Iš Olandijos į Lietuvą autobusiukai, Vežame kiekvieną dieną

Kasdieniniai reisai iš Olandijos į Lietuvą – tai ne rinkodaros šūkis, o realybė, kurią siūlo dešimtys vežėjų. Prieš penkerius metus tokių galimybių beveik nebuvo – reikėdavo laukti savaitę ar dvi, kol susirenka grupė. Dabar situacija visiškai kitokia. Autobusiukai važiuoja kasdien, o kartais net po kelis kartus per dieną iš skirtingų miestų. Tai labai palengvina gyvenimą tiems, kurie dirba Olandijoje ir reguliariai grįžta namo, arba tiems, kuriems reikia greitai nusiųsti siuntą artimiesiems. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, planuojančių kelionę šiuo maršrutu.

Dažnis – iš Olandijos į Lietuvą autobusiukai vežame kiekvieną dieną

1. Ar tikrai autobusiukai važiuoja kiekvieną dieną?

Taip, didieji vežėjai organizuoja reisus kasdien. Mažesnės įmonės gali turėti reisus 3-5 kartus per savaitę, bet rasti kasdieninį variantą nėra sunku. Ypač populiariuose maršrutuose – Amsterdamas-Vilnius, Roterdamas-Kaunas – autobusiukai važiuoja beveik nepertraukiamai. Vienintelė išimtis gali būti didžiųjų švenčių dienos, pavyzdžiui, Kalėdos ar Naujieji metai, kai dalis vežėjų sumažina reisų skaičių. Bet net tada atsiranda kas nors, kas veža.

2. Kada geriausia išvykti – ryte ar vakare?

Priklauso nuo to, kada norite atvykti. Jei išvykstate ryte, atvykstate kitą dieną popiet – turite likusią dieną susitvarkyti reikalus. Jei išvykstate vakare, atvykstate kitą dieną ryte – galite iš karto eiti miegoti savo lovoje. Aš asmeniškai renkuosi vakarinius reisus, nes nemėgstu sėdėti autobusiuke dieną – atrodo, kad laikas eina lėčiau. Naktį bent jau galiu miegoti (arba bandyti miegoti).

3. Ar skirtingomis savaitės dienomis kainos skiriasi?

Taip, ir gana reikšmingai. Penktadienio ir sekmadienio reisai paprastai brangiausi – tada visi važiuoja namo arba atgal į darbą. Antradienis, trečiadienis – pigiausi. Šeštadienis vidutinis. Jei galite lanksčiai planuoti, rinkitės vidurio savaitės reisus. Skirtumas gali būti 20-30 eurų, o tai jau nemažai. Be to, vidury savaitės mažiau žmonių, tad ir autobusiuke daugiau vietos.

4. Ką daryti, jei reisas atšaukiamas?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko – ypač žiemą, kai dėl sniego ar ledo keliai tampa nepravažiuojami. Arba kai per mažai keleivių užsiregistravo. Vežėjas turėtų pasiūlyti alternatyvą – kitą reisą arba pinigų grąžinimą. Bet realybėje ne viskas taip sklandžiai būna. Vienas pažįstamas laukė tris dienas, kol gavo kitą bilietą, nes vežėjas tiesiog dingo ir neatsakė į skambučius. Todėl renkitės patikimus vežėjus su gerais atsiliepimais.

Patogumas – iš Olandijos į Lietuvą autobusiukai vežame kiekvieną dieną

5. Kuo skiriasi autobusiukas nuo didelio autobuso?

Autobusiukas (ar mikroautobusas) paprastai talpina 8-20 keleivių, didelis autobusas – 50 ir daugiau. Autobusiuke jaukiau, asmeniškiau, dažnai vairuotojas gali lanksčiau reaguoti į pageidavimus. Dideliame autobuse daugiau erdvės, tualetas, kartais net kavinė. Bet ilgoje kelionėje mažesnė grupė man asmeniškai patinka labiau – mažiau triukšmo, mažiau chaoso, o vairuotoją gali pažinti kaip žmogų, ne kaip veidą už vairo.

6. Ar galima pasirinkti sėdynę?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie leidžia rinktis užsisakant bilietą, kiti sako – kas pirmesnis, tas gudresnis. Jei turite pageidavimų – norite sėdėti priekyje, prie lango ar toliau nuo tualeto – geriau apie tai pranešti iš anksto. Aš visada prašau vietos prie lango, bet vieną kartą atsidūriau viduryje tarp dviejų žmonių, kurie abu knarkė. Nuo tada visada patikslinu.

7. Ką daryti, jei šalia sėdintis keleivis trukdo?

Tai nemaloni situacija, bet ji pasitaiko. Garsus muzikos klausymas, stiprus kvepalų kvapas, kalbėjimas telefonu valandų valandas – visko būna. Mandagiai paprašyti nutildyti – pirmas žingsnis. Jei nepadeda, galima kreiptis į vairuotoją. Bet kartais tiesiog reikia susitaikyti ir įsidėti ausines. Kelionė autobusiuku yra kompromisas tarp patogumo ir kainos – už 100 eurų negalite tikėtis penkių žvaigždučių viešbučio lygio.

8. Ar galima atsinešti savo maistą ir gėrimus?

Taip, ir net rekomenduoju. Degalinėse maistas brangus ir ne visada skanus. Pasiruoškite sumuštinių, vaisių, užkandžių. Vandens buteliukas būtinas – autobusiuke sausa, o ilgai sėdint norisi gerti. Tik venkite stipriai kvepiančio maisto – ne visiems patiks jūsų silkės sumuštinis uždaroje erdvėje. Ir dar – alkoholis. Kai kurie vežėjai draudžia, kiti toleruoja saikingai. Bet girtas keleivis – tai jau problema visiems.

Užsakymas – iš Olandijos į Lietuvą autobusiukai vežame kiekvieną dieną

9. Kaip užsisakyti bilietą?

Dauguma vežėjų turi internetines svetaines ar Facebook puslapius, kur galima užsisakyti. Kai kurie priima užsakymus telefonu arba per WhatsApp. Internetu patogiausia – matai laisvas vietas, kainą, gali iš karto apmokėti. Bet jei turite specifinių pageidavimų – papildomas bagažas, augintinis, vaiko kėdutė – geriau paskambinti ir viską suderinti asmeniškai.

10. Ar galima atšaukti arba pakeisti bilietą?

Dauguma vežėjų leidžia atšaukti arba keisti bilietą, bet su sąlygomis. Paprastai reikia pranešti bent 24-48 valandas prieš išvykimą. Vėliau gali būti taikomas mokestis arba pinigai negrąžinami. Vienas vežėjas man pasakė, kad jei atšauki paskutinę minutę, jis praranda vietą, kurią galėjo parduoti kitam – suprantama logika. Todėl, jei planai keičiasi, praneškite kuo anksčiau.

11. Kokie mokėjimo būdai priimami?

Bankinis pavedimas, grynaisiais vairuotojui, kartais PayPal ar kortele. Populiariausias Lietuvoje – pavedimas į banko sąskaitą. Olandijoje kai kurie priima ir iDEAL. Grynaisiais patogu, bet ne visada – jei vežėjas reikalauja avanso, grynųjų nepervesi. Rekomenduoju visada gauti patvirtinimą apie apmokėjimą – kad vėliau nebūtų nesusipratimų.

12. Ar galima užsisakyti bilietą paskutinę minutę?

Galima, bet rizikinga. Ypač populiariais laikais – penktadieniais, prieš šventes – vietų gali nebūti. O jei ir yra, kaina bus didesnė. Aš vieną kartą bandžiau užsisakyti bilietą tą pačią dieną – pavyko, bet sumokėjau beveik dvigubai. Nuo tada planuoju bent kelias dienas į priekį. Nebent esate spontaniškas žmogus ir pinigai ne problema – tada galite rizikuoti.

Maršrutai – iš Olandijos į Lietuvą autobusiukai vežame kiekvieną dieną

13. Iš kokių Olandijos miestų galima išvykti?

Pagrindiniai išvykimo taškai: Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas. Bet vežėjai dažnai daro papildomus sustojimus mažesniuose miestuose – Tilburgas, Groningenas, Breda. Viskas priklauso nuo to, kur yra keleivių. Jei gyvenate mažesniame mieste, galite susitarti, kad jus paimtų iš namų – už papildomą mokestį arba nemokamai, jei pakeliui.

14. Kur Lietuvoje galima atvykti?

Vilnius, Kaunas, Klaipėda – tai pagrindiniai miestai. Bet dauguma vežėjų veža ir į Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę. Kartais net į mažesnius miestelius, jei yra pakankamai keleivių. Svarbiausia – iš anksto pasakyti, kur norite išlipti, kad vairuotojas žinotų maršrutą. Vienas keleivys prašė išlipti tiesiog prie kelio, kaime – vairuotojas sutiko, bet pasakė, kad kitą kartą prašytų konkrečios vietos, nes ne visada atsimena kiekvieną kryžkelę.

15. Ar autobusiukas važiuoja per kitas šalis?

Taip, maršrutas paprastai eina per Vokietiją ir Lenkiją. Kartais per Belgiją, jei reikia paimti keleivių iš Briuselio ar Antverpeno. Sienų kontrolės ES viduje praktiškai nėra, bet policija gali stabdyti patikrinti dokumentus – ypač Vokietijoje. Tai normalu ir neturėtų kelti nerimo. Kelionė per skirtingas šalis turi savo žavesio – vieną akimirką matote olandiškus vėjo malūnus, kitą – vokiškas autostradas, trečią – lenkiškus kaimus.

16. Koks kelias trumpiausias?

Trumpiausias maršrutas – per Vokietiją ir Lenkiją, autostradomis. Amsterdamas–Vilnius – apie 1600 km. Bet trumpiausias ne visada greičiausias – jei autostradoje remontas ar spūstis, gali būti greičiau važiuoti mažesniais keliais. Vairuotojai paprastai žino geriausius maršrutus, bet kartais ir jie klysta. Vienas vairuotojas pasakojo, kad GPS jį nuvedė į kelią, kuris buvo uždarytas – teko sukti atgal ir prarasti valandą.

Siuntos – iš Olandijos į Lietuvą autobusiukai vežame kiekvieną dieną

17. Ar galima siųsti siuntą be pačiam važiuojant?

Taip, tai labai populiaru. Dauguma vežėjų priima siuntas – dėžes, paketus, net didesnius daiktus. Kaina priklauso nuo dydžio ir svorio. Siuntą reikia atvežti į išvykimo punktą arba susitarti, kad vairuotojas paimtų. Gavėjas pasitinka Lietuvoje. Tai greičiau ir dažnai pigiau nei paštas ar kurjerių tarnybos, ypač jei siunčiate didesnius daiktus.

18. Kiek kainuoja siuntos pervežimas?

Mažas paketas (iki 5 kg) – 15-25 eurai. Dėžė (iki 20 kg) – 30-50 eurų. Didesni daiktai – derinama individualiai. Palyginti su DPD ar DHL, tai gali būti pigiau, bet lėčiau – siunta keliauja kartu su autobusiuku, tai užtrunka parą. Jei reikia greičiau, geriau rinktis kurjerį. Bet jei neskubu, o norite sutaupyti – autobusiukas geras variantas.

19. Kaip supakuoti siuntą?

Tvirta dėžė, lipni juosta, aiškus adresas ir telefono numeris gavėjo. Jei siunčiate kažką trapią – burbulinė plėvelė arba laikraščiai. Ir dar – užrašykite savo kontaktus, kad vairuotojas galėtų susisiekti, jei kyla klausimų. Vienas žmogus siuntė dėžę be jokio numerio – vairuotojas nežinojo, kam atiduoti, ir siunta kelias dienas gulėjo pas jį. Galiausiai viskas išsisprendė, bet nervų kainavo.

20. Ar galima siųsti maistą?

Galima, bet su apribojimais. Supakuotas, ilgai negendantis maistas – taip. Šviežia mėsa ar pieno produktai – rizikinga, ypač vasarą. Alkoholis – priklauso nuo kiekių ir vežėjo. Svarbiausia, kad maistas būtų gerai supakuotas, kad nesugadintų kitų siuntų. Ir nepamirškite, kad autobusiuke gali būti karšta – šokoladas ištirps, sūris pradės dvokti. Galvokite praktiškai.

Problemos – iš Olandijos į Lietuvą autobusiukai vežame kiekvieną dieną

21. Ką daryti, jei autobusiukas vėluoja?

Skambinti vairuotojui arba vežėjui. Vėlavimai nutinka dėl eismo, oro sąlygų, techninių problemų. Normalus vėlavimas – iki valandos. Jei ilgiau – reikalaukite informacijos. Bet būkite supratingi – vairuotojas irgi žmogus, ir jei stringa Lenkijos kamštyje, jo kaltės čia nėra. Svarbiausia – turėti vežėjo kontaktą ir nebijoti skambinti.

22. Ką daryti, jei autobusiukas neatvyksta?

Pirmiausia – patikrinti, ar teisinga data ir laikas. Skamba juokingai, bet pasitaiko. Tada skambinti vežėjui. Jei niekas neatsako – ieškoti alternatyvos. Tai kraštutinis atvejis, bet jis nutinka. Ypač su mažiau patikimais vežėjais. Todėl visada turėkite planą B – kitą vežėją, traukinį, draugą su automobiliu.

23. Ar galima gauti kompensaciją už vėlavimą?

Teoriškai – taip, ypač jei vėlavimas ilgas ir dėl vežėjo kaltės. Praktiškai – sudėtinga. Dauguma vežėjų neturi aiškių kompensavimo taisyklių. Galite bandyti reikalauti, bet tai užtruks laiko ir nervų. Geriau iš anksto rinktis vežėją, kuris turi gerą reputaciją, nei vėliau kovoti dėl kompensacijos.

24. Ką daryti, jei susidūriau su sukčiais?

Deja, pasitaiko. Ypač Facebook grupėse, kur kas nors siūlo įtartinai pigias keliones. Jei jau taip nutiko – kreipkitės į policiją, palikite atsiliepimą internete, įspėkite kitus. Bet geriau prevencija: tikrinkite atsiliepimus, neperkelkite pinigų nežinomiems asmenims, prašykite rekvizitų. Jei kaina per gera, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra.

Išvada

Kasdieniniai reisai iš Olandijos į Lietuvą autobusiukais palengvino gyvenimą tūkstančiams žmonių. Nebereikia laukti savaitėmis ar derintis prie retų reisų. Bet patogumas ateina su atsakomybe – reikia rinktis patikimus vežėjus, planuoti iš anksto ir būti pasiruošusiam netikėtumams. Kelionė autobusiuku nėra tobula, bet tai praktiškas ir prieinamas būdas pasiekti namus ar darbą.