Keleivių ir krovinių vežimas į Olandiją

Dažnai žmonės skambina ir klausia – ar jūs vežate tik žmones, ar ir siuntas? Ar galite paimti baldą, kurį reikia pristatyti į Amsterdamą? O gal galite vežti žmogų kartu su jo daiktais – pavyzdžiui, kas persikrausto gyventi? Atsakymas – taip, bet ne visada paprasta. Keleivių ir krovinių vežimas į Olandiją yra dvi skirtingos paslaugos, bet jos dažnai persipina. Dirbu šioje srityje ir matau, kad daug painiavos kyla dėl to, kad žmonės nežino, kur yra riba tarp „siuntos" ir „krovinio", ką galima vežti kartu su keleiviais, ir kada jau reikia atskiro transporto. Todėl surašiau visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai.

Apibrėžimai – kas yra krovinys, kas yra siunta

1. Kuo skiriasi siuntos vežimas nuo krovinių gabenimo?

Paprastai tariant – svoriu ir dydžiu. Siunta – tai mažesnis dalykas: laiškas, paketas, nedidelė dėžė iki 30-50 kilogramų. Krovinys – tai jau didesnis dalykas: paletė, baldas, buitinė technika, kelių šimtų kilogramų siunta. Bet riba nėra griežta – vienas vežėjas gali vadinti 40 kilogramų dėžę siunta, kitas – jau kroviniu. Todėl visada reikia pasakyti konkrečius matmenis ir svorį, kad vežėjas galėtų pasakyti, ar tai telpa į jo sistemą. Vienas klientas man sakė „tik nedidelė spintelė", o kai atvežė – spintelė buvo dviejų metrų aukščio. Mūsų mikroautobuse ji netilpo. Teko ieškoti kitos transporto priemonės.

2. Ką galima vežti kartu su keleiviais?

Keleiviniai autobusai turi bagažo skyrių – jame galima vežti lagaminus, dėžes, nedidelius baldus, jei telpa. Bet yra ribojimų. Negalima vežti pavojingų medžiagų – degių skysčių, dujų balionų, sprogstamųjų medžiagų. Negalima vežti gyvūnų be išankstinio suderinimo. Negalima vežti didelių gabaritų krovinių, kurie netelpa į bagažo skyrių. Ir dar – vežėjas neatsako už daiktus, kurie sudūžta arba sugenda, jei jie buvo netinkamai supakuoti. Todėl, jei vežate kažką trapią – pavyzdžiui, veidrodį ar televizorių – supakuokite gerai arba rinkitės specializuotą krovinių vežėją.

3. Kada jau reikia atskiro krovininio transporto?

Kai daiktai netelpa į autobuso bagažo skyrių. Arba kai reikia vežti daug – pavyzdžiui, visą buto turinį persikraustant. Arba kai daiktai yra specifiniai – šaldytuvas, skalbimo mašina, sofa. Tada reikia mikroautobuso arba sunkvežimio. Ir dar – jei reikia greitai. Keleiviniai autobusai važiuoja pagal grafiką, o krovininis transportas gali važiuoti bet kada. Vienas žmogus skambino ir sakė – „man reikia nugabenti sofą iki Hagoos, kada galite?" Kai pasakiau, kad kitas autobusas tik po trijų dienų, jis nusprendė rinktis krovininį mikroautobusą. Brangiau, bet greičiau.

4. Ar galima siųsti siuntą be lydinčio asmens?

Taip, tai vadinama negabaritinių siuntų arba krovinių vežimu be keleivio. Yra specializuotos kompanijos, kurios tuo užsiima. Jos paima siuntą iš jūsų namų ar biuro, veža į Olandiją, ir pristato nurodytu adresu. Kaina priklauso nuo svorio, dydžio ir skubumo. Paprastai pigiau nei siųsti per paštą ar kurjerių tarnybą, ypač jei siunta sunki. Bet ilgiau trunka – gali būti 3-5 dienos, priklausomai nuo to, kada pilnas autobusas. Viena mama reguliariai siunčia savo dukrai į Olandiją dėžes su maistu – konservai, saldumynai, lietuviškas sūris. Ji sako, kad tai pigiau nei pirkti ten, nors dukra jai kartoja, kad Olandijoje irgi yra parduotuvių.

Krovinių vežimas – specifika ir niuansai

5. Kokie yra pagrindiniai krovinių vežimo į Olandiją maršrutai?

Dauguma krovinių iš Lietuvos į Olandiją važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją. Tai pats tiesiausias kelias. Yra ir alternatyvūs maršrutai – per Čekiją arba per Skandinaviją keltu, bet jie naudojami retai, tik kai yra tam tikrų priežasčių – pavyzdžiui, jei krovinys turi būti pristatytas į šiaurinę Olandijos dalį. Pagrindiniai logistikos centrai Olandijoje yra Roterdame (didžiausias uostas Europoje), Amsterdame ir Eindhovene. Jei jūsų krovinys turi būti pristatytas į mažesnį miestą – paprastai jis vežamas iki didžiojo centro, o tada paskirstomas toliau.

6. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas į Olandiją?

Priklauso nuo to, kaip vežate. Pilnas krovininis automobilis – 2-3 dienos. Dalinis krovinys – gali užtrukti ilgiau, 3-5 dienas, nes reikia surinkti ir paskirstyti. Siuntos keleiviniu autobusu – paprastai kitą dieną arba per dvi dienas. Skubus krovinys – gali būti pristatytas per 24 valandas, bet kaina bus gerokai didesnė. Vienas verslininkas man skambino penktadienį ir sakė, kad jam reikia pristatyti dokumentų paketą iki pirmadienio ryto Amsterdame. Spėjome, bet kainavo tris kartus brangiau nei įprastai. Jis sakė, kad kitą kartą planuos anksčiau.

7. Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinius į Olandiją?

Visų pirma – važtaraštis (CMR). Tai pagrindinis dokumentas, kuris lydi krovinį nuo pakrovimo iki pristatymo. Jame nurodyta: kas veža, kam veža, ką veža, svoris, kiekis, vertė. Be to – sąskaita faktūra, jei krovinys yra prekė. Jei vežate maisto produktus – reikia veterinarinės ar fitosanitarinės pažymos. Jei vežate pavojingas medžiagas – ADR dokumentus. Jei vertė didelė – draudimo polisą. Visa tai skamba kaip biurokratija, bet be šių dokumentų krovinys gali būti sulaikytas pasienyje arba muitinėje. Vieną kartą vežėjas pamiršo CMR kopiją – krovinys stovėjo muitinėje dvi dienas, kol dokumentai atkeliavo faksu.

8. Kaip apskaičiuojama krovinių vežimo kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų. Svorio, tūrio, atstumo, skubumo, ir ar reikia papildomų paslaugų – pakrovimo, iškrovimo, draudimo. Paprastai kaina skaičiuojama už kilometrą arba už toną-kilometrą. Jei vežate pilną sunkvežimį – kaina fiksuota už reisą. Jei dalinį krovinį – pagal užimamą vietą. Maždaug Lietuva–Olandija pilnas sunkvežimis kainuoja 1500-2500 eurų, priklausomai nuo sezono. Dalinis krovinys – 200-600 eurų, priklauso nuo dydžio. Tai nėra pigu, bet jei palyginti su alternatyvomis – pavyzdžiui, siųsti per paštą didelį daiktą – dažnai krovininis vežimas yra pigiau.

Keleivių vežimas – kartu su kroviniu

9. Ar žmogus gali važiuoti kartu su savo kroviniu?

Taip, tai įmanoma. Yra vežėjų, kurie siūlo kombinuotą paslaugą – veža keleivį ir jo daiktus tuo pačiu transportu. Tai ypač populiaru tarp žmonių, kurie persikrausto gyventi į Olandiją. Jie turi kelis lagaminus, dėžes, kartais nedidelį baldą, ir nori viską vežti kartu. Problema ta, kad ne visi vežėjai tai siūlo, ir ne visada yra vietos. Todėl reikia skambinti iš anksto ir derinti. Viena šeima persikraustė iš Kauno į Roterdamą – vežėme juos pačius, penkias dėžes su drabužiais, du lagaminus ir išardytą spintą. Viskas tilpo į mikroautobusą, bet vos vos.

10. Kiek bagažo gali vežtis keleivis nemokamai?

Keleiviniame autobuse – vienas rankinis bagažas ir vienas lagaminas, kaip jau minėjau kituose straipsniuose. Bet jei žmogus turi daugiau – jis gali susimokėti už papildomą bagažą arba rinktis krovininį vežimą atskirai. Mikroautobusuose taisyklės kitokios – ten dažniausiai leidžiama daugiau, nes erdvės daugiau. Bet vėlgi – priklauso nuo vežėjo. Vienas žmogus bandė įlipti į autobusą su trimis lagaminais, dviem krepšiais ir kompiuteriu ant pečių. Vairuotojas pasakė, kad tiek netilps. Teko palikti vieną lagaminą stotyje ir prašyti draugo jį atsiimti.

11. Ar galima vežti dviratį į Olandiją autobusu?

Dviratis Olandijoje – beveik privalomas dalykas, todėl daug kas vežasi savo. Autobusu tai galima, bet ne visada paprasta. Dviratis turi būti supakuotas – dėžėje arba specialiame dvi rate maiše. Ir jis telpa tik į bagažo skyrių, o ten ne visada yra vietos. Todėl reikia pranešti vežėjui iš anksto. Kaina – paprastai 20-40 eurų. Yra ir kitas variantas – nusipirkti dviratį jau Olandijoje. Ten jie pigūs, ypač naudoti. Vienas vaikinas vežėsi savo dviratį iš Lietuvos, sumokėjo 35 eurus, o atvykęs į Amsterdamą pamatė, kad panašų galima nusipirkti už 50. Jis juokėsi, kad neapsimokėjo, bet savo dviračio jis neiškeis.

Draudimas ir atsakomybė

12. Kas atsitinka, jei krovinys sugadinamas vežimo metu?

Vežėjas atsako už krovinio saugumą, bet tik iki tam tikros ribos. Pagal CMR konvenciją – tarptautinį krovinių vežimo susitarimą – vežėjo atsakomybė yra ribota: apie 8,33 specialiosios skolinimosi teisės už kilogramą. Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys sveria 100 kilogramų ir sugadinamas, maksimali kompensacija bus apie 1000 eurų, net jei krovinio vertė yra 5000. Todėl, jei vežate kažką vertingo – būtinai apsidrauskite papildomai. Vienas meno kūrinių kolekcionierius vežė paveikslą vertą 10 tūkstančių eurų be papildomo draudimo – paveikslas buvo apgadintas drėgmei, ir jis gavo tik 800 eurų kompensaciją. Skaudu.

13. Ar vežėjas atsako už pavėluotą pristatymą?

Taip, bet vėlgi – ribotai. Jei vežėjas pavėluoja dėl savo kaltės – pavyzdžiui, pamiršo pakrauti krovinį arba supainiojo adresą – jis turi atlyginti nuostolius. Bet jei vėlavimas dėl force majeure – sniego, avarijos, pasienio patikrinimų – vežėjas neatsako. Ir dar vienas dalykas – vežėjas atsako tik už tiesioginius nuostolius. Jei dėl pavėluoto pristatymo jūs praradote klientą arba sandėrį – tai jau netiesioginiai nuostoliai, ir už juos vežėjas neatsako. Todėl, jei krovinis yra skubus, visada nurodykite tai užsakyme ir suderinkite terminą raštu.

14. Kaip apsidrausti krovinį vežant į Olandiją?

Yra keli būdai. Pirma – paprašyti vežėją apdrausti. Dauguma vežėjų turi bendrą draudimą, bet jis dažniausiai ribotas. Antra – apsidrausti patiems, per draudimo kompaniją. Tai galima padaryti internetu, per kelias minutes. Trečia – jei siunčiate prekes verslui, patikrinkite, ar jūsų įmonės draudimas apima transportavimą. Kartais apima, bet ne visada. Kaina priklauso nuo vertės – paprastai 0,5-2 procentai nuo krovinio vertės. Tai nėra daug, bet suteikia ramybę. Ypač kai veži kažką, kas negali būti pakeista – pavyzdžiui, dokumentus su antspaudais arba meno kūrinius.

Maisto produktų ir specialių prekių vežimas

15. Ar galima vežti maisto produktus į Olandiją?

Taip, bet su apribojimais. Asmeniniam vartojimui – beveik viską, išskyrus mėsą ir pieno produktus iš ne ES šalių. Bet jei vežate didesnį kiekį – pavyzdžiui, 20 kilogramų dešros – muitinė gali laikyti tai komerciniu kiekiu ir reikalauti dokumentų. Jei vežate maistą verslui – reikia veterinarijos sertifikato, higienos pažymos, ir dar daug kitų popierių. Vienas vyrukas vežė 50 kilogramų šakočių savo pusseserei į Amsterdamą – muitininkai paklausinėjo, bet praleido, nes tai asmeniniam vartojimui. Bet jei būtų 200 kilogramų – būtų kitaip.

16. Ką daryti, jei reikia vežti baldus į Olandiją?

Baldai – tai jau krovinys. Reikia mikroautobuso ar sunkvežimio. Svarbu išmatuoti baldą prieš vežant – aukštį, plotį, gylį – kad vežėjas galėtų pasakyti, ar telpa. Jei baldas didelis – pavyzdžiui, sekcija – jis gali būti išardomas. Bet tada reikia, kas išrinks ir surinks. Kai kurie vežėjai siūlo ir surinkimo paslaugą, bet tai papildomai kainuoja. Ir dar – baldai turi būti apsaugoti: suvynioti į plėvelę, uždengti paklotu, kad nesibraižytų. Viena moteris vežė antikvarinę spintą be jokios apsaugos – spinta atvyko su trimis įbrėžimais. Ji buvo nepatenkinta, bet vežėjas pasakė, kad ji pati atsisakė pakavimo paslaugos.

17. Kaip vežti buitinę techniką į Olandiją?

Buitinė technika – šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės – turi būti vežami vertikaliai, ypač šaldytuvai. Jei paguldyti – kompresoriaus alyva gali patekti į vamzdelius, ir prietaisas suges. Todėl visada nurodykite vežėjui, ką vežate, ir kaip jis turi būti pastatytas. Be to – technika turi būti išjungta, išvalyta, ir sausai nuvalyta. Jei vežate su vandeniu viduje – tai pavojinga, ypač žiemą, kai vanduo gali užšalti. Vienas žmogus vežė skalbimo mašiną su likusiu vandeniu būgne – žiemą, per šalčius. Vanduo užšalo, išplėtė būgną, ir mašina sugedo. Jam teko pirkti naują.

Dokumentacija ir muitinė

18. Ar reikia deklaruoti krovinius muitinėje?

Šengeno zonoje – paprastai ne, nes nėra muitinės tarp ES šalių. Bet yra išimčių. Jei vežate prekes, kurių vertė viršija tam tikrą ribą – gali reikėti PVM deklaracijos. Jei vežate akcizines prekes – alkoholį, tabaką, kurą – reikia deklaruoti. Ir dar – jei krovinys keliauja tranzitu per ne ES šalį – pavyzdžiui, per Šveicariją – tada reikia tranzito deklaracijos. Tai sudėtinga, bet paprastai vežėjas arba muitinės tarpininkas viskuo pasirūpina. Vienas verslininkas vežė didelį kiekį baldų ir nežinojo, kad reikia Intrastato deklaracijos – gavo baudą iš muitinės. Ne didelę, bet nemalonu.

19. Kas yra T1 ir T2 dokumentai?

Tai tranzito dokumentai. T1 naudojamas, kai krovinys iš trečiųjų šalių vežamas per ES teritoriją. T2 – kai krovinys vežamas tarp ES šalių, bet per trečiąją šalį. Paprastam žmogui tai retai reikia, bet jei jūsų verslas veža prekes – galite susidurti. Tokie dokumentai išduodami muitinėje, ir juos reikia uždaryti, kai krovinys pasiekia paskirties šalį. Skamba sudėtingai, ir taip yra. Todėl, jei vežate prekes verslui, geriau samdyti muitinės tarpininką, kuris viską sutvarkys už jus. Kainuoja 50-150 eurų, bet sutaupo daug nervų.

Specialios situacijos

20. Kaip vežti trapius daiktus į Olandiją?

Trapius daiktus – stiklą, keramiką, elektroniką – reikia pakuoti labai gerai. Burbulinė plėvelė, putplastis, kartonas – viskas sluoksniais. Ir aiškiai pažymėti „Fragile" arba „Dėmesio – trapu". Bet net geriausias pakavimas negarantuoja, kad niekas nesuduš. Todėl, jei daiktas yra labai vertingas arba nepamainomas – geriau jį vežti pačiam, rankiniame bagaže, o ne patikėti krovinių vežėjui. Vienas žmogus vežė porceliano servizą, paveldėtą iš močiutės, ir nors viskas buvo supakuota profesionaliai, viena lėkštė vis tiek sudužo. Jis sakė, kad kitą kartą veš pats.

21. Ką daryti, jei krovinys atvyko su pažeidimais?

Pirmiausia – užfiksuoti viską. Padaryti nuotraukas, surašyti, kas pažeista, ir pasirašyti važtaraštyje pastabą. Tada pranešti vežėjui raštu – per 7 dienas, jei pažeidimai matomi, ir per 21 dieną, jei paslėpti. Ir reikalauti kompensacijos. Jei vežėjas atsisako – kreiptis į teismą arba vartotojų teisių apsaugą. Svarbu – niekada nepriimti krovinio be pastabų, jei matote pažeidimus. Vienas žmogus pasirašė važtaraštį be pastabų, o namuose pamatė, kad stalas subraižytas. Vežėjas pasakė – „jūs priėmėte be pastabų, vadinasi, viskas buvo tvarkoje". Ir teisiškai jis buvo teisus.

22. Ar galima vežti augalus ir gėles į Olandiją?

Taip, bet su apribojimais. Asmeniniam naudojimui – nedidelį kiekį galima vežti be problemų. Bet jei vežate daug – pavyzdžiui, 50 vazonų – gali reikėti fitosanitarinio sertifikato. Olandija yra didžiulė gėlininkystės šalis, todėl jie griežtai kontroliuoja augalų importą, kad neužsikrėstų kenkėjais. Jei vežate sodinukus ar sėklas – dar sudėčiau. Vienas sodininkas vežė 100 tulpių svogūnėlių iš Lietuvos – muitinė sustabdė, reikalavo sertifikato. Galiausiai svogūnėliai buvo sunaikinti, nes dokumentų nebuvo. Jis labai nusivylė, bet taisyklės yra taisyklės.

Išlaidos ir ekonomika

23. Ką pigiau – vežti pačiam ar samdyti vežėją?

Priklauso nuo situacijos. Jei turite mikroautobusą ir laiko – vežti pačiam gali būti pigiau. Bet reikia įvertinti: degalus (apie 300-400 eurų į abi puses), mokesčius už kelius, nakvynę, jei reikia, ir savo laiką. Jei samdote vežėją – mokate fiksuotą sumą, bet nesirūpinate niekuo. Paprastai, jei vežate mažiau nei mikroautobuso pilną krovinį, samdyti vežėją yra pigiau. Jei vežate daug – gali apsimokėti vežti pačiam. Vienas žmogus skaičiavo, kad jo persikraustymas kainavo 1200 eurų su vežėju, o jei būtų vežęs pats – būtų apie 900, bet plius dvi dienos kelio ir daug streso. Jis pasirinko vežėją ir nesigailėjo.

24. Kaip sumažinti krovinių vežimo išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirma – planuoti iš anksto. Skubūs vežimai visada brangesni. Antra – rinktis dalinį krovinį, o ne pilną – mokate tik už užimamą vietą. Trečia – derintis su kitais. Jei žinote, kad kaimynas taip pat veža kažką į Olandiją – galite pasidalinti transportą. Ketvirta – rinktis ne sezono metu. Vasarą ir prieš Kalėdas kainos aukštesnės. Penkta – derėtis. Ne visada, bet kartais vežėjas gali padaryti nuolaidą, ypač jei esate nuolatinis klientas. Viena įmonė veža krovinius kas mėnesį ir gavo 15 procentų nuolaidą – neblogai per metus.

Išvada

Keleivių ir krovinių vežimas į Olandiją yra plati sritis, kurioje svarbu suprasti skirtumus tarp siuntų, krovinių ir keleivių bagažo. Kiekvienas turi savo taisykles, dokumentus ir kainas. Svarbiausia – aiškiai pasakyti vežėjui, ko jums reikia, ir nebandyti tilpti ten, kur netelpate. Geras vežėjas visada patars, o blogas – tiesiog priims užsakymą ir vėliau bus problemų. Todėl rinkitės atsakingai, derinkite iš anksto, ir viskas bus gerai.