nei vienas abipusis. Todėl visada palyginkite kainas – pirma pažiūrėkite, kiek kainuoja abipusis, tada susumuokite du vienkartinius. Skirtumas gali būti 5–15 eurų viena ar kita kryptimi. Dar vienas dalykas – abipusis bilietas paprastai turi mažiau lankstumo. Jei norite pakeisti grįžimo datą, gali tekti mokėti papildomai. O jei perkate du vienkartinius, galite grįžimo bilietą pirkti vėliau, kai jau žinosite tikslią datą.

3. Kodėl kartais bilietai būna labai brangūs?

Trys pagrindinės priežastys: sezonas, paklausa ir konkurencija. Vasarą ir prieš didžiąsias šventes kainos kyla, nes visi nori grįžti tuo pačiu metu. Jei maršrutas populiarus ir vežėjų nedaug – kainos irgi aukštesnės. Pavyzdžiui, iš mažesnio Olandijos miesto gali būti tik vienas reisas per dieną, ir vežėjas gali diktuoti kainą. Bet iš Amsterdamo, kur vežėjų daugiau, kainos konkurencingesnės. Dar vienas faktorius – degalų kainos. Kai benzinas brangsta, vežėjai perkelia tą kainą į bilietus. Taigi, jei matote, kad kainos šoktelėjo, gali būti, kad tai susiję su degalų rinka.

4. Ar yra nuolaidų grįžtantiems emigrantams?

Oficialiai – ne. Vežėjai neskirsto keleivių pagal tai, ar jie emigrantai, ar turistai. Bet yra netiesioginių būdų sutaupyti. Pavyzdžiui, jei dirbate Olandijoje ir reguliariai važinėjate, galite paprašyti vežėjo nuolaidos kortelės – kai kurie siūlo lojalumo programas. Arba galite derėtis dėl grupinio bilieto, jei grįžtate su kolegomis. Viena grupė lietuvių, kurie dirbo tame pačiame fabrike Eindhovene, susitarė su vežėju dėl nuolaidos – 10 žmonių, važiuojančių tuo pačiu reisu, gavo 15 procentų nuolaidą. Ne daug, bet vis tiek pinigai.

5. Kada geriausia pirkti grįžimo bilietą?

Kuo anksčiau, tuo geriau – bent 2–3 savaites prieš išvykimą. Bet yra ir kita strategija – pirkti paskutinę minutę, tikintis, kad vežėjas sumažins kainas, norėdamas užpildyti tuščias vietas. Tai rizikinga, bet kartais pasiteisina. Pavyzdžiui, vienas žmogus nusipirko bilietą už 45 eurus likus vos dviem dienoms iki išvykimo – bet tai buvo antradienio reisas, kuris paprastai būna mažiau populiarus. Penktadienio arba šeštadienio reisai tokių nuolaidų retai sulaukia. Taigi, jei jūsų datos fiksuotos, pirkite iš anksto. Jei lanksčios – galite pabandyti laimę.

Maršrutai – autobusu iš Olandijos į Lietuvą

6. Iš kurių Olandijos miestų galima išvykti į Lietuvą?

Pagrindiniai išvykimo taškai yra Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas ir Eindhovenas. Amsterdamas turi daugiausia reisų – iš ten galima išvykti beveik kiekvieną dieną. Iš kitų miestų reisai rečiau – gal 2–3 kartus per savaitę. Jei gyvenate mažesniame mieste, gali tekti važiuoti iki didesnio, kad galėtumėte įlipti į autobusą. Bet yra ir mikroautobusų, kurie paima iš mažesnių miestų – tik reikia ieškoti tokių vežėjų. Vienas mano pažįstamas gyvena mažame miestelyje netoli Enschede, ir vežėjas sutiko jį paimti pakeliui – bet tik todėl, kad autobusas važiavo pro tą miestą.

7. Kiek trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Panašiai kaip ir į kitą pusę – 22–28 valandos, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Iš Amsterdamo į Vilnių – apie 24–26 valandas. Iš Roterdamo – kiek ilgiau, nes reikia papildomo laiko iki Vokietijos sienos. Žiemą kelionė gali pailgėti dėl prastų kelių sąlygų – sniegas Lenkijoje kartais priverčia vairuotojus važiuoti lėčiau. Pernai vienas reisas iš Hagos į Klaipėdą užtruko 32 valandas dėl avarijos Vokietijoje – autobusas stovėjo spūstyje 4 valandas. Taigi, visada turėkite laiko rezervą, ypač jei grįžus jūsų laukia svarbūs reikalai.

8. Ar autobusai važiuoja tiesiogiai ar su persėdimais?

Dauguma reisų yra tiesioginiai – iš Olandijos išvykstate ir atvykstate į Lietuvą be persėdimų. Bet yra ir tokių maršrutų, kur reikia persėsti – paprastai Berlyne arba Varšuvoje. Tai pigiau, bet užtrunka ilgiau ir yra mažiau patogu. Jei turite daug bagažo, persėdimas gali būti tikras košmaras – reikia tempti lagaminus iš vieno autobuso į kitą, o kartais ir per visą stotį. Viena moteris pasakojo, kad persėsdama Berlyne ji vos spėjo į kitą autobusą, nes pirmasis vėlavo – ji bėgo su dviem lagaminais ir beveik prarado vieną iš jų. Taigi, jei galite rinktis, rinkitės tiesioginį reisą.

9. Kokie keliai naudojami maršrute Olandija–Lietuva?

Autobusai paprastai važiuoja per Vokietiją ir Lenkiją – tai greičiausias maršrutas. Konkretus kelias priklauso nuo vežėjo, bet dažniausiai tai A2 arba A12 Vokietijoje, tada A2 arba A4 Lenkijoje. Per Lenkiją važiuojama ilgai – tai didžiausia kelionės dalis. Lenkijos keliai pastaraisiais metais pagerėjo, bet vis dar pasitaiko ruožų, kur kelio danga prasta. Ypač žiemą – kai kurie keliai būna slidūs arba nevalyti. Vairuotojai paprastai važiuoja atsargiau, bet tai reiškia, kad kelionė trunka ilgiau. Jei jums svarbu greitis, rinkitės vežėją, kuris važiuoja naujesniais keliais – jie paprastai nurodo maršrutą savo svetainėje.

10. Ar galima paprašyti, kad išleistų ne galinėje stotelėje?

Paprastai taip – dauguma vežėjų daro papildomus sustojimus Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei autobusas važiuoja į Vilnių, jis gali sustoti Kaune, Panevėžyje arba Šiauliuose. Bet reikia pranešti iš anksto – perkant bilietą nurodykite, kur norite išlipti. Yra buvę, kad žmogus pamiršo pranešti, ir autobusas tiesiog pravažiavo pro jo miestą – jis turėjo važiuoti iki galinės stotelės ir tada grįžti atgal. Nemaloni situacija. Taigi, visada nurodykite tikslią stotelę perkant bilietą, o jei perkate telefonu – dar kartą patvirtinkite su vairuotoju prieš išvykimą.

Patogumai – kelionė autobusu iš Olandijos

11. Kokie patogumai siūlomi grįžtant autobusu?

Tokie patys kaip ir vykstant – WiFi, oro kondicionierius, maitinimo lizdai, tualetas. Bet yra vienas skirtumas – grįžtant autobusas dažnai būna labiau apkrautas, ypač jei grįžta daug žmonių su bagažu. Tai reiškia, kad erdvės daiktams gali būti mažiau. Be to, po ilgo buvimo Olandijoje žmonės dažnai vežasi daugiau daiktų – dovanų, maisto produktų, drabužių. Vienas žmogus vežėsi net dėžę su olandiškais sūriais – visa autobuso galinė dalis kvepėjo sūriu kelias valandas. Taigi, jei vežatės kažką kvapnaus, supakuokite sandariai.

12. Ar autobuse galima miegoti grįžtant?

Taip, bet grįžtant miegoti gali būti sunkiau – ypač jei autobusas pilnas ir triukšmingesnis. Žmonės grįžta namo, dažnai būna susijaudinę arba pavargę, ir ne visada elgiasi tyliai. Yra buvę, kad autobuse vyko garsūs pokalbiai iki pat ryto – vieni kalbėjo telefonu, kiti tarpusavyje. Vairuotojas ne visada gali ar nori drausminti. Todėl, kaip ir vykstant, rekomenduoju pasiimti ausų kištukus ir akių kaukę. Jei labai sunku miegoti, galite pabandyti užsisakyti vietą autobuso priekyje – ten paprastai tyliau.

13. Ką veikti ilgoje kelionėje atgal?

Tas pats, ką ir vykstant – filmai, muzika, knygos. Bet grįžtant dažnai būna kita nuotaika – jaudulys, kad grįžtate namo, arba liūdesys, kad paliekate Olandiją. Tai priklauso nuo jūsų situacijos. Vieni žmonės grįžta atostogų – tada nuotaika gera. Kiti grįžta po sunkaus darbo – tada norisi tiesiog miegoti. Dar kiti grįžta visam laikui – tada emocijos gali būti sudėtingos. Vienas vyras pasakojo, kad grįždamas iš Olandijos po penkerių metų jis visą kelionę praleido žiūrėdamas pro langą ir galvodamas apie tai, kas jo laukia Lietuvoje. Tai normalu.

14. Ar galima vežtis maistą iš Olandijos?

Taip, bet su apribojimais. Mėsos ir pieno produktus iš Olandijos į Lietuvą vežti galima – tai ES viduje. Bet jei vežatės didelius kiekius, muitinė gali paklausti, ar tai ne komercinis kiekis. Paprastai problema nekyla, jei vežatės sau – kelis sūrius, šokolado, saldainių. Bet jei vežatės dėžę su 20 kilogramų sūrio, gali būti klausimų. Be to, atminkite, kad autobuse gali būti karšta – ypač vasarą – ir maistas gali sugesti. Todėl rekomenduoju jautrius produktus laikoti šaltkrepšyje arba vežtis tik tai, kas ilgai negenda.

15. Kaip dažnai daromi sustojimai grįžtant?

Taip pat kaip ir vykstant – kas 3–4 valandas. Bet grįžtant sustojimai gali būti kitose vietose, priklausomai nuo maršruto. Paprastai vienas ilgesnis sustojimas būna Lenkijoje – ten galima pavalgyti karšto maisto. Kitas sustojimas – Vokietijoje, degalinėje. Olandijoje prieš išvykimą dažnai būna paskutinis sustojimas – ten galima nusipirkti kavos ar užkandžių paskutinį kartą. Rekomenduoju per sustojimus ne tik eiti į tualetą, bet ir prasimankštinti – po kelių valandų sėdėjimo kojos nutirpsta, o judėjimas padeda.

Bagažas – kelionė autobusu iš Olandijos

16. Kiek bagažo galima vežtis grįžtant?

Tos pačios taisyklės kaip ir vykstant – vienas didelis lagaminas (20–25 kg) ir vienas rankinis bagažas. Bet grįžtant dažnai norisi vežtis daugiau – dovanų, maisto, drabužių. Jei viršysite leistiną svorį, mokėsite papildomai. Bet yra gudrumas – kai kurie vežėjai ne visada sveria bagažą, ypač jei autobusas nėra pilnas. Tačiau nesitikėkite to – geriau laikytis taisyklių. Vienas žmogus bandė į autobusą įsinešti tris lagaminus – vairuotojas pasakė „arba vieną paliekate, arba nevažiuojate". Jis paliko vieną lagaminą stotyje ir vėliau turėjo prašyti draugo, kad jį paimtų. Nepatogu.

17. Ar galima vežtis dviratį iš Olandijos?

Olandija – dviračių šalis, ir daug lietuvių nori parsivežti dviratį. Bet tai nėra paprasta. Kaip ir vykstant, dviratį reikia išardyti ir supakuoti. Už tai paprastai mokama papildomai – 20–40 eurų. Ir svarbu pranešti iš anksto. Bet yra papildomas niuansas – Olandijoje dviračiai dažnai būna didesni nei lietuviški, ir gali netilpti į autobuso bagažinę. Vienas vaikinas nusipirko olandišką dviratį ir bandė jį vežtis autobusu – bet dviratis buvo per didelis net išardytas. Jis turėjo ieškoti alternatyvos – galiausiai išsiuntė dviratį per siuntų tarnybą. Taigi, prieš pirkdami dviratį Olandijoje, pagalvokite, kaip jį parsivešite.

18. Ką daryti, jei bagažas grįžtant dingsta?

Tos pačios taisyklės kaip ir vykstant – pranešti vairuotojui, užpildyti pretenziją, reikalauti kompensacijos. Bet grįžant dingęs bagažas yra dar nemaloniau, nes dažnai vežatės vertingesnius daiktus – dovanų artimiesiems, asmeninių daiktų. Viena moteris grįžo iš Olandijos ir jos lagaminas dingo – jame buvo dovanos vaikams ir brangūs vaistai, kuriuos ji pirko Olandijoje. Vežėjas lagaminą surado po trijų dienų, bet moteris jau buvo praleidusi vaiko gimtadienį be dovanų. Kompensaciją gavo, bet tai neatstojo prarasto laiko. Todėl vertingus daiktus visada laikykite rankiniame bagaže.

19. Ar galima vežtis alkoholį iš Olandijos?

Taip, bet su kiekio apribojimais. Asmeniniam vartojimui galite vežtis iki 10 litrų stipriųjų gėrimų arba iki 90 litrų vyno (bet ne daugiau kaip 60 litrų putojančio vyno) arba iki 110 litrų alaus. Tai ES taisyklės. Bet praktiškai autobuse gali kilti problemų, jei vežatės didelį kiekį stiklinių butelių – jie gali sudužti ir sukelti pavojų. Be to, kai kurie vežėjai turi savo taisykles dėl alkoholio vežimo – vieni draudžia, kiti leidžia. Vienas žmogus vežėsi dėžę su olandišku alumi – vienas butelis sudužo, ir visas bagažas kvepėjo alumi. Niekas nenukentėjo, bet lagaminas buvo sugadintas.

Bilietai – kelionė autobusu iš Olandijos

20. Kur pirkti grįžimo bilietą iš Olandijos?

Tie patys variantai kaip ir vykstant – vežėjo svetainė, bilietų platformos, stoties kasa. Bet yra papildomas variantas – kai kurie vežėjai turi atstovus Olandijoje, pas kuriuos galima nusipirkti bilietą gyvai. Tai patogu, jei nemokate naudotis internetu arba norite paklausti kažko prieš perkant. Bet kainos pas atstovus gali būti keliais eurais brangesnės. Rekomenduoju pirkti internetu – pigiau ir patogiau. Be to, internete galite palyginti skirtingų vežėjų pasiūlymus ir rasti geriausią kainą.

21. Ar galima pakeisti grįžimo datą?

Priklauso nuo bilieto tipo. Pigieji bilietai paprastai negrąžinami ir nekeičiami. Brangesni leidžia keisti datą, bet už tai gali tekti mokėti papildomai – nuo 5 iki 15 eurų. Jei jūsų planai Olandijoje gali keistis, rinkitės lankstesnį bilietą. Yra buvę, kad žmogus turėjo grįžti anksčiau nei planavo dėl šeimos aplinkybių – bet jo bilietas buvo pigusis, ir vežėjas atsisakė keisti datą. Jis turėjo pirkti naują bilietą už pilną kainą. Taigi, jei yra nors menka tikimybė, kad planai keisis, investuokite į lankstesnį bilietą.

22. Ką daryti, jei pavėlavau į grįžimo autobusą?

Ta pati situacija kaip ir vykstant – autobusas nelaukia. Bet grįžant pavėluoti yra dar skaudžiau, nes esate svetimoje šalyje ir neturite kur eiti. Jei pavėlavote, pirmas dalykas – skambinkite vežėjui. Kartais jie leidžia persėsti į kitą reisą, bet ne visada. Jei ne, ieškokite kito vežėjo arba alternatyvaus transporto. Vienas žmogus pavėlavo į autobusą Amsterdame dėl to, kad jo traukinys iš Roterdamo vėlavo – jis praleido autobusą ir turėjo nakvoti Amsterdame, kol kitą dieną išvyko kitas reisas. Tai kainavo papildomus pinigus nakvynei ir maistui. Taigi, atvykite į stotelę bent 30 minučių prieš išvykimą.

23. Ar reikia turėti asmens dokumentą grįžtant?

Taip, būtinai. Nors Lietuva ir Olandija yra Šengeno zonoje, vežėjai dažnai prašo parodyti asmens dokumentą prieš įlipant. Be to, kelyje gali būti patikrinimai – ypač Vokietijos ir Lenkijos pasienyje. Jei neturite dokumento, gali neįleisti į autobusą arba, dar blogiau, išlaipinti pakeliui. Vienas žmogus pamiršo pasą namie Amsterdame – jis grįžo jo pasiimti, bet autobusas jau buvo išvažiavęs. Jis turėjo pirkti naują bilietą kitai dienai. Taigi, prieš išeidami iš namų, patikrinkite, ar turite dokumentą.

Saugumas – kelionė autobusu iš Olandijos

24. Ar saugu grįžti autobusu iš Olandijos?

Taip, bet reikia būti atsargiems – ypač stotyse. Didelėse stotyse, tokiose kaip Amsterdam Centraal arba Rotterdam Centraal, sukčių netrūksta. Saugokite daiktus, nekalbėkite su įtartinais asmenimis, nesidalykite asmenine informacija. Autobuse saugumas geras, bet per sustojimus – ypač naktį – būkite budrūs. Yra buvę, kad per sustojimą Lenkijoje kažkas bandė pavogti krepšį iš autobuso bagažinės – vairuotojas pastebėjo ir sustabdė vagį. Bet ne visada pasiseka. Taigi, žymėkite savo bagažą, kad atskirtumėte jį nuo kitų, ir visada žinokite, kur jūsų daiktai.

25. Ką daryti, jei autobusas sugenda pakeliui?

Nutinka – ne dažnai, bet nutinka. Jei autobusas sugenda, vežėjas privalo pasirūpinti keleiviais – pasiūlyti pakaitinį transportą arba laukti, kol autobusas bus sutaisytas. Jei gedimas rimtas ir remontas užtruks, vežėjas turi pasiūlyti nakvynę ir maistą. Bet praktikoje tai ne visada vyksta sklandžiai. Vienas reisas sugedo Lenkijoje vidury nakties – keleiviai laukė 6 valandas, kol atvažiavo pakaitinis autobusas. Vežėjas pasiūlė tik kavos ir sumuštinių – jokios nakvynės. Keleiviai buvo nepatenkinti, bet nieko nepadarysi. Todėl visada turėkite su savimi vandens, užkandžių ir šiltą drabužį – tam atvejui, jei tektų ilgai laukti.

26. Ar galima gauti kompensaciją už vėluojantį autobusą?

Taip, pagal ES keleivių teisių reglamentą. Jei autobusas vėluoja daugiau nei 2 valandas, turite teisę į kompensaciją – 50 procentų bilieto kainos. Bet yra sąlygų – kompensacija mokama tik tada, jei vėlavimas nėra force majeure (stichinė nelaimė, streikas ir pan.). Norėdami gauti kompensaciją, turite pateikti pretenziją vežėjui – raštu, per 3 mėnesius nuo kelionės datos. Procesas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius. Vienas žmogus laukė kompensacijos 3 mėnesius – galiausiai gavo, bet nervų kainavo. Taigi, žinokite savo teises ir nebijokite jų ginti.

Išvada

Kelionė autobusu iš Olandijos į Lietuvą – tai patogus ir prieinamas būdas grįžti namo. Svarbiausia – planuoti iš anksto, pasirinkti patikimą vežėją ir pasiruošti ilgai kelionei. Nepamirškite dokumentų, saugokite bagažą ir žinokite savo teises. Grįžimas namo visada yra džiugus įvykis – o autobusas jus ten nuveš patikimai.