Keleivių vežimas iš Olandijos į Lietuvą kasdien

Dirbant Olandijoje ir norint grįžti į Lietuvą, vienas svarbiausių klausimų – kaip tai padaryti patogiai ir ne per brangiai. Skrydžiai pigūs, bet ne visada tinka, ypač jei turite daug bagažo arba norite vežtis automobilį. Traukiniai ir persėdimai – per daug sudėtinga. Todėl daugelis lietuvių, gyvenančių Nyderlanduose, renkasi keleivių vežimo paslaugas – mikriukus arba autobusus, kurie važiuoja kasdien arba beveik kasdien. Pats ne kartą esu naudojęsis tokiomis paslaugomis, ir galiu pasakyti – tai ne visada tobula, bet dažniausiai veikia. Šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai.

Kasdienybė – keleivių vežimas iš Olandijos kasdien

1. Ar tikrai yra kasdienių reisų iš Olandijos į Lietuvą?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Didžiuosiuose miestuose – Amsterdame, Roterdame, Eindhovene – mikriukai į Lietuvą išvažiuoja kasdien arba beveik kasdien. Bet jei esate mažesniame mieste – pavyzdžiui, Groningene ar Maastrichte – gali tekti laukti poros dienų, kol bus reisas. Vienas draugas, gyvenantis Enschede, man sakė, kad jam reikia važiuoti iki Eindhoveno, kad galėtų sėsti į mikriuką – tai papildomos dvi valandos kelionės. Taigi, „kasdien" galioja didiesiems maršrutams, bet ne visiems mažesniems miestams. Visada patikrinkite konkrečiai.

2. Kokiais laikais išvyksta mikriukai iš Olandijos?

Dauguma mikriukų išvyksta vakare – tarp 17 ir 22 valandos. Tai logiška, nes daugelis žmonių dirba iki 17 valandos, ir vakarinis reisas leidžia jiems išeiti iš darbo, susitvarkyti reikalus ir tada išvažiuoti. Yra ir rytinių reisų, bet jų mažiau. Vienas vežėjas man sakė, kad jo populiariausias reisas yra 19 valandos – tada mikriukas visada pilnas. Naktiniai reisai irgi yra, bet dažniausiai tik savaitgaliais. Taigi, jei dirbate standartinį darbą, vakarinis reisas jums turbūt tiks geriausiai.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutiniškai 20–24 valandos, priklausomai nuo to, iš kurio Olandijos miesto išvykstate ir kur Lietuvoje norite atvykti. Iš Amsterdamo į Vilnių – apie 22 valandas. Iš Eindhoveno į Kauną – gal 20 valandų. Bet tai teoriniai skaičiai. Realybėje viskas priklauso nuo eismo, sienų patikros ir sustojimų skaičiaus. Vienas keleivis pasakojo, kad jo kelionė iš Roterdamo į Klaipėdą užtruko 27 valandas dėl milžiniško kamščio Vokietijoje – visi stovėjo vietoje tris valandas. Tai retas atvejis, bet parodo, kad reikia būti pasiruošus bet kam.

4. Ar mikriukai važiuoja tiesiogiai, ar su persėdimais?

Dauguma mikriukų važiuoja tiesiogiai – iš Olandijos per Vokietiją, Lenkiją ir į Lietuvą. Persėdimai reti, bet pasitaiko. Pavyzdžiui, jei mikriukas važiuoja iš mažo Olandijos miesto, jis gali sustoti didesniame mieste, kad paimtų papildomų keleivių. Vienas žmogus pasakojo, kad jis sėdo mikriuke Maastrichte, o mikriukas sustojo Eindhovene, kad paimtų dar keturis keleivius – tai užtruko valandą, bet tai normalu. Svarbiausia – kad mikriukas atvyktų į jūsų galutinį tikslą be papildomų persėdimų į kitą transportą.

5. Ką daryti, jei reisas atšaukiamas?

Tai nutinka retai, bet nutinka – ypač žiemą, kai dėl sniego ar ledo keliai tampa nesaugūs. Jei reisas atšaukiamas, vežėjas paprastai siūlo kitą datą arba grąžina pinigus. Vienas keleivis pasakojo, kad jo reisas buvo atšauktas dėl audros Vokietijoje – vežėjas pasiūlė važiuoti kitą dieną be papildomo mokesčio. Tai buvo gerai, bet žmogus prarado vieną dieną atostogų. Taigi, jei planuojate svarbų įvykį Lietuvoje – vestuves, laidotuves, gimtadienį – važiuokite bent viena diena anksčiau, kad turėtumėte laiko rezervą.

Maršrutai – keleivių vežimas iš Olandijos į Lietuvą

6. Iš kurių Olandijos miestų galima išvažiuoti?

Pagrinde – Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas, Groningenas. Bet ne visi vežėjai važiuoja iš visų miestų. Populiariausi yra Amsterdamas ir Eindhovenas – iš ten daugiausia reisų. Mažesniuose miestuose mikriukai gali sustoti, bet tik jei yra pakankamai keleivių. Vienas vežėjas man sakė, kad jis važiuoja net iš mažų miestelių, bet tik jei yra bent 3 keleiviai – kitaip neapsimoka. Taigi, jei gyvenate mažame mieste, gali tekti važiuoti iki didesnio miesto, kad galėtumėte sėsti į mikriuką.

7. Kur Lietuvoje mikriukai atvyksta?

Priklauso nuo maršruto. Dažniausiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Bet yra ir maršrutų į mažesnius miestus – Marijampolę, Alytų, Panevėžį. Vienas vežėjas važiuoja net iki Druskininkų – tai retas maršrutas, bet jis egzistuoja. Svarbu išsiaiškinti, kur tiksliai mikriukas atvyksta – ar į autobusų stotį, ar į sutartą vietą. Vienas keleivis pasakojo, kad jis tikėjosi atvykti į Vilniaus autobusų stotį, bet mikriukas sustojo prie prekybos centro už miesto – jam teko ieškoti taksi, kad pasiektų namus. Tai nemalonu, bet nutinka.

8. Ar mikriukai važiuoja per Lenkiją naktį?

Taip, dažniausiai. Mikriukas išvyksta iš Olandijos vakare, važiuoja per Vokietiją naktį, o Lenkiją pravažiuoja ryte. Tai reiškia, kad didžioji kelionės dalis vyksta naktį, kai galima miegoti. Bet ne visada taip būna – vienas keleivis pasakojo, kad jo mikriukas važiavo per Lenkiją naktį, ir jis negalėjo užmigti dėl blogo kelio – nuolatiniai kratymai neleido atsipalaiduoti. Taigi, nors naktinė kelionė skamba patogiai, ne visada taip yra. Pasiruoškite kaklo pagalvėlę ir ausines – tai padeda.

9. Kiek sustojimų daro mikriukas kelionės metu?

Paprastai 3–5 sustojimai – degalinėse, poilsio aikštelėse arba mažuose miesteliuose, kur reikia paimti arba išleisti keleivių. Bet kartais sustojimų būna daugiau, ypač jei mikriukas veža siuntas kartu su keleiviais. Vienas žmogus skundėsi, kad jo mikriukas sustojo 8 kartus – tai buvo per daug, ir kelionė užtruko papildomas 3 valandas. Bet tai buvo kraštutinis atvejis. Paprastai vežėjai stengiasi išlaikyti sustojimų skaičių minimalų, kad kelionė būtų greitesnė. Bet viskas priklauso nuo to, kiek keleivių reikia paimti pakeliui.

10. Ar galima prašyti, kad mikriukas sustotų mano mieste?

Galima, bet ne visada vežėjas sutiks. Jei jūsų miestas yra pakeliui – didelė tikimybė, kad sutiks. Jei reikia daryti papildomą lankstą – mažesnė tikimybė, nebent mokėsite papildomai. Vienas vežėjas man sakė, kad jis kartais sustoja mažuose miesteliuose, bet tik jei yra bent du keleiviai iš to miesto – kitaip neapsimoka. Taigi, jei norite, kad mikriukas sustotų jūsų mieste, klauskite iš anksto ir būkite pasiruošus mokėti papildomai, jei reikia.

Kainos – keleivių vežimas kasdien iš Olandijos

11. Kiek kainuoja grįžimas iš Olandijos į Lietuvą?

Kainos svyruoja nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo maršruto, sezono ir vežėjo. Iš Amsterdamo į Vilnių – apie 100–130 eurų. Iš Eindhoveno į Kauną – gal 90–120 eurų. Sezonas daro didelį skirtumą – prieš Kalėdas, Velykas ar vasarą kainos būna aukščiausios. Vienas žmogus pasakojo, kad jis gruodžio 23 dieną mokėjo 145 eurus už bilietą iš Roterdamo į Klaipėdą – tai buvo labai brangu, bet kitos išeities nebuvo. Taigi, jei galite planuoti iš anksto, venkite kelionių prieš šventes – kainos tada šoka į viršų.

12. Ar grįžimas pigesnis nei važiavimas į Olandiją?

Kartais taip, kartais ne. Logiškai mąstant, kainos turėtų būti vienodos, bet praktikoje jos skiriasi. Vienas vežėjas man sakė, kad jo kainos iš Olandijos į Lietuvą yra 10 eurų pigesnės nei atvirkščiai, nes „daugiau žmonių nori grįžti namo, ir mes galime užpildyti mikriuką lengviau". Bet tai ne visiems vežėjams galioja. Vienas keleivis pastebėjo, kad jo vežėjas taiko vienodas kainas abiem kryptimis. Taigi, nesitikėkite, kad grįžimas bus pigesnis – visada patikrinkite.

13. Ar galima mokėti eurais Olandijoje?

Taip, Olandija naudoja eurus, kaip ir Lietuva, todėl valiutos keitimo klausimas neaktualus. Bet jei mokate grynais mikriuke – turėkite tikslią sumą, nes vairuotojas ne visada turi grąžos. Vienas keleivis pasakojo, kad jis mokėjo 100 eurų banknotu už 85 eurų bilietą, ir vairuotojas neturėjo grąžos – teko ieškoti, kas galėtų iškeisti. Tai buvo nepatogu. Taigi, geriau turėti tikslią sumą arba mokėti pavedimu iš anksto.

14. Ar kainos skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Taip, dažniausiai. Savaitgaliais – penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais – kainos būna aukštesnės, nes daugiau žmonių nori keliauti. Darbo dienomis – pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais – kainos paprastai žemesnės. Vienas vežėjas man sakė, kad jo pigiausia diena yra antradienis – tada mikriukas dažnai važiuoja pustuštis, ir jis nori pritraukti keleivių mažesne kaina. Taigi, jei galite rinktis datą, rinkitės vidurį savaitės – sutaupysite.

15. Ką daryti, jei neturiu pakankamai pinigų bilietui?

Kai kurie vežėjai siūlo išsimokėjimą – mokate dalį prieš kelionę, o likusią dalį atvykę į Lietuvą. Bet tai ne standartas – reikia klausti kiekvieno vežėjo atskirai. Vienas žmogus pasakojo, kad jis neturėjo pakankamai pinigų grįžimui, ir vežėjas sutiko, kad jis sumokės pusę prieš išvykimą, o pusę – po savaitės, kai gaus algą. Tai buvo labai žmogiškas sprendimas, bet ne kiekvienas vežėjas taip darys. Taip pat galite klausti draugų ar šeimos – gal kas nors gali paskolinti.

Patogumai – keleivių vežimas iš Olandijos kasdien

16. Kokios sėdynės geriausios ilgai kelionei?

Vėlgi – asmeninis pasirinkimas. Bet aš pastebėjau, kad daugelis žmonių renkasi priekį dėl vietos kojoms arba vidurį dėl stabilumo. Galas dažnai yra labiausiai kratantis – ypač jei keliai blogi. Vienas keleivis pasakojo, kad jis sėdėjo paskutinėje eilėje per kelionę iš Amsterdamo, ir jam taip suprato galvą, kad jis negalėjo miegoti visą naktį. Nuo to laiko jis visada prašo vietos priekyje. Asmeniškai aš renkuosi antrą eilę nuo priekio – ten pakankamai arti, kad būtų patogu, bet ne visai priekyje, kur gali trukdyti vairuotojo pokalbiai telefonu.

17. Ar mikriukuose yra DVD grotuvas ar televizorius?

Retai. Senesni mikriukai kartais turi DVD grotuvą su ekranu, bet naujesni – ne. Vienas vežėjas man sakė, kad jis pašalino televizorių, nes „niekas nežiūri – visi sėdi telefonuose". Tai tiesa – daugelis žmonių turi savo planšetes arba telefonus su filmais. Taigi, nors televizorius mikriuke būtų malonus papildymas, tai ne standartas. Pasiruoškite savo pramogas – filmus, muziką, knygas. Laikas eina greičiau, kai turi ką veikti.

18. Ar galima vežtis augintinį?

Kartais – taip, bet su sąlygomis. Maži augintiniai – šunys, katės – gali važiuoti specialioje transportavimo dėžėje. Bet ne visi vežėjai leidžia, ir ne visi keleiviai sutinka būti šalia gyvūno. Vienas žmogus pasakojo, kad jis vežėsi katę iš Amsterdamo, ir kitas keleivis alergiškas – tai sukėlė diskomfortą visiems. Taigi, jei norite vežtis augintinį, praneškite vežėjui iš anksto, kad jis galėtų informuoti kitus keleivius. Taip pat pasirūpinkite, kad augintinis būtų ramus – duokite jam raminamųjų, jei reikia.

19. Ar mikriuke galima gerti alkoholį?

Ne. Tai draudžiama, ir vairuotojas turi teisę išlaipinti keleivį, kuris geria alkoholį arba elgiasi neadekvačiai. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad jis turėjo keleivį, kuris gėrė alų mikriuke, ir kai vairuotojas paprašė nustoti, keleivis pradėjo konfliktuoti – galiausiai jis buvo išlaipintas Lenkijoje. Tai buvo labai nemalonu visiems. Taigi, alkoholio negerkite mikriuke – palaukite, kol atvyksite namo. Vandens, sulčių, kavos – taip. Alkoholio – ne.

20. Ar mikriuke yra pakankamai vietos kojoms?

Tai priklauso nuo mikriuko. Naujesni mikriukai paprastai turi daugiau vietos, senesni – mažiau. Bet net ir naujuose mikriukuose, jei esate aukštas (virš 1,85 m), gali būti ankšta. Vienas vaikinas, kurio ūgis 1,95 m, man sakė, kad jam visada skauda kojas po ilgos kelionės mikriuku – nėra kur jų ištiesti. Jis rado sprendimą – atsineša mažą pagalvėlę, kurią pasideda po keliais. Tai padeda. Taip pat galite prašyti vietos prie avarinio išėjimo – ten dažniausiai daugiau vietos kojoms.

Informacija – keleivių vežimas iš Olandijos į Lietuvą

21. Kaip rasti vežėją Olandijoje?

Tas pats principas kaip Lietuvoje – Facebook grupės, skelbimai, pažįstamų rekomendacijos. Olandijoje yra kelios aktyvios lietuvių bendruomenės Facebook grupėse, kur vežėjai skelbia savo paslaugas. Taip pat galite ieškoti skelbimų lietuviškuose portaluose – Skelbiu.lt, Autoplius.lt. Vienas žmogus man sakė, kad jis rado vežėją per darbovietės skelbimų lentą – kas nors buvo palikęs vizitinę kortelę. Tai ne pats moderniausias būdas, bet veikia. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, net jei tai užtrunka šiek tiek laiko.

22. Ar vežėjai turi svetaines su tvarkaraščiais?

Kai kurie – taip, bet dauguma – ne. Daugelis vežėjų dirba tik per telefoną arba Facebook, ir jų „tvarkaraštis" yra tiesiog žinutė grupėje su datomis ir laikais. Tai gali atrodyti ne profesionalu, bet veikia. Vienas vežėjas man sakė, kad jis neturi svetainės, nes „neverta – visi skambina arba rašo per Facebook". Tai tiesa – daugelis žmonių nori tiesioginio kontakto, o ne internetinės formos. Taigi, nesitikėkite, kad viskas bus moderniai ir patogiai – kartais reikia tiesiog paskambinti.

23. Ką daryti, jei vežėjas neatsako į skambučius?

Palaukite ir bandykite dar kartą. Vežėjai dažnai būna užimti – vairuoja, krauna bagažą, kalba su kitais keleiviais. Vienas žmogus man sakė, kad jis skambino 10 kartų, kol galiausiai prisiskambino – pasirodo, vežėjas važiavo per Lenkiją ir negalėjo atsiliepti. Tai erzina, bet suprantama. Jei ilgai neatsako – parašykite SMS arba Facebook žinutę. Kartais rašytinė žinutė yra patogiau nei skambutis – vežėjas gali atsakyti, kai turės laiko.

24. Ar galima sekti mikriuko vietą realiu laiku?

Kai kurie vežėjai siūlo šią paslaugą – jie atsiunčia nuorodą į Google Maps, kur galima matyti mikriuko vietą. Bet tai ne standartas. Vienas vežėjas man sakė, kad jis naudoja programėlę „Life360", kuria dalinasi savo vieta su keleiviais – tai nemokama ir paprasta. Bet ne visi vežėjai taip daro. Jei jums svarbu žinoti, kur yra mikriukas – klauskite vežėjo prieš kelionę, ar jis gali dalintis vieta. Dauguma sutiks, jei mandagiai paprašysite.

Praktiniai patarimai – keleivių vežimas kasdien

25. Ką daryti, jei pamečiau daiktą mikriuke?

Skambinti vežėjui iš karto. Kuo greičiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad daiktas bus rastas. Vienas keleivis pamiršo telefoną mikriuke – paskambino po dviejų valandų, ir vairuotojas jau buvo radęs telefoną ir pasidėjęs. Bet jei būtų paskambinęs kitą dieną – galbūt kitas keleivius jau būtų radęs ir pasiėmęs. Taigi, greitis svarbus. Taip pat patikrinkite savo vietą prieš išlipdami – telefoną, piniginę, dokumentus, įkroviklį. Tai paprasta, bet daugelis žmonių pamiršta.

26. Ar verta drausti kelionę mikriuku?

Jei turite vertingų daiktų – galbūt. Kelionių draudimas paprastai apima ir transporto priemonės avariją, ir bagažo praradimą. Bet mikriukų kelionėms tai retai daroma – daugelis žmonių tiesiog pasitiki vežėju. Vienas draudimo agentas man sakė, kad kelionės draudimas Europoje kainuoja 5–15 eurų ir apima daug rizikų. Asmeniškai aš niekada nedraudžiu mikriuko kelionės, bet suprantu, kad kitiems tai svarbu. Tai asmeninis pasirinkimas – nėra vieno teisingo atsakymo.

Išvada

Keleivių vežimas iš Olandijos į Lietuvą kasdien yra realybė, ir tai vienas patogiausių būdų grįžti namo, ypač jei turite daug bagažo arba nemėgstate skraidyti. Svarbiausia – rasti patikimą vežėją, užsisakyti bilietą iš anksto ir būti pasiruošus ilgai kelionei. Taip, kartais nutinka nesklandumų – vėlavimai, kamščiai, nepatogios sėdynės. Bet tai kelionės dalis. Svarbiausia – saugiai pasiekti namus. Linkiu gero kelio.