Keliauti į Olandiją iš Lietuvos, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo nuvykti iš Lietuvos į Olandiją, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Skrydis brangokas, traukinys per pusę Europos – sudėtinga. Tada atradau, kad yra reguliarūs autobusų maršrutai, ir viskas pasidarė paprasčiau. Dabar jau ne vienerius metus dirbu šioje srityje ir matau, kaip žmonės kiekvieną dieną keliauja tarp Lietuvos ir Olandijos – pas šeimą, į darbą, studijas ar tiesiog aplankyti Amsterdamo kanalų. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad prieš kelionę turėtumėt aiškų vaizdą. Keliauti į Olandiją iš Lietuvos nėra sudėtinga, kai žinai, ko tikėtis.

Maršrutai – keliavimas į Olandiją iš Lietuvos

1. Kokie pagrindiniai maršrutai iš Lietuvos į Olandiją?

Dažniausiai važiuojama iš Vilniaus, Kauno arba Klaipėdos. Iš Vilniaus maršrutas paprastai eina per Lenkiją, Vokietiją ir tada jau į Olandiją – pro Arnhemą ar Utrechtą. Iš Kauno panašiai, tik pradžia kitokia. Klaipėdos atveju kartais važiuojama per Latviją, bet tai retesnis variantas. Pagrindiniai miestai, į kuriuos vežama, tai Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Eindhovenas ir Utrechtas. Kiekvienas vežėjas turi savo maršrutą, bet esmė ta pati – per Lenkiją ir Vokietiją. Važiavimas trunka apie 20-24 valandas, priklausomai nuo sustojimų ir eismo sąlygų. Vienas keleivis man sakė, kad jam kelionė užtruko 26 valandas dėl spūsčių prie Berlyno, bet tai jau kraštutinis atvejis.

2. Ar autobusai važiuoja tiesiai į Amsterdamą?

Taip, dauguma maršrutų turi Amsterdamą kaip pagrindinį sustojimą. Paprastai atvykstama į Amsterdam Sloterdijk stotį, kuri yra patogi persėdimams į kitus Olandijos miestus. Kai kurie vežėjai taip pat stoja Amsterdame Schiphol oro uoste, kas labai patogu, jei toliau skrendate. Bet ne visi maršrutai eina tiesiai – kai kurie pirmiausia sustoja Roterdame ar Eindhovene, o paskui važiuoja į Amsterdamą. Reikia žiūrėti konkrečiai pagal vežėją. Būna ir taip, kad keleiviai supainioja stotis – vienas žmogus laukė Amsterdam Centraal, o autobusas stojo Sloterdijk. Tokios nesusipratimai kartais nutinka, todėl visada patikrinkite bilietą.

3. Kaip dažnai vyksta reisai iš Lietuvos į Olandiją?

Kasdien. Rimtai – kiekvieną dieną yra bent vienas reisas iš didžiųjų Lietuvos miestų į Olandiją. Savaitgaliais net dažniau, nes daugiau žmonių keliauja. Vasarą ir prieš Kalėdas reisų skaičius išauga, nes paklausa didesnė. Žiemą, ypač sausį-vasarį, gali būti mažiau pasirinkimo, bet reisas vis tiek bus. Kai kurie vežėjai turi du reisus per dieną – rytinį ir vakarinį. Rytinis paprastai išvyksta apie 6-7 ryto, vakarinis – apie 18-19 valandą. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar norite dieną važiuoti, ar naktį. Naktinis reisas turi pranašumą – pramiegate didžiąją dalį kelionės.

4. Ar yra tiesioginių reisų be persėdimų?

Yra, bet ne visi. Dauguma didžiųjų vežėjų siūlo tiesioginius reisus – sėdi Vilniuje, išlipi Amsterdame. Tačiau pigesni variantai kartais reiškia persėdimą Varšuvoje ar Berlyne. Tai nėra blogai, bet užtrunka ilgiau. Pernai vienas klientas pasakojo, kad pirko pigesnį bilietą su persėdimu Varšuvoje, o persėdimas truko 4 valandas. Žiemą. Jis sakė, kad kitą kartą rinksis tiesioginį reisą. Tiesioginiai reisai paprastai brangesni 10-20 eurų, bet sutaupo laiko ir nervų. Jei keliaujate pirmą kartą, rekomenduočiau rinktis tiesioginį – mažiau streso.

5. Kurios Olandijos miestai pasiekiami autobusu iš Lietuvos?

Pagrindiniai – Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas, Groningenas. Kai kurie vežėjai taip pat važiuoja į Tilburgą, Bredą ar Maastrichtą. Amsterdamas ir Roterdamas – populiariausi, todėl ten važiuoja beveik visi. Haga svarbi dėl tarptautinių organizacijų – ten dirba nemažai lietuvių. Eindhovenas patrauklus dėl technologijų sektoriaus. Groningenas – studentų miestas, ten daug jaunimo važiuoja. Jei jums reikia mažesnio miesto, gali tekti važiuoti iki didesnio ir tada persėsti į vietinį traukinį. Olandijos viešasis transportas puikiai išvystytas, tad tai nėra problema. Tiesiog reikia planuoti.

Kainos – kelionės į Olandiją iš Lietuvos

6. Kiek kainuoja bilietas į Olandiją?

Kainos svyruoja. Paprastai bilietas iš Vilniaus ar Kauno į Amsterdamą kainuoja nuo 45 iki 85 eurų. Priklauso nuo sezono, vežėjo ir kada perkate. Jei perkate prieš savaitę – brangiau, prieš mėnesį – pigiau. Vasarą ir prieš šventes kainos šoka aukštyn. Kartais būna akcijų – mačiau bilietus ir už 35 eurus, bet tai retai. Grįžtamasis bilietas dažnai pigiau nei du vienpusiai. Pavyzdžiui, vienpusis gali kainuoti 55 eurus, o pirmyn-atgal – 90. Verta pirkti iš karto abu. Beje, vaikams ir studentams kartais taikomos nuolaidos, bet ne visi vežėjai tai siūlo.

7. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo išvykimo miesto?

Taip, nors skirtumas nedidelis. Iš Vilniaus paprastai pigiausia, nes daugiausia konkurencijos. Iš Kauno – panašiai, gal 5 eurais brangiau. Iš Klaipėdos ar Šiaulių – kiek brangiau, nes mažiau vežėjų ir maršrutas ilgesnis. Skirtumas retai viršija 15 eurų. Bet jei gyvenate Šiauliuose, neverta važiuoti į Vilnių vien dėl 10 eurų sutaupymo – degalai ir laikas kainuoja daugiau. Rinkitės patogiausią išvykimo vietą. Kai kurie vežėjai netgi siūlo paėmimą iš namų už papildomą mokestį, bet tai jau kitas reikalas.

8. Kaip rasti pigiausius bilietus?

Pirmiausia – pirkti anksti. Kuo anksčiau, tuo geriau. Antra – lyginti kelių vežėjų kainas. Yra platformų, kurios tai daro automatiškai. Trečia – sekti akcijas. Vežėjai kartais skelbia nuolaidas socialiniuose tinkluose ar naujienlaiškiuose. Ketvirta – rinktis naktinius reisus, jie dažnai pigesni. Penkta – vengti populiarių datų. Penktadienio vakaras ar sekmadienis – brangiau. Antradienis ar trečiadienis – pigiau. Viena moteris man pasakojo, kad ji visada perka bilietus antradienio rytą ir sako, kad tada kainos mažesnės. Nežinau, ar tai tiesa, bet ji taip daro jau trejus metus.

9. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikėtų žinoti?

Paprastai ne, bet yra niuansų. Bagiažas – vienas didelis lagaminas įskaičiuotas, bet už papildomą gali tekti mokėti 5-10 eurų. Dviratis – jei norite vežtis, tai papildomas mokestis, apie 15-25 eurus, ir reikia pranešti iš anksto. Augintiniai – kai kurie vežėjai veža, kiti ne, ir jei veža – dažnai už papildomą mokestį. Vietos pasirinkimas – jei norite sėdėti priekyje ar prie lango, kartais reikia primokėti 2-3 eurus. Draudimas – siūlomas papildomas kelionės draudimas, bet jo pirkti neprivalote. Svarbu perskaityti sąlygas prieš perkant, kad nebūtų staigmenų.

10. Kokios nuolaidos taikomos vaikams ir studentams?

Vaikams iki 12 metų dažniausiai taikoma 25-50% nuolaida. Kūdikiai iki 2 metų kartais važiuoja nemokamai, bet be atskiros sėdimos vietos – sėdi tėvams ant kelių. Studentams nuolaidos rečiau, bet pasitaiko. Reikia turėti studento pažymėjimą – tarptautinį ISIC arba vietinį. Senjorams (65+) kai kurie vežėjai taip pat taiko nuolaidas, apie 10-15%. Grupėms nuo 10 žmonių – atskiras kainininkas, galima derėtis. Bet čia jau reikia skambinti tiesiogiai vežėjui. Šeimos bilietų nėra daug, bet kai kurie vežėjai siūlo „šeimos paketą" – suaugęs + 2 vaikai už fiksuotą kainą.

Patogumai – kelionės komfortas autobusu

11. Kokie patogumai yra autobuse?

Šiuolaikiniai autobusai gana patogūs. Yra WiFi – nors kartais lėtokas, ypač Lenkijoje. Elektros lizdai prie sėdynių – galima krauti telefoną ar nešiojamą kompiuterį. Kondicionierius – veikia, bet vasarą kartais per šaltas, o žiemą per karštas. Tualetas – yra, bet ilgoje kelionėje rekomenduoju naudotis per sustojimus. Sėdynės atsilenkia, yra pakojai. Kai kurie naujesni autobusai turi ir pramogų sistemas su filmais, bet tai ne standartas. Vienas vairuotojas man sakė, kad jo autobuse netgi yra kavos aparatas, bet tai jau išimtis. Paprastai kavos galima nusipirkti per sustojimus.

12. Kiek bagiažo galima vežtis?

Standartiškai – vienas didelis lagaminas (iki 20-25 kg) į bagiažo skyrių ir vienas rankinis krepšys į saloną. Rankinis krepšys neturi būti per didelis – turi tilpti virš sėdynės arba po ja. Už papildomą lagaminą gali tekti mokėti, kaip jau minėjau. Dėžės – jei vežate dėžę su daiktais, tai skaičiuojama kaip papildomas bagiažas. Dviratis – atskira istorija, reikia pranešti iš anksto. Pavojingi daiktai – degios medžiagos, ginklai – draudžiami. Maistas – galima vežtis, bet geriau ne per daug kvapnaus, nes autobuse kitų žmonių yra. Vienas keleivis vežėsi visą krepšį rūkytos žuvies – autobuse buvo... įdomu.

13. Ar autobuse galima miegoti?

Galima, bet patogumas priklauso nuo jūsų. Sėdynės atsilenkia, bet ne iki galo. Jei esate aukštas, kojos gali netilpti patogiai. Naktinėms kelionėms rekomenduoju pasiimti kaklo pagalvėlę, antį akių ir ausų kištukus. Šiltas megztinis ar pledas taip pat praverčia – naktį autobuse būna vėsu, net su kondicionieriumi. Kai kurie žmonės miega puikiai, kiti – visai negali. Priklauso nuo įpročių. Aš asmeniškai sunkiai miegu sėdėdamas, bet mano kolega gali užmigti bet kur. Jei planuojate miegoti, rinkitės vietą toliau nuo tualeto – mažiau triukšmo ir judėjimo.

14. Kiek ir kokių sustojimų būna kelionės metu?

Paprastai 3-5 sustojimai per visą kelionę. Pirmas – po 3-4 valandų, dažniausiai Lenkijoje. Antras – viduryje kelionės, kur nors prie Varšuvos ar Poznanės. Trečias – Vokietijoje, prie Berlyno ar Hanoverio. Ketvirtas – jau Olandijos pasienyje arba pačioje Olandijoje. Sustojimai trunka 15-30 minučių, kartais ilgiau, jei vairuotojai keičiasi. Per sustojimus galima išeiti, nusipirkti maisto, kavos, nueiti į tualetą. Svarbu nevėluoti grįžti – autobusas nelaukia. Būna atvejų, kai žmogus užtruko parduotuvėje ir autobusas išvažiavo be jo. Tai labai nemalonu, ypač viduryje Lenkijos naktį.

15. Ar galima įsinešti maisto ir gėrimų į autobusą?

Galima, bet su saiku. Sumuštiniai, vaisiai, sausainiai – jokių problemų. Vanduo, sultys – taip pat. Alkoholis – techniškai draudžiama vartoti autobuse, bet niekas netikrina jūsų bagiažo. Tiesiog negerkite alkoholio kelionės metu – tai ne tik prieš taisykles, bet ir negerbia kitų keleivių. Karštas maistas – nerekomenduoju, nes kvapas pasklinda po visą autobusą. Vienas vyriškis bandė valgyti sriubą iš termoso – baigėsi tuo, kad sriuba išsiliejo ant sėdynės. Kava iš termoso – gerai, bet atsargiai. Geriausia valgyti per sustojimus, ten yra kavinės.

Praktiniai patarimai – pasiruošimas kelionei

16. Ką reikia turėti kelionei?

Dokumentus – asmens tapatybės kortelę ar pasą. Lietuva ir Olandija yra Šengeno zonoje, tad pasienio kontrolės nėra, bet dokumentą turėti reikia. Bilietą – atspausdintą arba telefone. Pinigų – nors Olandijoje daug kur galima mokėti kortele, grynųjų vis tiek turėkite. Telefoną su įkrovikliu – autobuse yra lizdai. Užkandžių ir vandens. Patogių drabužių – ilgai sėdėti su džinsais, kurie spaudžia, nėra malonu. Vaistų, jei vartojate. Ausines – muzikai ar podcast'ams. Ką nors veikti – knygą, žurnalą, planšetę. Ir gerą nuotaiką – skamba banaliai, bet kelionė 20+ valandų be jos sunki.

17. Kaip pasiruošti ilgai kelionei autobusu?

Pirma – išsimiegoti prieš kelionę, jei važiuosite dieną. Antra – patogiai apsirengti, sluoksniais, kad galėtumėt nusirengti ar apsirengti pagal temperatūrą. Trečia – pasiimti kaklo pagalvėlę, jei planuojate miegoti. Ketvirta – atsisiųsti filmų, muzikos ar podcast'ų, nes WiFi ne visada veikia. Penkta – pasiimti užkandžių, bet ne per daug. Šešta – turėti grynųjų Lenkijos zlotų, jei norėsite ką nors nusipirkti per sustojimus. Septinta – pranešti artimiesiems, kada išvykstate ir kada planuojate atvykti. Ir svarbiausia – nusiteikti, kad kelionė ilga, bet galutinis tikslas to vertas.

18. Ar reikia vizos vykstant į Olandiją?

Lietuvos piliečiams – ne. Lietuva ir Olandija priklauso Europos Sąjungai ir Šengeno zonai, tad laisvai keliaujame be vizų. Užtenka asmens tapatybės kortelės. Jei nesate Lietuvos pilietis – situacija kitokia. Trečiųjų šalių piliečiams gali reikėti vizos ar leidimo gyventi. Pavyzdžiui, Ukrainiečiai su laikina apsauga Lietuvoje gali keliauti Šengeno zonoje, bet reikia turėti tinkamus dokumentus. Visada patikrinkite savo situaciją prieš kelionę. Vienas atvejis, kai žmogus atvyko į stotį be dokumentų – jį tiesiog neįsodino. Tai ne vežėjo užgaida, o reikalavimas.

19. Ką daryti, jei pavėlavau į autobusą?

Skambinti vežėjui iš karto. Kartais autobusas dar stovi kitoje stotelėje mieste ir galima spėti. Jei jau išvažiavo – klausti, ar galima persėsti kitame reise. Dauguma vežėjų supranta ir padeda, bet gali tekti primokėti už bilieto keitimą. Kai kurie leidžia nemokamai persėsti kitą dieną, kiti prašo 10-20 eurų. Svarbiausia – ne panikuoti. Vienas vaikinas vėlavo 15 minučių, paskambino, ir vairuotojas jo palaukė kitame sustojime, už 20 kilometrų. Bet tai ne taisyklė – priklauso nuo vairuotojo geros valios. Geriausia tiesiog atvykti laiku, su 15-20 minučių atsarga.

20. Ar galima keisti bilietą arba jį grąžinti?

Priklauso nuo vežėjo ir bilieto tipo. Pigiausi bilietai dažnai negrąžinami ir nekeičiami. Brangesni – lankstesni. Paprastai bilietą galima keisti likus ne mažiau kaip 24-48 valandoms iki išvykimo. Grąžinti – sunkiau, dažniausiai grąžinama tik dalis sumos arba nieko. Yra draudimas nuo kelionės atšaukimo, kuris padengia išlaidas, jei negalite keliauti dėl ligos ar kitų priežasčių. Skaitykite sąlygas prieš pirkdami. Viena moteris nusipirko bilietą, susirgo, ir negalėjo atgauti pinigų, nes pirko pigiausią variantą be draudimo. Dabar ji visada perka su draudimu.

Atvykimas – kas laukia Olandijoje

21. Kur autobusas stoja Amsterdame?

Dauguma stoja Amsterdam Sloterdijk stotyje. Tai moderni stotis, iš kurios patogu pasiekti bet kurią Amsterdamo vietą – metro, tramvajumi ar traukiniu. Kai kurie vežėjai stoja prie Amsterdam Amstel stoties ar netoli Amsterdam Centraal. Svarbu žinoti, kur tiksliai stoja jūsų autobusas, kad nereiktų klaidžioti. Sloterdijk yra šiek tiek toliau nuo centro, bet susisiekimas puikus – 10 minučių traukiniu iki Centraal. Stotyje yra kavinės, tualetai, bagiažo saugyklos. Jei atvykstate naktį, kai kurios paslaugos gali būti uždarytos, bet stotis veikia visą parą.

22. Kaip iš stoties pasiekti galutinį tikslą Olandijoje?

Olandijoje viešasis transportas puikus. Traukiniai jungia visus didžiuosius miestus – iš Amsterdamo į Roterdamą 40 minučių, į Hagą – 50 minučių. Bilietai perkami automatuose arba per NS programėlę. Tramvajai ir metro Amsterdame važiuoja dažnai. Autobusai – taip pat. Jei vykstate į mažesnį miestą, gali reikėti persėsti. Taksi brangūs – 10 minučių važiavimas gali kainuoti 15-20 eurų. Uber pigiau, bet vis tiek ne pigu. Dviračių nuoma – labai olandiškas variantas, bet su lagaminu nelabai patogu. Geriausia – traukinys ar tramvajus.

23. Ką daryti, jei bagiažas dingo arba sugadintas?

Pirmiausia – pranešti vežėjui iš karto, dar stotyje. Užpildyti pretenzijos formą, nurodyti bagiažo turinį ir vertę. Vežėjas turi atsakyti per tam tikrą laiką – paprastai 30 dienų. Jei bagiažas dingsta visam laikui, turite teisę į kompensaciją, bet ji ribota – pagal Konvenciją apie keleivių vežimą keliais (CMR). Tai nėra didelė suma, todėl vertingus daiktus vežkitės rankiniame bagiaže. Vienas atvejis – lagaminas atvyko su sulaužytu ratuku. Vežėjas atlygino 30 eurų, bet žmogus turėjo pirkti naują lagaminą už 80. Nemalonu, bet taip būna.

24. Ar saugu keliauti autobusu vienam?

Taip, apskritai saugu. Autobusuose yra kameros, vairuotojai patyrę, maršrutai nusistovėję. Bet, kaip ir bet kur, reikia būti atsargiam. Nepalikite daiktų be priežiūros, ypač per sustojimus. Naktį, jei miegate, laikykite vertingus daiktus arti savęs. Su nepažįstamaisiais bendraukite atsargiai – dauguma žmonių geranoriški, bet pasitaiko ir kitaip. Viena mergina pasakojo, kad autobuse jai kažkas bandė atsegti kuprinę, bet ji pastebėjo. Tai retas atvejis, bet nutinka. Bendrai – autobusas yra saugi transporto priemonė, daug saugesnė nei, pavyzdžiui, autostopas.

25. Ką daryti atvykus į Olandiją pirmą kartą?

Pirma – nusipirkti OV-chipkaart. Tai kortelė viešajam transportui, beveik kaip mūsų Vilniečio kortelė, tik galioja visoje Olandijoje. Antra – atsisiųsti 9292 programėlę – ji rodo visus maršrutus ir tvarkaraščius. Trečia – išsiaiškinti, kur jūsų apgyvendinimas, ir kaip ten nuvažiuoti. Ketvirta – nusipirkti SIM kortelę arba įjungti roamingą. Penkta – atsipūsti po kelionės. Olandija nedidelė šalis, viskas pasiekiama. Žmonės draugiški, dauguma kalba angliškai. Nebijokite klausti pagalbos – olandai mielai padeda. Ir mėgaukitės – Olandija graži šalis, verta dėmesio.

Keliauti į Olandiją iš Lietuvos šiandien paprasta kaip niekada. Reguliarūs reisai, patogūs autobusai, aiškios kainos – tereikia pasirinkti tinkamą variantą. Svarbiausia – pasiruošti, žinoti ko tikėtis ir neskubėti. Kelionė ilga, bet tai dalis patirties. Olandija laukia – ar tai būtų Amsterdamo kanalai, Roterdamo uostas ar mažas miestelis prie tulpių laukų. Sėkmės kelyje.